- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-82-883/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- T. I.
- Atsakovas
- P. I., B. I., J. I.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank bankas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės T. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. I. ieškinį atsakovams P. I., B. I. ir J. I., trečiajam asmeniui AB Swedbank bankas, ir atsakovo P. I. priešieškinį T. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus priteisimo; trečiasis asmuo AB Swedbank bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. I. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp P. I. ir T. I., dėl atsakovo P. I. kaltės; priteisti ieškovei T. I. iš atsakovo P. I. 5000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti ieškovei T. I. santuokoje įgytą automobilį „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, be kompensacijos atsakovui P. I.; kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti ir nemodifikuoti; nustatyti kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) T. I. ir P. I. tarpusavio vykdymo tvarką: visus įsipareigojimus vykdo T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I.; nustatyti nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina T. I. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. bendravimo tvarką tėvu P. I.: 1. Kas antros lyginės mėnesio savaitės penktadienį po pamokų ir darželio tėvas pasiima G. ir D. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val. pristato jas atgal į gyvenamąją vietą. 2. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) G. ir D. praleidžia su tėvu, o kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – su motina. Šiame punkte nustatytas bendravimas laikomas prioritetiniu prieš 1 punkte nustatytą bendravimo tvarką. 3. Poriniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su motina. 4. Neporiniais metais G. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) G. praleidžia su tėvu, o poriniais metais – su motina. 5. Poriniais metais D. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), D. praleidžia su tėvu, o poriniais metais – su motina. 6. Kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko G. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. 7. Tuo atveju, jei D. darželyje bus skiriamos atostogos, pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. D. pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. 8. G. ir D. bendravimas su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis – neribojamas. 9. Vykdant šią bendravimo tvarką, visais atvejais atsižvelgiama į G. ir D. interesus ir poreikius, t. y. dienos režimą, jų norus, užimtumą mokykloje ir darželyje, kitose veiklose; Priteisti nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. iš tėvo P. I. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 350 Eur nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jų pilnametystės. Dukterims skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną T. I.; priteisti ieškovės T. I. naudai iš atsakovo P. I. 10 856,00 Eur nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. neteikto išlaikymo įsiskolinimą; priteisti ieškovės T. I. naudai solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I. 18 759 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; po santuokos nutraukimo T. I. palikti santuokinę pavardę – I.; priteisti ieškovės T. I. naudai šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo P. I. ir solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I.; atsakovo P. I. priešieškinio dalį, kurioje ginčo tarp šalių nėra, tenkinti, likusią priešieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė T. I. nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka faktiškai iširo 2022 m. gegužės 28 d., kai atsakovas pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, ir smurtas yra esminė santuokos iširimo priežastis. Atsakovo netinkamas elgesys prasidėjo daug anksčiau, atsakovas nuolat naudojo psichologinį smurtą, t. y. priekaištavo dėl ieškovės išvaizdos, elgsenos, darbo pasirinkimų ir pan. Gyvenant su atsakovu šeimoje, atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, o šeimos išlaikymu didžiąja dalimi rūpinosi tik ieškovė. Atsakovas sumokėdavo tik mažą dalį komunalinių mokesčių, o visas savo gaunamas pajamas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, naudojo atsakovo mamos vardu registruoto nekilnojamojo turto (pastatų), esančio (duomenys neskelbtini), esminiams pagerinimams ir naujo priestato statymui, taip pat atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausančio ūkininko ūkio veiklai vystyti.
3. Sutuoktiniai nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. gyveno atsakovo iki santuokos sudarymo įsigytuose namuose (duomenys neskelbtini) (turtas registruotas atsakovo mamos B. I. vardu). Dėl pastarojo turto perleidimo su atsakovu ir jo tėvais buvo sutarta prieš atsikraustant gyventi ir investuoti šeimos lėšas į šiuos namus. Atsikrausčius į namus (duomenys neskelbtini), juose nebuvo jokių tinkamų sąlygų gyventi, pastatas 30 kv. m. ploto, nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, san. mazgų ir pan. Santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, taip pat ieškovės tėvų teikiama parama, pastatas buvo iš esmės pagerintas, tapo tinkamas gyventi, šalia pastatytas visiškai naujas ir dar neregistruotas nekilnojamojo turto registre 50 kv. m. priestatas, kuriame šeima pastaruoju metu ir gyveno. Ieškovė dėl šeimos pinigų naudojimo atsakovo tėvų vardu registruoto turto pagerinimui pretenzijų nereiškė, nes abu sutuoktiniai žinojo, kad turtas faktiškai priklauso atsakovui, kuris įtikino ieškovę, kad, kai pastatai bus galutinai pabaigti ir parengti įregistravimui nekilnojamojo turto registre, nuosavybės dokumentai bus sutvarkyti ir įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai sutarė, kad pastatų įregistravimui, taip pat sandorio sudarymo išlaidoms dėl turto perleidimo šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, kitiems stambiems pirkiniams, t. y. virtuvės komplekto pirkimui, kreipsis į banką dėl vartojimo paskolos suteikimo. Abu sutuoktiniai kreipėsi į Swedbank, 2021 m rugsėjo 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir tą pačią dieną buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas. Gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės banko sąskaitą. Gavus pinigus, atsakovas pareiškė ieškovei, kad virtuvės komplekto nepirks (jis jau buvo užsakytas, ieškovei teko atšaukti gamybą), o pastatai priklauso jo tėvams ir nebus perleisti bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nes neva tai nieko bendro jie kartu nesukūrė. Tokiu savo elgesiu atsakovas buvo nelojalus ieškovei, ja pasinaudojo, t. y. šeimos išlaikymo naštą perkėlė ieškovei, o savo gaunamas pajamas naudojo savo tėvų vardu registruoto nekilnojamojo turto pagerinimams, taip pat naujo turto (priestato) statybai, suteikdamas ieškovei teisėtą lūkestį, kad bendromis lėšomis iš esmės pagerintas nekilnojamasis turtas bus perregistruotas abiejų sutuoktinių nuosavybėn, o ieškovė, tikėdama ir pasitikėdama atsakovu, tokį šeimos lėšų panaudojimo modelį, kokį atsakovas sukūrė, vertino kaip sąžiningą pasiskirstymą finansinėmis pareigomis. Įtempta situacija šeimoje tęsėsi ne vieną mėnesį, kol galiausiai ieškovė išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir 2022 m rugpjūčio 15 d. su mergaitėmis išsikraustė iš bendrų šeimos namų. Nuo to laiko šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda. Gyvenant kartu bendrą ūkį šalys vedė tokiu būdu: ieškovė rūpinosi šeimos išlaikymu, o atsakovas ūkiniais reikalais, statybomis ir remontu. Ieškovė patvirtina, kad gyvenant santuokoje su atsakovu visada buvo jam ištikima, pažintis su A. R. negalėjo būti santuokos iširimo priežastimi, o konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. gegužės 28 d. negalėjo įvykti dėl ieškovės santykių su A. R., nes tokių santykių nebuvo ir ieškovė jo dar net nepažinojo. Atsižvelgiant į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, atsakovo kaltę ir pasekmes – iširusi santuoka, atsakovo pakankamai gerą turtinę padėtį (nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, ūkininko ūkį, traktorių, yra dirbantis ir gauna reguliarias pajamas), santuokos trukmę (8 m.), ieškovė patirtą neturinę žalą vertina 5000 Eur, kuri bent minimaliai kompensuotų patirtus praradimus, dvasinius išgyvenimus.
