Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-845-1002/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-10Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-12-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-10
Bylos Nr.
1-845-1002/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24924-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
D. P.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-845-1002/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24924-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Kristinai Skrodenytei,dalyvaujant prokurorei A. G.,kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui R. D.,nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. sunkiai sužalojo žmogų, tai yra laikotarpiu nuo 2024-02-09 23.00 val. iki 2024-02-10 00.14 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ logistikos centro poilsio patalpose, žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė sėdinčiam prie stalo A. S. į kairę akį, po ko pastarasis nukrito ant žemės, ir padarė žaizdą kairės akies obuolio odenoje, kraują priekinėje kameroje, stiklakūnio kraujosruvą, tinklainės atšokimą, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, dėl ko A. S. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

Kaltinamasis D. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad buvo vasario 9 diena. Darbovietės bazėje susirinkdavo vakarais. Jis taip pat tą vakarą ten buvo su kitais kolegomis. Apie 11 ar 12 val. vakaro atėjo į virtuvės patalpą, kur prie stalo pasilenkęs ieškojo savo daiktų, ir jį pasikvietė A. S., kuris sėdėjo prie stalo su kolega. Jis prie A. pasilenkė, jie persimetė keliais žodžiais, A. nei iš šio, nei iš to atsistojęs trenkė jam į veidą. Jis šiek tiek atsitraukė, kol nustojo svaigti galva, ir tiesiog pasimetęs trenkė jam atgal. Buvo tiesiog žodinis konfliktas. Trenkė iš dešinės rankos kumščio. Trenkė vieną smūgį. Viskas nutiko darbovietės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), darbuotojų virtuvėje. Tą vakarą alkoholio nebuvo vartojęs, kiek pamena. Jis pirmas gavo smūgį iš nukentėjusiojo. Jam nuo to smūgio svaigo galva, nežino, ar matėsi sužalojimų. Kol jis atsipeikėjo, truko gal 10 sekundžių. Jis A. trenkė iš instinkto, nes jam trenkė. Jis neturėjo jokių intencijų, tyčia jo sužaloti nenorėjo. Tą vakarą buvo konfliktas dar su vienu kolega. Jis konfliktavo žodžiu su kitu kolega, kuris sėdėjo šalia nukentėjusiojo. Jis tą vakarą alkoholio nevartojo, kiti ar vartojo, nematė, bet butelis ant stalo buvo. Žodinis konfliktas prasidėjo nuo to, kad nukentėjusysis jį pasikvietė prie stalo. Jam pirmam A. trenkė, pataikė į veidą, į žandikaulį. Jam trenkė kumščiu į žandikaulį. Nukentėjusysis sėdėjo, kai jis nukentėjusiajam trenkė. Jis kol atsigavo iš po gauto smūgio, nukentėjusysis atsisėdo. Gavosi, kad jis trenkė A. S. į veidą iš instinkto. Nukentėjusysis pavojaus jam nekėlė, bet nukentėjusysis jam trenkė, o jis trenkė atgal. Darbinės patalpos yra filmuojamos. Patalpas filmuoja darbdavys dėl galimų konfliktų. Nukentėjusysis gydymo įstaigoje nurodė, kad nukrito ir taip susižalojo akį. Nukentėjusysis iš karto nenurodė, kad buvo sužalotas nuo jo veiksmų. Nukentėjusysis nurodė kitas susižalojimo priežastis, nes norėjo iš darbdavio kažkokio atlygio. Kai jis pats gavo smūgį iš nukentėjusiojo, jo nesitikėjo. Vaizdo įrašą matė, kuriame matosi, kad buvo jam suduotas smūgis. Vaizdo įraše užfiksuotos visos aplinkybės, apie kurias pasakojo. Po suduoto smūgio su nukentėjusiuoju išsiskyrė, toliau nekonfliktavo. Dėl pareikštų civilinių ieškinių savanoriškai kreipėsi į Ligonių kasas bei Valstybinio socialinio draudimo fondą dėl žalos atlyginimo. Susitarė dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje. Jo pajamos yra tik iš darbo, kito turto neturi. Bandė susisiekti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio sutinka iš dalies, mano, kad būtų teisinga atlyginti neturtinės žalos 10 000 Eur. Jei nukentėjusysis jam nebūtų trenkęs, jis trenkęs jam nebūtų. Kol nukentėjusysis jam nebuvo trenkęs, jis neturėjo jokio pagrindo prieš jį smurtauti. Jis trenkė nukentėjusiajam, nes jis jam trenkė. Jis niekur nesikreipė dėl patirto smurto. Kai jis gavo smūgį, jis atsitraukė dėl smūgio, nes nenorėjo tolimesnio konflikto. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų ir dėl to išgyvena. Norėtų, kad teismas jam skirtų lygtinę bausmę. Anksčiau su teisėsauga nėra turėjęs reikalų. Dėl turtinės žalos, pareikštos civiliniame ieškinyje, sutinka.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes D. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

D. P. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. savo kaltę pripažino, davė parodymus, kad maždaug prieš porą metų jis buvo įsidarbinęs transporto įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju-ekspeditoriumi, kur įmonėje išdirbo apie porą metų. UAB „(duomenys neskelbtini) “ logistikos centras ir bazė buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, kur vairuotojai turėjo patalpas poilsiui ir miegui. 2024 metų vasario mėnesį, dienos tiksliai nepamena, diena galėjo būti tokia, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą, maždaug apie 17.00-18.00 val., jis su savo krovinine mašina atvažiavo į jų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ logistikos centrą ir poilsio bazę pailsėti bei pernakvoti. Jam atėjus į poilsio ir virtuvės patalpas, ten buvo keletas kolegų, kurie žiūrėjo televizorių. Kas konkrečiai iš kolegų buvo, jis nelabai prisimena, nes ne visų kolegų vardus žino, be to, įvykis buvo maždaug prieš metus laiko ir vieni kolegos į poilsio zoną ateidavo, o kiti išeidavo. Vėlai vakare, galėjo būti apie 23.00 val., jam atėjus į poilsio patalpas ir virtuvę, prie stalo sėdėjo V. V. ir A. S.. A. S. su V. V., sėdėdami vienoje stalo pusėje, vartojo alkoholį, o jis stovėjo kitoje stalo pusėje ir ar vartojo alkoholį, neprisimena. Jam stovint prie stalo, tarp jo ir A. S. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko būtent žodinis konfliktas kilo, jis dabar neatsimena. Žodinio konflikto metu A. S., atsistojęs nuo kėdės, vieną kartą trenkė jam kumščiu į veido sritį. Jam nuo suduoto smūgio atsipeikėjus, jis, sėdinčiam prie stalo A. S., persilenkęs per stalą dešinės rankos kumščiu, trenkė vieną kartą į veido sritį. Nuo suduoto smūgio A. S. nukrito nuo kėdės ant žemės (2 t., b. l. 22-25). 2025-02-12 D. P. įtariamojo papildomos apklausos metu paaiškino, kad dėl pareikšto jam įtarimo jis kaltu prisipažįsta. Pasilieka prie savo duotų pirminių parodymų, kuriuos prisimena. Išsamesnius parodymus duos teisme, dalyvaujant jo gynėjui (2 t., b. l. 28-30).

