Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra U. M., vaiko tėvai santuokos sudarę nebuvo. Atsižvelgiant į vaiko amžių (vieneri metai ir du mėnesiai), šiuo metu dukrai reikalinga didesnė materialinė parama, nes vaikas yra neseniai gimęs, reikalingos skirti didesnės išlaidos vaiko priežiūrai, kadangi vos vienerių metų vaikui reikalingos specialios priemonės maistui, higienai, sveikatos priežiūrai ir kt. Ieškovės vertinimu, tikslinga, atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį, iš atsakovo skirti 400 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovas nuo pat gimimo neteikė dukrai išlaikymo, nesirūpino ja, todėl ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 4 400 Eur vienuolikos mėnesių išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, dukters periodinės mėnesinės išlaidos sudaro apie 620,83 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu nedirba, viena augina dukrą, kitų pajamų neturi, jai priklauso automobilis Peugeot 206 (vertė 440 Eur), nekilnojamojo turto ieškovė neturi, ieškovė taip pat rūpinasi kitais savo vaikais - N. R. ir L. R.. Ieškovei žinoma, kad atsakovas turi savo individualią įmonę, kuri verčiasi žemės ūkio veikla, atsakovas galimai slepia savo pajamas. Atsakovas savo verslo veiklai skyrė 12 947 Eur sumą, gavo 13 454 Eur pajamų, tuo tarpu ieškovė vaiko išlaikymui turėjo skolintis 3 000 Eur sumą iš trečiojo asmens pasirašydama vekselį. Mano, kad atsakovas negali užtikrinti visų reikalingų sąlygų auginti dukrai, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodo, jog iš atsakovo priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 230 Eur. Pažymėjo, kad skyriaus darbuotojams apsilankius ieškovės šeimoje buvo nustatyta, kad I. P. kartu su trimis vaikais gyvena mamos pažįstamai priklausančiame 2 kambarių ir virtuvės namo dalyje, būstas tvarkingas ir su visais patogumais, pokalbio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia išlaikymo dukrai U. M.. Apsilankymo metu pas atsakovą buvo nustatyta, kad atsakovas gyvena nuosavame 3 kambarių name, sanitarinės sąlygos netinkamos, trūksta tvarkos, švaros virtuvėje. Atsakovas paaiškino, kad išlaikymo vaikui neteikia, tačiau ieškovė vieną kartą per mėnesį atvyksta pasiimti mėsos ir daržovių. Skyriaus nuomone, byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėti leidžia jam teikti dukrai 400 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, taip pat nėra duomenų, kad mažametis vaikas turi išskirtinių poreikių, kurie reikalauja padidinto išlaikymo (b.l. 111-112).

5. Atsižvelgiant į susiklosčiusią epidemiologinę situaciją dėl COVID-19, esant ieškovės prašymui bei atsakovui neprieštaraujant byla 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 6 dalis). Minėta nutartis šalims buvo įteikta 2020 m. gruodžio 29 d. (b.l. 183-186), papildomų prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukterį U. M., gim. (duomenys neskelbtini), šalys santuokos sudarę nebuvo.

7. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters U. M. vietą su ja. Atsakovas, nors ir atsiliepime nurodęs, kad neprieštarautų, jog dukra nuolat gyventų su juo, įstatymų nustatyta prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo ar reikalavimo (turėdamas galimybę teikti priešieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo konkrečiai nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad mažametis vaikas U. M. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišusi, jų ryšys artimas, šeimoje mergaitė kartu auga su kitais dviem broliais - N. R. ir L. R.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2020 m. spalio 15 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygos geros, gyvenamasis būstas tvarkingas ir su visais patogumais, tuo tarpu atsakovo namuose sanitarinės sąlygos netinkamos (b.l. 111-112).

8. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad vaikas nuo gimimo gyvena tik su ieškove, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

9. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažametės dukters U. M. išlaikymui po 400 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki dukros pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti I. P.. Teigia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalinga apie 620,83 Eur suma per mėnesį, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, dėl ko iš jo turi būti priteistina didesnė dalis vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Atsakovas neneigė, kad reguliariai neteikia periodinio išlaikymo mažametei dukrai.

10. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

11. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

12. Nagrinėjam atveju teismas pažymi, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 9 d. ieškinyje pateikė išlaidų vaiko poreikiams tenkinti apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad per mėnesį išleidžiamą 620,83 Eur sumą sudaro: 150 Eur - maisto produktai; 50 Eur – higienos prekės; 75 Eur – apranga; 100 Eur – žaislai; 20,83 Eur – vaiko reikmenys (indai, maitinimo kėdutė, vaikštynės, kt.); 50 Eur – sveikatos priežiūra; 50 Eur – laisvalaikis, poilsis, ugdymo, kanceliarinės priemonės; 125 Eur – vaiko kambario baldai. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais (kvitais, sąskaitomis, čekiais, banko mokėjimo išrašais), į bylą pateiktos tik pavyzdinės vaiko avalynės, drabužių, maisto, žaislų, kito inventoriaus kainos, t.y. suformavus internetinio apsipirkimo krepšelius, tačiau jų neapmokėjus (b.l. 17-24), vadinasi, išlaidos ieškovės sudarytoje lentelė buvo tik preliminariai įvertintos.

13. Vertinant vaiko būtinuosius poreikius visuotinai suprantama, kad ieškovė neturi įrodymais pagrįsti, o teismas neprivalo nustatyti vaiko suvalgomo maisto kiekio ir konkrečiai kiekvieną mėnesį patiriamų išlaidų šiam poreikiui tenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos maistui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, teismas neturi diskrecijos teisės nurodyti, koks maistas turėtų būti perkamas vaikui, koks maistas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir pan. Teismas vertina tik tai, ar vaikui maistui skiriama kas mėnesį suma yra protinga. Nors kiekvienu konkrečiu atveju reikiamos būtinos išlaidos įvertinamos konkrečioje byloje atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į vaiko amžių, į aplinkybę, kad ieškovė iš ieškovo reguliariai gauna bazinius maisto produktus (mėsa, daržovės) prašoma priteisti 150 Eur suma maistui mažintina iki 120 Eur.

14. Ieškovė nurodė, kad vaiko sveikatos priežiūros poreikiai – 50 Eur. Teismo nuomone, vaikai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių gydymui susirgus patiriamos nemažos išlaidos, be to, reikalinga ir profilaktiškai rūpintis vaiko sveikata perkant vitaminus, lankantis pas sveikatos priežiūros specialistus. Teismas ieškovės nurodytas 50 Eur per mėnesį išlaidas sveikatos priežiūrai vertina kaip protingas ir pagrįstas.

15. Taip pat nurodytas 50 Eur per mėnesį išlaidas higienos priemonėms, 50 Eur laisvalaikiui, pramogom, ugdymui, 20,83 Eur vaiko reikmenims (indai, vaikštynės ir kt.) teismas vertina kaip protingas ir pagrįstas.

16. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad rūbams reikalinga apie 75 Eur per mėnesį, tačiau protingomis bei pagrįstomis laikytinos apie 40–50 Eur išlaidos vaiko aprangai, avalynei įgyti per mėnesį. Taip pat pažymėtina, kad tokio amžiaus vaiko žaislams įsigyti protinga suma laikytina apie 50 Eur per mėnesį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

17. Ieškovė taip pat nurodė, kad kambario baldams įsigyti reikalinga 125 Eur suma per mėnesį. Teismas pažymi, kad byloje nesant jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie tokias išlaidas bei konkrečius poreikius, konstatuotina, kad įprastai baldai perkami kartą per kelerius metus ir rečiau, be to, baldų kainos amplitudė yra labai didelė bei pasirenkama pagal perkančiojo galimybes, tačiau neabejotina, kad tokios išlaidos yra patiriamos, kaip ir kitos išlaidos, būtinos daiktams, skirtiems kasdieniams poreikiams tenkinti įsigyti, todėl protinga suma tokių išlaidų laikytina apie 50 Eur per mėnesį.

18. Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vis dėlto atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o tenkinti kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi - priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių.

19. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, taip pat į tai, kad mažametė U. M. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, sprendžia, kad šalys savo nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti apie 450 Eur per mėnesį sumą.

Dėl tėvų turtinės padėties

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo išreikalautais VĮ „Registrų centro“, Sodros bei VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. M. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis siekia apie 590 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat yra sudaręs valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atsakovo vardu registruota priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų transporto priemonių neregistruota (b.l. 125-127, 133-136, 130-131). Duomenų apie atsakovo išsilavinimą ir kitus turimus išlaikytinius nėra. Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 12 947 Eur sumai už žemės kasimo ir tvarkymo darbus, išrašytą atsakovui bei 2020 m. vasario 5 d. AB Luminor bank sąskaitos išrašą dėl 13 454 Eur sumos mokėjimo, kuriame mokėtoju nurodytas atsakovas. Teismo vertinimu, minėti įrodymai nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo gaunamų papildomų pajamų, nes pirmoji sąskaita reiškia galimas atsakovo išlaidas dėl žemės (kūdros) kasimo darbų, antroji – atitinkamos sumos mokėjimą atsakovo vardu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Vien prievolių vykdymas nesuponuoja išvados apie gaunamas pajamas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turi nekilnojamo turto, vadinasi, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, dėl ko yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikant nepilnametį vaiką principo. Tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti didesnio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nei yra būtina.

22. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikui išlaikymą, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

23. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad šiuo metu ieškovė nedirba, yra apdrausta valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, jos vardu registruota transporto priemonė Peugeot 206, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (vertė apie 440 Eur), nekilnojamojo turto, lėšų sąskaitoje ieškovė neturi, duomenų apie ieškovės išsilavinimą nėra (b.l. 96, 124, 128-129, 14, 132). Iš pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė gauta 75 Eur socialinę pašalpą. Ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės mamos pažįstamos trijų kambarių būste, byloje nėra duomenų, kad ieškovė patiria būsto nuomos išlaidas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat gauna po 300 Eur dydžio išmoką už 3 vaikus iš valstybės, lėšų sąskaitoje ieškovė neturi. Nors ieškovė teigia, kad jos turtinė padėtis yra ženkliai sunkesnė nei atsakovo ir tai įrodinėdama į bylą pateikė 2020 m. kovo 2 d. pasirašytą paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė laikotarpiui iki 2023 m. kovo 2 d. iš fizinio asmens pasiskolino 3 000 Eur, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį (šiuo atveju – vekselį), netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taigi, pastarasis argumentas nevertintinas kaip ieškovės sunkios turtinės padėties įrodymas (CPK 185 straipsnis).

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, vyras dirba, turi nekilnojamojo turto, duomenų apie kitus išlaikytinius, skolas, nėra. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį bei galimybės teikti išlaikymą vaikui nebuvimą. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

25. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, turi visas galimybes susirasti tinkamai apmokamą darbą, taip pat gauti papildomas pajamas iš ūkio veiklos ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat prisidėti prie jo papildomo lavinimo. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, vaikui liekant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Šalių mažametė dukra gyvena su ieškove, šiuo metu ieškovė negali gauti didesnių pajamų, kadangi viena prižiūri mažamečius vaikus. Kad atsakovas mokėtų reguliarų išlaikymą ar dėtų pastangas gauti didesnes pajamas – duomenų byloje nėra. Konstatuotina, kad atsakovo galimybės imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaiko išlaikyti, yra geresnės nei ieškovės. Be to, atsakovas nuosavybės teise turi ne vieną nekilnojamo turto objektą. Nustačius minėtą, konstatuotina, kad atsakovas turėtų teikti 60 procentų dydžio, o ieškovė – 40 procentų dydžio išlaikymą.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 35 punktas).

28. Nustačius, kad šalių dukters poreikiams tenkinti reikalinga 450 Eur per mėnesį suma, sumažinus ją 100 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, nustačius, kad atsakovas turi teikti 60 procentų dydžio išlaikymą, teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisia iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 210 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį (450 Eur – 100 Eur × 60 proc.) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

29. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

30. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

31. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 4 400 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą už vienuolika mėnesių už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (paaiškinimus) iš ko (kokių konkrečių išlaidų) susideda prašoma priteisti 4 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą bei pateikti įrodymus, tačiau ieškovė papildomų įrodymų nepateikė, prašomos priteisti sumos nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas būtų reguliariai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

32. Remiantis tuo, kad atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, prieštaravimų dėl išlaikymo skolos susidarymo laikotarpio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (pvz. mokėjimų išrašais, daiktų pirkimo kvitais), taip pat į tai, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėti priteisė iš atsakovo po 210 Eur kas mėnesį mokamo periodinio išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. už laikotarpį (duomenys neskelbtini) iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas 2 310 Eur (11 mėn. x 210 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1–2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris, ieškinį šioje dalyje tenkinus, priteistinas ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Pažymėtina, kad ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. ieškinio sumos dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sudarė 9 200 Eur (4 800 Eur periodinis išlaikymas metams, 4 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas), o teismas šiuos reikalavimus tenkino taip: 2 520 Eur periodinio išlaikymo metams bei 2 310 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Vadinasi, patenkinta ieškinio suma yra 4 830 Eur, kas sudaro 53 procentus ieškinio turtinių reikalavimų. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėjimo. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (ieškinio dalis dėl išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo tenkintas 53 procentais), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 145 Eur žyminis mokestis (skaičiuojamas nuo 4 830 Eur patenkintų reikalavimų sumos)-(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš viso sudarė 28,63 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies laikytina, kad ieškovės naudai patenkinta iš esmės 80 procentų ieškinio reikalavimų (53 procentų išlaikymo priteisimo bei tenkintas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo), remiantis 80 procentų ir 20 procentų proporcija, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,72 Eur (28,63 Eur x 20 procentų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22,91 Eur (28,63 Eur x 80 procentų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 310 Eur (du tūkstančius tris šimtus dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 167,91 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 91 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,72 Eur (penkis eurus 72 ct) dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybei priteistos sumos mokėjimo kvitą (pavedimą) būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.