4. Dėl santuokos metu įgytų dviejų automobilių (1200 Eur vertės) ir kilnojamojo turto padalijimo tarp šalių ginčo nėra. Ieškovė sutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu, kad turtas, kurį atsakovas įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo, taip pat santuokos metu atsakovui jo tėvų dovanotas nekilnojamasis turtas, būtų pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė ir atsakovas turi 20 558,23 Eur kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB Swedbank pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito suma buvo pervesta į ieškovės T. I. banko sąskaitą, liko ieškovės žinioje, atsakovas gautais pinigais iš banko nesinaudojo.
5. Šalių nepilnametės dukros gyvena kartu su ieškove. Kas mėnesį G. išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip po 789 Eur, D. – 803 Eur. Pagal bendrąją taisyklę, atsakovas turėtų prisidėti prie dukterų išlaikymo lygiomis dalimis su ieškove ir teikti išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį ~ 330 Eur (G. – 330,56 Eur; D. – 337,56 Eur), tačiau atsižvelgiant į geresnę atsakovo turtinę padėtį, lyginant su ieškovės turtine padėtimi, atsakovas prie dukterų išlaikymo turėtų ir galėtų prisidėti didesne dalimi (~ 20 Eur didesne dalimi), nei ieškovė, ir mokėti kas mėnesį išlaikymą kiekvienai dukrai po 350 Eur. Per pastaruosius trejus metus abejų dukterų išlaikymui atsakovas iš viso skyrė 740 Eur. Šią sumą paskirstant lygiomis dalimis G. ir D., kiekvienos dukters išlaikymui atsakovas yra skyręs po 370 Eur. Kad atsakovas neteikė dukterims tinkamo išlaikymo, patvirtina ir tai, kad ieškovei pritrūkus pinigų kasdienėms išlaidoms, mergaičių išlaikymui, ieškovę paremdavo ir pervesdavo pinigų ieškovės mama, pavedimuose nurodydama skirtingas paskirtis (parama, parama vaikų gydymui, sąskaitos papildymas ir pan.). Ieškovės tėvai dažnai duodavo ieškovei ir grynaisiais pinigais, ne tik bankiniais pavedimais. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už pastarųjų 36 mėn. laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos.
Šalies argumentai
6. Atsakovas P. I. priešieškiniu prašo ieškovės T. I. ieškinį atmesti; santuoką tarp šalių nutraukti dėl ieškovės T. I. kaltės; nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove T. I. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. materialinį išlaikymą po 150 Eur kiekvienai dukteriai per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę T. I.; ieškovės T. I. reikalavimą priteisti iš jo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; nustatyti P. I. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis G. I. ir D. I. tokią tvarką, kokia yra pasiūlyta ieškovės T. I. ieškinio 6 punkte; santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: automobilį „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Eur, priteisti ieškovei T. I.; nustatyti, kad P. I. ir T. I. 2021 m. rugsėjo 23 d. su AB Swedbank sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nekeičiama ir nemodifikuojama; nustatyti, kad kreditorei AB Swedbank paskolą ir palūkanas grąžins T. I. iš savo asmeninių lėšų; tuo atveju, jeigu kreditorei AB Swedbank paskolos ar palūkanų dalį tektų grąžinti P. I. iš jo asmeninių lėšų, jis įgis regreso teisę išreikalauti iš T. I. sumokėtą sumą ir išieškojimo išlaidas; priteisti iš ieškovės T. I. P. I. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; nustatyti, kad P. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos įgytas ir santuokos metu dovanotas turtas: Traktorius „MTZ Belarus-952.4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 17,2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 1,5839 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 30 d. įregistruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
7. Atsakovas P. I. priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su reikalavimais dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos, santuokos metu įgyto kilnojamojo turto, kreditorinių reikalavimų padalinimo, dėl kito sutuoktinio išlaikymo. Nurodė, kad šalių santykiai pradėjo keistis 2021 m. Palaipsniui ieškovė pasidarė irzli, jis pradėjo jai nebeįtikti, pradėjo daryti jam psichologinį spaudimą, reikalaudama, kad jo tėvai jai padovanotų nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyveno, sukeldavo konfliktus, pasikeitė ieškovės elgesys, nuo 2022 m. pradžios ieškovė su juo visiškai nutraukė intymų bendravimą. 2022 m. gegužės 28 d. vakare su ieškove įvykęs konfliktas buvo susijęs su faktu, kad ieškovė turi kitą vyrą ir jam yra neištikima, palaiko artimus santykius su A. R.. Pripažįsta, kad kilusio konflikto metu, panaudodamas fizinę jėgą, suspaudė ieškovei ranką, tačiau jis ieškovės nemušė, prieš ją nesmurtavo, jai sužalojimo nepadarė. Po šio įvykio jis ieškovės atsiprašė, bandė susitaikyti, tačiau ieškovė jau buvo pasirinkusi savo naująjį mylimąjį ir ruošėsi išeiti iš namų, kad pradėtų gyvenimą su kitu vyru. Kai ieškovė viena pati nusprendė dėl jų šeimos, susirado kitą vyrą ir atsakovą paliko, jam buvo didžiulė psichologinė trauma. Jo dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Jį ieškovė pažemino, įskaudino, jos elgesys yra nepateisinamas; patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Eur.
8. Mano, kad šiuo ekonominiu laikotarpiu, vieno vaiko išlaikymui būtina suma negali būti didesnė, negu 400 Eur per mėnesį. Šioje byloje nėra jokių įrodymų ir aplinkybių, kad jis turi teikti didesnį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negu jų motina. Kadangi pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, nebeturi galimybės ūkininkauti. Gyvena žodinės panaudos sutarties pagrindu jo tėvams priklausančiame name, jo turtinė padėtis faktiškai nesiskiria nuo ieškovės turtinės padėties ir materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims turi teikti abu vienodai. Gyvenant su ieškove visą laiką dirbo, gavo didesnes ar mažesnes pajamas ir jas visas skyrė jų šeimos gyvenimui. Priešingai, negu teigia ieškovė, nuo santuokos sudarymo pradžios už viską mokėjo jis ir šeimą išlaikė iš savo lėšų. Be to, dar dosniai juos rėmė jo tėvai. Ieškovė niekur nedirbo, augino vaikus. Gaunamas išmokas už vaikus ieškovė išleisdavo išimtinai savo reikmėms ir jos poreikių tenkinimui, jis visiškai nesikišo ir nežino, ką ji pirkdavo. Pilnai ir visiškai išlaikė šeimą, tame tarpe nepilnametes dukteris, iki tos dienos, kai ieškovė išsikėlė iš jo tėvams priklausančio gyvenamojo namo, tai yra, iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovė reikalauja išlaikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. lapkričio 16 d. Tai yra tuo metu dar ieškovė visiškai nedirbo ir pati absoliučiai neprisidėjo lėšomis prie šeimos išlaikymo. Jis ne tik išlaikė visą šeimą, bet dar 2020 m. nupirko šeimai automobilį, kuriuo naudojosi tik ieškovė ir jai prašo priteisti, vyko į keliones, dalyvavo kitose pramogose. 2021 m. rugsėjo 23 d. iš banko abu gavo kreditą, kurį panaudojo ieškovė savo reikmėms. Jokio materialinio išlaikymo įsiskolinimo jis neturi ir ieškovė neturi teisės iš jo jokių lėšų reikalauti. Ieškovė dirbti pradėjo tik pastaraisiais metais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jai liksiančiu automobiliu naudojasi nuveždama ir parveždama jo nepilnametes dukteris į mokyklą, vaikų darželį ir kitur, jis jokios kompensacijos iš ieškovės nereikalauja. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra apie 900 Eur per mėnesį. 2011 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu mama B. I. savo vardu nupirko sodybą už 30 000 litų. Nusipirktą sodybą reikėjo rekonstruoti, todėl tėvai jam pasiūlė padėti suremontuoti sodybą, kad jis galėtų gyventi ir jis sutiko. Dar iki santuokos su ieškove, pradėjo nekilnojamojo turto rekonstrukciją. Jis organizavo darbus, o tėvai davė absoliučiai visas lėšas statybinėms medžiagoms, o kai reikėjo, ir darbų apmokėjimui. Prie nekilnojamojo turto rekonstrukcijos nei iki santuokos su ieškove sudarymo, nei po santuokos sudarymo, savo asmeninių ar šeimos lėšų nenaudojo visiškai.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje, AB Swedbank atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog prievolė, kylanti iš tarp banko ir ieškovės bei atsakovo sudarytos 2021 m rugsėjo 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalinama ar modifikuojama.
10. Atsakovai B. I. ir J. I. atsiliepimu prašo ieškovės T. I. ieškinį jų atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turėdami santaupų nusprendė mieste įsigyti nebrangią sodybą ir ją susiremontuoti, todėl susitarė su sūnumi P. I., kad jie duos visas lėšas sodybos rekonstrukcijai: statybinėms medžiagos, samdomų darbų atlikimui, o jis imsis rekonstrukcijos organizacijos darbų, prie pastatų rekonstrukcijos savo lėšomis neprisidės. Už tai, kad jis padės rekonstruoti pastatus, susitarė, kad jis galės šioje sodyboje neatlygintinai gyventi iki tol, kol jiems patiems ši sodyba bus reikalinga gyvenimui. Tuo atveju, jeigu jiems patiems reikės gyventi sodyboje, kalbėjo, kad gyvens visi kartu. Jie sūnui pažadėjo, kad po savo mirties šią sodybą paliks jam. Nusiperkant nekilnojamąjį turtą, kartu nusipirko jame buvusią išdžiovintą medieną, metalą ir kitas medžiagas. Visos šios statybinės medžiagos buvo panaudotos nekilnojamojo turto rekonstrukcijai. Prieš pradėdami rekonstrukciją, jie su atsakovu raštu paprastame sąsiuvinyje susirašė visas nekilnojamojo turto rekonstrukcijos sąlygas ir visas lėšas, kurias davė atsakovui, periodiškai šiame sąsiuvinyje pasirašydami. Tokiu būdu rekonstravo ūkinį pastatą ir jame įrengė gyvenamąsias patalpas. Paraleliai rekonstravo buvusį gyvenamąjį namą ir jame įrengė garažą. Kai (duomenys neskelbtini) atsakovas susituokė su ieškove, ūkinis pastatas jau buvo rekonstruotas ir buvo pilnai įrengtos gyvenamosios patalpos, kurių plotas 45 m2 (o ne 30 m2, kaip ieškovė nurodė), o buvusiame gyvenamajame name buvo įrengtas garažas. Tuo metu gyvenamajame name jau buvo įrengtos šildomos grindys, sanitariniai mazgai, išdėtos plytelės ir kt., tik nebuvo įrengtas vandentiekis ir pajungtos nuotekos. Jie vestuvių proga dovanojo sūnui P. I. 5 000 Lt baldų įsigijimui. Po santuokos sudarymo, atsakovas ir ieškovė žodinės panaudos sutartimi apsigyveno atsakovams priklausančioje sodyboje ir iš jų dovanotų pinigų nusipirko būtiniausius baldus. Niekada nuo ieškovės nebuvo slepiama, kad jie duoda atsakovui grynus pinigus statybinių medžiagų įsigijimui. Jie davė absoliučiai visas lėšas priestato statybai, o darbus organizavo, statybines medžiagas pirko ir savo darbu prisidėjo atsakovas. Atsakovas ir ieškovė savo lėšų priestato statybai nenaudojo, nes atsakovas visuomet pasakydavo, kad baigėsi jų duoti pinigai ir vėl jie duodavo pinigus, iš kurių priestatas buvo pastatytas. Už atsakovo darbą, organizuojant statybos darbus ir pačiam padedant statybos darbuose, buvo sutarta, kad jis ir jo šeima (kai susituokė) neatlygintinai šioje sodyboje gyvens. Atsakovas ir ieškovė, tik susituokę jokių santaupų neturėjo, susilaukė dukters, ieškovė augino dar iš pirmos santuokos dukterį. Ji nedirbo, augino vaikus, pajamas gavo tik vienas atsakovas, kurios nebuvo didelės. Atsakovo šeimos bendros pajamos buvo mažos, todėl jokių finansinių galimybių iš savo lėšų pasistatyti malkinę ir priestatą prie gyvenamojo namo, jie neturėjo. Atsakovas visas savo gautas pajamas naudojo šeimos išlaikymui, o ne statybos darbams. Atsakovo gaunamų pajamų ne visada pakako jų šeimos poreikių tenkinimui. Didelė jauna šeima norėdavo pramogų, švenčių, kelionių, todėl ne kartą teko prisidėti piniginėmis lėšomis prie jų švenčių ar pramogų organizavimo; anūkių krikštynų, atsakovo ir ieškovės bendrų kelionių ir daugelio kitų. Atsakovas ir ieškovė sodyboje pasodino medelių, gėlių, pasėjo žolę, prižiūrėjo kiemą. Taip pat nusipirko būtiniausius daiktus į gyvenamąjį namą: užuolaidas, šviestuvus, indų, patalynės, kai kuriuos baldus, buitinės technikos (didesnę dalį baldų nusipirko iš jų dovanotų pinigų vestuvių proga). Tačiau ieškovė išeidama iš mūsų namų, viską pasiėmė, jų namuose nebeliko absoliučiai jokių ieškovės asmeninių ir ieškovės bei atsakovo bendrai įgytų daiktų. Todėl ieškovė nebeturi absoliučiai jokios reikalavimo teisės. Malkinė buvo pastatyta 2015 metais ant senų buvusio ūkinio pastato, pamatų, panaudojant medieną, kurią jie buvo įsigiję iš ankstesnių sodybos savininkų kartu su visa sodyba. Malkinei medienos nereikėjo pirkti visiškai. Jie ūkininkauja, laiko mėsinius galvijus ir melžiamas karves. Galvijus parduoda supirkėjams, kurie atsiskaito grynais pinigais iš karto, parduodant galvijus. Būtent iš tų lėšų, kurias gavo už parduotus galvijus, jie nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), o vėliau davė lėšas atsakovui ūkinio pastato rekonstrukcijai į gyvenamąją namą, gyvenamojo namo rekonstrukcijai į garažą, malkinės ir gyvenamojo namo priestatu statyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė P. I. ir T. I. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, paliko santuokines pavardes: P. I. – I., T. I. – I.; tarpusavio išlaikymo nepriteisė; pripažino asmenine atsakovo P. I. nuosavybe iki santuokos įgytą ir santuokos metu dovanotą turtą (traktorių „MTZ Belarus-952.4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 17,2200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį žemės sklypo, susidedantį iš 1,5839 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 30 d. įregistruotą ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); priteisė T. I. santuokoje įgytą automobilį „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),1 800 Eur vertės, kuris jai atitenka asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos atsakovui P. I.; solidaraus kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeitė ir nemodifikavo, nustatė, kad ją pilna apimtimi po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I.; nustatė nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina T. I. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. iš tėvo P. I. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 250 Eur nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; G. I. ir D. I. skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną T. I.; priteisė ieškovės T. I. naudai iš atsakovo P. I. 614,73 Eur nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I., neteikto išlaikymo įsiskolinimą, nustatė nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. bendravimo tvarką tėvu P. I.; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei T. I. iš atsakovo P. I. 838,18 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui P. I. iš T. I. 2 192,54 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui J. I. iš ieškovės T. I. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei B. I. iš ieškovės T. I. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės T. I. 53,04 Eur ir iš atsakovo P. I. 33,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
12. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad nors šalys yra susituokę devynerius metus, tačiau šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena daugiau nei metus, bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina, sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Teismas sprendė, kad nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina.
13. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl santuokos iširimo esant ieškovės kaltę preziumuojančiai neištikimybei kaip neįrodytai. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės. Teismas nurodė, kad atsakovas neištikimybę įrodinėjo paties išsakytais pasvarstymais, subjektyviu situacijos vertinimu, kuriuos paneigia tiek ieškovės, tiek liudytojų G. B., A. R. duoti parodymai, byloje pateikti G. B. ir ieškovės susirašinėjimai, kurie leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės ir A. R. pažintis prasidėjo jau po šeimoje atsiradusių ilgalaikių nesutarimų, po to, kai, kaip pačios šalys teismo posėdžio metu nurodė, buvo ne kartą kalbėjusios apie skyrybas. Teismas taip pat nustatė, kad yra viena iš sąlygų leidžiančių preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19150-22 nustatyta, kad atsakovas P. I. 2022 m. gegužės 28 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo vaikų kambaryje dėl asmeninių priežasčių, kilusio konflikto metu, tyčia sugriebė už dešiniosios rankos dilbio žmonai T. I. ir jį stipriai suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
14. Teismas pažymėjo, kad smurtiniai veiksmai yra absoliučiai nesuderinami tiek teisės, tiek moralės požiūriu, elgesys, dėl kurio, be kita ko, negalima kaltinti ieškovės, tačiau, vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių tarpusavio santykių nuo pat santuokos pradžios iki kreipimosi į teismą dėl jos nutraukimo, matyti akivaizdūs šalių nesutarimai, konfliktai dar iki atsakovo P. I. panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, prie kurių atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Byloje iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad dar iki atsakovo P. I. smurtinio elgesio, šalis siejo konfliktiniai santykiai: ieškovės teigimu, atsakovas mažai dėmesio skirdavo šeimai, posėdžio metu atsakovas pripažino, kad galbūt per daug dėmesio skyrė darbui, atsakovas priekaištaudavo ieškovei dėl jos išskirtinio dėmesio savo išvaizdai išeinant iš namų be šeimos narių, dėl slaptų pokalbių telefonu, dėl nutrauktų lytinių santykių.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar iki smurtinio P. I. elgesio kalbėjo apie santuokos nutraukimą, ieškovė neiniciavo santuokos nutraukimo, nes bijojo likti viena su trimis nepilnamečiais vaikais, siūlė pradėti procesą jam pirmam. Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai ar bent vienas jų dėjo realias pastangas šeimai išsaugoti, ieškojo konstruktyvių šeimoje kylančių problemų sprendimo būdų, priešingai – pasyviu požiūriu į kylančias problemas, nepasitikėjimą vienas kitu, jie gilino nesantaiką, vienas nuo kito atitolo: byloje nėra duomenų, kad ieškovė stengėsi pašalinti sutuoktiniui kylančias abejones dėl jos ištikimybės, priešingai – vietoj to, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, A. R. bei jo sesers G. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei į bylą pateikto susirašinėjimo tarp T. I. ir G. B., ieškovė 2022 m. gegužės 28 d. su pažįstama G. B. derino jos brolio A. R., su kuriuo itin greitai pradėjo sieti artimesni santykiai, slaugos klausimus. Nors T. I. teigia, kad santuoka su atsakovu, kai ji užmezgė santykius su A. R., jau buvo faktiškai iširusi, tačiau tuo pačiu teismas pastebėjo, kad ieškovė iš jos ir atsakovo būsto išsikraustė tik 2022 m. rugpjūčio 15 d., o ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė tik 2022 m. lapkričio 17 d. Teismas sprendė, jog iš esmės santykiai su A. R. net jei ir nebuvo pagrindinė priežastis nutraukti santuoką, tačiau akivaizdu, kad paskatino jos nutraukimą paspartinti ir neskatino pamėginti jos išsaugoti. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys taip pat prisidėjo prie santuokos iširimo. Nustatęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nesprendė kiekvieno sutuoktinio kaltės laipsnio ir konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl šalių tarpusavio pagarbos stokos, abipusės tolerancijos trūkumo, neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, nuolatinių konfliktų. Nutraukęs santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas šalių prašymus dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes.
16. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas nustatė, kad santuokoje įgytą dalintiną turtą sudaro transporto priemonė „Citroen C3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 800 Eur ir tarp šalių nekilo ginčo dėl šio turto padalinimo, priteisiant ją ieškovei, atsakovui neišmokant kompensacijos. Atsakovo P. I. priešieškinyje nurodytą iki santuokos įgytą ir jam dovanotą turtą teismas pripažino jo asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje šio turto nedalino.
17. Spręsdamas dėl kreditorinių įsipareigojimų teismas nustatė, kad T. I. ir P. I. su AB Swedbank sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalims suteiktas 15 000 Eur kreditas; abi šalys sutiko, kad visus įsipareigojimus vykdo T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I., todėl pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB Swedbank, po santuokos nutraukimo ieškovė vidiniuose santykiuose su atsakovu, privalės prievolę vykdyti viena (neturint regreso teisės į atsakovą dėl šių prievolių).
18. Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas nustatė, kad byloje nekyla ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų G. I. ir D. I. gyvenamosios vietos nustatymo ir jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu P. I. bendravimo tvarkos, todėl nepilnamečių G. I. ir D. I. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina T. I., o jų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu P. I. bendravimo tvarką nustatė patikslintame ieškinyje išdėstyta tvarka.
19. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą dukrų išlaikymo detalizaciją, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovė iš dalies pagrindė dukrų poreikius, kurie viršija būtinuosius. Atsižvelgęs į šalių dukrų amžių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), į tai, kad pagal šalių suderintą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarką, kas antrą savaitgalį dukros būna su tėvu, kuris taip pat patiria papildomų išlaidų laisvalaikio praleidimui su dukromis, teismas sumažino ieškovės nurodytas išlaidas pramogoms, kiekvienai dukrai paliekant po 60 Eur/mėn, iki 15 Eur sumažino dukrai G. numatytas išlaidas mobilaus telefono ryšio išlaidoms. Teismo vertinimu, vadovaujantis racionalaus piniginių lėšų paskirstymo principu, pakankamai konkurencingai mobilaus ryšio operatorių Lietuvoje rinkai, yra galimybės pagal (duomenys neskelbtini) metų dukros poreikius parinkti pigesnį mobiliojo ryšio planą. Teismas konstatavo, kad šalių dukros G. I. poreikiams patenkinti reikalinga 717 Eur; D. I. – 743 Eur. Teismas įvertino vaikams mokamas išmokas ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nustatytą reikalingą išlaikymo dydį sumažino mokamomis vaikui išmokomis ir sprendė, kad šalių dukrų G. I. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės ir savivaldybės mokamas sumas ir galutinę sumą suapvalinus, ginčo laikotarpiu sudarė 581 Eur, D. I. - 607 Eur.
20. Teismas įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tai, kad nenustatyta, jog šalys turi sveikatos problemų, būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamas, ir sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Atsižvelgęs į šalių dukrų amžių, į byloje nustatytą šalių dukrų išlaikymo dydį, tenkinantį jų poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos, kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas, į tai, kad šiuo atveju šalių dukros gyvena su ieškove, tačiau atsakovas nėra nusišalinęs nuo dukrų auginimo ir auklėjimo, jas sutartu laiku pasiima, su jomis leidžia laisvalaikį, pramogauja, dėl ko taip pat turi papildomų išlaidų, teismas sprendė, kad šalių nepilnametėms dukroms išlaikyti iš tėvo priteistina po 250 Eur suma kas mėnesį užtikrins jų poreikius. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas, dėl to ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, nurodė, kad priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šią teismo sprendimo dalį nukreipė vykdyti skubiai.
21. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnametėms šalių dukroms įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad įrodinėjimo pareiga dėl susidariusios išlaikymo skolos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio tenka ieškovei. Atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo žodinius paaiškinimus, sąskaitų išrašus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, kad šalims gyvenant kartu, P. I. neteikė išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Atsižvelgęs į duomenis apie atsakovo teiktą dukroms išlaikymą, iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 17d. priteisė 614,73 Eur dydžio išlaikymo dukroms įsiskolinimą, laikant, kad vienos dukros išlaikymui P. I. turėjo teikti 250 Eur per mėnesį.
22. Spręsdamas dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), esant savininkų atsakovų J. ir B. I. leidimui, nuo ieškovės T. I. ir atsakovo P. I. atsikėlimo gyventi momento buvo pagerintas, t. y. jo vertė padidėjo; nekilnojamojo turto pagerėjimą patvirtina 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo ekspertizės aktas, kuriame pateikta išvada, jog ūkinio pastato įrengimo, jo priestato statybos, malkinės statybos metu sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų vertė 40 387,88 Eur su PVM. Kilus šalių ginčui dėl lėšų, kuriomis buvo pagerintas nekilnojamasis turtas, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovas buvo sudarę priešvedybinę ar povedybinę sutartį, todėl sprendė, kad santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, t. y. preziumuojama kiekvienam lygiomis dalimis. Teismas įvertino duomenis apie kiekvieno iš sutuoktinių gautas lėšas laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2022 m., įvertino tai, kad sutuoktiniai sudarydami santuoką santaupų neturėjo, ir nustatė, kad vienam šeimos nariui laikotarpiu nuo 2014 iki 2022 metų tenkanti pajamų suma buvo mažesnė nei tuo metu numatyta minimali mėnesinė alga. Pažymėjo, kad iš minėtų lėšų kurį laiką turėjo būti vystomas ir atsakovo ūkis, atsakovas šeimos poreikiams įgijo transporto priemonę. Teismas sprendė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė savo teiginių, jog atsakovas viso šeimyninio gyvenimo metu neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad didžioji šeimos bendrų pajamų dalis susidėjo iš P. I. gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, nors ieškovė nurodė, kad šeimą išlaikė tik ji, padedama jos tėvų, tačiau byloje pateikti ieškovės mamos atlikti bankiniai pavedimai nėra reguliarūs, ir jie, atėmus iš bendrų pajamų P. I. gautas lėšas, nepadengtų vieno šeimos nario minimalių poreikių patenkinimui reikalingos minimalios mėnesinės algos sumos. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytų piniginių lėšų vos pakako kiekvieno šeimos nario būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl jų nebūtų pakakę atsakovams J. ir B. I. priklausančio nekilnojamojo turto gerinimui, tuo labiau, kad kaip nustatyta ekspertizės metu nekilnojamojo turto pagerinimo vertė siekia – 40 387,88 Eur su PVM. Įvertinęs duomenis apie atsakovų J. ir B. I. pajamas laikotarpiu nuo 2011-2022 m.(126 869,46 Eur), tai, kad didžiąją darbų dalį neatlygintinai atliekant jų sūnui atsakovui P. I., sprendė, kad atsakovai galėjo pagerinti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Atsižvelgęs į patenkintus ir atmestus šalių reikalavimus, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
23. Apeliantė T. I. prašo skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo ir kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus priteisimo panaikinti ir išspręsti šiuos klausimus iš esmės: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo P. I. kaltės; priteisti ieškovei T. I. iš atsakovo P. I. 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo P. I. nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 350 Eur nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jų pilnametystės; dukterims skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną T. I.; priteisti ieškovės T. I. naudai solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I. 18 759 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; priteisti ieškovės T. I. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo P. I. ir solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1Teismui nustačius atsakovo kaltės prezumpciją (fizinį smurtą prieš ieškovę), o ieškovės kaltę dėl neištikimybės pripažinus neįrodyta, teismas nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo remdamasis tik bendro pobūdžio motyvais apie šalių nesutarimus, konfliktus, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų šeimai išsaugoti. Teismo išvados dėl abipusės sutuoktinių kaltės pažeidžia CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes esant nustatytai ir nepaneigtai atsakovo kaltės prezumpcijai, ši prezumpcija ir turi būti taikoma. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltės prezumpciją, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien bendrųjų sutuoktinių pareigų pažeidimu.
23.2 Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės kaltę, turėtų pagrįsti savo išvadas konkrečiais ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimo faktais, tačiau konkretūs faktai teismo sprendime nenurodyti, kas neatitinka kasacinio teismo praktikos ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės kaltė nustatyta be konkrečių faktų ir įrodymų.
23.3 Atsakovo smurtinį elgesį prieš ieškovę teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino kaip pavienį epizodą, nesudarantį pagrindo konstatuoti tik atsakovo kaltės. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, susiklostytų ydinga teisinė praktika, kad vienkartinis fizinis smurtas prieš kitą sutuoktinį yra galimas ir tai net nebus vertinama kaip santuokos iširimo priežastis.
23.4 Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės elgesį santuokos metu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino įrodymų viseto, padarė objektyviais įrodymais nepagrįstas, bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo, nes nesistengė pašalinti atsakovui kylančių abejonių dėl jos ištikimybės ir taip prisidėjo prie santuokos iširimo.
23.5 Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkino ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, nelojalumo ir nepagarbos Ieškovės atžvilgiu, Ieškovė neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą, nusivylimą. Ieškovė labai išgyvena ir dėl dukterų, kurioms teko patirti tėvų išsiskyrimą, matyti tėvo agresyvų elgesį motinos atžvilgiu, gyvenimą skyrium. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovė prarado pasitikėjimą sutuoktiniu, nusivylė santuoka.
Žemesnės instancijos teismas
23.6 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti 350 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai iki 250 Eur, neatsižvelgė į prioritetinius nepilnamečių dukterų interesus, faktiškai patiriamas ir reikalingas išlaidas jų poreikių tenkinimui, netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, ieškovei tenkanti dukterų išlaikymo dalis nustatyta daug didesnė, nei atsakovui. Skundžiamame sprendime Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada net nepaminėta ir neįvertinta, kas rodo Skundžiamo sprendimo motyvavimo stoką.
23.7 Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo, nenustatinėjo ir nevertino visų kasacinio teismo suformuluotų sąlygų, kurių egzistavimas ar neegzistavimas turi būti nustatytas tokio pobūdžio bylose, o apsiribojo tik bylos šalių pajamų skaičiavimais. Su teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti, nes gautos piniginės lėšos/pajamos objektyviai negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinių aplinkybių apie gautų lėšų panaudojimą, tai patvirtina tik gautų pajamų dydį. Teismo išvados nepagrįstos, bylos šalių pajamos apskaičiuotos neobjektyviai ir neteisingai, nes pajamos paskaičiuotos už skirtingus laikotarpius, į pajamas teismas neįskaičiuotas ieškovės dukros K. tėvo mokėtas jai išlaikymas; teismas nesiaiškino, kuri šeima mokėjo už pirktas statybines medžiagas; neįvertinti liudytojų parodymai, kad atsakovas P. I. užsiėmė su automobiliais susijusiu verslu, juos remontavo, prekiavo ir neabejotinai gavo pajamų; neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad šeimą maisto produktais ir pinigais nuolat rėmė ieškovės tėvai ir tokia parama mažino šeimos išlaidas kasdienių poreikių tenkinimui.
23.8 Skundžiamu sprendimu netenkinus ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo visa apimtimi, tame tarpe ir dėl ieškovės ir atsakovo jėgomis atliktų darbų ir šioje dalyje nenurodant jokių motyvų, konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo šioje dalyje negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
23.9 Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atliktų darbų apimties ūkiniame pastate tuo metu, kai šalys atsikraustė ten gyventi, t. y. kokie darbai jau buvo atlikti iki atsikraustant P. ir T., ir kokie darbai buvo atlikti jiems gyvenant tuose pastatuose, ir šių aplinkybių nenustatinėjo.
23.10 Skundžiamu sprendimu turto pagerinimo faktas nustatytas, tačiau nepagrįstai nustatyta, kad darbai buvo atlikti atsakovų B. ir J. I. lėšomis, o ne ieškovės ir atsakovo šeimos lėšomis, įvertinus tik gautas abiejų šeimų pajamas, kurių vertinimas nebuvo sąžiningas, objektyvus ir visapusiškas.
23.11Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog statybinių medžiagų, statybos darbų kainos skaičiuojamos ekspertizės atlikimo momentui. Iš šių teismo motyvų lieka neaišku, kokiu tikslu teismas pabrėžia šią aplinkybę ir ar teismas pripažįsta ir nustato, kad ekspertizės akte nurodytos turto pagerinimo kainos yra teisingos, ar visgi jų nepripažįsta, nes kainos nustatytos ekspertizės atlikimo momentui. Tokios neaiškios ir netikslios teismo išvados vertintinos kaip nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas.
23.12 Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad dalis statybinių medžiagų buvo dovanotos ieškovės tėvų, kompensacijos už dovanotas statybines medžiagas nepriteisė ir teismo sprendime šioje dalyje jokių motyvų nepateikė. Ieškovė nesutinka su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad statybos/remonto darbams panaudota mediena ir armatūra buvo įsigytos kartu su pastatais ir nebuvo perkamos. Priešingai, visa panaudota mediena, armatūra ir kitos statybinės medžiagos buvo pirktos, išskyrus apeliantės tėvų dovanotas statybines medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
23.13 Teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už nekilnojamojo turto pagerinimus, visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių, surinktų įrodymų viseto, neatsižvelgė į visas kasacinio teismo suformuotas būtinąsias sąlygas sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už turto pagerinimus priteisimo CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu; pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl privalomo teismo sprendimo motyvavimo, o teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos už atliktus darbus (neįskaitant sunaudotų statybinių medžiagų) priteisimo, nepateikta absoliučiai jokių motyvų, kuriais remiantis nebuvo priteista kompensacija už atliktus darbus.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. I. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1 Pirmosios instancijos teismas nuosekliai, visapusiškai ir objektyviai surinko visus reikiamus įrodymus šioje byloje, juos ištyrė, įvertino ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą; priimdamas sprendimą procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė.
24.2 2022 m. gegužės 28 d. konfliktas kilo dėl to, kad atsakovas bandė paimti telefoną, norėdamas perskaityti ieškovei adresuotą žinutę, nes dėl pasikeitusio ieškovės elgesio turėjo įtarimų, jog ieškovė yra jam neištikima. Nors dėl savo elgesio atsakovas atsiprašė, apeliantė taikytis nesutiko, pradėjo artimą draugystę su kitu vyru, tuo prisidėdama prie šeimos iširimo.
24.3 Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms yra pakankamas, nes kas antrą savaitgalį ir dalį atostogų dukros praleis su atsakovu, kuris tuo laikotarpiu užtikrins jų poreikius.
24.4 Apeliantės pateiktas nepilnamečių dukrų poreikių paskaičiavimas yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais, kai kurios išlaidos – 120 Eur pramogoms kiekvienai dukrai per mėnesį – yra per didelės.
24.5 Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino faktinius duomenis, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė negu apeliantės.
24.6 Apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovų B. I. ir J. I. kompensaciją už atsakovo P. I. atliktus statybinius darbus yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes darbai buvo atliekami už tėvų pagalbą ir leidimą gyventi jiems priklausančioje sodyboje neatlygintinai ir neribotą laiką.
Manome, kad pirmosios
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai B. I. ir J. I. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1 Pirmosios instancijos teismas nuosekliai, visapusiškai ir objektyviai surinko visus reikiamus įrodymus šioje byloje, juos ištyrė, įvertino ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą; priimdamas sprendimą procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė.
25.2 Apeliantės ir P. I. šeimos bendros pajamos buvo mažos, ypač priestato statymo laikotarpiu, 2017 metais, todėl jokių galimybių iš savo lėšų pasistatyti malkinę ir priestatą prie gyvenamojo namo jie neturėjo. Niekuomet nebuvo tartasi, kad apeliantė ir sūnus P. I. naudos savo šeimos lėšas nekilnojamojo turto pagerinimui, toks leidimas nebuvo duotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
28. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
29. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naują įrodymą – VĮ „Regitra“ pažymą apie atsakovo vardu registruotas/išregistruotas transporto priemones laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. Nurodė, kad šiuo įrodymu įrodinėja faktinę aplinkybę, kad atsakovas vykdė automobilių prekybos verslą, iš kurio gaudavo ir pajamas, kurias kartu su kitomis gautomis pajamomis naudojo statybinių medžiagų, reikalingų atsakovams priklausančio turto statyboms ir remontui, įsigijimui.
30. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
31. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nesirėmė aplinkybe, kad atsakovas santuokos metu prekiavo automobiliais. Iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantė nepasinaudojo procesine galimybe teikti, jos nuomone, bylai svarbias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tame tarpe, ir susijusius su atsakovo vardu registruotomis transporto priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remdamasi nurodytu bei įvertinusi tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis aplinkybėmis ir objektyviai nebuvo jokių kliūčių ieškovei pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, sprendžia, kad šie nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo. Remiantis nurodytais argumentais bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė T. I. ir atsakovas P. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametes dukras: G. I. gim. (duomenys neskelbtini), ir D. I., gim. (duomenys neskelbtini).
33. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. birželio 17 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19150-22 baudžiamojoje byloje ir atsakovas P. I., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. gegužės 28 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo vaikų kambaryje dėl asmeninių priežasčių, kilusio konflikto metu, tyčia sugriebė už dešiniosios rankos dilbio savo šeimos nariui - žmonai T. I. ir jį stipriai suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą jo mamos B. I. atsakomybei 1 metų terminui be piniginio užstato.
34. 2022 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė su nepilnametėmis dukromis išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo.
35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo, nesutinka su nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydžiu ir dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą nepriteisimu.
Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo
36. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nustačius atsakovo kaltės prezumpciją – fizinį smurtą prieš ieškovę.
37. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
38. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindžia įstatymine prezumpcija, o atsakovas prašo pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo vadovaujantis LR CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, todėl atsakovas turėjo įrodyti ne tik ieškovės netinkamą pareigų vykdymą/nevykdymą, tai, kad santuoka iširo būtent dėl šių aplinkybių, bet ir tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, su kurioms įstatymas sieja atsakovo kaltės prezumpciją, nenulėmė santuokos iširimo.
41. Ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovui – dėl ieškovės kaltės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog abu sutuoktiniai ar bent vienas jų dėjo realias pastangas šeimai išsaugoti, ieškojo konstruktyvių šeimoje kylančių problemų sprendimo būdų, priešingai – pasyviu požiūriu į kylančias problemas, nepasitikėjimą vienas kitu, jie gilino nesantaiką, vienas nuo kito atitolo: byloje nėra duomenų, kad ieškovė stengėsi pašalinti sutuoktiniui kylančias abejones dėl jos ištikimybės, todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas tirdamas byloje pateiktus įrodymus bei vertindamas šalių nurodytas aplinkybes nustatė, kad dar iki atsakovo P. I. smurtinio elgesio, šalis siejo konfliktiniai santykiai: ieškovės teigimu, atsakovas mažai dėmesio skirdavo šeimai, posėdžio metu atsakovas pripažino, kad galbūt per daug dėmesio skyrė darbui, atsakovas priekaištaudavo ieškovei dėl jos išskirtinio dėmesio savo išvaizdai išeinant iš namų be šeimos narių, dėl slaptų pokalbių telefonu, dėl nutrauktų lytinių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar iki smurtinio P. I. elgesio kalbėjo apie santuokos nutraukimą, ieškovė neiniciavo santuokos nutraukimo, nes bijojo likti viena su trimis nepilnamečiais vaikais, siūlė pradėti procesą jam pirmam.
42. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės nesutinka su visomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės dėl jos kaltės nustatymo, apeliaciniame skunde atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Kaip jau minėta, jeigu vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo pastangas išsaugoti santuoką. Akcentuotina, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Apeliantė siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik atsakovas, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytas smurto prieš ją panaudojimo faktas duoda pagrindo konstatuoti išimtinai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalių santykiai pradėjo keistis dar 2021 metais; ieškovė pripažino, kad banko suteiktą kreditą naudojo išimtinai savo reikmėms; atsakovas siūlė santuoką nutraukti. Nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad šalys pykdavosi, nesutarė dėl buitinių dalykų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju vienkartinis smurto atvejis pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintas kaip pagrindas preziumuoti vien atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.
43. Įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o aplinkybės dėl kiekvienos iš šalių kaltės dydžio tokiu atveju neturi esminės įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius pagrindo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturtinės žalos priteisimu nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau nenagrinėtini.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
45. Apeliantė nesutinka su priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžiu bei nurodo, kad teismas neatsižvelgė į prioritetinius nepilnamečių dukterų interesus, faktiškai patiriamas ir reikalingas išlaidas jų poreikių tenkinimui, netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, ieškovei tenkanti dukterų išlaikymo dalis nustatyta daug didesnė, nei atsakovui. Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl iš atsakovo priteistina bent po 20 Eur didesnis išlaikymas kiekvienai dukrai per mėnesį.
46. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
48. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba, gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 1732 Eur, nuo 2018 m. gauna išmokas vaikams, siekiančias 127,88 Eur per mėnesį, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kartu su dukromis gyvena nuomojamame bute. Atsakovas turi ūkininko ūkį, tačiau veiklos iš ūkininko ūkio negauna; atsakovo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudaro 894 Eur. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto - keturis žemės sklypus, 2013 m. gamybos ratinį traktorių „Belarus-952.4“.
50. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nurodė, kad pagal šalių suderintą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarką, kas antrą savaitgalį dukros būna su tėvu, kuris taip pat patiria papildomų išlaidų laisvalaikio praleidimui su dukromis, todėl mažintinos ieškovės nurodytos išlaidos pramogoms, kiekvienai dukrai paliekant po 60 Eur/mėn., iki 15 Eur sumažintos G. numatytos išlaidos mobilaus telefono ryšio išlaidoms. Teismas konstatavo, kad šalių dukros G. I. poreikiams patenkinti reikalingas 717 Eur, D. I. – 743 Eur. Šias sumas teismas dar sumažino po 136,22 Eur kiekvienai dukrai mokamos socialinės išmokos dydžiu. Atėmus visas minėtas sumas, teismas padarė išvadą, kad G. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 581 Eur, o D. - 607 Eur. Įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė, kad kuris nors iš tėvų prie dukterų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.
51. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
52. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
54. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši: nors ieškovės pajamos yra didesnės, tačiau ji turi kreditorinį įsipareigojimą ir išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą; atsakovo darbo užmokestis mažesnės, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad atsakovo turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir turimą turtą, tačiau ir į atsakovo elgesį, jo siekį daugiau uždirbti, gauti daugiau pajamų vaikams išlaikyti, ir pripažįsta, kad atsakovas nededa pastangų, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina apeliantė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaikų interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad atsakovas gali skirti kiekvienos dukros išlaikymui po 270 Eur kiekvieną mėnesį iki dukrų pilnametystės. Priteistas toks išlaikymo dydis atitiks šalių nepilnamečių vaikų interesus ir leis užtikrinti jų poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai po 270 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą
56. Ieškovė, remdamasi CK 6.501, 6.629 straipsniais, pareiškė reikalavimą atsakovams B. I. ir J. I. dėl 18 759 Eur kompensacijos už atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimus, priteisimo.
57. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.501 straipsnio 1 dalies gramatinė konstrukcija numato ne rinkos vertės skirtumo atlyginimą, o būtinų išlaidų, skirtų daikto pagerinimui, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog: CK 6.501 straipsnyje nustatytas reguliavimas reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą – atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti; panaudos gavėjas turi teisę reikalauti realiai turėtų išlaidų daiktui pagerinti. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos; nuomininkas (panaudos gavėjas), pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Aptartas teisinis reguliavimas rodo tai, kad turėjo būti analizuojama, kiek lėšų realiai išleido ieškovė ir atsakovas ūkinio pastato, jo priestato ir malkinės statybai.
58. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo duomenis apie kiekvieno sutuoktinio gautas lėšas nuo 2014 metų iki 2022 metų, paskaičiavo vidutines šeimos pajamas vienam šeimos nariui, tas pajamas lygino konkrečiai metai buvusia minimalia mėnesine alga. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovės T. I. ir atsakovo P. I. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytų piniginių lėšų vos pakako kiekvieno šeimos nario būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl jų nebūtų pakakę atsakovams J. ir B. I. priklausančio nekilnojamojo turto gerinimui.
59. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir nurodo, kad į šeimos pajamas neįskaičiuotos ieškovės dukters K. tėvo mokėtas jai išlaikymas, neįtrauktos pajamos, kurias atsakovas gavo iš jo vykdomos automobilių prekybos veiklos, neįtraukta parama, kurią ieškovei teikė jos tėvai. Apeliantė teigia, kad statybos/remonto darbus didžiąja dalimi ūkio būdu atliko atsakovas P. I., pagal galimybes padedant ieškovei T. I., kuri turi teisę reikalauti iš pastatų savininkų atlyginti ne tik sunaudotų medžiagų, bet ir darbų atlikimo ½ dalį kainos.
60. Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto pagerinimą patvirtina 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengimo, jo priestato statybos, malkinės statybos metu sunaudotų medžiagų vertė – 16 737,11 Eur be PVM (20 921,90 Eur su PVM); atliktų darbų vertė – 16 087,58 Eur be PVM (19 465,98 Eur su PVM); iš viso – 40 387,88 Eur su PVM.
61. Byloje ieškovė įrodinėja, kad jų šeimos investicijos į pastatus sudarė 37 519,91 Eur, o ieškovei tenkanti dalis – 18 759,96 Eur. Aptartus skaičiavimus ieškovė grindė eksperto nustatytomis ir ekspertizės akte nurodytomis kainomis. Šioje byloje pateikti duomenys, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB „Raseinių vandenys“ sąskaitą už nuotekų išvado ir vandentiekio įvado pajungimo darbus, kuri buvo išrašyta B. I. vardu, priėmė T. I.; 2014 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad už darbus sumokėta 1762,44 Lt. Taip pat pateikti duomenys, jog tarp atsakovo P. I. ir UAB „Prabauda“ 2017 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta prekių – pirkimo pardavimo sutartis, kad atsakovas P. I. iš UAB „Prabauda“ iki 2022 m. kovo 30 d. įsigijo įvairių prekių (plokščių, cemento, statybinių blokų, klijų, plėvelė, putplastis, medžio pjuvenų briketai, glaistas, palangė ir kt.). Pati ieškovė nurodo, kad byloje gauti UAB „Prabauda“ dokumentai patvirtina, kad už statybines medžiagas P. I. šeimos bendrais pinigais yra sumokėjęs 2122,47 Eur, todėl pusę šios sumos ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų sutuoktinių B. ir J. I.. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog iki ekspertizės išvados gavimo, ieškovė reikalavo 1061 Eur kompensacijos. Ieškovė pripažįsta, kad kitų įrodymų, patvirtinančių realias ieškovės šeimos išlaidas, ji neturi. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad sutuoktiniai ginčo pastatuose gyveno neatlygintinai, panaudos pagrindu. Taip pat nepaneigta, kad tarp atsakovų buvo susitarimas, jog išlaidas statybinėms medžiagoms ir samdomiems statybos darbams apmokės atsakovai B. ir J. I..
62. Apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad statybos darbai buvo atliekami ūkio būdu ir prašo priteisti kompensaciją už jos ir atsakovo dalyvavimą savo darbu sukuriant ginčo turto pagerinimą. Apeliantė, remdamasi ekspertizės aktu, nurodo, kad jos dalis atliktų darbų vertėje yra 8235,76 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad ūkinio pastato priestatas yra inventorizuotas ir kad atlikti statybos darbai yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ieškovė dalyvaudama savo darbu prisidėjo prie atsakovų turto pagerinimo, tikėdamasis gyventi nuolatinai, privalėjo su atsakovais sudaryti rašytinę sutartį, priešingu atveju ji veikė savo rizika.
63. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, kad ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jos asmeninių lėšų ar bendra jungtine nuosavybe valdomų lėšų panaudojimą ginčo turto pagerinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės didesnės teisinės reikšmės neturi, kadangi apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad šeimos pajamos buvo didesnės, tačiau nepateikia konkrečių duomenų, kurie leistų paneigti pirmosios instancijos išvadas.
Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą
64. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovės argumentus.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).
66. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir preišieškinį, atskleidė bylos esmę, nurodė esminius argumentus dėl reikalavimų pagrįstumo, todėl vien tai, kad ieškovė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje nurodytų argumentų ir įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra netinkamai ar nepakankamai motyvuotas.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino bei taikė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą. Nagrinėjamu atveju keistina tik skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, padidinant priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai iki 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
68. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
69. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, laikytina, kad ieškovės reikalavimai (pareikšti atsakovo P. I. atžvilgiu) patenkinti 41 procentu, todėl iš atsakovo P. I. ieškovei priteistina 900,14 Eur (2174,26 x 41,40 proc.), o iš ieškovės atsakovui P. I. – 2 092,08 Eur (3568 x 58,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui P. I. priteistina 1191,94 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat valstybei iš ieškovės priteistina 50,58 Eur, o iš atsakovo P. I. - 35,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Nagrinėjamu atveju iš dalies tenkintas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms padidinimo, kiti reikalavimai netenkinti; teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas tenkintas 5 procentais.
71. Apeliantė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, kad atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 1013 Eur. Apeliantė prašo iš atsakovo P. I. priteisti ¾ dalis (759,75 Eur), o iš atsakovų B. ir J. I. ¼ dalį (253,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
72. Atsakovas P. I. prašo priteisti iš ieškovės 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą; atsakovai B. I. ir J. I. prašo priteisti iš ieškovės 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
73. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo P. I. apeliantei priteistina 37,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš apeliantės atsakovui P. I. priteistina 522,50 Eur, atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 484,52 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Taip pat iš ieškovės T. I. priteistina atsakovei B. I. 500 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: P. I. – I., T. I. – I..
Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
Pripažinti asmenine atsakovo P. I. nuosavybe (ir nutraukiant santuoką nedalinti)
iki santuokos įgytą ir santuokos metu dovanotą turtą: traktorių „MTZ Belarus-952.4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 17,2200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį žemės sklypo, susidedantį iš 1,5839 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 30 d. įregistruotą ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti T. I. santuokoje įgytą automobilį „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės, kuris jai atitenka asmeninės nuosavybės teise, be kompensacijos atsakovui P. I..
Solidaraus kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeisti ir nemodifikuoti, nustatyti, kad ją pilna apimtimi po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I..
Nustatyti nepilnamečių dukterų G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina T. I. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti nepilnametėms dukterims G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš tėvo P. I. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną T. I..
Priteisti ieškovės T. I. naudai iš atsakovo P. I. 614,73 Eur (šešių šimtų keturiolikos eurų 73 centų) nepilnametėms dukterims G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteikto išlaikymo įsiskolinimą.
1. Kas antros lyginės mėnesio savaitės penktadienį po pamokų ir darželio tėvas pasiima G. ir D. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val. pristato jas atgal į gyvenamąją vietą.
2. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) G. ir D. praleidžia su tėvu, o kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – su motina. Šiame punkte nustatytas bendravimas laikomas prioritetiniu prieš 1 punkte nustatytą bendravimo tvarką.
3. Poriniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su motina.
4. Neporiniais metais G. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) G. praleidžia su tėvu, o poriniais metais – su motina.
5. Poriniais metais D. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – su motina.
6. Kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko G. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina.
7. Tuo atveju, jei D. darželyje bus skiriamos atostogos, pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. D. pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina.
8. G. ir D. bendravimas su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis – neribojamas.
9. Vykdant šią bendravimo tvarką, visais atvejais atsižvelgiama į G. ir D. interesus ir poreikius, t. y. dienos režimą, jų norus, užimtumą mokykloje ir darželyje, kitose veiklose.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui P. I. iš ieškovės T. I. 1191,94 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt vieno euro 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui J. I. iš ieškovės T. I. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei B. I. iš ieškovės T. I. 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 50,58 Eur (penkiasdešimties eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš atsakovo P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 35,37 Eur (trisdešimt penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“
Priteisti atsakovui P. I. iš ieškovės T. I. 484,52 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti atsakovei B. I. iš ieškovės T. I. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje