Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.10.1.1; 1.2.4.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2025 m. gruodžio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 1, 5, 8 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti įpareigojimai: atsiprašyti nukentėjusio asmens; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta patvirtinti susitarimą tarp D. P.ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pagal Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2025 m. kovo 4 d. sutartį Nr. 3557, pagal kurią D. P. įsipareigoja atlyginti 2430,77 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų 77 euro centus) per 24 mėnesius nuo 2025 m. kovo 4 d. ir procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuspręsta patvirtinti sprendimą tarp D. P.ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. kovo mėn. Nr. (8.5E) 2-24, pagal kurį D. P. įsipareigoja atlyginti 3939,44 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus 44 euro centų) iki 2027 m. vasario 28 d. ir procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nuspręsta tenkinti visiškai ir iš D. P. A. S. priteisti 7721,41 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 41 ct.).

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nuspręsta tenkinti iš dalies ir iš D. P. A. S. priteisti 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Nuosprendžiu taip pat išspręsti daiktinių įrodymų, kardomosios priemonės ir proceso išlaidų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, tai yra laikotarpiu nuo 2024-02-09 23.00 val. iki 2024-02-10 00.14 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centro poilsio patalpose, žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė sėdinčiam prie stalo A. S. į kairę akį, po ko pastarasis nukrito ant žemės, ir padarė žaizdą kairės akies obuolio odenoje, kraują priekinėje kameroje, stiklakūnio kraujosruvą, tinklainės atšokimą, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, dėl ko A. S. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nesutinka su priimtu nuosprendžiu, prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti: sumažinti priteistos iš D. P. neturtinės žalos dalį nukentėjusiam A. S. iki 10 000 Eur.

2.1. Teigia, kad pagal pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį, žala turi būti atlyginama proporcingai žalai ir jos padarymo aplinkybėms turi būti įvertintas Jei nukentėjęs asmuo pats pradėjo konfliktą, ar provokavo, tai turi būti įvertintas kaip veiksnys, paneigiantis jo teisę į didelę žalą. Taip pat, pagal Civilinį kodeksą, teismas turi įvertinti visą žalą ir ne tik formaliai priteisti žalą, bet ir atsižvelgti į veiksmų pobūdį, provokacijos faktą ir sąžiningumo principus.

2.2. Nurodo, kad teismas, nuosprendžiu iš dalies tenkindamas nukentėjusio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė civilinio ieškinio argumentus, kad nukentėjusysis A. S. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimus, skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jam buvo atliktos operacijos. Nukentėjusysis A. S., atsižvelgdamas į patirtų sužalojimų mastą, pasekmes (neteko regėjimo viena akimi), regėjimas dar gali blogėti, o sužalota akis sunykti, tačiau kol kas medikai to nei paneigti, nei patvirtinti negali. Dėl netekto regėjimo viena akimi nukentėjusysis nebegali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, kuriuo dirbo iki sužalojimo ir sužalojimo metu. Taip pat teismas pasisakė, kad D. P. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), dirbantis vairuotoju, nevedęs, byloje nėra duomenų, ar turi išlaikomų asmenų, byloje taip pat nėra duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas, kas sąlygoja, kad ateityje jis turės galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.

2.3. Apelianto teigimu, jog teismas, plačiai pasisakęs apie kaltinamojo D. P. galimybę atlyginti žalą, nieko nepasisakė dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymą, o būtent: civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos; nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

2.4. Taigi atsižvelgiant į nukentėjusio rizikingą ir provokuojantį elgesį (nukentėjęs pradėjo konfliktą pirmas ir sudavė smūgį, kas rodo jo provokuojantį sąmoningą konfliktą), vertinant proporcingumo principą, o būtent: priteista žalos suma yra nepagrįstai didelė, nes ja neatsižvelgiama į faktą, kad kaltinamasis buvo provokuotas, pirmas gavo smūgį iš nukentėjusio, o po to sekusi ir įvykių eiga buvo kompleksiška, bei sąžiningumo principą neteisinga priteisti tokią žalą, kai žalos pobūdis iš esmės susyjąs su nukentėjusio elgesiu, kuris pripažintas neteisėtas ir rizikingas.

2.5. Teigia, kad atsižvelgiant j nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į neigiamus sveikatai padarinius, į išliekančius padarinius, į padarytos turtinės žalos sveikatai dydį, į nukentėjusio rizikingą provokuojantį elgesį kaltinamojo netiesioginę tyčią, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį bei finansines galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą, į formuojamą teismų praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina ne didesnė nei 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti

3. Atsiliepimu į nuteistojo D. P. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašo nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Teigia, kad šiuo atveju nukentėjusysis sužalotas kilusio žodinio konflikto metu, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties ar savigynos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes svarbias neturtinei žalai nustatyti ir ją sumažino. Teismas neprivalo cituoti ar aptarti visų CK normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą.

3.2. Nurodo, kad apeliaciniu skundu iš esmės siekiama atitolinti žalos atlyginimo pradėjimą, nes iki šiol nuteistasis neatlygino nei dalies žalos nukentėjusiajam. Paminėtina ir tai, kad teismo priteista neturtinė žala yra būtent tokio dydžio, kokio nuteistasis D. P. bylos nagrinėjimo metu siūlė nukentėjusiajam.

3.3. Cituoja teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir nurodo, kokias sumas jose priteisė nukentėjusiesiems kiti teismai.

4. Teismo posėdyje nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo D. P. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas netenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, D. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir prašo sumažinti nukentėjusiama A. S. priteistiną neturtinės žalos dydį. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

8. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

9. Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius išgyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti šiltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

10. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata, taip pat jis patyrė dvasinių ir emocinių išgyvenimų, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

11. Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl nusikalstamų D. P. veiksmų patyrė 50000 Eur neturtinės žalos ir 7721,41 Eur turtinės žalos. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. S. patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su gydymu, skausmą, tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei, t. y. dvasiniams išgyvenimams, psichologiniam diskomfortui, be to, kad kilusi žala yra ilgalaikė, sukėlusi reikšmingas liekamąsias sveikatos problemas ateityje, kad nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi, darbingumo, negali dirbi buvusio darbo ir užsiimti buvusiomis socialinėmis veiklomis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 20000 Eur dydžio suma. Kaip minėta, nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis apeliaciniame skunde prašo A. S. priteistą 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 10000 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra nepagrįstas.

12. Akcentuotina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

13. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

14. Spręsdama nukentėjusiojo A. S.civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam A. S. D. P. sudavė smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą ir taip jam padarė žaizdą kairės akies obuolio odenoje, kraują priekinėje kameroje, stiklakūnio kraujosruvą, tinklainės atšokimą, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 149–150), A. S.po įvykio kreipėsi į ligoninę (duomenys neskelbtini), jam buvo atlikta akies operacija. Grįžus į Lietuvą, A. S. nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 23 d. buvo hospitalizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 22 d. atlikta antra akies operacija (1 t., b. l. 22-23). Dėl padaryto sužalojimo A. S. neteko regėjimo kaire akimi, ilgą laiką buvo nedarbingume (1 t., b. l. 11-128). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. nustatyta 45% netekto dalyvumo, dėl to jam skirta negalios pensija (2 t, b. l. 119-124). Nors pirmosios instancijos teismas neaptarė paties nukentėjusiojo veiksmų – būtent to, kad nukentėjusysis pats pirmas kumščiu sudavė smūgį į veidą nuteistajam – tačiau pagrįstai tokį nukentėjusiojo elgesį įvertino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant nukentėjusiojo veiksmų, nuteistasis po to, kai jam buvo suduotas smūgis į veidą, turėjo galimybę pasitraukti iš konflikto, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, po A. S. suduoto smūgio nuteistasis susiima ranka už veido, pastovi ir tik po kelių sekundžių prieina prie jau sėdinčio nukentėjusiojo ir trenkia jam į veidą. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistasis netrenkė instinktyviai, neapgalvotai, tai nebuvo momentinis atsakas į nukentėjusiojo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis viena ranka prilaikė A. S. galvą, o kita smūgiavo jam į veidą, taip sustiprindamas smūgį. Kartu atsižvelgusi ir į tai, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 000 iki 40000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-76-942/2017, 2K-300-222/2017, 2K-75-689/2018, 2K-100-696/2018, 2K-143-628/2018, 2K-300-7889/2018, 2K-125-788/2020, 2K-143-1073/2020, 2K-194-387/2021, 2K-144-511/2025), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė 20 000 Eur sumą A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis nėra aiškiai per mažas ar per didelis, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuteistojo asmenybės vertinimu: kad yra jauno, darbingo amžiaus, į bylą nėra pateikta duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį ar išlaikomus asmenis, priešingai nei nukentėjusysis, D. P. gali toliau dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, todėl darytina išvada, kad turės galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo D. P. gynėjo advokato apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą atmesti.