Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „duomenys neskelbtini“ atstovui advokato padėjėjui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau - ir ieškovė) ieškinį atsakovei R. G. (toliau – ir atsakovė) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. DGKS-4521, išnagrinėjusi R. G. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neišmokėtos išeitinės kompensacijos priteisimo, nusprendė R. G. prašymą tenkinti iš dalies: panaikino UAB „duomenys neskelbtini“ sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą; pripažino, kad darbo sutartis su R. G. nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; išieškojo R. G. naudai iš UAB „duomenys neskelbtini“ už priverstinės pravaikštos laiką 1 539,83 Eur (neatskaičius mokesčių) nuo atleidimo iš darbo dienos – 2020 m. liepos 20 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. rugsėjo 15 d. ir po 35,81 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienerius metus; išieškojo R. G. naudai iš UAB „duomenys neskelbtini“ už prastovos laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d. 320,14 Eur darbo užmokestį; įpareigojo UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie R. G. priskaičiuotą 320,14 Eur darbo užmokestį už 2020 m. liepos mėn. (neatskaičius mokesčių); sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo R. G. iš UAB „duomenys neskelbtini“, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 740 Eur, nukreipė vykdyti skubiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, jų visumą, daro išvadą, kad ieškovė UAB „duomenys neskelbtini“ neįrodė nusižengimo fakto, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki liepos 16 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, todėl darbo sutarties su atsakove nutraukimas pagal DK 58 straipsnį nuo 2020 m. liepos 17 d. ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. L-55A pagrindu pripažintinas neteisėtu.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus (DK 34 straipsnio 4 dalis). Pagal DK 43 straipsnio 2 dalį, darbo sutarties pakeitimai daromi raštu.

DK 45 straipsnio 1 dalis numato galimybę darbdaviui pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę, tačiau tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis (DK 57 straipsnio 6 dalis). DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Nagrinėjamos bylos atveju, kaip jau minėta aukščiau, buvo nustatyta, kad su UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. L-75, kuriuo ieškovė vienašališkai pakeitė atsakovės su ieškove 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 192 sąlygas, vietoje darbo sutartyje nurodytos darbovietės, esančios VMI, Neravų g. 8, Druskininkuose, nurodydama darbovietę, esančią M. K. Čiurlionio g. 99, Druskininkuose, atsakovė buvo supažindinta 2020 m. liepos 16 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė R. G. rašytinio sutikimo, kaip tai numato DK 45 straipsnio 1 dalis, pakeisti jos su ieškove sudarytoje darbo sutartyje nustatytą darbovietę, kurioje ji privalėjo atlikti darbo funkcijas, sutikimo nedavė. Priešingai – 2020 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. L-75 atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su pakeistomis darbo sąlygomis nesutinka. Todėl UAB „duomenys neskelbtini“, susidarius situacijai, kai dėl nutrauktos sutarties dėl patalpų valymo paslaugų ieškovė dėl objektyvių priežasčių nebegalėjo suteikti atsakovei darbo sutartyje sulygto darbo, privalėjo, vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo 2020 m. liepos 1 d. skelbti atsakovei R. G. prastovą ir, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 7 dalimi, realizuoti darbdavio teisę nutraukti su darbuotoja R. G. darbo sutartį jai atsisakius dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis. Tačiau darbdavys UAB „duomenys neskelbtini“ to nepadarė, o darbuotojai R. G. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki liepos 17 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėdamas pravaikštas bei atleisdamas atsakovę DK 58 straipsnio pagrindu, netinkamai taikė DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6 ir 7 dalių, 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto, 4 dalies nuostatas, dėl ko R. G. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu pripažintinas neteisėtu.

