Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-738-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00433-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių plentas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemaitijos keliai“ bei atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės keliai“. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovės UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Žemaitijos keliai“ 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Automobilių kelių direkcija), prašydamos pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovėms 1 510 335,28 Eur skolą už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas faktūras, t. y. priteisti ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ 525 118,23 Eur, ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ – 985 217,05 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iškelta UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo byla ir 2019 m. spalio 4 d. nutartimi iškelta UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byla. 3. Ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ procesiniuose dokumentuose nurodė, šalys iš viso sudarė 4 sutartis dėl žvyrkelių, esančių Lietuvos rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo (UAB „Šiaulių plentas“ ir Automobilių kelių direkcija 2016 m. liepos 7 d. sutartis Nr. S-633, 2016 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-733; UAB „Žemaitijos keliai“ ir Automobilių kelių direkcija 2016 m. liepos 26 d. sutartis Nr. S-703, 2017 m. liepos 7 d. sutartis Nr. S-627). Visų sutarčių objektas buvo panašus, t. y. žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas, įvykdymo terminas – toks pats, kadangi kiekviena sutartis turėjo būti įvykdyta per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Visų sutarčių įgyvendinimas skyrėsi tik įvykdymo vietomis (lokacija) ir tam tikra kiekybine darbų apimtimi. Šalys pagal sutarčių 8 punktą sutarė, kad į sutarčių vykdymo laikotarpį nėra įskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. bei baigiasi kitų metų kovo 15 d. Be to, sutartyse buvo numatyta darbų įvykdymo terminų pratęsimo galimybė atitinkamiems laikotarpiams (terminams) (sutarčių 9 p. ir 46 p.). Sutarčių vykdymo metu atsakovė iš dalies pratęsė sutarčių įvykdymo terminus ir pateikė ieškovėms raštiškus patvirtinimus, kad už tam tikrus sutarčių vykdymo laikotarpius neskaičiuos delspinigių. Ieškovės yra baigusios vykdyti sutartis su atsakove. 4. Ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ teigimu, atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovėms delspinigius už tam tikrus laikotarpius, todėl praturtėjo ieškovių sąskaita. Delspinigiai nepagrįstai buvo skaičiuojami nuo bendros sutarčių kainos su PVM, kadangi pagal sutarties 32 punktą, turėjo būti skaičiuojami be PVM. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 5. Ieškovės pažymėjo, kad delspinigiai buvo skaičiuojami už didesnį nei 6 mėn. laikotarpį, t. y. už papildomas 17 dienų Kelmės – Šiaulių sutarties atžvilgiu, 38 dienas Kretinga – Skuodas sutarties atžvilgiu, 46 dienas Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties atžvilgiu, 79 dienas Radviliškio – Pakruojo sutarties atžvilgiu, nes turi būti taikoma ieškinio senatis. Be to, atsakovė apie delspinigių taikymą Kelmės – Šiaulių, Kretinga – Skuodas sutarčių atžvilgiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 5 d. ir nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 29 d. UAB „Šiaulių plentas“ atitinkamai informavo tik 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. sausio 29 d., dėl ko pažeidė sutarties 32 punktą bei neturi teisės reikalauti delspinigių už šį laikotarpį. 6. Ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ nurodė, kad atsakovė delspinigius nepagrįstai apskaičiavo ir už žiemos laikotarpį (nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Kelmės – Šiaulių sutarties atžvilgiu; nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Kretinga – Skuodas sutarties atžvilgiu; nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties atžvilgiu; nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Pakruojo – Radviliškio sutarties atžvilgiu), kadangi sutarties 8 p. neapibrėžė, kad žiemos laikotarpis yra taikomas tik konkrečiais 2016–2017 m., todėl jis turi būti taikomas ir 2017–2018 m. Sutartys nebuvo suspėtos įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeurue) aplinkybių (kritulių kiekio), bet tai nereiškia, kad ieškovų neužbaigti darbai turėjo būti vykdomi žiemos laikotarpiu. 7. Ieškovių teigimu, atsakovė Kretingos – Skuodas sutarties ir Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties atžvilgiu 2017 m. gruodžio 1 d. rašto pagrindu negalėjo skaičiuoti delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. Atitinkamai, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, atsakovė turėjo neskaičiuoti delspinigių. Pažymėjo, jog atsakovė nesilaikė vienodos pozicijos, kadangi, pvz. dėl Kretingos – Skuodo sutarties dėl nepalankių oro sąlygų atsakovė netaikė delspinigių už 60 dienų, tuo tarpu, Pakruoto – Radviliškio sutarties atžvilgiu – už 30 dienų. 8. Ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ nurodė, kad Kelmės – Šiaulių sutarties įvykdymo terminui įtaką darė UAB „Šiaulių plentas“ vykdyti papildomi darbai, kurie nebuvo sutarti pirmine sutartimi. Papildomų darbų įsigijimas buvo įformintas 2018 m. birželio 8 d. susitarimu. Papildomų darbų įsigijimo tvarka buvo neefektyvi, atsakovė netinkamai bendradarbiavo. Nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlikti užsakovas. Atsakovė papildomus darbus patvirtino tik 2018 m. balandžio 13 d. Taigi, atsakovė nebendradarbiavo su ieškovėmis ir tai darė įtaką sutarties įvykdymui ne mažiau kaip 56 kalendorinėmis dienomis. Atsakovė, susitarusi dėl papildomų darbų atlikimo, nepagrįstai taikė delspinigių institutą, kas neatitinka CK 6.209 straipsnio. Atsakovės atlikti įskaitymai neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies, kadangi UAB „Šiaulių plentas“ turėjo teisę įvykdyti prievoles iki 2018 m. liepos 2 d. 9. Ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ teigė, kad Kretingos – Skuodo sutarties ir Pakruojo – Radviliškis sutarties įvykdymo terminui įtaką darė atsakovės neefektyvūs veiksmai ir nepateisinami vėlavimai, atsakovui atliekant parengtų techninių darbo projektų ekspertizes. Dėl vėlavimo atlikti techninių darbo projektų ekspertizes atsakovė nei pratęsė terminą 1 (vienam) mėnesiui pagal sutarties 9 punktą, nei netaikė delspinigių bent už 30 dienų laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovė Kretingos – Skuodo sutarties, Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties ir Pakruojo – Radviliškis sutarties atžvilgiu, vadovaudamasis CK 6.209 straipsniu, pratęsė terminą pagrindinei prievolei įvykdyti, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti iš rangovo delspinigių iki terminas įvykdyti pagrindinę prievolę pasibaigs. 10. Ieškovės nurodė, kad Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties atžvilgiu delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 16 d., iki 2018 m. gegužės 3 d., kadangi UAB „Žemaitijos keliai“ buvo teisėtai sustabdžiusi savo prievolių įvykdymą pagal sutartį. Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties atžvilgiu UAB „Žemaitijos keliai“ turėjo teisę įvykdyti prievoles iki 2018 m. rugsėjo 3 d., todėl atsakovė neturėjo teisės įskaityti delspinigius iš UAB „Žemaitijos keliai“ mokėtinų sumų. Atlikti įskaitymai neatitiko CK 6.130 straipsnio 1 dalies imperatyvaus draudimo. 11. Ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ teigimu, apskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai dideli, todėl mažintini. Atsakovės Automobilių kelių direkcijos nurodyti delspinigiai yra nesusiję su atsakovės nuostoliais. Atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl darbų vėlavimo, o užsitęsusį darbų įvykdymą lėmė pačios atsakovės neveikimas, kuris pasireikšdavo nesavalaikiais sprendimais ir (ne)atsakymais į ieškovių teikiamus raštus. 0,03 proc. delspinigių dydis, atsižvelgiant į sutarčių vertę, yra neprotingai didelis ir taip sudaro nepagrįstas sąlygas atsakovei praturtėti ieškovų sąskaita. Dėl pritaikytų delspinigių buvo teikiamos atsakovei pretenzijos, tačiau į jas iš esmės nebuvo atsižvelgta. 12. Ieškovės pažymėjo, kad atsakovė nurodė netikslias sutarčių faktinio įvykdymo datas, kadangi Pakruojo – Radviliškio sutarties įvykdymo data – 2018 m. rugsėjo 3 d., Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutarties – 2018 m. rugsėjo 25 d. 13. Ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ teigimu, atsakovė Automobilių kelių direkcija taip pat nepagrįstai prašė pritaikyti ieškinio senatį ieškovių ieškinio reikalavimų daliai, kadangi nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad ieškinys yra laikomas ieškiniu dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. 14. Ieškovės pažymėjo, kad neteisėtai paskaičiavęs per dideles netesybas kreditorius negali pats remtis aptariama CK nuostata ir teigti, kad skolininkas praleido terminą ginčyti tokią kreditoriaus skaičiuojamų netesybų nustatymo tvarką. Atsakovė (ne ieškovės) paskaičiavo netesybas. Ieškovės ginčija arba reikalauja pripažinti ne tam tikrą pačių ieškovų teisę į delspinigius, o delspinigių paskaičiavimo metodiką, jų dydį neteisėtų įskaitymų ir skolos už atliktus darbus kontekste, t. y. ieškovių reikalavimams CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas senaties terminas nėra taikomas. Ieškovių reikalavimams yra taikomas bendrasis 10 (dešimties) metų ieškinio senaties terminas. 15. Ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ teigimu, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams, ieškovės prašė atnaujinti šį terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. ieškovės siekė įvykdyti sutartis įmanomai kuo efektyviau bei atlikti visus sutarčių darbus kuo trumpesniu terminu. 16. Ieškovės pažymėjo, kad sutartinių netesybų mažinimas ar jų netaikymas viešojo pirkimo sutarties šaliai (tiekėjui), kuri nėra atsakinga už tokio termino praleidimą, niekaip nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir kitų pamatinių viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 suformavo praktiką, jog sutartinės netesybos gali būti mažinamos, be kita ko, viešojo pirkimo sutartyse. 17. Ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ teigimu, net jei sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovės bandė vykdyti sutartinius įsipareigojimus aptariamu metu, tai nepaneigia, jog atitinkamų darbų vykdymas force majeure aplinkybių egzistavimo laikotarpiu buvo ženkliai apsunkintas arba daugeliu atveju visai neįmanomas. 18. Ieškovės pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu. Sudarydamos sutartis ieškovės neturėjo galimybės tartis dėl palankesnių sutarčių sąlygų, kitokios delspinigių paskaičiavimo metodikos ir paties delspinigių dydžio. Jei atsakovė būtų sprendusi, jog žvyrkeliai yra kritinės būklės ir juos nedelsiant reikėtų sutvarkyti, nebūtų nustačiusi papildomo termino prievolėms įvykdyti. Be to, kapitalinis remontas buvo vykdomas žvyrkeliuose, kurie nėra pagrindiniai bei patys reikšmingiausi Lietuvos keliai pagal transporto intensyvumą juose ir kitus rodiklius. Žvyrkeliai nebuvo tarptautinių transporto koridorių dalimi. Kapitalinio remonto metu žvyrkeliai galėjo būti eksploatuojami ir transporto priemonės galėjo judėti be jokių esminių kliūčių, kadangi žvyrkeliai remonto metu nebuvo uždaryti bei eismas buvo leidžiamas (su tam tikrais greičio ribojimais). Neženklus uždelsimas įvykdyti žvyrkelių kapitalinį remontą, kai tokie žvyrkeliai net ir remonto metu galėjo būti eksploatuojami, negalėjo sukelti žymių nuostolių. 19. Atsakovė Automobilių kelių direkcija procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. 20. Atsakovė nurodė, kad buvo paskelbusi viešuosius pirkimus ir su laimėtojomis – ieškovėmis RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“, sudariusi sutartis, pagal kurias darbai turėjo būti baigti 2017 m. spalio – lapkričio mėn. Šalys susitarė, kad darbų atlikimas pratęsiamas 1 mėnesiui. Atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. informavo ieškoves, kad netaikys sutartyse numatytų delspinigių už 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo sutartyse numatyto darbų atlikimo termino pabaigos. Delspinigiai bus taikomi pasibaigus rašte nurodytam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo sutartyse numatyto darbų atlikimo termino pabaigos. 2017 m. gruodžio 15 d. raštu taip pat informavo, kad už laikotarpį, per kurį eismo organizavimo schema buvo Automobilių kelių direkcijos nederinta, suteikia papildomą 30 kalendorinių dienų laikotarpį, per kurį bus netaikomi sutartyje numatyti delspinigiai. Atsakovė 2018 m. sausio – vasario mėn. raštais informavo ieškoves, kad atitinkamai nuo 2017 m. gruodžio 15 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. sausio 14 d. taiko delspinigius ir pagal CK 6.209 straipsnį nustato papildomą terminą sutartims įvykdyti. Darbai pagal ginčo sutartis baigti 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Ieškovės apie joms apskaičiuotus delspinigius ir delspinigių sumų išskaičiavimą iš ieškovių atsakovei pateiktų sąskaitų faktūrų buvo informuotos raštais. Dėl delspinigių skaičiavimo ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ pateikė atsakovei pretenzijas, tačiau ji nurodė, kad neturi pagrindo pritaikytų delspinigių ar jų dydžio pagal minėtus raštus vertinti iš naujo, nors ir sumažino delspinigius pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 5 d. raštus. 21. Atsakovės teigimu, ieškovės praleido 6 mėnesių ieškinio pateikimo (senaties) terminą dėl netesybų išieškojimo pagal atitinkamus raštus (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir neprašo jo atnaujinti, todėl ieškinio daliai taikytina ieškinio senatis. 22. Atsakovė Automobilių kelių direkcija pažymėjo, kad ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ nebaigė darbų per sutartyse ir papildomuose susitarimuose nustatytus terminus. Dėl to atsakovė, remiantis sutarčių 32 punkto nuostata, turėjo teisę ieškovėms taikyti delspinigius nuo sutartyse numatyto termino darbams atlikti pabaigos iki faktinės darbų pagal sutartį pabaigos. Ginčo santykių sutartys sudarytos laisva šalių valia, ieškovės – verslo subjektai, turintys verslo patirties, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jie, sudarydami sutartis, galėjo ir turėjo įvertinti tiek savo pajėgumus, tiek sutarties nuostatas dar viešojo pirkimo metu. Sutartys su ieškovėmis buvo sudarytos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų procedūrų metu visiems tiekėjams buvo sudarytos galimybės teikti tiek klausimus, tiek pretenzijas dėl pirkimo sąlygų, be kita ko, sutarties projekto. Tai, kad nei vienas pirkime dalyvavęs tiekėjas (įskaitant ieškoves), dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose, dėl sutartyje numatyto delspinigių dydžio, neteikė nei klausimų, nei pretenzijų, suponuoja tai, kad tiekėjai, įskaitant ieškoves, sutiko su sutartyje nustatytu delspinigių dydžiu. 23. Atsakovė nurodė, kad delspinigių dydžio nustatymo ir keitimo galimybes reglamentuoja ne tik CK nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) normos, o viešųjų pirkimų sutarties šalys negali laisvai susitarti dėl jau sudarytos viešųjų pirkimų sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovės teigimu, ieškovių siekis jau sudarius viešojo pirkimo sutartis ir netinkamai jas vykdžius, mažinti delspinigių dydį, prieštarautų VPĮ 3 straipsnyje nustatytiems viešųjų pirkimų principams, kadangi tokiu būdu kitų tiekėjų, dalyvavusių viešajame pirkime atžvilgiu būtų sudarytos ne vienodos sąlygos ir pažeisti jų interesai. 24. Atsakovė Automobilių kelių direkcija pažymėjo, kad ieškovių prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu atsakovė neturėjo realios galimybės disponuoti sutarčių objektais, kadangi tuo metu minėtus kelio ruožus kaip statybvietę faktiškai valdė ir už jų priežiūrą buvo atsakingos ieškovės, buvo ribojamas eismas. Atsakovei faktiškai sutarčių objektai buvo perduoti tik pasirašius rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus, juose konstatuojant, kad nuo aktų pasirašymo momento objekto priežiūrą pradeda vykdyti kelio savininkas. Jeigu atsakovė būtų pakeitusi sutartyse įtvirtintą darbų atlikimo terminą, neturėtų pagrindo taikyti delspinigių, kadangi sutartys tokiu atveju būtų nepažeistos, tačiau šiuo atveju ieškovės buvo aiškiai informuoti apie sutarčių pažeidimus ir jiems buvo taikomos sutartyse nustatytos netesybos. Be to, CK 6.209 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusioji šalis gali šiam terminui stabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius. 25. Atsakovės teigimu, jokiame teisės akte nėra nustatyto draudimo kreditoriui reikalauti delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, o ieškovių minimą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą gali taikyti tik teismas. Sutarčių 32 punktas aiškiai apibrėžta ieškovių pareiga netesybas mokėti ne nuo pareikalavimo, o nuo sutarties pažeidimo momento. Ieškovės klaidingai aiškina ir sutarčių 8 punktą, kadangi šiame punkte nustatytas statybos darbų sustabdymo terminas taikomas tik statybos darbams, tuo tarpu, ieškovių įsipareigojimai pagal sutartis neapsiribojo vien tik statybos darbais, bet ir projektavimo darbais, kuriems statybos darbų sustabdymo laikotarpis netaikytinas. Sutarčių sudarymo metu atsakovė turėjo lūkestį, kad ieškovės laiku ir tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus ir negalėjo prognozuoti, kurioje sutartinių įsipareigojimų vykdymo (projektavimo darbų ar statybos rangos darbų) stadijoje gali įvykti sutarčių 32 punkte numatyta sąlyga (darbų neužbaigimas arba darbų grafiko nesilaikymas), todėl sutarčių 32 punktas nenumato išlygos, kad delspinigiai neskaičiuojami statybos darbų sustabdymo laikotarpiu. 26. Atsakovė Automobilių kelių direkcija nurodė, jog teismų praktikoje, spendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl netesybų, nediferencijuojami ieškiniai dėl netesybų mažinimo ir ieškiniai dėl netesybų priteisimo, t. y. teismai taiko tą pačią įstatymo nuostatą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą). Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovių nurodytos priežastys neturėtų būti pripažintos svarbiomis atnaujinti terminą ieškiniui dėl delspinigių. 27. Atsakovė Automobilių kelių direkcija nurodė, kad ieškovių nurodomas aplinkybes dėl force majeure aplinkybių paneigia ieškovių pildyti statybos darbų žurnalai, kuriuose deklaruotos hidrometeorologinės sąlygos buvo tinkamos darbams vykdyti. Be to, visos būtinos įskaitymo sąlygos egzistavo pranešimų apie įskaitymą pateikimo metu. Ieškovių turima patirtis leido joms numatyti įsipareigojimų nevykdymo galimus padarinius, jos laisva valia pasirinko sudaryti sutartis. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas nukentėjo dėl to, kad ieškovės neįvykdė visos sutartyse numatytų įsipareigojimų apimties per sutartyse nustatytą terminą. 28. Atsakovė pažymėjo, kad force majeure aplinkybių egzistavimas yra fakto klausimas. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog rudenį lyja, būna liūtys ir audros, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės nebaigė darbų per sutartyse ir papildomuose susitarimuose nustatytus terminus, kas iš esmės atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. 29. Atsakovė Automobilių kelių direkcija pažymėjo, kad ieškovių prievolių įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu atsakovė neturėjo realios galimybės disponuoti sutarčių objektu visa apimtimi, todėl atsakovė negalėjo vykdyti jam teisės aktais pavestos funkcijos – užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų. Netesybos atsirado iš sutartinių santykių, o atsakovės ieškovėms pritaikyti delspinigiai nesudaro prielaidos teigti, kad pritaikyti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli. Šalių sutartimi numatytos ir atsakovės taikytos 0,03 proc. dydžio netesybos (delspinigiai) nuo visos sutarties sumos yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės teisėtus interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 30. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei RUAB „Šiaulių plentas“ 141 130,17 Eur skolos, ieškovei RUAB „Žemaitijos keliai“ 369 050,20 Eur skolos, priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei RUAB „Šiaulių plentas“ 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 141 130,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei RUAB „Žemaitijos keliai“ 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 369 050,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei RUAB „Šiaulių plentas“ 1 063 Eur žyminio mokesčio ir 2 930 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovei RUAB „Žemaitijos keliai“ – 2 706 Eur žyminio mokesčio. 31. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovių prievolių mokėti už sutarties įvykdymo termino pažeidimą atsakovei delspinigius, kurią atsakovė įskaitė į mokėjimus ieškovėms už atliktus darbus. Ieškovių teigimu, jos sutarčių nepažeidė. Tarp šalių nėra ginčo dėl keturių sutarčių (dėl žvyrkelių, esančių atitinkamuose Lietuvos rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo) sudarymo (2016 m. liepos 7 d. sutartis Nr. S-633, 2016 m. liepos 26 d. sutartis Nr. S-703, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sutartis Nr. S-733, 2017 m. liepos 7 d. sutartis Nr. S-627) dėl to, kad jų įvykdymo terminas buvo pratęstas šalių susitarimais (iki 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis Nr. S-633, iki 2017-12-14 sutartis Nr. S-733, iki 2017 m. gruodžio 8 d. sutartis Nr. S-703, iki 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis Nr. S-627). 32. Teismas nurodė, kad pagal sutartis šalys susitarė, jog sutartys galėjo būti pratęstos tik vieną kartą, bet neilgiau kaip vienam papildomam mėnesiui. Ieškovei neįvykdžius sutarčių iki papildomuose susitarimuose numatyto termino pabaigos, atsakovė vadovaudamasis CK 6.209 straipsniu nustatė ieškovėms papildomą terminą minėtoms sutartims įvykdyti (iki 2018 m. liepos 2 d., iki 2018 m. liepos 2 d., iki 2018 m. liepos 2 d. ir iki 2018 m. rugsėjo 3 d.), taip pat raštuose dėl papildomo termino nustatymo informavo ieškoves apie skaičiuojamus delspinigius bei įspėjo, jog neįvykdžius darbų iki nustatyto papildomo termino sutartys bus nutrauktos. Šiai dienai sutartys yra įvykdytos. Atsakovė paskaičiavo ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ 525 118,23 Eur, ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ – 985 217,05 Eur delspinigių ieškovių pateiktoje lentelėje Nr. 5 nurodytais laikotarpiais ir šias sumas įskaitė į ieškovėms mokėtinas sumas. Ieškovės nesutiko su šiais atsakovės paskaičiuotais delspinigiais. 33. Teismas sprendė, kad nesant ginčo tarp šalių, teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako. 34. Teismas nustatė, kad ieškovėms Šiaulių apygardos teismo nutartimis yra iškeltos restruktūrizavimo bylos (civilinė byla Nr. B2-623-372/2019; civilinė byla B2-633-883/2019). 35. Teismas nurodė, kad pagal sutarčių 32 punktą rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį, taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja užsakovui sumokėti 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM) kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovė raštu informuoja rangovą. 36. Teismas pažymėjo, kad sutartys buvo sudarytos atlikus viešojo pirkimo procedūras, ieškovės iš anksto žinojo kokiomis sąlygomis bus sudaryta sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju. Sutikdamos dalyvauti konkurse, ieškovės, būdamos verslininkėmis, profesionaliomis viešojo pirkimo dalyvėmis, laisva valia akceptavo sąlygas, jų neginčijo, sutarties vykdymo metu reikalavimų dėl sutarčių sąlygų keitimo taip pat nereiškė. Dėl to teismas sprendė, kad visi ieškovių teiginiai, susiję su sutarčių sąlygų nesąžiningumu, prieštaravimu CK 1.5 str. numatytiems principams, su sutartyje numatytų delspinigių dydžiu ir pan., atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantis viešojo pirkimo principams ir CK 6.200 straipsnio 1 daliai. 37. Teismas sprendė, kad tai, kad atsakovė išskaičiavo delspinigius už retrospektyvinį laikotarpį, nereiškia, kad atsakovė nereikalavo delspinigių iš ieškovių. Teismas nurodė, kad kaip buvo minėta, raštuose, kuriuose atsakovė informavo ieškoves apie sutarčių pažeidimą, ieškovėms buvo aiškiai nurodyta pareiga mokėti delspinigius, taip pat išaiškintas delspinigių apskaičiavimo pradžios momentas, taip pat sutartyje (sutarčių 32 punktas) buvo aiškiai aptarta ieškovių pareigos mokėti 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties kainos. 38. Teismas darė išvadą, kad vien tai, kad atsakovė išskaičiavo (įskaitė) konkrečią delspinigių sumą vėliau, nei buvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui, nepaneigia ieškovių sutartinės prievolės šiuos delspinigius sumokėti ir neįrodė, jog atsakovė šių delspinigių nereikalavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės neargumentavo, kad toks retrospektyvinis įskaitymo būdas turėjo įtakos ieškovių teisėms. 39. Teismas konstatavo, kad ieškovių argumentai dėl delspinigių nepagrįsto apskaičiavimo už žiemos laikotarpį atmestini. 40. Teismas nustatė, kad šalių sutartyse (8 punktas) buvo numatytas darbų atlikimo laikotarpis – per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. 41. Teismas nurodė, kad šalys pasinaudojo sutartyse numatyta galimybe vieną kartą pratęsti darbų pabaigos terminą ir papildomais susitarimais pratęsė šį terminą iki konkrečios darbų atlikimo datos. Jokių susitarimų dėl šios datos negaliojimo žiemos laikotarpiu šalys nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes, kaip matyti iš pratęstų terminų, visi darbai turėjo būti užbaigti iki ieškovių nurodyto žiemos laikotarpio pradžios. 42. Teismas sprendė, kad ieškovėms neįvykdžius sutarčių iki galutinės jų įvykdymo datos, laikytina, kad ieškovės neįvykdė savo prievolės laiku atlikti darbus, todėl žiemos laikotarpis po sutartyje numatytos darbų užbaigimo datos nesudaro pagrindo pripažinti, jog sutartis nebuvo pažeista bei atleisti ieškoves nuo delspinigių mokėjimo prievolės, numatytos sutarties 32 punkte. Be to, ieškovės neįrodė, kad būtent statybos darbų sustabdymas nurodytu žiemos laikotarpiu sąlygojo papildomu susitarimu numatyto termino praleidimą, nes ieškovės pagal sutartis įsipareigojo atlikti ne tik statybos darbus, bet ir projektavimo darbus, kuriems statybos darbų sustabdymo laikotarpis netaikytinas, o sutarčių 32 punktas nenumato išlygos, kad delspinigiai neskaičiuojami statybos darbų sustabdymo laikotarpiu. 43. Teismas dėl force majeure aplinkybių nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma nesukuria materialinių teisinių pasekmių, bet vertintina tik kaip įrodymas. Iš ieškovių pateiktos Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. spalio 31 d. pažymos matyti, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ir 2017 m. spalio mėn. buvo nepalankios sąlygos darbų atlikimui dėl pasikartojančių liūčių bei iškitusių kritulių kiekio. 2017 m. gruodžio 1 d. rašte atsakovė nepatvirtino, jog šiuo konkrečiu atveju dėl nepalankių oro sąlygų šiuo atveju nebus skaičiuojami delspinigiai: šiame rašte konstatuota, kad rangovams buvo suteikta galimybė pasinaudoti sutartyse nustatytu papildomu terminu rizikų dėl kritulių valdymui bei kad delspinigiai nebus taikomi 30 dienų laikotarpiui nuo sutartyse numatyto darbų atlikimo termino pabaigos. 44. Teismas sprendė, kad minėtas raštas neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes delspinigiai ieškovėms paskaičiuoti po 30 dienų nuo papildomu susitarimu numatyto termino pabaigos. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymas nėra susijęs su ieškovių vykdomais darbais, nes komisijos posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. 45. Teismas, vertindamas ieškovių nurodytų force majeure aplinkybių įtaiką sutarties termino pažeidimui, nustatė, kad tuose objektuose, kuriuose 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais buvo vykdomi rangos darbai, vyravo palankios meteorologinės sąlygos, be to, žurnalo įrašai patvirtino, kad ieškovėms žiemos laikotarpis netrukdė vykdyti statybos darbus tam tikruose kelio ruožuose. Dėl to teismas darė išvadą, kad šie įrodymai (kurie nebuvo pateikti Prekybos, pramonės ir amatų rūmams) apie faktinę situaciją atitinkamuose darbų objektuose, paneigė ieškovių nurodytą aplinkybę apie force majeure sąlygų buvimą ir jų įtaiką statybos darbų atlikimui, todėl ieškovė negali būti atleistas nuo atsakomybės už sutartyse numatyto darbų įvykdymo termino pažeidimą. 46. Teismas pažymėjo, kad statybos darbų žurnalų duomenys (detalizuoti minėtuose atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose) patvirtina, jog 2017 m. buvo darbų pertraukos liepos, rugpjūčio, kovo mėn., ir šis faktas patvirtina, jog net jei ir būtų nepalankios meteorologinės sąlygos (force majeure) darbų atlikimui rugsėjo, spalio mėn., ieškovės neįrodo, kad būtent šios sąlygos buvo sutartyse numatytų terminų praleidimo priežastimi. 47. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 8 d. susitarimas tarp atsakovės ir UAB „Šiaulių plentas“ prie 2016 m. liepos 7 d. sutarties patvirtina, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų vertės. Teismas darė išvadą, kad šis susitarimas neįrodė, jog susitarime nurodyti papildomi darbai turėjo įtakos šalių sutarto galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą. Šalys nei iki papildomo susitarimo sudarymo, nei sudarant susitarimą, VPĮ nustatyta tvarka ir pagrindais nesitarė dėl darbų atlikimo termino (t. y. dėl sutarties) pakeitimo atsiradus papildomiems darbams. 48. Teismas dėl CK 6.209 straipsnio santykio su netesybomis nustatė, kad atsakovė, reaguodama į tai, kad ieškovės neįvykdė sutartyse numatytos sąlygos užbaigti darbus iki tikslia data apibrėžto termino, vadovaudamasi CK 6.209 straipsniu, nustatė ieškovėms papildomus terminus sutartims įvykdyti bei informavo ieškoves apie prievolę mokėti netesybas. Kadangi termino pratęsimą sąlygojo neteisėti ieškovių veiksmai (sutarčių įvykdymo termino pažeidimas), t. y. terminai buvo vienašališkai ieškovių pratęsti ne abiejų šalių laisva valia, bet kaip ieškovių papildomas įspėjimas prieš sutarties nutraukimą, todėl termino pratęsimo pagal CK 6.209 straipsnio tikslas nėra atleisti sutartį pažeidusią šalį nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (šiuo atveju – nuo įsipareigojimo mokėti netesybas). 49. Teismas pažymėjo, kad tai, kad terminas buvo pratęstas, šiuo atveju nepaneigė sutarties pažeidimo fakto, todėl negalima daryti išvados, jog iki papildomai pratęsto termino pabaigos ieškovių prievolių įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs. Delspinigiai ir nuostoliai yra susijusios sutarties nevykdymo pasekmės (CK 6.73 straipsnis). 50. Teismas sprendė, kad kadangi atsakovė nereikalavo papildomų nuostolių iš ieškovių, todėl atsakovė, kaip nukentėjusioji šalis, turėjo teisę pagal CK 6.209 straipsnio 2 dalimi reikalauti iš ieškovių delspinigių kaip nuostolių atlyginimo. 51. Teismas pažymėjo, kad ieškovių nurodytos nesutikimo su delspinigių paskaičiavimu aplinkybės dėl kiekvienos sutarties yra iš esmės vienodos, todėl šios aplinkybės vertinamos bendrai visų sutarčių kontekste. 52. Teismas atmetė ieškovių teiginius, kad Kretingos – Skuodo sutarties vykdymas buvo uždelstas dėl to, kad atsakovė vėlavo parinkti rangovą ekspertizės atlikimui, o pati ekspertizė buvo atlikta tik 2017 m. birželio 1 d. Teismas pažymėjo, kad minėtos aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir turėjo būti įvertintos 2017 m. lapkričio 20 d. sudarant su atsakove papildomą susitarimą dėl termino pratęsimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė, jog sutartis pratęsiama iki 2017 m. gruodžio 14 d., sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovių nurodytos aplinkybės, buvusios iki papildomo susitarimo sudarymo, sąlygojo darbų įvykdymo termino pažeidimą. 53. Teismas konstatavo, kad dėl analogiškų motyvų pripažintini nepagrįstais ieškovių teiginiai dėl Pakruojo – Radviliškio sutarties įvykdymo uždelsimo dėl atsakovės netinkamų veiksmų parenkant ekspertą. 54. Teismas pažymėjo, kad kiekvienos sutarties vykdymo sąlygos yra individualios, todėl ieškovių teiginiai kaip atsakovė vertino panašią situaciją vykdant kitas sutartis nėra teisiškai reikšmingi. 55. Teismas atmetė ieškovių teiginius, kad netesybos yra per didelės dėl to, kad atsakovė nepatyrė nuostolių. Teismas nurodė, kad sutarčių objektas yra susijęs su viešuoju interesu – turi visuomeninę reikšmę. Valstybinės reikšmės keliai yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys objektai, kuriais eismas negali būti nutrauktas ar apribotas labiau nei būtina; kelių remontai yra susiję ir su susiekimo sąlygų saugumu. Nebaigti remontuoti keliai ne tik sukelia nepatogumus eismo dalyviams (šiuo atveju ieškovas neginčijo, jog dėl pavėluotai vykdomų statybos darbų buvo tam tikrų eismo ribojimų), bet ir apsunkina saugaus eismo užtikrinimą. Dėl to vien sutarties objekto svarba suponuoja išvadą, jog terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga, dėl ko ir jos užtikrinimas šalių sutarto dydžio netesybomis yra tikslingas ir proporcingas. 56. Teismas sprendė, kad nustatytos netesybos negali būti pripažintos per didelėmis vien dėl to, kad, kaip teigia ieškovės, realūs turtinio pobūdžio nuostoliai neatsirado. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie patirtas sąnaudas ir paskaičiuotus nuostolius patvirtina, jog darbų vėlavimas galėjo sąlygoti turtinio pobūdžio nuostolius. 57. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad atsakovė tikslaus nuostolių dydžio neįrodė. Tačiau šioje byloje tikslus nuostolių dydis nesudaro ginčo dalyko, nes šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir atsakovė neturi pareigos įrodinėti nuostolius, tuo labiau, kad ieškovės yra verslininkės prisiimančios verslo neigiamų padarinių rizikas. Dėl to teismas atmetė ieškovių teiginius, kad atsakovės pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti įrodymais. Teismas sprendė, kad padarius priešingas išvadas, būtų pažeistas sutarties laisvės bei viešojo pirkimo lygiateisiškumo, skaidrumo principai. 58. Teismas pažymėjo, kad ieškovėms 2019 m. buvo iškeltos restruktūrizavimo bylos neturi ryšio su ginčo dalyku, nes delspinigiai susidarė ir buvo įskaityti laikotarpiu, kuomet ieškovėms nebuvo inicijuotos restruktūrizavimo bylos. Be to, restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesudaro pagrindo nevykdyti viešojo pirkimo sutartyje numatytų sąlygų dėl netesybų mokėjimo. 59. Teismas nustatė, kad atsakovė, grįsdama nuostolių faktą, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4474-340/2018. LITEKO duomenimis, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. e2A-565-790/2019. 60. Teismas, atsižvelgdama į tai, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, sprendė, kad ši byla, kaip teismų praktika, negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje, skirtingai nuo nagrinėjamos bylos, buvo nustatyta, kad ieškovė pavėlavo atlikti darbus tik 15 dienų, buvo pavėluota atlikti tik neesminius, pagalbinius mažos apimties darbus, neužkirtusius galimybės eksploatuoti kelius, darbų vertė sudaro vos apie 3 proc. visų numatytų darbų. Teismas sprendė, kad minėtoje kitoje byloje teismo padarytos išvados nėra šiai bylai reikšmingos aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, jog šioje byloje paskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės, kad iškreipiama šalių interesų pusiausvyra. 61. Teismas nurodė, kad ieškovių teigimu, atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo bendros sutarčių kainos su PVM. 62. Teismas nustatė, kad pagal sutarčių 32 punktą delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM) kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. 63. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą, atsakovė neginčijo, jog delspinigiai turėjo būti paskaičiuoti nuo įsiskolinimo sumos be PVM. Tą patvirtina ir atsakovės 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. kovo 6 d. raštai ieškovėms, kuriuose atsakovė sutiko sumažinti delspinigių dalies dydį, dėl kurių, atsakovės manymu, ieškovės nepraleido ieškinio senaties, perskaičiuojant juos nuo sutarties sumos be PVM. 64. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pačios netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Taigi, tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016). 65. Teismas, sprendė, kad pripažintina, jog atsakovė nepagrįstai išskaičiavo iš mokėjimų ieškovėms apskaičiuotas netesybas nuo įsiskolinimo sumos su PVM. 66. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad ginčydamos skolų įskaitymo pagrįstumą, ieškovės turi teisę nesutikimą su atsakovės apskaičiuotais delspinigiais grįsti praleista ieškinio senatimi. Šią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Nors, kaip teisingai nurodė atsakovė, ji turi teisę apskaičiuoti delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, tačiau tokiu atveju ieškovės turi teisę (kuria ir naudojasi šioje byloje) ginčyti tokį delspinigių apskaičiavimą prašydamas taikyti ieškinio senatį. Dėl to teismas konstatavo, kad delspinigių sumos, atsakovės apskaičiuotos ir įskaitytos už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, neturi būti įskaitytos į ieškovėms mokėtinas sumas, nes jos apskaičiuotos praleidus senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 67. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovių reikalavimui dėl įskaitymo nuginčijimo. Teismas sutiko su ieškovėmis, šiuo atveju įskaitymas yra vienašalis sandoris (CK 6.130,131 straipsniai), kuriuo šalis vienašališkai užbaigia prievoles, ir kuris šioje byloje ginčijamas, t. y. šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, nes atsakovė tokio reikalavimo teismine tvarka nereiškė, bet vienašaliu sandoriu įskaitė delspinigius (išieškojo neteismine tvarka). Dėl to teismas darė išvadą, kad reikalavimui dėl įskaitymo ginčijimo taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas. 68. Teismas taip pat nurodė, kad kita vertus, kaip buvo konstatuota ankščiau, atsakovė delspinigius įskaitė už retrospektyvinį laikotarpį, nors pagal sutarties 32 punktą delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM) kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus; delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Dėl to teismas sprendė, kad toks delspinigių įskaitymas nesudarė pagrindo pripažinti įskaitymą neteisėtu, tačiau tokie atsakovės veiksmai, kuomet pati atsakovė pavėluotai atliko įskaitymą, vertintini atsakovės nenaudai ir sudarytų pagrindą atnaujinti ieškovėms ieškinio senaties terminą, jei jis ir būtų pripažintas praleistu (CK 1.127 straipsnis,131 straipsnio 2 dalis). 69. Teismas pažymėjo, kad ieškovės neinicijavo ginčo dėl kiekvienos delspinigių dalies iki nebus užbaigti visi sutartiniai darbai pagal sutartis bei kol ieškovės nesulauks galutinės atsakovės pozicijos dėl delspinigių dydžio, negali pateisinti ieškinio senaties termino. Taip pat byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, jog ieškovėms buvo trukdoma vesti derybas su atsakove dėl taikos sutarties sudarymo iki ieškinio senaties termino pabaigos. Tuo tarpu, ieškovės savo rizika nusprendė inicijuoti derybas dėl taikaus susitarimo praėjus 6 mėn. nuo apskaičiuotų delspinigių įskaitymo. 70. Teismas nustatė, kad atsakovės raštai, kuriais buvo įskaityti delspinigiai, buvo gauti laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. spalio 5 d. Ieškovės pateikė pretenzijas atsakovei dėl delspinigių apskaičiavimo 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 29 d. Atsakovė į šias pretenzijas atsakė 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 6 d. raštais. Šiais atsakymais atsakovė pripažino, kad atsakant į pretenzijas senaties terminas nebuvo praleistas dėl delspinigių, kurie buvo įskaityti raštais nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. spalio 5 d. Dėl to teismas konstatavo, kad apie teisių pažeidimą dėl delspinigių, įskaitytų raštais nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. spalio 5 d., įskaitymo į skolos sumą ieškovės sužinojo tik gavusios atsakovės atsakymus 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 6 d. Ieškinio senatis dėl kitos dalies delspinigių įskaitymo nuginčijimo prasidėjo nuo atitinkamų raštų, kuriais ieškovės buvo informuotos apie delspinigių įskaitymą, datos (atitinkami raštai yra nurodyti minėtose atsakovės 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 6 d. atsakymuose). 71. Teismas nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. rašytinius paaiškinimus dėl delspinigių apskaičiavimo. Teismo posėdyje ieškovių atstovas, vadovaudamasis šiuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir sumomis, apskaičiavo ir paaiškino, jog tuo atveju, jei būti pripažinta, jog delspinigiai galėtų būti apskaičiuoti už 6 mėn. ir nuo sumos be PVM, ir ieškovės nepraleistų ieškinio senaties termino, tokiu atveju delspinigių skaičiavimas būtų sudėtingesnis ir sudarytų tokias sumas: pagal sutartį Nr. S-633 būtų įskaityta 143 882,98 Eur, pagal sutartį Nr. S-733 – 226 611,54 Eur, pagal sutartį Nr. S-703 – 231 047,59 Eur, pagal sutartį Nr. S-627 – 356 565,92 Eur. Ieškovės prieštaravimų dėl atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų sumų bei teismo posėdyje šių paaiškinimų pagrindų nurodytų papildomų sumų nenurodė. Dėl to teismas, vadovaudamasis civilinio proceso rungimosi principu sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti atsakovės paaiškinimais. 72. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus ir esant nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisės įskaityti dalies delspinigių, nes atitinkamoje dalyje atsakovė neturėjo priešpriešinio reikalavimo ieškovėms. 73. Teismas, įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą įskaitymą iš dalies neteisėtu (CK 6.131, 1.80, 1. 96 straipsniai) ir priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ pagal sutartis Nr. S-633, Nr. S-733 141 130,17 Eur skolą (525 118,23 Eur – (pagrįstai įskaityti delspinigiai 143 882,98 Eur +226611,54 Eur + atsakovės sumokėta ieškovei skolos dalis, dėl kurios ginčo nėra, 13 483,54 Eur), ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ 369 050,2 Eur skolą (985 217,05 Eur – (pagrįstai įskaityti delspinigiai 231 047,59+356 565,92 Eur + atsakovės sumokėta skolos dalis, dėl kurios ginčo nėra, 28 553,34 Eur). 74. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovių ieškinyje nurodyto skolos už atliktus darbus dydžio, taip pat neginčijo prievolės mokėti 8 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsni. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti palūkanas nuo priteistos sumos tenkinamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas. 75. Teismas sprendė, kad kitoje dalyje ieškinys atmestinas. 76. Teismas nurodė, kad ieškinys ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ patenkintas 27 proc., o RUAB „Žemaitijos keliai“ – 37 proc. Dėl to teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai/atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Ieškovė RUAB „Šiaulių plentas“ patyrė 3 937 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, ieškovė RUAB „Žemaitijos keliai“ – 7 313 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti bei 15 173,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 77. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius advokatų užmokesčių civilinėse byloje dydžius, į tai, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašyme nedetalizavo kokios konkrečiai sąnaudos buvo patirtos už tam tikras suteiktas teisines paslaugas, sprendė, kad yra pagrindas sumažinti patirtų išlaidų dydį iki 8 000 Eur sumos (CPK 93, 98 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį (37 proc.), sprendė, kad iš atsakovės ieškovei RUAB „Šiaulių plentas“ priteistini 2 960 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 78. Apeliaciniame skunde ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinys ir priimti naują sprendimą – RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 79. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 79.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė neva patyrė paskaičiuotus delspinigius atitinkančius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neprotingo dydžio delspinigius. Dėl to jie turėtų būti mažintini. 79.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad žiemos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami. 79.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vertinant ieškovių nurodytų force majeure aplinkybių įtaką sutarties termino pažeidimui, svarbu atsižvelgti į tai, kad kaip rodo ieškovių statybos darbų žurnalų duomenys, tuose objektuose, kuriuose 2017 m. rugsėjo – spalio mėn., buvo vykdomi rangos darbai, vyravo palankios meteorologinės sąlygos. 79.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl atsakovės dviejų sutarčių (Kelmės – Šiaulių ir Kretingos – Skuodo) atveju netinkamo įgyvendinimo savo teisių bei pareigų (šias sutartis vykdė UAB „Šiaulių plentas“). 79.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei nesavalaikiai vykdžius sutartimis (Kretingos – Skuodo sutartis bei Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių sutartis) prisiimtas pareigas, ieškovės neturi teisės į sutarčių termino pratęsimą ar už tą laikotarpį paskaičiuotų delspinigių sumažinimą. 79.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė gali naudotis keliais savo teisių gynimo būdais, nors CK ir teismų praktika numato, kad tokios teisės atsakovė neturi. 79.7. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė sutartis vykdė taip pat netinkamai, nebendradarbiavo su apeliantėmis, yra pagrindas mažinti sutartyse numatytą delspinigių dydį. 80. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atmesti. 81. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 81.1. Pirmosios instancijos teismas, nuosekliai neištyręs ir neįvertinęs visų faktinių, aplinkybių, neatliko savarankiško ginčo santykių teisinio kvalifikavimo, o rėmėsi vien subjektyvaus turinio ieškovių argumentais, todėl nepagrįstai ieškovių ginčijamu laikė vieną (bendrą) įskaitymo sandorį, nors rašytiniai įrodymai patvirtina nagrinėjamu atveju buvus kelias dešimtis savarankiškų įskaitymo sandorių, atliktų nepažeidžiant nei galiojančio teisinio reguliavimo nei šalių sudarytų sutarčių sąlygų. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad delspinigiai pagal sutartis buvo neleistinai skaičiuojami už ilgesnį nei šešių mėnesių terminą. 81.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog įskaitymams ginčyti taikytas ne sutrumpintas šešių mėnesių (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal ieškovių pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą jų reikalavimams taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 straipsnio 1 dalis). 81.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dalies įskaitytų delspinigių neperžiūrėti dėl pasibaigusios šešių mėnesių ieškinio senaties, nepagrįstai konstatavo, kad ginčo santykiams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ir nepagrįstai nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės sudarytų pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, jeigu ginčo santykiams būtų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. 82. Atsiliepime į ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ apeliacini skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinys, palikti nepakeistą. 83. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 83.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių argumentus dėl netesybų mažinimo, taip pat pagrįstai akcentavo ginčo sutarčių objektų visuomeninę reikšmę bei atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovės patirti (realūs) nuostoliai nesudaro šalių ginčo objekto, todėl atsakovei nekilo procesinė pareiga įrodinėti realių nuostolių tikslaus dydžio. 83.2. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe vieną kartą pratęsti darbų pabaigos terminą ir papildomais susitarimais pratęsė šį terminą iki konkrečios darbų atlikimo datos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad susitarimų dėl šios datos negaliojimo žiemos laikotarpiu šalys nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes visi darbai turėjo būti užbaigti iki apeliančių nurodyto žiemos laikotarpio pradžios. Todėl nagrinėjamu atveju nei sisteminis iš esmės aiškių sutarčių sąlygų aiškinimas, nei objektyviomis aplinkybėmis nepagrįsti apeliančių lūkesčiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad netesybos žiemos laikotarpiu, prasidėjusiu po šalių sutartos darbų atlikimo pabaigos, neturėjo būti taikomos. 83.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad darbų žurnalo įrašai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo darbams vykdyti palankios oro sąlygos ir apeliantės statybos darbus ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde deklaratyvūs teiginiai apie „įmirkusius“ ir „nestabilius“ gruntus laikytina objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybine versija, suformuluota, reaguojant į joms nepalankias teismo išvadas. 83.4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog atsakovė įskaitė konkrečią delspinigių sumą vėliau, nei buvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui, nepaneigia ieškovių sutartinės prievolės šiuos delspinigius sumokėti ir neįrodo, kad atsakovė šių delspinigių nereikalavo. Teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovės nepagrindė, kuo toks (retrospektyvinis) delspinigių skaičiavimas ir įskaitymas galėjo pažeisti jų teises. 83.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad analizuojamos aplinkybės (galima atsakovės veiksmų įtaka termino pradelsimui) ieškovėms buvo žinomos ir turėjo būti įvertintos 2017 m. lapkričio 20 d. sudarant su atsakove papildomą susitarimą dėl termino pratęsimo. 83.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad termino pratęsimą sąlygojo neteisėti ieškovių veiksmai (sutarčių įvykdymo termino pažeidimas) – terminas buvo vienašališkai atsakovės pratęstas ne abiejų šalių laisva valia, bet kaip ieškovių papildomas įspėjimas prieš sutarties nutraukimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad termino pratęsimo pagal CK 6.209 straipsnį tikslas nėra atleisti sutartį pažeidusią šalį nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – nuo įsipareigojimo mokėti netesybas. 83.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių teiginius dėl sutarčių sąlygų nesąžiningumo, prieštaravimo bendriesiems teisės principams, dėl sutartyse aptartų delspinigių dydžio, taip pat teiginius, kuriais ieškovės įrodinėjo neprotingai didelį delspinigių dydį, jų santykio (ryšio) su patirtais nuostoliais nebuvimą, kuriais ieškovės grindė atleidimo nuo sutartinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. 84. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą ieškovės RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą visa apimtimi, palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovių ieškinys iš dalies tenkintas, nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 85. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 85.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino paskaičiuotų delspinigių dydį. 85.2. Ieškovės turėjo ir turi teisę ginčyti nepagrįstai įskaitytus delspinigius. 86. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 20 gautas ieškovių RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 87. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Dėl faktinių bylos aplinkybių 88. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Automobilių kelių direkcija CVP IS priemonėmis: 1) 2016 m. kovo 15 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Žvyrkelių, esančių Pakruojo ir Radviliškio rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“; 2) 2016 m. balandžio 11 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Žvyrkelių, esančių Kelmės ir Šiaulių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“; 3) 2016 m. balandžio 29 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Žvyrkelių, esančių Kretingos ir Skuodo rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“; 4) 2016 m. balandžio 29 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. 89. Ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ ir atsakovė Automobilių kelių direkcija 2016 m. liepos 7 d. pasirašė sutartį Nr. S-627 dėl žvyrkelių, esančių Pakruojo ir Radviliškio rajonuose, darbai pagal šią sutartį turėjo būti baigti 2017 m. spalio 15 d. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ ir atsakovė Automobilių kelių direkcija 2016 m. liepos 7 d. pasirašė sutartį Nr. S-633 dėl žvyrkelių, esančių Kelmės ir Šiaulių rajonuose, darbai pagal šią sutartį turėjo būti baigti 2017 m. spalio 15 d. Ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ ir atsakovė Automobilių kelių direkcija 2016 m. liepos 26 d. pasirašė sutartį Nr. S-703 dėl žvyrkelių, esančių Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių rajonuose, darbai pagal šią sutartį turėjo būti baigti 2017 m. spalio 30 d. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ ir atsakovė Automobilių kelių direkcija 2016 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė sutartį Nr. S-733 dėl žvyrkelių, esančių Kretingos ir Skuodo rajonuose, darbai pagal šią sutartį turėjo būti baigti 2017 m. lapkričio 15 d. 90. Minėtų sutarčių 8 punktas numatė: „Rangovas Darbus pradeda įsigaliojus Sutarčiai ir baigia per 12 (dvylika) mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.“. 91. Minėtų sutarčių 9 punktas numatė: „Sutarties vykdymo metu dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus 1 (vieną) kartą gali būti nukelta Darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip 1 (vieną) mėnesį. Termino pabaigos nukėlimas įforminamas papildomu Šalių susitarimu“. 92. Minėtų sutarčių 21 punktas numatė: „Užsakovas turi teisę be atskiro išankstinio Rangovo įspėjimo sulaikyti ir (ar) išskaičiuoti iš Rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų visas ir bet kokias nuostolių kompensavimo ir (ar) netesybų (delspinigių, baudų) sumas, Rangovo mokėtinas Užsakovui, t. y. Užsakovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą dėl atitinkamos sumos. Apie atliktą įskaitymą Užsakovas raštu informuoja Rangovą“. 93. Minėtų sutarčių 32 punktas numatė: ,,Rangovas, neužbaigęs Darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs Darbų per pratęsimo laikotarpį taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką Darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti Užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš Rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą Rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus Darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą Užsakovas raštu informuoja Rangovą“. 94. 2017 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu prie sutarties S-633 darbų atlikimas buvo pratęstas 1 mėnesiu, nustatant, kad darbai pagal sutartį S-633 turi būti baigti iki 2017 m. lapkričio 14 d. (imtinai). 2017 m. spalio 13 d. susitarimu prie sutarties S-627 darbų atlikimas buvo pratęstas 1 mėnesiu, nustatant, kad darbai pagal sutartį S-627 turi būti baigti iki 2017 m. lapkričio 14 d. (imtinai). 2017 m. lapkričio 16 d. susitarimu prie sutarties S-703 darbų atlikimas buvo pratęstas 1 mėnesiu, nustatant, kad darbai pagal sutartį S-703 turi būti baigti iki 2017 m. gruodžio 8 d. (imtinai). 2017 m. lapkričio 20 d. susitarimu prie sutarties S-733 darbų atlikimas buvo pratęstas, nustatant, kad darbai pagal sutarti S-733 turi būti baigti iki 2017 m. gruodžio 14 d. (imtinai). 95. 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (7.2E)2E-2812 atsakovė informavo rangovus, įskaitant ieškoves, kad rangovams, atliekantiems darbus pagal 2016 metais su Kelių direkcija pasirašytas žvyrkelių kapitalinio remonto sutartis, kuriose numatytas darbų atlikimo termino pratęsimas vieną kartą vienam mėnesiui, netaikys sutartyse numatytų delspinigių už 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo sutartyse numatyto darbų atlikimo termino pabaigos. Delspinigiai bus taikomi pasibaigus šiame rašte nurodytam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo sutartyse numatyti darbų atlikimo termino pabaigos. 96. 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (12.5E)2E-2999 atsakovė informavo ieškovę UAB „Žemaitijos keliai“, kad už laikotarpį per kurį eismo organizavimo schema buvo Kelių direkcijos nederinta, atsakovė suteikia papildomą 30 kalendorinių dienų laikotarpį, per kuri bus netaikomi sutartyje numatyti delspinigiai. 97. 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. (6.9E)2E-53 atsakovė informavo ieškovę UAB „Žemaitijos keliai“, kad jai nuo 2017 m. gruodžio 15 d. taiko delspinigius, CK 6.209 straipsnio pagrindu nustato papildomą terminą sutarčiai Nr. S-633 įvykdyti iki 2018 m. liepos 2 d., ir kad neįvykdžius sutarties iki 2018 m. liepos 2 d., sutartis bus vienašališkai nutraukta. 98. 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. (6.9E)2E-83 atsakovė informavo ieškovę UAB „Žemaitijos keliai“, kad jai iki 2018 m. vasario 6 d. netaikomi delspinigiai, o nuo 2018 m. vasario 7 d. bus taikomi sutartyje numatyti delspinigiai, taip pat, kad CK 6.209 straipsnio pagrindu nustato papildomą terminą sutarčiai Nr. S-703 įvykdyti iki 2018 m. liepos 2 d., ir kad neįvykdžius sutarties iki 2018 m. liepos 2 d., sutartis bus vienašališkai nutraukta. 99. 2018 m. sausio 29 d. raštu Nr. (6.9E)2E-248 atsakovė informavo ieškovę UAB „Šiaulių plentas“, kad jai nuo 2018 m. sausio 14 d. taiko delspinigius, CK 6.209 straipsnio pagrindu nustato papildomą terminą sutarčiai Nr. S-633 įvykdyti iki 2018 m. liepos 2 d., ir kad neįvykdžius sutarties iki 2018 m. liepos 2 d., sutartis bus vienašališkai nutraukta. 100. 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. (6.9E)2E-334 atsakovė informavo ieškovę UAB „Šiaulių plentas“, kad jai nuo 2017 m. gruodžio 15 d. taiko delspinigius, CK 6.209 straipsnio pagrindu nustato papildomą terminą sutarčiai Nr. S-633 įvykdyti iki 2018 m. liepos 2 d., ir kad neįvykdžius sutarties iki 2018 m. liepos 2 d. sutartis bus vienašališkai nutraukta. 101. 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. (7.E)2E-2266 atsakovė informavo ieškovę UAB „Žemaitijos keliai“, kad CK 6.209 straipsnio pagrindu nustato papildomą terminą sutarčiai Nr. S-703 įvykdyti iki 2018 m. rugsėjo 3 d., ir kad neįvykdžius sutarties iki 2018 m. rugsėjo 3 d., sutartis tą dieną bus vienašališkai nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. 102. Darbai pagal sutartį Nr. S-633 faktiškai baigti 2018 m. rugpjūčio 9 d., darbai pagal sutartį Nr. S-627 faktiškai baigti 2018 m. rugsėjo 3 d., darbai pagal sutartį Nr. S-703 faktiškai baigti 2018 m. rugsėjo 25 d., darbai pagal sutartį Nr. S-733 faktiškai baigti 2018 m. rugpjūčio 31 d. 103. Ieškovės apie joms apskaičiuotus delspinigius ir delspinigių sumų išskaičiavimą iš ieškovių atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų buvo informuotos 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1019, 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-1039, 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1052, 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-1359, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1365, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1366, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1368, 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1827, 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1825, 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (7.02E)2E- 1875, 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-1895, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-2190, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2220, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2230, 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2247, 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2680, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2724, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2727, 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3183, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3233, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3239, 2018 m. spalio 4d. raštu Nr. (7.02E)2E-3771 ir 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3809. 