2024-06-28 nukentėjusysis A. S. davė parodymus, kad jis maždaug nuo 2010 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. 2024-02-09 buvo (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso dabar negali nurodyti, tačiau jį galės patikslinti tyrimo eigoje, ten esančiame „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centre. Minėtame mieste esančiame logistikos centre jie – UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojai ilsėdavosi ir nusiprausdavo, taisydavosi maistą ir miegodavo. 2024-02-09 apie 22.00-23.00 val., tikslaus laiko negali pasakyti, virtuvės kambaryje buvo trise su kitais UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonės darbuotojais, tačiau jų vardų ir pavardžių jis dabar negali pasakyti, nes nežino. Tuo metu į virtuvę atėjo bendradarbis A. , pavardės nežino. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės ir šone sėdėjo kitas įmonės darbuotojas, kurio vardo ir pavardės jis nežino, pastarasis buvo aukštas, apie 1,90 cm ūgio, su barzda, apie 30 metų amžiaus, minėtas asmuo labai konfliktiškas ir agresyvus. Galimai įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir minėto vyro, tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tik žino, kad vyras atsistojo nuo kėdės ir staiga kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairę akį. Dėl suduoto smūgio jis juto didelį fizinį skausmą, iš akies pradėjo bėgti kraujas, jis nebematė minėta akimi. Tada atsistojo kitas bendradarbis V. V. ir pasakė, kad taip yra nedaroma, dėl suduoto smūgio jam. Kiek matė, V. V. ir kitas vyras, kuris sudavė jam smūgį, išėjo į lauką. Jis dar kiek pabuvo virtuvėje ir išėjo į įmonės jam priskirtą automobilį-vilkiką „(duomenys neskelbtini)“. Automobilyje bandė akį plauti su vandeniu ir bandė užmigti. Kitą dieną kai atsikėlė, nematė kaire akimi, todėl labai išsigando ir paprašė bendradarbio R. ir G., kad šie jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) mieste esančią ligoninę. Nuvykus ten buvo akių chirurgas, kuris apžiūrėjo akį ir paskyrė kitai dienai operaciją. Chirurgas jam pasakė, kad yra bloga situacija su akimi ir bus reikalinga operacija, jis sutiko atlikti operaciją. Tą dieną jį išleido vykti atgal ir jį tie patys įmonės darbuotojai parvežė iki automobilio. Tą dieną kažkuriuo metu, einant į tualetą, jis pamatė kolegą V. V., kad šis yra sumuštas, ir šio abi akys buvo mėlynos, galva praskelta. Jis paklausė V. V., kas atsitiko. Šis pasakė, kad jį sumušė tas pats asmuo, kuris ir jam trenkė į akį. Jis tą dieną 2024-02-10 paskambino įmonės atsakingam darbuotojui P., pavardės nežino, kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakingas asmuo už personalą. Jis P. pasakė, kad jam buvo sužalota akis, ją sužalojo bendradarbis, klausė kaip bus su įmonės draudimu, kadangi žinojo, kad yra drausti. P. jam pasakė, kad yra pats kaltas, kad jokie draudimai čia negalios. Jis sakė, kad kreipsis į policijos pareigūnus, tačiau jam buvo pagrasinta, kad bus atleistas iš darbo už tai, kad vartoja alkoholinius gėrimus, kad jis pats pradėjo visą konfliktą, kad jis turi filmuotą vaizdo medžiagą, kadangi virtuvėje yra vaizdo kamera, kuri nufilmavo visą įvykį, todėl jis niekam apie minėtą įvykį nepranešė. Sekančią dieną, 2024-02-11, jį G. nuvežė 12.00 val. į ligoninę, kur jam buvo paskirta planinė operacija. Jam buvo atlikta akies operacija. Buvo pilnai užmigdytas, po operacijos atsikėlė maždaug po 6 valandų. Tada atvyko G. ir vėl jį parvežė iki automobilio. Tai kelias dienas iš eilės dar vyko iki ligoninės dėl akies apžiūros. Tuo metu savo darbo funkcijų jis nebegalėjo atlikti, kadangi visą laiką nematė akimi. Visą laiką, kol buvo (duomenys neskelbtini) , buvo dideliame strese, pergyveno dėl savo akies, dėl to, kad gali prarasti regėjimą ir dar gavo didelį spaudimą iš darbovietės, konkrečiai iš P. , kuris visą laiką jį kaltino, sakė, kad jis yra pats kaltas dėl minėto įvykio, kad neturi teisės niekam pranešti apie minėtą įvykį. Kadangi patyrė didelį spaudimą, visą laiką, kai kreipėsi į medikus, jiems sakė, kad akį susižalojo iškritęs iš vilkiko kabinos. 2024-02-18 išvyko su UAB „(duomenys neskelbtini) “ autobusiuku į Lietuvą. 2024-02-19 dieną jau buvo Lietuvoje. 2024-02-20 diena nuvyko į (duomenys neskelbtini)klinikas ir 2024-02-22 dieną jam atliko antrą akies operaciją. Po operacijos gydytojas pasakė, kad nieko gero iš akies, kad greičiausiai praras regėjimą minėtą akimi visam laiku, kad su laiku gali būti, kad reikės ir pašalinti akį. Nuo 2024-02-19 iki 2024-06-21 jis buvo nedarbingas ir vyko po 4 mėnesių į negalios komisiją dėl negalios paskyrimo, kadangi iki šiandien visiškai prarado regėjimą kaire akimi. Sprendimą dar turi gauti laišku į namus. Kiek žino, bendradarbis V. V. rašė paaiškinimą darbovietei dėl minėto įvykio, jis jį nusifotografavo, todėl jis jo paprašė, kad šį paaiškinimą jam atsiųstu. Iš paaiškinimo sužinojo, kad asmuo, kuris trenkė jam į akį, yra D. P., jam įmonės atstovas P. sakė, kad paaiškinimo teikti nereikia, kad viskas išsispręs ir taip. Įvykio vietoje tuo metu buvo ir įvykio aplinkybes gali patvirtinti bendradarbis V. V. ir bendradarbis A. (pavardės nežino). Kaip ir minėjo, visą laikotarpį, po to, kai įvyko minėtas įvykis, jam buvo daromas spaudimas, todėl jis nesikreipė į (duomenys neskelbtini) policiją, ir po didelių kolegų raginimų apsisprendė ir kreipėsi į advokatą Lietuvoje dėl minėto įvykio, kuriam viską papasakojo ir kuris pateikė skundą už jį. Jam per visą laikotarpį buvo ne tiek svarbu teisiniai dalykai, svarbiausia tikėjo išsaugoti akį – regėjimą (1 t., b. l. 33-36)

