- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-2180-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24177-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. A., Asociacija EEEE
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja), V. A. (skolininkas), Asociacija EEEE.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis (toliau – pareiškėjas, antstolis) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriuo prašė skirti skolininkui V. A. (toliau – skolininkas, apeliantas) iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
2. Pareiškime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 įpareigojo V. A. per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: 1) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengta projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; 2) nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atraminė sienutė Nr. 1); 4) nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atraminė sienutė Nr. 2) bei sutvarkyti statybvietes.
3. Antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016 taikė 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nurodytas pasekmes – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą (nenugriautas) žemės sklype; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę (nugriauta), esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę (nugriauta), esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš V. A. Teismas nustatė, kad teismo sprendimo dalį – išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, gali įvykdyti tik pats skolininkas.
4. Antstolis taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016 skyrė V. A. fiksuotą 1 000 eurų baudą už sprendimo dalies, kurią gali įvykdyti tik pats skolininkas, nevykdymą. Taip pat, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-27310-1064/2018 skyrė V. A. fiksuotą 5 000 eurų baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Inspekcija raštu informavo, jog teismo sprendimas yra dalinai įvykdytas, pradėtos ardyti pastato antstato konstrukcijos taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563 statyti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas informavo, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, atraminė sienutė, kurios ilgis apie 21 m, aukštis nuo 1 iki 3.70 m, ir atraminė sienutė tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ilgis apie 23 m, aukštis apie 1 m, plotis 0.2 m, yra nugriautos, statybvietė sutvarkyta, savavališkos statybos padariniai pašalinti. Dėl gyvenamojo namo ir garažo statybos griovimo-pertvarkymo darbai yra vykdomi. 2022 m. lapkričio 18 d. išieškotojas antstolį informavo, kad sprendimas dalinai įvykdytas ir pateikė Teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-00-221116- 00014. 2022 m. gruodžio 5 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-8-44576.
Atsiliepimas
5. Išieškotoja Inspekcija atsiliepime į antstolio pareiškimą su pareiškimu sutiko ir prašė skirti skolininkui V. A. iki 300 Eur baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymo dieną iki visiško nurodyto teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
6. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-619/2015 jį palikus nepakeistą, taigi skolininkas teismo sprendimą turėjo įvykdyti iki 2015 m. birželio 9 d. Inspekcija atliko teismo sprendimo vykdymo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2022 m. lapkričio 16 d. surašė Teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-00-221116-00014, kuriame užfiksavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas, t. y.: ,,<...> 13 m ilgio, 12 m pločio garažas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – nenugriautas. Garažo patalpa užpildyta žvyru, tačiau likę statinio išorinės sienos ir kitos konstrukcijos <...>“.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į antstolio pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolio pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi antstolis neįvertino susiklosčiusių nestandartinių situacijos aplinkybių, neleidžiančių operatyviai įvykdyti teismo sprendime nurodytus reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu įpareigojo V. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą statybos projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. liepos 22 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563. 2017 m. gegužės 16 d. suinteresuotam asmeniui V. A. buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955, kuriuo buvo suteikta teisė žemės sklype vykdyti statybos darbus, inter alia 13 m ilgio, 12 m pločio garažo, 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminės sienutės, 21 m ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminės sienutės griovimo darbus, t. y. statybos darbus, numatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime. Šis naujas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal naują gyvenamojo namo statybos projektą. Taigi, 2008 m. liepos 22 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. GN/743/08-0563 buvo panaikintas 2017 m. gegužės 16 d. išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955, vadinasi, šiai dienai 2008 m. liepos 22 d. statybą leidžiantis dokumentas yra negaliojantis. Įvertinus tai, kad 2008 m. liepos 22 d. statybą leidžiantis dokumentas yra negaliojantis, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo V. A. yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam išduotas 2008 m. liepos 22 d. statybą leidžiantis dokumentas, vykdymas yra apsunkintas.
9. Skolininkas taip pat nurodė, kad Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1563 nustatė, jog teismo sprendimo 1, 3, 4 punkto reikalavimai yra įvykdyti visiškai. Taigi, teismo sprendimo didžioji dalis yra įvykdyta. Be to, žemės sklypo savininkė Asociacija EEEE, atsižvelgusi į 2022 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytas pastabas dėl teismo sprendimo neįvykdymo, t. y. garažo nenugriovimo, pateikė Inspekcijai minėto statybos projekto A laidą, kuriame nurodyti atitinkami projekto sprendinių pakeitimai. 2023 m. žemės sklypo savininkė Asociacija EEEE, atsižvelgusi į tolimesnes Inspekcijos pateiktas pastabas dėl garažo nenugriovimo, 2022 m. statybos projekto A laidoje nustatytas klaidas, pateikė Inspekcijai statybos projekto „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ B laidą Nr. S2023/A-TDP, kurioje yra nurodyti patikslinti statybos projekto sprendiniai, korekcijos. Pagal minėtą projektą planuojama garažo sieną pertvarkyti į atraminę sienutę, kadangi dalis pastato konstrukcijų buvo nugriauta, o kita dalis panaudota konkrečiai atraminėms sienutėms suformuoti. Taigi, akivaizdu, kad skolininkas siekia visiškai įvykdyti teismo sprendimą kompleksiškai, vadovaujantis projektine dokumentacija – statybos projekto B laida. Teismo sprendimo įvykdymas užtruko, kadangi keitėsi statybos projektai, sprendiniai, keitėsi statybą leidžiantys dokumentai, keitėsi žemės sklypo, statinio savininkai, Vilniaus miesto apylinkės teisme daugiau nei du metus vyko teisminis ginčas pagal gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų ieškinį dėl naujo 2017 m. gegužės 16 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-170516-00955 panaikinimo (teisėtumo), pagal kurį buvo vykdomi teismo sprendime nurodyti statybos padarinių pašalinimo statybos darbai. Anot skolininko, šios aplinkybės suponuoja, kad teismo sprendimas nebuvo operatyviai įvykdytas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo V. A. į bylą pateikė papildomus paaiškinimus su prašymu prijungti prie bylos konsultacinę specialisto išvadą (DOK-115495). Paaiškinimuose nurodė, kad Inspekcija 2023 m. birželio 14 d. patikrinimo metu nurodė, kad yra likusios nenugriautos dvi garažo sienos. Tuo tarpu Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo ir baudos V. A. skyrimo, 4.2. punkte vertinant tas pačias garažo sienutes, pertvarkomas į atramines sienutes, nurodyta „pietinėje pusėje, buvusi garažo siena pertvarkoma į atraminę sienutę ir atitinka P2016 sprendinius“; „vakarinėje pusėje, buvusi garažo siena pertvarkoma į atraminę sienutę. Projekto P2016 sprendiniuose parodyta nesijungianti su pietų pusėje esančia atramine sienute, patikrinus vietoje nustatyta, kad vakarų pusėje esanti sienutė jungiasi su pietine“. Kadangi aukščiau nurodytuose Inspekcijos pateiktuose teismui dokumentuose skirtingai vertinamos tos pačios atraminės sienutės, skolininkas nurodė kreipęsis į specialistą dėl atraminių sienučių atitikimo projektui įvertinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą ir paskyrė skolininkui periodinę 2 Eur baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek iki antstolio pareiškimo pateikimo teismui, tiek šios bylos nagrinėjimo eigoje, Inspekcijos atliktų trijų faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo konstatuota, kad teismo sprendimo dalis dėl 13 m ilgio ir 12 m pločio garažo nugriovimo nėra įvykdyta. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs Inspekcijos atliktų patikrinimo aktų turinį, pateiktas fotonuotraukas, Inspekcijos rašytinius paaiškinimus, vykdomojoje byloje esančią medžiagą. Byloje nenuginčyta faktinė aplinkybė, kad yra likusios nenugriautos dvi išorinės garažo sienos – viena likusi garažo siena (kuri neužpilta smėliu) yra 15,069 m ilgio, 3,469 m aukščio, 0,20 m storio, kitos sienos Inspekcijos atstovams pamatuoti nepavyko, nes ji užpilta smėliu.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkas buvo kreipęsis į teismą dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad vietoje sprendime numatyto įpareigojimo atsakovui savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius sprendime numatytu būdu, numatyti, kad savavališkos statybos padariniai sklype turi būti šalinami sklypo savininkui (šiuo atveju – Asociacijai EEEE) pertvarkant, ar perstatant statinio dalis taip, kad atitiktų 2017 m. gegužės 16 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955 ir statinio projektą, kurio pagrindu statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955 buvo išduotas, bei numatant, kad garažo ir atraminių sienučių griovimo darbai gali būti vykdomi laikantis statybą leidžiančio dokumento sprendimų ir statybos darbų projekto. Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi tokį skolininko prašymą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1332-580/2019).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, kadangi statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), o iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad nėra išardytos visos ant žemės esančios savavališkai pastatyto statinio (garažo) konstrukcijos (pietinė ir vakarinė sienos).
17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skolininko pateikta konsultacinė specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu, kuriuo remiantis teismui būtų pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, kadangi išvadoje vertinama, ar sklype esančios sienutės atitinka projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, numatytas sienutes, tačiau šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista – teismo sprendimu reikalaujama garažą nugriauti, o ne pertvarkyti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad atraminių sienučių statybos darbai nėra užbaigti ir tik užbaigus sienučių statybos darbus ir projekte numatytus žemės darbus atraminės sienutės atitiks projekto sprendiniams. Vadinasi, faktinė situacija suponuoja išvadą, kad garažo sienų pertvarkymo į atramines sienutes darbai nėra užbaigti, taigi net ir šiuo aspektu negalėtų būti pripažįstama, kad teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas, juolab, kad Inspekcija rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad „griautinas objektas neturi jokių sąlyčio taškų su atraminėmis sienutėmis, <...> garažo sienos yra išlikusios ir jos nenugriautos, todėl laikyti jų „atraminėmis sienutėmis“ negalima“.
18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Nors skolininkas ir atlieka tam tikrus veiksmus Sprendimui galutinai įvykdyti, tačiau nagrinėjamu atveju jie nėra pakankami pateisinti Sprendimo neįvykdymą pilna apimtimi taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Nenustačius objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą skirti skolininkui baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliantas V. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo ir baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
19.1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto atsiliepime į antstolio pareiškimą išdėstytų motyvų, kad 2017 m. gegužės 16 d. suinteresuotam asmeniui asociacijai EEEE (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei) buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955, kuriuo buvo suteikta teisė žemės sklype vykdyti statybos darbus, inter alia 13 m ilgio, 12 m pločio garažo, 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminės sienutės, 21 m ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminės sienutės griovimo darbus, t. y. statybos darbus. Taigi, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, 2008 m. liepos 22 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. GN/743/08-0563 neteko galios, todėl keičiasi ir Sprendimo vykdymas.
19.2. Žemės sklypo savininkė Asociacija EEEE, pasinaudodama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies suteikta teise, parengė statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini)” Nr. 16-GN-01-TPD, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą. Statinio projekto tikslas, kaip ir nurodyta šio projekto aiškinamajame rašte, yra pašalinti esamus statinio nukrypimus nuo 2008 m. projekto sprendinių, kitaip tariant, pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, galutinai atlikus visus darbus pagal 2016 m. statinio projekto sprendinius, Sprendimas bus įvykdytas pilna apimtimi, kadangi bus pašalinti visi savavališkos statybos padariniai. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad garažo sienos turi būti nugriautos ir jų negalima pertvarkyti į atramines sienutes.
19.3. Byloje yra visiškai dvi skirtingos Inspekcijos pozicijos: viena vertus Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatavo, kad buvusios garažo sienos yra pertvarkomos į atramines sienutes kaip tai numato 2016 m. statinio projektas, taip pat, kad pietinėje pusėje buvusi garažo siena pertvarkoma į atraminę sienutę ir atitinka 2016 m. statinio projekto sprendinius; kita vertus, Inspekcija 2023 m. birželio 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia visiškai priešingai: neva garažo sienų laikyti atraminėmis sienutėmis negalima; garažo sienos neturi jokių sąlyčio taškų su atraminėmis sienutėmis. Teismas šių prieštaravimų nepašalino, todėl negalėjo jais remtis priimdamas nutartį.
19.4. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje pateiktą 2023 m. Konsultacinę specialisto išvadą dėl atraminės sienutės. Teismas šiai Konsultacinei specialisto išvadai turėjo teikti didesnę reikšmę nei Inspekcijos patikrinimo aktams, kadangi Inspekcijos pozicija byloje yra prieštaringa, tuo tarpu Konsultacinė specialisto išvada surašyta specialisto S. Š., kurio turima kvalifikacija neturi kelti teismui abejonių dėl jo pateiktos išvados pagrįstumo ir patikimumo.