Atskirai teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovui uždavus klausimą, kokiais įrodymais ieškovė grindžia poziciją, kad atsakovė R. G. 2020 m. liepos 1-16 dienomis nebuvo darbo vietoje, adresu Neravų g. 8, Druskininkuose, atstovas atsakė, jog minėtu laikotarpiu ieškovės darbuotojai netikrino, ar atsakovė yra darbo vietoje, o pravaikštos jai buvo žymimos dėl tos priežasties, kad, ieškovės duomenimis, atsakovė minimu laikotarpiu jau dirbo kitoje įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“, o jos darbovietės adresas buvo Neravų g. 8, Druskininkai. Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima, nes būtent ieškovė nurodytu laikotarpiu atsakovei nesuteikė darbo sutartimi sulygto darbo darbovietėje, adresu Neravų g. 8, Druskininkai. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. liepos 1 d. atsakovė buvo nerasta darbo vietoje VMI Druskininkų skyriuje tuo metu, kai ten nuvyko vadybininkė G. K., nepatvirtino nei liudytoja G. K., nei liudytoja I. L. M., nei pati atsakovė. Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų (dokumentų kopijų bylos l. 86-88) matyti, kad ieškovė dviejų darbuotojų – R. G. ir I. L. M. – atžvilgiu analogiškoje situacijoje sprendė skirtingai, darbo sutartis su darbuotoja I. L. M. buvo nutraukta jos prašymu, o atsakovė R. G. buvo atleista DK 58 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu ieškovė pažeidė asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą.

Atsakovės paaiškinimas, liudytojos I. L. M. parodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 iki 16 d. atvykdavo į jos ir ieškovės sudarytoje darbo sutartyje nurodytą darbo vietą, esančią Neravų g. 8, Druskininkuose, tačiau sutartimi sulygto darbo ieškovė atsakovei neužtikrino. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Taigi, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė R. G. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 16 d. neatvyko į darbo vietą be pateisinamos priežasties, todėl nusižengimo faktas nebuvo įrodytas.

Nustačius, kad atsakovė R. G. iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu buvo atleista nepagrįstai ir neteisėtai, UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. L-75 naikintinas,

Dėl prastovos

Teismas aukščiau nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“, susidarius situacijai, kai dėl nutrauktos sutarties dėl patalpų valymo paslaugų ieškovė dėl objektyvių priežasčių nebegalėjo suteikti atsakovei darbo sutartyje sulygto darbo, privalėjo, vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d. skelbti atsakovei R. G. prastovą. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovei R. G. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki liepos 16 d. buvo paskelbta prastova, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, kad R. G. darbinių funkcijų minimu laikotarpiu neatliko, daro išvadą, kad sprendžiant dėl apmokėjimo atsakovei už šį laikotarpį tikslinga taikyti DK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Prastovos laikotarpiu atsakovei R. G. pirmą prastovos dieną (2020 m. liepos 1 d.) turėjo būti mokamas vidutinis jos darbo užmokestis (35,81 Eur, neatskaičius mokesčių), sekančias dvi darbo dienas – 2020 m. liepos 2 ir 3 d., jai turėjo būti mokama du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio (35,81 Eur x 2 : 3 x 2 = 47,75 Eur, neatskaičius mokesčių) (DK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), likusias aštuonias prastovos dienas (2020 m. liepos 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16 d.) jai turėjo būti mokama 40 proc. vidutinio jos darbo užmokesčio (35,81 Eur x 8 x 40 proc. = 114,59 Eur, neatskaičius mokesčių). Iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki liepos 16 d. (atsakovė atleista nuo 2020 m. liepos 17 d.) atsakovei turėjo būti sumokėtas 198,15 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Ši suma iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteistina atsakovei.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

Bylos duomenimis atsakovei R. G. už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d. buvo paskaičiuota 547,53 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri, atskaičius mokesčius, atsakovei išmokėta į jos banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės R. G. reikalavimas priteisti jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas atmestinas, nes yra įvykdytas.

Dėl išeitinės išmokos priteisimo

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, patvirtinančius, kad atsakovės darbo stažas darbovietėje UAB „duomenys neskelbtini“ buvo trumpesnis nei vieneri metai, sprendžia, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija atsakovei negali būti priteista.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto, ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios teismo pareigos nepaneigia ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

Kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019).

Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. G. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 30 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki spalio 30 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“. Iš pastarosios darbovietės ji buvo atleista jos pačios prašymu, nes, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, VMI buvo gauti skundai, kuriuose buvo teigiama, jog VMI Druskininkų skyriuje dirba atsakovės sutuoktinis, kuris galimai kontroliuoja, kaip atliekami darbai pagal sutartis dėl patalpų valymo paslaugų. Atsakovė R. G. paaiškino, kad visais šiais laikotarpiais, dirbdama UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, darbines valytojos funkcijas ji atliko būtent VMI Druskininkų skyriuje, adresu Neravų g. 8, Druskininkai, kur ir buvo jos darbo vieta. Bylos duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovė tikėtina žinojo, su kokiomis įmonėmis sudaromos sutartys dėl VMI Druskininkų skyriaus patalpų valymo, nes šiame skyriuje dirba jos sutuoktinis. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir tai, kad atsakovei dar iki 2020 m. liepos 1 d. buvo žinoma, kad sutartis dėl patalpų valymo paslaugų su UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2020 m. liepos 1 d. bus nutraukta. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovė R. G. įmonėse UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ tam tikrais laikotarpiais darbinosi tikslingai, siekdama, kad jos darbo vieta būtų konkrečiai Neravų g. 8, Druskininkai, nes, pasibaigus vienos įmonės sutarčiai su VMI dėl patalpų, esančių Neravų g. 8, Druskininkuose, valymo, atsakovė sudarydavo naują darbo sutartį su įmone, turinčią galiojančią sutartį dėl patalpų, esančių Neravų g. 8, Druskininkai, valymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, sužinojusi, jog sutartis dėl patalpų, adresu Neravų g. 8, Druskininkai, valymo, su ieškove nutraukta nuo 2020 m. liepos 1 d., tą pačią 2020 m. liepos 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 15027 su UAB „duomenys neskelbtini“ (dokumentų kopijų bylos l. 81-82), kurioje ji dirbo iki įsidarbindama UAB „duomenys neskelbtini“. Šioje darbo sutartyje atsakovės darbo vieta buvo numatyta Neravų g. 8, Druskininkuose, nustatyta darbo laiko norma – 25 darbo valandos per savaitę, mokant jai 412,50 Eur atlyginimą. Iš į bylą pateiktos šalių 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 192 matyti, kad šia sutartimi nustatyta atsakovės R. G. darbo vieta - VMI, Neravų g. 8, Druskininkai, 5 dienų darbo savaitė, 6 val. per dieną, mokant 555 Eur darbo užmokestį. Palyginus šiomis darbo sutartimis nustatytas darbo sąlygas, darytina išvada, kad atsakovė į darbą UAB „duomenys neskelbtini“ buvo priimta dirbti mokant 412,50 Eur atlyginimą, kurio dydis 142,50 Eur (neatskaičius mokesčių) mažesnis, nei buvo nustatytas darbo sutartyje, atsakovės sudarytoje su UAB „duomenys neskelbtini“. Taigi, atsakovė dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir jos atleidimo iš UAB „duomenys neskelbtini“ patyrė 142,50 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio pajamų praradimą per mėnesį. Aplinkybė, kad atsakovės ir UAB „duomenys neskelbtini“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. spalio 30 d. jos pačios prašymu be svarbios priežasties, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė nuo 2020 m. spalio 30 d. patiria didesnius nei 142,50 Eur (neatskaičius mokesčių) pajamų praradimus, nes tokį sprendimą, kaip parodė atsakovė, ji priėmė laisva valia, siekdama išvengti galimo interesų konflikto dėl VMI Druskininkų skyriuje dirbančio jos sutuoktinio.

Teismas taip pat pažymi, kad, sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką atsakovei priteisimo, svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atsakovei darbo sutartimi sulygto darbo nuo 2020 m. liepos 1 d. negalėjo suteikti dėl objektyvių priežasčių – dėl nutrauktos sutarties dėl patalpų valymo paslaugų. Darytina išvada, kad ieškovė galėjo, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 7 dalimi, realizuoti darbdavio teisę nutraukti su darbuotoja R. G. darbo sutartį jai atsisakius dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis.

DK 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Atsakovė UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo trumpiau nei vienus metus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė augina vaiką iki keturiolikos metų (šią aplinkybę ji nurodė teismo posėdžio metu), įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą jai turėjo būti įteiktas prieš šešias savaites iki darbo sutarties nutraukimo.

Jei ieškovė būtų tinkamai realizavusi teisę, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 7 dalimi, nutraukti su darbuotoja R. G. darbo sutartį jai atsisakius dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, atsakovės darbo santykiai ieškovės įmonėje būtų nutrūkę teisėtai ir pagrįstai, nes atsakovė ieškovės įmonėje pakeistomis darbo sutarties sąlygomis dirbti objekte, adresu M. K. Čiurlionio g. 99, Druskininkai, nesutiko. Tokiu atveju, nutraukus atsakovės ir ieškovės sudarytą darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsakovei būtų buvusi išmokėta pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 57 straipsnio 8 dalis).

Aukščiau aptartos nustatytos aplinkybės, jog atsakovė, sužinojusi, kad sutartis dėl patalpų, esančių Neravų g. 8, Druskininkai, valymo paslaugų su ieškove nutraukiama nuo 2020 m. liepos 1 d., tą pačią liepos 1 dieną sudarė darbo sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl valytojos darbo tose pačiose patalpose, vėliau atsisakė dirbti ieškovės įmonėje pakeistomis darbo sąlygomis – kitame objekte, rodo, kad atsakovė neketino toliau tęsti darbo santykių ieškovės įmonėje. Tačiau dėl to, jog ieškovė nesilaikė DK 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovė, neturėdama galimybės naujo darbo paieškoms skirti pakankamai laiko, dėl to patyrė praradimus, kuriems kompensuoti atsakovei iš ieškovės už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. liepos 17 d. iki rugsėjo 12 d. (nes ieškovė, 2020 m. liepos 16 d. sužinojusi, kad atsakovė nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, siekdama tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą, privalėjo atsakovei išsiųsti pranešimą, kad po 6 savaičių jis bus atleista, ir išmokėti pusės vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką) priteistinas 1 468,21 Eur (35,81 Eur x 41 d. d.) vidutinis darbo užmokestis. Šis dydis, teismo nuomone, yra adekvatus įstatymo nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia ieškovei pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų ieškovės darbuotojų teisėti interesai. Tokia suma užtikrins šalių interesų tarpusavio pusiausvyrą, t. y. neleis atsakovei nepagrįstai praturtėti, o kartu ir nesukels ieškovei jos padarytam pažeidimui neproporcingų pasekmių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi ieškinys netenkinamas, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. G. atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (dokumentų kopijų bylos l. 32-34). Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis. Spręsdamas dėl priteistino teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vertina civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, sugaištą laiką, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, teismas jas priteisia atsakovei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį atmesti.

Panaikinti UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus M. N. 2020 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. L-55A, kuriuo R. G. atleista iš užimamų pareigų UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2020 m. liepos 17 d. pagal DK 58 straipsnį.

Pripažinti neteisėtu R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas „duomenys neskelbtini“, nuo 2020 m. liepos 17 d. Į ankstesnį darbą R. G. negrąžinti. Laikyti, kad R. G. ir UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. rugsėjo 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 192 nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti R. G. iš UAB „duomenys neskelbtini“ 198,15 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 15 ct), neatskaičius mokesčių, neišmokėtą darbo užmokestį, 1 468,21 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 21 ct), neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Į šiuo sprendimu priteistas neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sumas įskaityti mokėjimus, ieškovės atliktus pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. DGKS-347.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. DGKS-347 darbo byloje Nr. APS-131-16879/2020, netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.