V. V. paaiškinimo kopija (1 t., b. l. 21)???

2024-09-17 nukentėjusysis A. S. papildomai davė parodymai, kad tyrėjai parodžius jam vaizdo įrašą, gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, patvirtina, kad vaizdo įrašas darytas jo sveikatos sutrikdymo dieną 2024-02-09 (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mieste, „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centro patalpose, kur UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotajai ilsėdavosi, darydavosi valgyti ir leisdavo laiką. Matydamas vaizdo įrašą, paaiškino, kad jis sėdi prie stalo kairėje pusėje, o būtent pirmas nuo stalo galo, o šalia jo, toje pačioje pusėje, sėdi jo dabar jau buvęs kolega V. V.. Kitoje stalo pusėje, o būtent dešinėje stalo pusėje, sėdi jį sužalojęs D. P.. Taip pat šioje patalpoje, ekrano dešinėje pusėje, už kameros matomumo ribų prie dujinės ar tai kriauklės, stovėjo kitas jo buvęs kolega, vardu A. , kuris jam teigė, kad matė, kaip jam buvo suduotas smūgis į akį. Tyrėjai parodžius vaizdo įrašą, jis prisiminė, kad žodinio konflikto metu tarp jo ir D. P., pirmą smūgį atsistojus nuo stalo D. P. sudavė jis, ir tik po jo smūgio sudavimo, jam atsisėdus ant kėdės, D. P. jam atgal trenkė kumščiu į akį vieną kartą, po ko jis nukrito nuo kėdės ant žemės. Jam nukritus ant žemės, V. V., atsistojęs nuo kėdės, bandė D. P. raminti. Kur tuo metu konkrečiai, kai jis nukrito ant žemės, buvo kitas kolega A. , jis nematė. Ar po jo nukritimo ant žemės A. prie jo buvo priėjęs, jis neatsimena. Tik pamena tai, kad jis atsikėlęs nuo žemės, ėjo plauti akį, o tuo pat metu V. V. su D. P. išėjo į lauką, ir tą vakarą jis jų jau nebesutiko. Tik kitą dieną, kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, jis pamatė, kad V. V. yra taip pat sumuštas. Jo paklausus, kas nutiko, šis jam pasakė, kad jį lauke sumušė D. P.. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, sekančią dieną jis kreipėsi į gydymo įstaigą ir tą pačią dieną skambino pranešti apie įvykį atsakingam asmeniui už personalą P. V., paklausti dėl draudimo, kad jam apmokėtų gydymo išlaidas. Trečią dieną po įvykio, kai jam jau buvo paskirta operacija, jis susisiekė su P. V. išsiaiškinti, kaip dėl draudimo gavimo, nes visi įmonės darbuotojai yra apdrausti. Tada jam P. V. pasakė, kad jis matė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad jis pirmas suduoda smūgį D. P., dėl to yra pats kaltas ir jokio draudimo jis negaus ir jam nebus išmokėta. (duomenys neskelbtini) jis nesikreipė į teisėsaugą dėl sužalojimo, nes jam visų pirma reikėjo rūpintis akies išsaugojimu gydymo įstaigose, be to, nelabai žinojo, kur svetimoje šalyje galima kreiptis į policijos įstaigą. Taip pat, atsižvelgiant į P. V. išsakytus priekaištus, įmonei nenorėjo pridaryti problemų, nes pats dar joje dirbo ir galvojo, kad pavyks dar išsaugoti akį. Grįžus į Lietuvą, dar jam „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta akies operacija, tačiau akies išsaugoti nepavyko ir su ja jis visiškai nebemato. Atsižvelgiant į tai, kad prarado regėjimą viena akimi, automatiškai nebegali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dėl įvykio nutarė kreiptis su pareiškimu į policiją. Po įvykio iki šiol su juo niekas iš buvusio darbovietės nesusisiekė. Iš darbovietės gavo išmokėtą kompensaciją dėl sveikatos ir nebegalėjimo dirbti (1 t., b. l. 37-40).???

2024-07-23 – 2024-07-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad A. S. padaryti kūno sužalojimai: žaizda kairės akies obuolio odenoje, kraujas priekinėje kameroje, stiklakūnio kraujosruva, tinklainės atšokimas, kraujosruva kairės akies apatiniame voke. A. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keleto parų bėgyje iki 2024-02-11 (duomenys neskelbtini), jam atliekant kairės akies obuolio odenos žaizdos susiuvimo operaciją. A. S. nustatytiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu į kairės akies sritį. A. S. padaryti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės akies obuolio sužalojimai komplikavosi visišku aklumu kaire akimi, dėl kurio prarandama didelė dalis (35 procentai) bendrojo darbingumo (1 t., b. l. 149-150).?