19.5. Pateikta 2023 m. Konsultacinė specialisto išvada pagrindžia apelianto nurodytas aplinkybes, kad iš esmės garažo sienos yra pertvarkytos į 2016 m. statinio projekte numatytas atramines sienutes. Likę yra tik žemės darbai – grunto užpylimas iki projekte numatytų altitudžių, kad atraminės sienutės pilnai atitiktų 2016 m. statinio projekte numatytus sprendinius. Šie darbai nebuvo baigti dėl byloje pasikeitusios Inspekcijos pozicijos.
20. Inspekcija atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Byloje nėra įrodymų, kad skolininko pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. pašalinti visus savavališkos statybos padarinius būtų išnykusi. Šios pareigos nepaneigia apelianto teismui dėstomi argumentai dėl naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina, kad šiuos savo argumentus skolininkas taip pat dėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-27310-1064/2018, kurioje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo ir įsiteisėjusia nurodyto teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi skolininkui skirta 5 000 Eur bauda už Sprendimo nevykdymą.
20.2. Pagal Sprendimą pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius tenka būtent skolininkui ir šios pareigos nepanaikina suinteresuotam asmeniui asociacijai ,,EEEE“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2017 m. gegužės 16 d. leidimas Nr. LSNS-01-170516-00955.
20.3. Skolininko atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad Inspekcijos pozicija dėl atliekamų statybos darbų vykdant Sprendimą yra prieštaringa, nepagrįsti, nes Inspekcija visų atliktų patikrinimų metu fiksavo Sprendimo neįvykdymo faktą. Šiuo atveju suinteresuotam asmeniui byloje asociacijai ,,EEEE“ ne vieną kartą informavus Inspekciją apie galimą Sprendimo įvykdymą, buvo atliekami patikrinimai vietoje, kurių metu fiksuota faktinė situacija, o faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose fiksuotos aplinkybės laikytinos ne prieštaringais Inspekcijos nurodomais duomenimis, o viena kitą papildančia informacija dėl Sprendimo nevykdymo.
20.4. Apelianto dėstomi argumentai, kad teismas nepagrįstai reikšmingais laikė tik Inspekcijos pateiktus įrodymus, o skolininko pateiktus įrodymus ignoravo ir jų tinkamai neįvertino, nepagrįsti. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino šį papildomą į bylą pateiktą įrodymą ir padarė pagrįstą išvadą, nurodydamas, kad specialisto konsultacinė išvada negali būti laikoma įrodymu, kuriuo remiantis teismui būtų pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas vis tik yra įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui paskirta bauda už teismo sprendimo neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 (toliau – Sprendimas) V. A. buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)): išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat nurodė, kad, skolininkui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą (iki 2015 m. birželio 9 d.), išieškotojas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 m ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 9 d. Inspekcijai 2015 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
25. 2019 m. kovo 26 d. skolininkas kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kuriuo prašė: pakeisti Sprendimo vykdymo tvarką – vietoje įpareigojimo atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Sprendime numatytu būdu, numatyti, kad savavališkos statybos padariniai, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)), turi būti šalinami Sklypo savininkui pertvarkant, ar perstatant statinio dalis taip, kad atitiktų 2017 m. gegužės 16 d. išduotą Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955 ir statinio projektą, kurio pagrindu statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955 buvo išduotas, bei numatant, kad: 13 m ilgio, 12 m pločio garažo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminės sienutės, esančios tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 21 m ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminės sienutės, esančios tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) griovimo darbai gali būti vykdomi laikantis Statybą leidžiančio dokumento sprendimų ir statybos darbų projekto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė skolininko prašymą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
26. 2016 m. rugpjūčio 5 d. Spendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 50 2016 08 05 1113/15 buvo konstatuota, kad teismo sprendimas neįvykdytas ir antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-129-450/2017, skolininkui buvo skirta 1 000 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Nagrinėjamu atveju antstolis taip pat prašė leisti Inspekcijai išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, tačiau teismas sprendė, kad tik pats suinteresuotas asmuo V. A. gali įvykdyti šią teismo sprendimo dalį ir šį antstolio prašymą atmetė.
27. 2018 m. liepos 10 d. antstolis pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skirti 300 Eur baudą V. A. už kiekvieną uždelstą įvykdyti Sprendimą dieną Inspekcijos naudai. Teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas ir paskyrė skolininkui 5 000 Eur baudą (civilinės bylos Nr. 2VP-27310-1064/2018). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2749-910/2018). Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento įtakos sprendimo vykdymui pažymėjo, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti faktą, jog prieš tai išduotas statybą leidžiantis dokumentas neteko galios. Priešingai, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkto nuostatas, darytina išvada, kad, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, senasis statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas tik tuo atveju, jei yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Be to, net ir esant iš esmės pasikeitusiems statinio projekto sprendiniams, senasis statybą leidžiantis dokumentas netenka galios ne automatiškai, kaip bando įrodinėti skolininkas, o turi būti panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio naują statybą leidžiantį dokumentą, valiniu sprendimu.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
28. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
29. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
30. Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
32. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįvykdė teismo Sprendimo pilna apimtimi, t. y. garažas nėra nugriautas, likusios dvi išorinės garažo sienos, viena likusi garažo siena (kuri nėra apipilta smėliu) yra 15,069 m ilgio, 3,469 m aukščio, 0,20 cm storio, kitos sienos Inspekcijos specialistams pamatuoti nepavyko, nes dalis sienos yra užpilta smėliu, todėl nenustatęs objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą, tenkino antstolio prašymą skirti skolininkui baudą. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių Inspekcijos pozicijos prieštaravimų, dėl ko buvo priimta neteisinga ir nepagrįsta nutartis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
34. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo atsiliepime į antstolio pareiškimą išdėstytų motyvų, jog 2017 m. gegužės 16 d. suinteresuotam asmeniui asociacijai EEEE (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei) buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955, kuris iš esmės panaikina 2008 m. liepos 22 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. GN/743/08-0563, todėl keičiasi ir Sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas buvo kreipęsis į teismą dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nurodant, kad savavališkos statybos padariniai sklype turi būti šalinami sklypo savininkui (šiuo atveju – Asociacijai EEEE) pertvarkant, ar perstatant statinio dalis taip, kad atitiktų 2017 m. gegužės 16 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955 ir statinio projektą, kurio pagrindu statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955, tačiau teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi tokį skolininko prašymą atmetė.
35. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos apeliantui skyrimo už Sprendimo nevykdymą, skolininkas atsiliepime į antstolio pareiškimą dėl baudos jam skyrimo taip pat tvirtino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 negali būti įvykdytas, nes 2008 m. liepos 22 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN/743/08-0563 neteko galios 2017 m. gegužės 16 d. išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje pasisakydamas dėl naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento įtakos sprendimo vykdymui, pažymėjo, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti faktą, jog prieš tai išduotas statybą leidžiantis dokumentas neteko galios. Priešingai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 23 dalies 2 punkto nuostatas, darytina išvada, kad, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, senasis statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas tik tuo atveju, jei yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Be to, net ir esant iš esmės pasikeitusiems statinio projekto sprendiniams, senasis statybą leidžiantis dokumentas netenka galios ne automatiškai, kaip bando įrodinėti skolininkas, o turi būti panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio naują statybą leidžiantį dokumentą, valiniu sprendimu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. 2S-2749-910/2018) pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas savaime nėra pakankamas konstatuoti faktą, jog prieš tai išduotas statybą leidžiantis dokumentas neteko galios. Minėta, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte aiškiai įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad analogiški apelianto argumentai, susiję su naujai išduotu statybos leidimu, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo išsamiai pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-27310-1064/2018, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2749-910/2018, kurios buvo aprašytos skundžiamoje nutartyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau papildomai dėl šių argumentų nepasisakė.
37. Apeliantas taip pat tvirtina, kad žemės sklypo savininkė Asociacija EEEE parengė statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini)” Nr. 16-GN-01-TPD, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą. Galutinai atlikus visus darbus pagal 2016 m. statinio projekto sprendinius, Sprendimas bus įvykdytas pilna apimtimi, kadangi bus pašalinti visi savavališkos statybos padariniai, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad garažo sienos turi būti nugriautos ir jų negalima pertvarkyti į atramines sienutes. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad apeliantas buvo kreipęsis į teismą dėl Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsprendė atsakovo statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kaip gali ir turi būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai; teismas aiškiai ir nedviprasmiškai 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime nustatė atsakovo savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. įpareigojo atsakovą V. A. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis bei nugriauti garažą ir 2 atramines sienutes.
38. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusioje nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl Sprendimo vykdymo tvarkos, pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas turi būti įvykdytas taip kaip jis suformuluotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas Sprendimo vykdymo aiškinimas paneigtų vykdomojo dokumento privalomumą, taip pat būtų pateisinamas jo vykdymas kita, nei Sprendime numatyta tvarka bei būdu, kai tuo tarpu sprendimo vykdomo tvarka gali būti keičiama CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje yra visiškai dvi skirtingos Inspekcijos pozicijos, kadangi Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563 konstatavo, kad buvusios garažo sienos yra pertvarkomos į atramines sienutes kaip tai numato 2016 m. statinio projektas, taip pat, kad pietinėje pusėje buvusi garažo siena pertvarkoma į atraminę sienutę ir atitinka 2016 m. statinio projekto sprendinius, tuo tarpu Inspekcija 2023 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigia visiškai priešingai, neva garažo sienų laikyti atraminėmis sienutėmis negalima, garažo sienos neturi jokių sąlyčio taškų su atraminėmis sienutėmis, todėl skundžiama teismo nutartis negalėjo būti grindžiama Inspekcijos paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ar Sprendimas yra įvykdytas taip, kaip nurodyta Sprendime. Inspekcija tiek apelianto minėtame 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563, tiek 2023 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei 2023 m. birželio 21 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. FOPPA-00- 230621-00013, vienareikšmiškai padarė išvadą, kad Sprendimas nėra įvykdytas. Be to, nėra pagrindo nesutikti su Inspekcijos atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu argumentu, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose fiksuotos aplinkybės laikytinos ne prieštaringais Inspekcijos nurodomais duomenimis, o viena kitą papildančia informacija dėl Sprendimo nevykdymo.
40. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ar teismo Sprendimas šiuo atveju yra įvykdytas, pagrįstai vadovavosi Inspekcijos pateiktu 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1563 ir 2023 m. birželio 22 d. rašytiniais paaiškinimais bei 2023 m. birželio 21 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. FOPPA-00- 230621-00013.
41. Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2023 m. Konsultacine specialisto išvada dėl atraminės sienutės ir šiam įrodymui turėjo teikti didesnę reikšmę nei Inspekcijos patikrinimo aktams. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog specialisto išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Aiškindamas CPK 212 –2014, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).
42. Taigi, pirmosios instancijos teismas ištyrė specialisto išvadą kaip rašytinį įrodymą, įvertino jį kitų į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų kontekste bei pagrįstai sprendė, kad šis įrodymas nepatvirtina, jog Sprendimas yra įvykdytas. Be to pritartina pirmosios instancijos pozicijai, kad išvadoje vertinama ar sklype esančios sienutės atitinka projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, numatytas sienutes, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista – teismo sprendimu reikalaujama garažą nugriauti, o ne pertvarkyti. Nors ieškovas teigia, kad specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog užbaigus atraminių sienučių statybos darbus ir projekte numatytus žemės darbus pagal statybos projektą, atraminės sienutės atitiks projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą LSNS-10-170526-00955, tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad atraminių sienučių statybos darbai nėra užbaigti. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir šiuo aspektu negalėtų būti pripažįstama, jog teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas, nes darbai nėra užbaigti.
43. Šiuo aspektu pastebėtina, kad aplinkybė, jog apeliantas atliko tam tikrus veiksmus, kad įvykdytų Sprendimą, negali būti pagrindas jam apskritai neskirti baudos, nes tokiu būdu būtų pateisinamas Sprendimo nevykdymas neribotą laiką, nesilaikant jame nustatytų įvykdymo terminų. Apelianto atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas, bendradarbiavimas su Inspekcija, gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo teisinės atsakomybės už Sprendimo neįvykdymą.
44. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir duomenis apie vykdymo proceso eigą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje susiklosčiusią situaciją, dėl to pagrįstai tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, nurodydamas, jog Sprendimas nėra įvykdytas bei nenustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė klausimui išspręsti aktualias CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti apelianto (skolininko) V. A. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.