Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, išieškotoja I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Palavinskienė 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu dėl skundo dėl antstolės veiksmų Reg. Nr. S-344200 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti. Patvarkyme nurodo, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/19/02792 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019 dėl 7 749,82 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Valstybės įmonės Turto Banko trečios eilės išieškotojos I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolė 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-341660 įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, į kurią VĮ Turto bankui priklausančią sąskaitą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019; taip pat prašė pateikti po D. J. mirties palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopiją. Tačiau VĮ Turto bankas 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Dėl informacijos suteikimo Nr. (16.6-43) SK4-10700, pateikė tik 2017 m. balandžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1987 kopiją, o antstolės kontoroje 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas skolininko VĮ Turto banko 2019 m. rugsėjo 18 d. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. S-341660 vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792. Antstolė, 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu atsisakydama tenkinti skundą, nurodė, kad valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldėto turto verte, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Antstolė taip pat pažymėjo, kad tik gavusi informaciją, jog pats VĮ Turto bankas pats nesiims veiksmų atsiskaityti su kreditoriais, ji pradėjo veiksmus, kad būtų nustatyta valstybės paveldėto turto vertė. Todėl antstolė mėgino išsiaiškinti, iš kurios banko sąskaitos gali būti atliekamas piniginių lėšų nurašymas. Antstolė šioje vietoje pažymi, kad informacijos rinkimas pats savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu CK 5.62 straipsnio nuostatas dėl valstybės atsakomybės ribų, o skundžiamas patvarkymas nesukelia jokių teisinių pasekmių VĮ Turto bankui, nes juo nėra taikomas joks areštas ar kitas apribojimas. Antstolė pabrėžia, jog tam, kad ji galėtų nukreipti išieškojimą į VĮ Turto banko pinigines lėšas, visų pirma turi būti nustatyta paveldėto turto vertė ir surinkti kiti duomenys, reikalingi nustatant, ar yra galimybė nukreipti išieškojimą į VĮ Turto banko pinigines lėšas. Antstolė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog vietoj to, kad pateiktų antstolei visus duomenis, reikalingus priimant sprendimą dėl išieškojimo veiksmų, VĮ Turto bankas pateikė skundą, nors dar jokie priverstinio vykdymo veiksmai neatlikti. Tarp kitko, antstolė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji, atsižvelgusi į skunde nurodytą informaciją dėl paveldėto turto vertės bei patikrinusi 2017 m. balandžio 11 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijime Nr. 1987 ir VĮ Registrų centre esančius duomenis, – pripažįsta ir neginčija, kad turto vertė, kurios ribose gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai – yra 5 300 Eur. Antstolė pažymėjo, kad šiai dienai ji nėra atlikusi jokių priverstinio vykdymo veiksmų skolininko VĮ Turto banko atžvilgiu; skundžiamas patvarkymas nėra laikytinas priverstine vykdymo priemone; pagal patvarkymą gauta informacija bus naudojama priimant sprendimus dėl tolimesnių išieškojimo galimybių vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d., priėmęs pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį išsiųsdamas pranešimus. Teismas pranešime nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie turi teisę iki 2019 m. spalio 9 d. pateikti atsiliepimus į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/19/02792 medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019 dėl 7 749,82 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Valstybės įmonės Turto banko trečios eilės išieškotojos I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-171-14419, patikrinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti 2019 m. liepos 17 d. vykdomąjį dokumentą. Buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/19/02792. Antstolė 2019 m. liepos 24 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-315560 ir kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-315571 išsiuntė skolininkui VĮ Turto bankui registruota pašto siunta. Antstolių kontoroje 2019 m. rugpjūčio 2 d. gautas VĮ Turto banko raštas „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“ Nr. (16.6-43)SK4-8945, kuriame skolininkas nurodo, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį ir 4.193 straipsnio 4 punktą, valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (tikroji vertė tai realizavus turtą gauta pinigų suma, iš kurios atsiskaitoma su turto paveldėjimu išrealizavimu susijusios išlaidos). Skolininkas taip pat nurodo, kad palikėjui D. J. priklausiusiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) yra įregistruota hipoteka. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-341660 įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, į kurią VĮ Turto bankui priklausančią sąskaitą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019. Antstolė taip pat prašė pateikti po palikėjo D. J. mirties palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ Turto bankas 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Dėl informacijos suteikimo Nr. (16.6-43) SK4-10700, pateikė tik 2017 m. balandžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1987 kopiją. Antstolių kontoroje 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas skolininko VĮ Turto banko 2019 m. rugsėjo 18 d. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo, kaip jau minėta, prašoma panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. S-341660 vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792. Ir, taip pat minėta, kad antstolė 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu dėl skundo dėl antstolės veiksmų Reg. Nr. S-344200 skolininko skundą atsisakė patenkinti.

Pirmiausia pažymėtina, kad CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Antra, vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Trečia, žinia, kad CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau teisės teorijoje toks įpėdinio atsakomybės ribojimas – pro viribus hereditatis – reiškia, kad kreditoriai savo reikalavimus gali patenkinti ne tik iš paveldėto, bet ir asmeninio įpėdinio turto, bet neviršijant paveldėto turto vertės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

Ketvirta, pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Aiškindamas CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad valstybės paveldėtas turtas negali būti realizuojamas CPK nustatyta tvarka, o valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016).

Taigi, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar antstolė gali vykdyti išieškojimą iš valstybės lėšų, kol paveldėtas turtas yra nerealizuotas ir nėra žinoma būsimo turto realizavimo kaina.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad antstolio atliekami vykdymo veiksmai nepriklauso nuo to, ar valstybės turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-178-252/2018). Vilniaus apygardos teismas taip pat yra nurodęs, jog prievolės įvykdymas negali priklausyti nuo to, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, o antstolis gali nurašyti valstybės pinigines lėšas tuo atveju, jei nurašoma suma neviršija valstybės paveldėto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog antstolio priverstinis išieškojimas iš valstybės piniginių lėšų, kol dar nerealizuotas valstybės paveldėtas turtas, yra galimas. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į valstybės lėšas nereiškia, kad tokie antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o teismas nagrinėdamas konkrečią situaciją turi įvertinti, ar antstolio veiksmai yra proporcingi ir būtini tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015).

Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2017 m. balandžio 11 d. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo palikėjo D. J. nekilnojamąjį turtą – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei lengvuosius automobilius VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 1 d. duomenimis yra 10 600 Eur, todėl valstybės paveldėtos minėto buto dalies vertė – 5 300 Eur. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įregistruota hipoteka. Hipotekos kreditorius – UAB „Intrum Lietuva“. Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Tad, akivaizdu, jog kuomet bus realizuota valstybės įkeista buto dalis, visa gauta suma bus pervesta hipotekos kreditoriui ir antstolei valstybė negalės sumokėti 8 054,03 Eur sumos, nes paveldimo turto vertė bus mažesnė už išieškotiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792. Pareiškėjas taip pat pastebi ir tai, kad kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai Turto banko, yra pareiškęs AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį daugiabučio namo, kuriame yra valstybės paveldėto buto dalis, modernizavimo sutartį (skolos dydis 6 254,60 Eur). Valstybės paveldėtų automobilių vertė yra itin maža, t. y. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis minėti automobiliai nėra tinkami eksploatuoti (automobiliai išregistruoti). Todėl antstolė nepagrįstai reikalauja sumokėti 8 054,03 Eur sumą, nes šiuo atveju paveldimo turto vertė yra mažesnė už išieškotiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0171/L9/02792 ir viršija valstybės paveldėto turto vertę.

Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019 antstolės išieškoma skola yra susidariusi ne kaip palikėjo prievolė, o kaip naujo turto savininko (įpėdinio) prievolė, atsiradusi dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių, todėl sutiktina su antstolės nurodytu, kad VĮ Turto banko pozicija, jog už palikėjo skolas bus atsiskaitoma tik realizavus paveldėtą turtą, nepagristai pažeistų kreditorės interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad antstolė nepažeidė teisės aktų nuostatų bei laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnės instancijos teismų formuojamos praktikos; gavusi informaciją, jog pats VĮ Turto bankas nesiims veiksmų atsiskaityti su kreditoriais, teisėtai ir pagrįstai pradėjo veiksmus, kad būtų nustatyta valstybės paveldėto turto vertė; antstolė ėmėsi veiksmų tam, kad išsiaiškinti, iš kurios banko sąskaitos galės būti atliekamas piniginių lėšų nurašymas. Todėl sutiktina su antstolės pozicija, kad nagrinėjamu atveju, informacijos rinkimas pats savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu CK 5.62 straipsnio nuostatas dėl valstybės atsakomybės ribų. Pagal vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792 esančius duomenis, antstolė šiai dienai nėra atlikusi jokių priverstinio vykdymo veiksmų skolininko VĮ Turto banko atžvilgiu, todėl taip pat sutiktina su antstolės nurodytu, kad skundžiamas patvarkymas nėra laikytinas priverstine vykdymo priemone. Antstolė pažymėjo, kad pagal skundžiamą patvarkymą gauta informacija bus naudojama priimant sprendimus dėl tolimesnių išieškojimo galimybių vykdomojoje byloje, todėl darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju, antstolė, priimdama 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, nepažeidė ir proporcingumo principo, ar kitų CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) VĮ Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.