104. Ieškovės, gavusios nurodytus apeliantės raštus apie delspinigių apskaičiavimą ir išskaičiavimą iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, jokia forma sutarčių vykdymo eigoje prieštaravimų ar pastabų atsakovei nepateikė. Tačiau, įvykdžiusios sutartis, ieškovės 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 29 d. atsakovei pateikė pretenzijas dėl priskaičiuotų ir iš joms mokėtinų sumų išskaičiuotų delspinigių. 105. Ieškovėms pateikus pretenzijas dėl delspinigių skaičiavimo, atsakovė 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. (12.5E)2E-1336 ir 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (12.5E)2E-1490 informavo ieškoves, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų jau yra pasibaigęs pagal Kelių direkcijos 2018 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1019, 2018 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (6.72E)2E-1039, 2018 m. balandžio 10 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1052, 2018 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (6.72E)2E-1359, 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1365, 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1366, 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1368, 2018 m. birželio 1 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1827, 2018 m. birželio 7 d. raštą Nr. (7.02E)2E-1825, 2018 m. birželio 8 d. raštą Nr. (7!02E)2E-1875, 2018 m. birželio 8 d. raštą Nr. (6.72E)2E-1895, 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. (6.72E)2E-2190, 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. (7.02E)2E-2220, 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. (7.2E)2E-2230, 2018 m. liepos 10 d. raštą Nr. (7.02E)2E-2247, 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (7.02E)2E-2680 ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (7.02E)2E-2727 pritaikytiems delspinigiams ir jų pagrindu atliktiems įskaitymams, todėl Kelių direkcija neturi pagrindo pritaikytų delspinigių ar jų dydžio pagal minėtus raštus vertinti iš naujo, tačiau sumažino delspinigius pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (7.2E)2E-2724, 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (7.E)2E-3183, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (7.02E)2E-3233, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (7.02E)2E-3239, 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. (7.02E)2E-3771 ir 2018 m. spalio 5 d. raštą Nr. (7.02E)2E-3809. 106. Pagal nurodytus raštus perskaičiavusi delspinigius atsakovė ieškovėms grąžino 42 036,73 Eur, t. y. ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ – 13 483,54 Eur, ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ – 28 553,34 Eur. 107. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovėms 1 510 335,28 Eur skolą už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ – 525 118,23 Eur, ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ ­– 985 217,05 Eur bei 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Dėl ieškinio dalyko, bylos esmės ir turinčiai bylai reikšmės aplinkybių 108. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosekliai neištyręs ir neįvertinęs visų faktinių, aplinkybių, neatliko savarankiško ginčo santykių teisinio kvalifikavimo, o rėmėsi vien subjektyvaus turinio ieškovių argumentais, todėl nepagrįstai ieškovių ginčijamu laikė vieną (bendrą) įskaitymo sandorį, nors rašytiniai įrodymai patvirtina nagrinėjamu atveju buvus kelias dešimtis savarankiškų įskaitymo sandorių, atliktų nepažeidžiant nei galiojančio teisinio reguliavimo, nei šalių sudarytų sutarčių sąlygų. Teisėjų kolegija laiko šiuos teiginius iš esmės pagrįstais dėl sekančių priežasčių. 109. Pirma, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). 110. Antra, kaip nurodyta šios nutarties 88 – 106 punktuose, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis viešųjų pirkimų rezultatais tarp ieškovių ir atsakovės iš viso buvo sudarytos keturios (atskiros) sutartys. Ieškovėms galimai netinkamai vykdant sutartis, t. y. galimai pažeidžiant sutarčių sąlygas dėl darbų atlikimo terminų, atsakovė įspėjo ieškoves dėl sutarčių pažeidimų, informavo, kad pagal sutarčių sąlygas joms (ieškovėms) pradedami skaičiuoti delspinigiai, ieškovės įspėtos apie galimą sutarčių vienašališką nutraukimą neužbaigus darbų per papildomai nustatytus terminus. Ieškovės apie joms apskaičiuotus delspinigius ir delspinigių sumų išskaičiavimą iš atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų buvo informuotos atskirais raštais. 111. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims sudarius keletą atskirų sutarčių ir ieškovėms galimai jų tinkamai nevykdant, atsakovė kiekvienai ieškovei atskirai už kiekvieną sutartį, atskirai ir už atskirą laikotarpį (kiekvieną mėnesį) skaičiavo delspinigius, apie delspinigių apskaičiavimą ir išskaičiavimą iš mokėtinų sumų kiekvieną iš ieškovių informavo atskirais raštais. Tuo tarpu, ieškovės, pateikdamos teismui ieškinį, savarankiškus reikalavimus dėl konkrečių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ar negaliojančiais, kildinamus iš delspinigių pagal nurodytas skirtingas sutartis, atsakovei sujungė į vieną ieškinį dėl bendro viso įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo. 112. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirtingų kontrahentų, skirtingu metu, skirtingų sutarčių pagrindu eilę sudarytų (atliktų) savarankiškų įskaitymo sandorių pripažino vienu sandoriu, t. y. vienu atliktu įskaitymu. 113. Trečia, ieškovės apie joms apskaičiuotus delspinigius ir delspinigių sumų išskaičiavimą iš ieškovių atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų buvo informuotos 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1019, 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-1039, 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1052, 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-1359, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1365, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1366, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1368, 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1827, 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. (7.02E)2E-1825, 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (7.02E)2E- 1875, 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-1895, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (6.7.2E)2E-2190, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2220, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2230, 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2247, 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2680, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2724, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-2727, 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3183, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3233, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3239, 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3771 ir 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. (7.02E)2E-3809. 114. Bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atliko ne vieną, o dvidešimt tris įskaitymo sandorius, kurie buvo įvykdyti atitinkamų pranešimų pagrindu ir metu. Dėl to laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl vieno įskaitymo sandorio atlikimo. 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu pripažintas neteisėtu vienas bendras įskaitymo sandoris, kurio nėra galimybės identifikuoti, t. y. kuris neturi įskaitymo datos, formos, įskaitymo sumos ir kitų sandoriui būtinų požymių. Pagal teisės normas gali būti nuginčijamas tik konkretus įskaitymas. 116. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės, neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą įskaitymą iš dalies neteisėtu (CK 1.80, 1.96, 6.131 straipsniai) ir priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ pagal sutartis Nr. S-633, Nr. S-733 141 130,17 Eur skolą, ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ 369 050,2 Eur skolą. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų 117. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 118. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020 ) 119. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 120. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, nutaria: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjai Kazys Kailiūnas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas