Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys V. A. (skolininkas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie ministerijos (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis pirmiau nurodytą dokumentą pateikė išieškotojai, kuri, atlikusi patikrinimą, konstatavo, jog sprendimas nėra įvykdytas (2018 m. birželio 15 d. įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (23.24E)-4D-1072).

Teismo posėdžio metu Inspekcijos ir skolininko atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Antstolis pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-619/2015, skolininkas buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini): išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę.

Teismas taip pat nurodė, kad, skolininkui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą (iki 2015 m. birželio 9 d.), išieškotoja turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t, y. nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 m ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę.

Sprendimui įsiteisėjus, 2015 m. liepos 2 d. buvo vykdomasis raštas, įpareigojantis skolininką per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pirmiau aptartus savavališkos statybos padarinius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-35341-994/2015 vykdymo veiksmai buvo sustabdyti; ši laikinoji apsaugos priemonės panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-35341-994/2015, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2633-565/2015 palikta nepakeista.

2016 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S1-12146 antstolis reikalavo skolininko pateikti įrodymus, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. 2-1936-866/2013 sprendimas yra įvykdytas, tačiau 2016 m. liepos 7 d. skolininkas informavo antstolį, kad jam žemės sklypas ir jame esantys statiniai nepriklauso, todėl jis neturi informacijos apie sprendimo įvykdymą.

2016 m. rugpjūčio 5 d. spendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 50 2016 08 05 1113/15 buvo konstatuota, kad teismo sprendimo neįvykdytas ir antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-129-450/2017, skolininkui buvo skirta 1000 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nėra įvykdytas, todėl leido Inspekcijai nugriauti 13 m. ilgio, 12 m. pločio garažą žemės sklype, nugriauti 23 m. ilgio, 1 m. aukščio atraminę sienutę, nugriauti 21 m. ilgio, nuo 1 iki 3,7 m. aukščio atraminę sienutę, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko V. A..

Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl savavališkos statybos įsiteisėjo 2015 m. kovo 9 d., kai žemės sklypo bei statinių savininku buvo V. A.. Nuo 2013 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruota kadastro žyma dėl savavališkos statybos, todėl ši aplinkybė buvo išviešinta ir naujajam turto įgijėjui. Teismas pabrėžė, kad vien tai, jog V. A. perleido šį turtą kitiems asmenins, nedaro neteisėtų statybų teisėtomis ir neatleidžia V. A. nuo sprendimo vykdymo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas ir sudaroma galimybė šalims piktnaudžiauti savo teisėmis.

Pasisakydamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atliekant statinio pertvarkymo darbus teismas pažymėjo, kad šią sprendimo dalį gali įvykdyti tik pats suinteresuotas asmuo V. A..

Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas V. A. savo prievolės nevykdo beveik metus, teismo posėdyje nedalyvavo, apie savo nedalyvavimo aplinkybes nepranešė, todėl, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas skyrė fiksuotą 1000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-129-450/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartį, pažymėdamas, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.

Teismas atmetė skolininko argumentus, kad sprendimo vykdymas yra komplikuotas, keliantis nepatogumų bei reikalaujantis didelių investicijų, nurodydamas, jog asmuo, padaręs teisės pažeidimą – vykdęs savavališkos statybos darbus ir neteisėtai pastatęs statinius, turėjo įvertinti ir turi prisiimti dėl teisės pažeidimo jam kylančius neigiamus padarinius.

Atsižvelgdamas į tai, kad analogiški skolininko argumentai, susiję su žemės ir pastatų savininkų pasikeitimu, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo išsamiai pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, kurios yra aprašytos šioje nutartyje, teismas plačiau papildomai dėl šių argumentų nepasisako pakartodamas pirmiau nurodytuose procesiniuose sprendimuose išdėstytą poziciją, kad turto perleidimas kitiems asmenims nedaro neteisėtų statybų teisėtomis ir neatleidžia V. A. nuo sprendimo vykdymo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas ir sudaroma galimybė šalims piktnaudžiauti savo teisėmis. Kitaip tariant, nepaisant to, kad nuosavybės teisės turėtojas yra pasikeitęs, vykdymo procese už teismo sprendimo įvykdymą tebelieka atsakingas V. A.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikta ir V. A. neįrodinėjo, kad naujasis nuosavybės teisės turėtojas trukdo jam įvykdyti teismo sprendimą ar kad yra ėmęsis teisinių priemonių tokiems trukdžiams pašalinti.

Pasisakydamas dėl naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento įtakos sprendimo vykdymui, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 27 straipsnio 23 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu; 2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta; 4) užbaigus statinio statybą.

Šios normos sisteminė ir loginė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti faktą, jog prieš tai išduotas statybą leidžiantis dokumentas neteko galios. Priešingai, atsižvelgiant į šio straipsnio 23 punkto 2 papunkčio nuostatas, darytina išvada, kad, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, senasis statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas tik tuo atveju, jei yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Be to, net ir esant iš esmės pasikeitusiems statinio projekto sprendiniams, senasis statybą leidžiantis dokumentas netenka galios ne automatiškai, kaip bando įrodinėti skolininkas, o turi būti panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio naują statybą leidžiantį dokumentą, valiniu sprendimu.

Nagrinėjamu atveju skolininkas į bylą nepateikė įrodymų, kad 2008 m. statybą leidžiantis dokumentas yra panaikintas, todėl jo argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 įvykdymas yra negalimas todėl, kad 2008 metais išduotas statybą leidžiantis dokumentas negalioja, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog 2008 m. ir 2017 m. išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra tarpusavyje nesuderinami taip, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 apskritai negalėtų būti praktiškai įvykdomas; šių aplinkybių skolininkas neįrodė ir teismo posėdžio metu. Atvirkščiai, skolininko atstovas posėdžio metu patvirtino, kad tam tikri veiksmai, nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kuriuos skolininkas buvo įpareigotas įvykdyti, yra leidžiami ir naujuoju 2017 m. gegužės 5 d. leidimu. Atstovas pabrėžė, kad naujajame leidime šių veiksmų atlikimo terminas nenustatytas, todėl negali būti reikalaujama juos atlikti nedelsiant.

Teismo vertinimu, vien tai, kad naujasis pastatų savininkas yra gavęs naują statybą leidžiantį dokumentą, kuriame nenustatytas tam tikrų veiksmų terminas, savaime nereiškia, kad jokie terminai nesaisto pirminio pastatų savininko – skolininko, kurio atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne darbų atlikimo terminų pagal naujai išduotą leidimą klausimas, o dėl teismo sprendimo (ne)įvykdymo, todėl skolininko argumentai, susiję su trečiojo asmens teisėmis pasirinkti darbų atlikimo laiką, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis pasirinkimas taikytinas ir skolininkui, ir jis gali būti atleidžiamas nuo įsiteisėjusio sprendimo vykdymo neribotą laiką.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad skolininkas neįrodinėjo, jog šiuo konkrečiu atveju 2013 m. teismo sprendimo vykdymas, vadovaujantis 2008 m. statybą leidžiančiu dokumentu, būtų apskritai neįmanomas, pareikalautų didelių išlaidų ar kitaip iš esmės pažeistų suinteresuoto asmens ar trečiųjų asmenų interesus. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-129-450/2017 yra atmesti skolininko argumentai jog sprendimo vykdymas yra komplikuotas, keliantis nepatogumų bei reikalaujantis didelių investicijų, nurodant, kad asmuo, padaręs teisės pažeidimą – vykdęs savavališkos statybos darbus ir neteisėtai pastatęs statinius, turėjo įvertinti ir turi prisiimti dėl teisės pažeidimo jam kylančius neigiamus padarinius.

Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas pats pripažino, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nėra įvykdytas, taip pat įvertinus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01113 esančią 2018 m. birželio 19 d. gautą Inspekcijos išvadą (su papildoma medžiaga), kad teismo sprendimas nėra įvykdytas bei Inspekcijos poziciją, pateiktą bylos nagrinėjimo metu, teismas daro išvada, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmiau nurodytas teismo sprendimas nėra įvykdytas. Pripažinus, kad skolininko nurodytos sprendimo neįvykdymo priežastys (naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir pastatų perleidimas tretiesiems asmenims) nagrinėjamu atveju nėra pakankamos pateisinti sprendimo nevykdymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą skirti skolininkui baudą (CPK 771 straipsnis).

Teismas, spręsdamas baudos paskyrimo dydžio klausimą, turi vertinti bylos aplinkybes bei remtis protingumo ir sąžiningumo principais, nes pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį jam yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl skiriamos baudos dydžio, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, o turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-804-798/2013).

Atsižvelgiant į tai, jog vykdomasis raštas buvo išduotas 2015 m. liepos 2 d., vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas pasibaigė 2015 m. gruodžio 14d. ir skolininkas V. A. savo prievolės nevykdo jau beveik trejus metus; taip pat į tai, jog bauda yra skiriama pakartotinai; kad byloje nėra jokių duomenų apie skolininko bandymus nors iš dalies įvykdyti sprendimą; į tai, kad nėra duomenų, jog dėl sprendimo nevykdymo būtų kilę sunkūs padarinia, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas skiria V. A. fiksuotą 5000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo tenkinti iš dalies.

Skirti V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) fiksuotą 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.