- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-178-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01439-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VMI
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Mokilizingas“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-178-252-2018
2018 m. vasario 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1961-620/2017 pagal pareiškėjos – VMI skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolei I. Bakšienei pateiktu skundu prašė panaikinti jos 2017 m. rugsėjo 15 d. priimtą patvarkymą Nr. S-1355. Pažymėjo, kad skundžiamu patvarkymu pareiškėjai nurodoma į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 40,07 Eur skolos su palūkanomis pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. įsakymą bei 124,04 Eur vykdymo išlaidų, apskaičiuotų ir neišieškotų vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01341 (neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės). Valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo VMI, paveldėjimo teise pagal įstatymą priėmė 2013 m. sausio 28 d. mirusio V. K. palikimą ir pagal Kupiškio rajono notaro biuro notarės Astos Grambienės 2014 m. rugsėjo 17 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo 885/3770 dalis šiai dienai jau išformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,55 Eur/1,90 Lt, buvusius banko „Swedbank“, AB sąskaitoje, bei pagal Kupiškio rajono notaro biuro notarės A. Grambienės 2017 m. spalio 4 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo vertybinius popierius - AB „Telteksa“ 5 vardines paprastąsias akcijas, kurių nominali vertė 7,25 Eur. Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės), 45 punkto nuostatomis, minėtas žemės sklypas perduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui (toliau – NŽT), vertybiniai popieriai - VĮ „Turto bankas“. VMI paveldėjo ir administruoja 0,55 Eur/1,90 Lt, buvusius mirusiojo sąskaitoje.Nurodė, kad priimdama V. K. palikimą, pareiškėja patyrė 8,23 Eur išlaidų, t. y. išleido 7,68 Eur daugiau negu gavo pajamų. Duomenų, kad palikėjui, priklausiusį turtą NŽT ar VĮ „Turto bankas“ yra realizavusios, pareiškėja neturi, lėšų už palikėjui priklausiusį turtą šios įstaigos nepervedė. V. K. kreditoriniams reikalavimams tenkinti VMI piniginių lėšų neturi. Mano, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad palikėjo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį patikėjimo teise valdo NŽT, o vertybiniai popieriai paveldėti 2017 m. spalio 4 d. ir juos valdo VĮ „Turto bankas“, todėl šios įstaigos realizavusios šį turtą galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pabrėžia, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-694-649/2016 pakeitė skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01341, iš skolininko V. K. į skolininką Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl būtent VĮ „Turto bankas“ turi atstovauti Lietuvos valstybę. Atsižvelgiant į tai, kad VMI neturi paveldėtų ir jos administruojamų palikėjo V. K. lėšų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, VMI negali įvykdyti antstolės patvarkymo. Antstolė I. Bakšienė 2017 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-1424 atsisakė tenkinti VMI skundą ir nurodė, kad jos kontoroje 2007 m. birželio 11 d. pradėta vykdomoji byla Nr. 0115/07/01341 dėl skolininko V. K. skolos UAB „Mokilizingas“. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, iš skolininko V. K. išieškota ir išieškotojui UAB „Mokilizingas“ pervesta dalis, t.y. 163,77 Eur, skolos. Liko neišieškota 0,05 Eur skolos ir 40,02 Eur palūkanų. Skolininkui 2013 m. sausio 28 d. mirus jo turtas, paveldėjimo teise, perėjo valstybei. Teismo nutartimi vykdymo procese buvo pakeistas skolininkas, iš skolininko V. K. į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Antstolė pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5701 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, pakeitus skolininką vykdymo procese iš skolininko V. K. į skolininką valstybė“, kuris buvo išsiųstas vykdymui NŽT, nurodant skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/01341 pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S -5907 atsisakė tenkinti gautą NŽT skundą dėl šio patvarkymo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-240-504/2017 skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Tačiau Panevėžio apygardos teismas, 2017 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. 2S-458-425/2017, NŽT skundą patenkino ir panaikino antstolės 2016-11-29 patvarkymą Nr. S-5701 bei nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, valstybei tekusią pareigą atsiskaityti su V. K. kreditore UAB „Mokilizingas“ įgyvendina VMI, kuriai aptartų Taisyklių nuostatos suteikia teisę disponuoti lėšomis, gautomis pardavus valstybės paveldėtą turtą (žemės sklypą). Todėl antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-1355 ir išsiuntė vykdymui VMI.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolės I. Bakšienės 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo Nr. S-1355 panaikinimo netenkino. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-458-425/2017 konstatavo, kad nors ir valstybės paveldėtą žemės sklypą, ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, administruoja NŽT, tačiau disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis ši tarnyba neturi teisės. Nagrinėjamu atveju, valstybei tekusią pareigą atsiskaityti su V. K. kreditore UAB „Mokilizingas“ įgyvendina VMI, kuriai Taisyklių nuostatos suteikia teisę disponuoti lėšomis, gautomis pardavus valstybės paveldėtą turtą, šiuo atveju - žemės sklypą. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Taisyklių 154 punktas numato, kad už realizuotą valstybei perduotiną turtą gautos lėšos sumokamos į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Todėl sprendė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/01341 pakeitus skolininką iš V. K. į Lietuvos valstybę, valstybės pareigą atsiskaityti su V. K. kreditoriais turi būtent VMI, kadangi ji turi teisę disponuoti lėšomis, gautomis pardavus valstybės paveldėtą turtą – žemės sklypą. Teismas pareiškėjos argumentus, kad VMI neturi paveldėtų ir jos administruojamų palikėjo V. K. lėšų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1961-620/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatomis, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Mirusio skolininko kreditoriniams reikalavimams tenkinti VMI piniginių lėšų neturi Taisyklių 43 punkto 3 dalyje pažymėta, kad jei valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirta, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar NŽT teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti su palikimo priėmimu susijusias pareigas, o viena iš privalomai vykdytinų pareigų yra atsiskaitymas su kreditoriais. Mano, kad šis teisės aktas įpareigoja tiek NŽY, tiek VĮ Turto banką atstovauti valstybei civiliniame procese. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką, visi su paveldėtu turtu (šiuo atveju žemės sklypu) susiję klausimai pavedami spręsti NŽT teritoriniam padaliniui. Nesutinka su teismo išvada, kad NŽT pardavus žemės sklypą neturi teisės disponuoti gautomis lėšomis. Teigia, kad teisės aktai NŽT įpareigoja administruoti ne tik turtą, bet ir lėšas gautas už jo realizavimą, t.y. ši tarnyba privalo atsiskaityti su kreditoriais jų administruojamo turto ribose, o likusias lėšas pervesti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Pabrėžia, kad teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės naudoti biudžeto pajamų surenkamojoje sąskaitoje esančias lėšas atsiskaitymams su palikėjo kreditoriais. O Taisyklių 154 punkte nurodyta sąskaita, į kurią pervedamos lėšos po visų įpareigojimų įvykdymo, ir yra surenkamoji, o ne atsiskaitomoji. Teigia, kad teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika numato, kad pareiga realizuoti valstybės paveldėtą turtą ir prievolę atsiskaityti su palikėjo kreditoriais turi kiekviena įstaiga, administruojanti valstybės paveldėtą turtą, o atsiskaitymus vykdyti iš institucijos (realizuojančios turtą) disponuojamų lėšų. Nurodo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-694-649/2016 pakeitė skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0115/10/01341 iš skolininko V. K. į skolininką Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Todėl būtent ši tarnyba turi atstovauti Lietuvos valstybę. Atitinkamai Lietuvos valstybės atstovas nepakeistas ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje. Teigia, kad nėra žinoma ar NŽT ir/ar VĮ „Turto bankas“ yra realizavusios palikėjo turtą, nes nei viena iš šių įstaigų VMI lėšų už tokio turto realizavimą nepervedė. V. K. kreditoriniams reikalavimams tenkinti VMI piniginių lėšų neturi.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju, absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje nustatyta, kad antstolės I. Bakšienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr.0115/07/01341 vykdomas išieškojimas pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-88-100/2007 dėl 126, 50 Eur skolos, 34.42 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2007 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2,90 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Likusi neišieškota skolos dalis sudaro 0,05 Eur, o palūkanų - 40,02 Eur. Skolininkas mirė 2013 m. sausio 28 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas priimtas 2014 m. rugsėjo 17 d. patvirtina, kad V. K. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-694-649/2017 buvo pakeistas skolininkas vykdymo procese iš V. K. į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Antstolė 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5701, kuriuo nurodė NŽT į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 40,07 skolos su palūkanomis pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-88-100/2007. NŽT dėl šio patvarkymo pateikė skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui. Apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi NŽT skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamu atveju valstybei tekusią pareigą atsiskaityti su V. K. kreditore įgyvendina VMI, kuriai Taisyklių nuostatos suteikia teisę disponuoti lėšomis, gautomis pardavus valstybės paveldėtą turtą (žemės sklypą). Todėl antstolė neturėjo pagrindo įpareigoti NŽT pervesti patvarkyme nurodytą skolą ir vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino NŽT skundą ir panaikino antstolės 2016 m. lapkričio 29 d. aptvarkymą Nr.S-5701. Antstolė 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą, pakeitus skolininką vykdymo procese iš skolininko V. K. į skolininką valstybę ir įpareigojo VMI į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 40,07 Eur skolos su palūkanomis pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-88-100/2007.CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu būdu antstolė, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus jos patvarkymą, kuriuo NŽT buvo įpareigota pervesti patvarkyme nurodytą skolą ir vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą, pakartotinai priimti tokio pat turinio patvarkymą, kaip iš esmės nurodo apeliantė, neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kaip minėta, valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeistu „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Taisyklės). Taisyklių (redakcija nuo 2014-09-15 iki 2014-12-31, kuri galiojo palikimo priėmimo metu) 2 punkte nustatyta, kad pagal šias taisykles mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus. Taisyklių 45 punktas numatė, kad jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas. 51 punktas nustatė, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja šių Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka. Už realizuotą valstybei perduotiną turtą gautos lėšos sumokamos į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (154 punktas). Aktualus teisinis reglamentavimas, t.y. nutarties priėmimo dienai galiojanti Taisyklių redakcija taip pat numato būtent VMI pareigą organizuoti valstybei perduoto turto realizavimą (76 punktas), o 154 punkto nuostatos, kad už realizuotą valstybei perduotiną turtą gautos lėšos sumokamos į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, išliko nepakitusios.Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju būtent valstybė, o ne kuri nors institucija, paveldėjo turtą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, arba testatoriui iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016). Atsižvelgus nutarties 24-28 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad skirtingai nei interpretuoja teisinį ginčo situacijos reglamentavimą pareiškėja, būtent VMI organizuoja valstybės paveldėto turto realizavimą ir disponuoja lėšomis, gautomis realizavus tokį turtą, todėl ši institucija laikoma valstybės paveldėto turto administratore bei turi pareigą atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ji šiuo metu neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditore ir padengti skolos su palūkanomis, nepaneigia priimto antstolės patvarkymo teisėtumo. Antstolės atliekami vykdymo veiksmai nepriklauso nuo to, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.