2024-10-07 liudytojas A. P. davė parodymus, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, dirba maždaug apie 7 metus. Kiek pamena, jo buvęs kolega A. S., kai jis atėjo dirbti į įmonę, joje jau dirbo. 2024 vasario pradžioje, bet tikslios dienos nepamena, jis su savo drauge R. N., kuri taip pat dirba toje pačioje įmonėje vairuotoja- ekspeditore, atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) miestą, į „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centrą, kur vairuotojai-ekspeditoriai ilsisi, leidžia laiką ir kt. Jiems atvykus į logistikos centrą-bazę, R. N. nuėjo į tualetą praustis ir ruoštis miegui, o jis nuėjo į virtuvę pasisveikinti su kolegomis. Atsimena tikslų laiką, kad kai įėjo į virtuvės patalpas, buvo 00.14 val. nakties. Jam įėjus į virtuvės patalpas, prie stalo sėdėjo A. S., šiam iš kairės prie stalo toje pačioje pusėje sėdėjo D. P., o iš dešinės pusės prie stalo galo sėdėjo V., kurio pavardės neatsimena. Matė, kad visi kolegos yra gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Jam priėjus prie stalo, kur sėdėjo visi išvardinti kolegos, jis su A. S. ir V. pasisveikino, duodamas šiems ranką. Priėjęs prie D., taip pat ištiesė ranką pasisveikinti, tačiau šis į jį nekreipė dėmesio ir atsistojęs nuo stalo staiga ne iš šio ne iš to dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė sėdinčiam A. S. į veido sritį, kuris nuo smūgio nenukrito ant žemės, liko sėdėti ant kėdės. Kaip suprato, kad tarp A. S. ir D. P. jau buvo prieš tai įvykęs žodinis konfliktas. Po suduoto smūgio A. S. V. pripuolė prie D. P. ir paklausė, už ką šis sudavė A. S., bei gražiuoju paprašė išeiti iš virtuvės į lauką. Tuo metu jis, palikęs A. S., nuėjo į tualetą, po ko iškart su R. N. išeidinėjo iš patalpos. Išeidamas matė prie įėjimo besiginčijančius V. ir D. P.. Jis V. i pasakė, kad šis eitų į savo automobilį, o pats su R. N. nuėjo į savo bendrą automobilį. Jiems dar nespėjus įlipti į automobilį, pamatė, kad V. parkrito ant žemės. Kaip suprato, V. bandė atkeršyti už A. S. ir D. P. sudavė smūgį, po ko pats gavo atgal. Jis su R. N. V. bandė pakelti, apvalę kruviną veidą, pleistrais užklijavo žaizdas, po ko griežtai D. P. ir V. nuvarė miegoti. Pagalvoję, kad juos sudrausmino, jis su R. N. taip pat nuėjo miegoti ir tą vakarą daugiau iš mašinos išlipę nebuvo. Kitos dienos ryte sužinojo, kad tiek V. , tiek D. P. su A. S. miegoti nenuėjo, o dar buvo grįžę į virtuvę ir antrą kartą sukonfliktavo, dėl ko buvo sužeista A. S. akis. Tuo metu, kai D. P. antrą kartą sudavė A. S., nei jis, nei R. N. tuo metu virtuvėje nebebuvo. Kai ryte A. S. išlipo iš savo mašinos, jis pamatė, kad šio viena akis yra labai sutinusi ir pastarasis skundėsi dideliu akies skausmu, sakė, kad su ja nieko nebemato. Kai pirmą kartą prie jo akių D. P. A. S. sudavė į veidą, šiam tikrai akis neužtino ir matėsi tik paraudimas. Jis nemano, kad pirmo konflikto metu A. S. akis galėjo būti labai sužalota. Jis suprato, kad buvo dar ir antros muštynės, nes virtuvėje ant žemės prie stalo buvo kraujo, o po pirmo karto kraujo nebuvo. Jam A. S. ir V. pradėjus klausinėti, kas dar tą vakarą nutiko, šie jam normaliai negalėjo papasakoti, nes patys nelabai prisiminė įvykio aplinkybes dėl buvusio didelio girtumo. Dėl akies skausmo tą rytą A. S. vyko į ligoninę (duomenys neskelbtini) mieste. Tą rytą jis D. P. jau nebematė ir nebesutiko. Po savaitės ar dviejų į (duomenys neskelbtini), o būtent į jų logistikos centrą-bazę, atvyko jų transporto direktorius P. V., kuriam jis pasakė, kad pirmas smūgį konflikto metu A. S. sudavė D. P.. Tada P. V. jam asmeniškai parodė antrųjų muštynių vaizdo įrašą, kurio metu jo nebuvo, ir vaizdo įraše matyti, kaip prie stalo pirmas smūgį suduoda A. S. D. P., po ko D. P. suduoda smūgį A. S. ir pastarasis nukrenta ant žemės. Jis nežino, kokia situacija ir kodėl P. V. jam neparodė vaizdo įrašo, kuriame buvo jis, kai tarp A. S. ir D. P. buvo pirmasis konfliktas. Jis negali paaiškinti transporto direktoriaus veiksmų. Parodo, kad D. P. yra labai konfliktiška asmenybė ir, kai pavartoja alkoholio, tai jo visi kolegos prisibijo (1 t., b. l. 49-51).

2024-12-17 liudytoja R. N. davė parodymus, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje vairuotoja-ekspeditore dirba apie 5 metus. Dirba kartu su savo draugu A. P. viename ekipaže, kuris vadinasi dvivairis ekipažas. 2024 vasario pradžioje, tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti jau nakties laikas ir gal net truputį po dvyliktos valandos, ji su A. P. grįžo į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) miestą, į „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centrą – poilsio patalpas, kur vairuotojai-ekspeditoriai ilsisi, darosi valgyti, prausiasi ir leidžia laiką. Jiems grįžus į logistikos centro poilsio patalpas, ji nuėjo tiesiai į tualetą, o A. P. nuėjo į virtuvę. Kokie kolegos buvo virtuvėje, ji pasakyti negali, nes į virtuvę nebuvo įėjusi, ir kas ten vyko, nematė. Jai išėjus iš tualeto, ji su A. P. susitiko koridoriuje prie išėjimo į lauką. Jiems susitikus, A. P. jai pradėjo sakyti, kad jam būnant virtuvėje ir pasisveikinus su kolegomis, matė, kaip D. ne iš šio ne iš to, priėjęs prie vieno iš kolegų, kaip vėliau sužinojo prie A. S., kuris sėdėjo prie stalo, vieną kartą šiam trenkė į veido sritį. Taip pat sakė, kad A. S., kuriam D. trenkė, liko sėdėti ant kėdės ir nieko nedarė. Jai su A. P. nuėjus link savo krovininio automobilio ir lipant į kabiną ji pamatė, kaip lauke ant žemės prie krovininio automobilio nukrenta jai pažįstamas kolega V. , kurio pavardės nežino. Taip pat matė į lauką išėjusį D. , kuris juokėsi V. i nukritus ant žemės. Ji nematė, ar D. V. sudavė smūgį. Tai su A. P. pamatę, jie nuėjo prie V. padėti šiam atsikelti. Ji V. i apvalė galvoje esančią žaizdą. Matė, kad tiek V. , tiek D. yra visiškai neblaivūs. Dar ji D. bandė klausti, kas čia per konfliktai, tačiau šis jai nieko nepaaiškino ir tik stovėjo šypsodamasis. Ji su A. P. varė vyrus miegoti ir patys nuėjo į automobilį miegoti. Kitą rytą, atėję į virtuvę pamatė nemažai kraujo, todėl suprato, kad vyko dar muštynės, nes kai A. P. buvo virtuvėje ir D. trenkė A. S., tai kraujo A. P. tą pirmą kartą nematė. Taip pat tą rytą pamatė, kad pas V. po akimi yra mėlynė, tačiau su juo tą kartą nebebendravo. Taip pat sužinojo, kad tą naktį buvo sumuštas kolega A. S., kurio ji nelabai pažįsta, ir kiti kolegos tą dieną vežė A. S. į ligoninę dėl akies sumušimo. Maždaug po dienos ar dviejų jiems paskambino transporto direktorius P. V. ir paklausė, ką jie tą naktį su A. P. matė, o paskui raštiškai liepė parašyti paaiškinimus. Paaiškinimus rašė ranka ir paskui nufotografavę išsiuntė P. V. (1 t., b. l. 59-61).

2024-10-21 liudytojas V. V. davė parodymus, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, dirba maždaug apie 15 metų. Vežioja prekes daugiausia po (duomenys neskelbtini) šalis. Paaiškino, kad 2024 vasario pradžioje, bet tikslios dienos nepamena, atsimena tik tai, kad buvo penktadienis, vakare apie 18-19 val., baigę darbus visi kolegos, kam pavyksta, grįžo į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) miestą, į „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centrą-bazę, kur vairuotojai ilsisi ir leidžia laiką. Kiek pamena, iš pradžių su keliais kolegomis vartojo alkoholį prie automobilio lauke, o paskui nuėjo į poilsio zoną – virtuvės patalpas, kur yra stalas, kėdės, viryklės, šaldytuvas, televizorius ir kt., žiūrėti krepšinio varžybų. Žiūrint krepšinio varžybas, jų kolegų buvo tikrai nemažai, bet paskui, varžyboms pasibaigus, dauguma kolegų išsiskirstė. Kiek pamena, virtuvėje prie stalo liko sėdėti jis, A. S. ir kolega, vardu D. . Ar daugiau kas iš kolegų patalpoje buvo, jis dėl buvusio girtumo nepamena. Dėl buvusio girtumo jis įvykio aplinkybių nelabai pamena ir tiksliai papasakoti negali. Kur kas prie ko sėdėjo, taip pat dėl girtumo nepamena. Atsimena tik tai, kad D. su A. S., sėdėdami prie stalo, apsižodžiavo, po ko buvo suduotas smūgis A. S. į veidą, tačiau kas, kuris pirmas kam sudavė, jis neatsimena. Ar A. S. po D. suduoto smūgio liko sėdėti ant kėdės ar nukrito ant žemės, jis neatsimena. Dar atsimena tai, kad po konflikto jis su D. išėjo į lauką pasiaiškinti, po ko jiems būnant lauke, D. jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko jis nukrito ant žemės. Kiek pamena, jam nukritus ant žemės, prie jo priėjo jam padėti kolega A. P.. Tolimesnių įvykio aplinkybių jis dėl buvusio girtumo nepamena. Kitą dieną sužinojo, kad A. S. dėl sužalotos akies išvežė į ligoninę. Taip pat kitą dieną, o būtent šeštadienį, prie jo priėjo kolega D. ir jo atsiprašė, kad jam sudavė smūgį į veidą, teigdamas, kad jis šiam pirmas sudavė smūgį, tačiau kur jis pastarajam pataikė, nerodė. Asmeniškai jis netiki, kad pirmas galėjo D. suduoti kur nors smūgį, nes niekada nesimuša. A. S. jis sutiko tik šeštadienio vakare, grįžus šiam iš ligoninės. Matė, kad A. S. buvo užklijuota akis. Kad konflikto metu į virtuvę buvo atėjęs kolega A. P., jis dėl girtumo neatsimena, tačiau A. P. tą vakarą išvis alkoholio nevartojo. Po įvykio, kitą savaitę, jų transporto direktorius P. V. dėl A. S. sužalojimo jam liepė parašyti paaiškinimą, teigdamas, kad viską matė per vaizdo kamerą, esančią virtuvėje. Ką P. V. matė per vaizdo įrašą, jam nieko nepasakojo (1 t., b. l. 54-56).

2025-01-10 liudytojas G. J. davė parodymus, kad jis iki 2024 lapkričio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Šiuo metu ten jau nebedirba. 2024 vasario mėnesį, dienos nepamena, laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 11.00 val. ryto, jis savo krovininiu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) miestą, į „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centrą (bazę), kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur vairuotojai-ekspeditoriai ilsisi, leidžia laiką, darosi valgyti ir kt. Jam atvykus į bazę, jis lauke susitiko savo kolegą A. S., kuris jo paprašė nuvežti į ligoninę, nes skundėsi, kad jam yra labai blogai. Jis matė, kad A. S. iš kairės akies bėga kraujas ir matė, kad jis buvo užsidengęs akį ranką. Ranka buvo kruvina. Jis paklausė, kas šiam nutiko, tačiau A. S. iš pradžių teigė neprisimenantis, kas jam vakar nutiko. Paskui dar sutiko bazėje buvusį kolegą R. A., kuris taip pat sutiko padėti nuvežti A. S. į ligoninę „D. H.“ pavertėjauti ligoninėje bendromis jėgomis. Jam su R. A. vežant A. S. į ligoninę, šis teigė, kad gal būt galimai nukrito kieme ant bordiūro, kur buvo dviračių atramos, ir gal galimai ten susitrenkė akį, tačiau tikslių aplinkybių jiems nesakė sąmoningai arba neprisiminė. Nuvykus jiems į ligoninę, ligoninėje gydytojams A. S. teigė, kad jis vakar naktį ėjo į tualetą ir akį susižalojo „(duomenys neskelbtini) “ įmonės kieme nukritęs ant dviračių atramų ir apie tai, kad jį kažkas būtų sumušęs, jis gydytojams nieko nesakė. Gydytojai nustebo, kad jis po sužalojimo iškart nesikreipė į gydymo įstaigą, nes, kaip vėliau paaiškėjo, gal būtų buvę įmanoma dar akį išgelbėti. Kadangi jis gerai kalba angliškai, tai jis A. S. vertė, ką sako gydytojai, ir gydytojams sakė, ką sako A. S.. Tuo metu R. A. laukė laukiamajame ir kartu su gydytojais ir A. S. į gydytojo kabinetą nėjo. Gydytojams paklausus, kodėl A. S. nesikreipė tą patį vakarą, A. S. teigė, kad kai susimušė akį, jam iš pradžių neatrodė taip baisiai, bet atsikėlęs ryte, pamatė, kad akis kraujuoja, todėl suprato, kad akis gali būti rimtai sužalota, be to, minėta akimi nieko nebematė, todėl kreipėsi tik ryte. Gydytojui apžiūrėjus akį, jis kitai dienai dėl užimtumo paskyrė A. S. akies operaciją, dėl ko tą dieną jie grįžo atgal į bazę. Dar buvo jam išrašyti kažkokie vaistai. Parvežus A. S. į „(duomenys neskelbtini) “ įmonės logistikos centrą, jis nuėjo ilsėtis į savo automobilį. Tą dieną jis su A. S. nebesusitiko. Paskui tą dieną jis kalbėjosi su kitais įmonės darbuotojais bei A. P., kuris teigė, kad iš vakaro poilsio kambaryje vyko išgertuvės ir kad tarp D. P. ir A. S. įvyko konfliktas, kurio metu D. P. trenkė į veido sritį A. S.. Jam pakalbėjus su D. P., šis neigė sudavęs smūgį A. S. ir teigė, kad seni darbuotojai tą vakarą kabinėjosi prie jo ir mokė, kaip dirbti. Kitos dienos ryte, maždaug apie 08.00 val. ryto, jis su A. S. vėl nuvažiavo į tą pačią ligoninę, kur buvo dar padarytas akies rentgenas ir buvo nuspręsta daryti ekstra akies operaciją. Jis palaukė, kol A. S. paruoš operacijai ir grįžo atgal į bazę. Po kelių valandų su juo susisiekė gydytojas, atlikęs A. S. operaciją, ir informavo, kad gali atvykti pasiimti A. S. iš ligoninės. Jam nuvykus į ligoninę, gydytojas jį informavo, kad yra prasta situacija ir kad kitą dieną dar reikės atvykti apžiūrai ir spręsti klausimą dėl kitos operacijos. Tą dieną jis A. S. parvežė į įmonės bazę ir šis, dar nuo narkozės apsvaigęs, nuėjo ilsėtis į savo automobilį. Kadangi sekančią dieną jis turėjo išvykti į kelionę, tai A. S. į ligoninę nebenuvežė ir jį vežė jau kitas darbuotojas. Daugiau tikslesnių aplinkybių apie įvykį jis negali pasakyti, nes nežino, kadangi įvykyje nedalyvavo. A. S. jam taip pat nelabai apie muštynes ką pasakojo (1 t., b. l. 64-66).

2025-02-06 liudytojas P. V. davė parodymus, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto skyriaus vadovu ir yra atsakingas už transporto skyriaus veiklą. Jų įmonė teikia transporto paslaugas ir užsiima krovininių pervežimu į užsienio šalis. Įmonės registracijos būstinė yra (duomenys neskelbtini). Įmonės darbuotojai, o būtent vairuotojai-ekspeditoriai daugiausia krovinius gabena į (duomenys neskelbtini). Jų įmonė nuomojasi patalpas ir aikštelę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra logistikos centras (bazė), kur yra patalpos, skirtos vairuotojams pasigaminti maistą, atsiprausti, taip pat yra poilsio zona. 2024 vasario mėnesį, dienos nepamena, atsimena tai, kad buvo savaitgalis, jam paskambino kažkas iš jų įmonės darbuotojų, kiek pamina, lygtais G. J., ir informavo, kad tarp įmonės darbuotojų įvyko konfliktas ir vienas iš darbuotojų yra sužeistas. Tarp kokių darbuotojų įvyko konfliktas, iš pradžių įvardinta nebuvo. Taip pat paminėjo, kad vienas iš darbuotojų, o būtent A. S., yra išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ar tą dieną jis telefonu bendravo su pačiu A. S., neatsimena ir negali pasakyti. Po savaitgalio, pirmadienį, jis iš atsakingo darbuotojo (duomenys neskelbtini) gavo to vakaro, kai tarp darbuotojų įvyko virtuvėje konfliktas, vaizdo įrašą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, matė, kad A. S. prie stalo girtauja su V. V. ir D. P.. Taip pat vaizdo įraše buvo matyti, kad A. S. pirmas suduoda smūgį D. P., po ko pastarasis suduoda atgal smūgį A. S.. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis, kaip ir minėjo, pirmadienį paskambino A. S. pasiteirauti įvykio aplinkybių dėl įvykusio konflikto. A. S. jį informavo, kad savaitgalį virtuvėje tarp jo ir kito darbuotojo D. P. įvyko konfliktas, dėl ko jis buvo D. P. užpultas ir jam šis sužalojo akį, dėl ko jis akimi beveik nebemato. Jis paklausė, ar A. S. buvo nuvykęs į ligoninę. A. S. teigė, kad kitas darbuotojas G. jį į ligoninę nuvežė, kur pasakė, kad akis yra sužalota ir bus reikalingas tolimesnis akies gydymas. Jis A. S. pasakė, kad šis gali būti (duomenys neskelbtini), kol vyks gydymas, ir pasakė, kad šis gali naudotis patalpomis, esančiomis bazėje, kur yra lovos, ir ten gali būti kol vyks jo gydymas. A. S. jo paklausė, ar jie yra drausti, jis atsakė, kad visi įmonės darbuotojai yra drausti pagal privalomąjį sveikatos draudimą ir jis turi teisę gauti nemokamą gydymą. Taip pat pasakė, kad jei privalomojo draudimo neužtenka, įmonė padengs papildomą draudimą dėl gydymo išlaidų. Taip pat pokalbio metu jis A. S. pasakė, kad jam buvo pateiktas vaizdo įrašas, pagal kurį matyti, kad pirmas smūgį suduoda jis – A. S., todėl pasakė, kad pagal vaizdo įrašą galima konstatuoti, kad konflikto kaltininkas yra jis, A. S.. Baigiant pokalbį su A. S., jis paprašė informuoti jį dėl tolimesnės gydymo eigos. Kiek pamena, A. S. savaitės eigoje jam paskambino ir informavo, kad su akimi situacija yra prasta ir jis galimai neteks regėjimo. Taip pat sakė, kad dar turi vizitą ligoninėje, o po to vyks į Lietuvą pratęsti tolimesnį gydymą. Ar A. S. jį informavo, kad buvo jam atlikta akies operacija, dabar neatsimena. Kiek pamena, dar lygtais A. S. su juo susiskambino penktadienį dėl grįžimo į Lietuvą suderinimo. Taip pat jis A. S. informavo, kad visą savaitę, o būtent visą gydymo laikotarpį, A. S. buvo mokamas atlyginimas. A. S. grįžus į Lietuvą, maždaug po mėnesio laiko, šis jį telefonu informavo, kad dėl akies sužalojimo jis planuoja kreiptis į policiją. Jis A. S. pasakė, kad šis turi tokią teisę, bet dar priminė, kad pagal gautą vaizdo įrašą matyti, kad dėl konflikto jis yra pats kaltas. Kadangi dėl akies sužalojimo A. S. nebegalėjo jų įmonėje tęsti darbo, tai buvo tvarkomi dokumentai A. S. išėjimui iš įmonės. A. S. gavo jam priklausančią išmoką ir iš darbo išėjo abipusiu sutarimu. Daugiau vaizdo įrašų, liečiančių to vakaro A. S. ir D. P. konfliktą, jam pateikta nebuvo. Už vaizdo įrašų pateikimą yra atsakingi (duomenys neskelbtini) keli darbuotojai, tačiau kas konkrečiai yra atsakingas už vaizdo įrašų pateikimą, atsakyti negali. Dar nori pasakyti, kad įmonės darbuotojas A. P. jį informavo, kad pateiktame vaizdo įraše yra matoma tik konflikto pabaiga, nes jis atėjęs į virtuvę matė, kad konflikto metu tarp A. S. ir D. P. pirmą smūgį sudavė D. P.. Detalesnių aplinkybių nepasakojo. Atsakant į tyrėjo klausimą, kodėl iš (duomenys neskelbtini) nebuvo užprašytas ankstesnis vaizdo įrašas, atsakė, kadangi pagal turimą vaizdo medžiagą konfliktą pradėjo A. S., nemanė, kad yra pagrindas toliau aiškintis aplinkybes, kadangi matėsi abiejų darbuotojų girtavimai ir konfliktas, dėl ko abu darbuotojai buvo atleisti. Pažymint, kad A. S. buvo atleistas po gydymo, gavus pažymą apie jo nedarbingumą (1 t., b. l. 71-74).

2024-06-20 advokato M. K. pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas A. S. 2024 m. vasario 9 d. darbovietės padalinyje (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) , bendro naudojimo virtuvėje (valgykloje), žodinio konflikto metu buvo sužalotas, t. y. bendradarbis D. P. staigiai smogė ranka jam į kairę akį ir taip sužalojo akies obuolį. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10-11).

2024-07-16 elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto direktoriaus P. V. laiške iš elektroninio pašto nurodyta, kad P. V. elektroniniu paštu pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 156-157). 2024-07-25 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad matosi patalpa, kurioje per vidurį pastatytas ilgas stalas, prie stalo pristatytos raudonos spalvos kėdės. Matyti, kad prie stalo, kairėje pusėje, šalia vienas kito sėdi du vyriškiai. Vienas prie stalo krašto su juodu bliuzonu, su užrašu ant nugaros, tačiau kokiu nėra galimybės įžiūrėti, kitas vyriškis su pilkos spalvos bliuzonu. Taip pat matyti, kad prie stalo dešinės pusės prieina vienas, tamsiais rūbais apsirengęs vyriškis, kuris prieidamas prie stalo, kaire ranka pasilenkia link grindų, po ko iškart abiem rankomis atsiremia į stalą, plaštakas padėdamas ant stalo vidurio ir kažką sako kairėje pusėje sėdintiems vyriškiams. Taip pat matyti, kad prie stalo krašto juodu bliuzonu apsirengęs vyriškis kažką prisilenkusiam vyriškiui sako, gestikuliuodamas kairia ranka. Tada 22-ąją įrašo sekundę matyti, kaip tas pats vyriškis staiga nuo stalo atsistoja ir dešine ranka vieną kartą suduoda smūgį į veidą iš kitos pusės į stalą atsirėmusiam vyriškiui, kuris atsitraukdamas susvirduliuoja, bet ant grindų nenukrenta. Matyti, kaip smūgį sudavęs vyriškis vėl atsisėda prie stalo, o vyriškis, kuriam buvo suduotas smūgis, dešine ranka trumpam užsidengia akį, po ko staiga suduoda smūgį į veido sritį prie stalo krašto sėdinčiam tam pačiam vyriškiui. Matyti, kaip po smūgio vyriškis nukrenta nuo kėdės ant grindų ir ranka užsidengia kairiąją akį. Tada matyti, kaip iš kart atsistoja šalia vyriškio sėdėjęs kitas vyriškis ir dešine ranka pliaukšteli stovinčiam vyriškiui per dešinį petį jį atstumdamas, po ko vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 151-153)

2024-12-12 elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto direktoriaus P. V. laiške iš elektroninio pašto nurodyta, kad šiuo metu yra pateikę visą medžiagą, kiek turėjo, įskaitant video, kurių daugiau neturi (1 t., b. l. 172-173).???

2024-10-03 elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto direktoriaus P. V. laiške nurodyta, kad pridėti įsakymai dėl tarnybinės komandiruotės įforminimo (1 t., b. l. 165-169).

2025-01-17 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba pranešė, kad iš I. N. nacionalinio biuro gautas atsakymas, jog prašomos informacijos neturi. Nėra užregistruotas joks policijos pranešimas, o be pranešimo (duomenys neskelbtini)pareigūnai negali gauti jokios informacijos (1 t., b. l. 174-175, 170-171).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nagrinėjant bylą teisme ir viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad D. P. kaltė įrodyta ne tik jo paties parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis D. P. sunkiai sužalojo žmogų. Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad, smūgiuodamas nukentėjusiajam A. S., padarys jam sužalojimus, ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusius padarinius. Teismas sprendžia, kad D. P. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų, jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nusikaltimui padaryti įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusysis suduoda smūgį kaltinamajam). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. P. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. P. paskirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

2024 m. balandžio 25 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XIV-2573 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas“, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., taigi įsigaliojus šiems įstatymams, D. P. turi būti taikomos šių įstatymų nuostatos, jei jos švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Įstatymų leidėjas nauju teisiniu reglamentavimu švelnina bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nauju reglamentavimu tiesiogiai įtvirtinta, kad teismas gali, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, BK 54 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) ir atsižvelgiant į tai, kad D. P. šiuo metu yra dirbantis, anksčiau neteistas, atidėtinas D. P. paskirtos bausmės vykdymas 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atsiprašyti nukentėjusio asmens.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2430,77 Eur žalos atlyginimo iš D. P. už A. S. gydymą (1 t., b. l. 80-81, 85-86). Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, jam buvo atliktos gydymo procedūros, dėl ko ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigai. Kaltinamasis D. P. yra asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala, jis sutiko atlyginti žalą ir sudarė su Šiaulių teritorinė ligonių kasa susitarimą dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu pateikta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2025 m. kovo 4 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kaltinamasis D. P. ir civilinio ieškovo atstovas susitarė dėl žalos atlyginimo savanoriškai, nėra kliūčių patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 3939,44 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 107-128). Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų A. S. sužalojimų buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024-02-21 iki 2024-06-21. Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, jis laikinai nedirbo ir VSDFV išmokėjo jam ligos pašalpą, dėl ko Valstybinis socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė žalą. Kaltinamasis yra asmuo, dėl kurių veiksmų atsirado žala, jis sutiko atlyginti žalą, yra priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo dalimis, todėl teismas tvirtina šį susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 7721,41 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos, iš viso 57721,41 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 110-135).

CK 6.263 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje dėl tyčinio sunkaus A. S. sveikatos sutrikdymo kaltu pripažįstamas D. P., taigi jis yra atsakingas už žalą, susijusią su sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. P. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius visiškai pripažįsta, susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis. Nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, neturtinę žalą pripažįsta, tačiau nesutinka su prašomos priteisti sumos dydžiu, nurodė, kad suma per didelė, sutinka su 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei turtinės žalos dalimi (nesutinka dėl negautų pajamų dalies).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Pateiktame ieškinyje nurodyta, kaip yra apskaičiuota prašoma priteisti turtinės žalos suma, t. y. patirtą turtinę žalą nukentėjusysis įvertina 7721,41 Eur (7094,43 Eur negautų pajamų + 23,10 Eur už banko išrašus + 382,39 Eur gydytojų paslaugos bei vaistai + 221,49 Eur kuro išlaidos).

Nurodoma, kad per 2023 metus nukentėjusysis iš darbdavio gavo 28313,03 Eur pajamų, kas yra vidutiniškai 2359,42 Eur per mėnesį. Dėl patirtų sužalojimų ir netekto regėjimo viena akimi, nukentėjusysis nebegali dirbti ir šiuo metu gauna negalios pensiją. Dėl traumos nukentėjusysis buvo nedarbingas ir per laikotarpį nuo 2024-03-28 iki 2024-05-31 gavo 2343,25 Eur nedarbo išmoką, t. y. 781,08 Eur/mėn. Už 2024 m. vasario mėnesį gavo 1756,77 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Šiuo metu nustatytas negalios pensijos dydis 257,32 Eur. O negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu iki atsiskaitymo su darboviete (2024-07-03) už keturis mėnesius (2024 m. kovo - birželio mėn.) yra 7094,43 Eur (2359,42 Eur vid. darbo užmokestis x 4 mėn = 9437,68 Eur - 2343,25 Eur nedarbo išmoka = 7094,43 Eur). Todėl nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 7094,43 Eur negautų pajamų.

Teismas nesutinka su tokiu negautų pajamų skaičiavimu.

Darbuotojo, kuris siunčiamas teikti paslaugų į kitą valstybę narę (komandiruojamo darbuotojo), statusas lemia tam tikrų pamatinių teisių ir garantijų užtikrinimo Europos Sąjungos lygmeniu poreikį, kadangi konkurencija tarp skirtingų valstybių narių paslaugų teikėjų neturi sukelti minimaliųjų arba imperatyviųjų darbo standartų konkurencijos, galinčios pažeisti silpnesniosios šalies – darbuotojo – interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-373-248/2019). Europos Sąjungos lygmeniu darbuotojų komandiravimas reglamentuojamas Direktyva 96/71/E. D. 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalyje nurodyti dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai: 1) kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis; arba 2) kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalies antros pastraipos nuostatas, nurodė, kad dienpinigiai, skirti darbuotojų komandiravimo į užsienį laikotarpių patirtoms išlaidoms padengti, laikytini minimaliojo darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktines išlaidas, kaip antai kelionės, būsto ar maisto išlaidas, arba jie yra priedas, kuris keičia santykį tarp darbuotojo atlikto darbo ir jo gaunamo atlyginimo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimas byloje OL, PM, Ro prieš R. F. és Sz?ll?tm?nyoz?si Zrt., C‑428/19). Taigi, tuo atveju, jei darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį žalos jo sveikatai padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-172-1243/2025).

Iš byloje esančio AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo (2 t., b. l. 115-116) už 2023-01-01 – 2024-08-31 matyti, kad A. S. iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo mokamas atlyginimas ir dienpinigiai skirtingomis sumomis, kurie laikytini vidutinio darbo užmokesčio dalimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, siekiant nustatyti nukentėjusiojo A. S. negautų vieno mėnesio pajamų (atlyginimo) dydį, reikia nustatyti, kokį vidutinį darbo užmokestį jis gavo per paskutinius tris mėnesius (t. y. 2024 metų sausį, 2023 metų gruodį ir spalį) iki įvykio, ir apskaičiuoti jo vidurkį. Kaip matyti iš byloje esančio AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo, A. S. mėnesio grynosios pajamos buvo: už 2024 m. sausio mėn. 1774,16 Eur (1007,16 Eur atlyginimas + 767,00 Eur dienpinigiai); už 2023 m. gruodžio mėn. 2386,06 Eur (1456,06 Eur atlyginimas + 930,00 Eur dienpinigiai); už 2023 m. lapkričio mėn. 2888,30 Eur (1028,30 Eur atlyginimas + 1860,00 Eur dienpinigiai), todėl vidutinis darbo užmokestis yra 2349,51 Eur., o vidutinis darbo dienos užmokestis yra – 78,31 Eur (2349,51 Eur / 30 dienų).

Taigi, vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu, nukentėjusiajam A. S. privalo būti atlygintos visos darbdavio mokėtos pajamos už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 10 d. (dienos, nuo kurios nukentėjusysis A. S. dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti) iki 2024 m. birželio 30 d. (iki paskutinės nukentėjusiojo darbo dienos UAB „(duomenys neskelbtini) “ (darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini)).

Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. birželio 30 d. – (4 mėnesiai 20 dienų) nukentėjusiojo A. S. vidutinis darbo užmokestis sudaro 10963,40 Eur (140 dienų x 78,31 Eur). Šiuo laikotarpiu nukentėjusiajam A. S. buvo išmokėta ligos išmoka – 3112,15 (1 t., b. l. 126-127). Todėl, nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. birželio 30 d. A. S. negautas pajamas sudaro skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio (10963,40 Eur) ir šiuo laikotarpiu nukentėjusiajam mokėtos ligos išmokos (3112,15 Eur) – 7 851,25 Eur.

Teismui atlikus skaičiavimus, nustatytas negautų pajamų dydis – 7 851,25 Eur. Nukentėjusysis A. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad prašo jam priteisti 7094,43 Eur negautų pajamų. Teismas, neišeidamas iš A. S. ieškinio reikalavimo ribų, civilinį ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai, todėl iš D. P. A. S. naudai priteistina 7094,43 Eur turtinei žalai atlyginti, susijusiai su negautomis pajamomis.

Nukentėjusysis A. S. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti jo patirtas turtines išlaidas už banko išrašus 23,10 Eur., už gydytojų paslaugas bei vaistus 382,39 Eur. Nukentėjusysis 2024-02-19 važiavo į (duomenys neskelbtini) (350 km) ir atgal, 2024-02-21 važiavo į (duomenys neskelbtini), atgal grįžo 2024-02-23, 2024-03-12 į (duomenys neskelbtini) ir atgal, 2024-06-15 važiavo į (duomenys neskelbtini) (60 km) ir atgal, 2024-10-10 važiavo į (duomenys neskelbtini) (130 km) ir atgal, viso nuvažiavo 2480 km. Nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini) C. V., dyzelinas, (duomenys neskelbtini) cm³, kontrolinė (bazinė) kuro sąnaudų norma, 1/100 km yra 6,5. Tokiu būdu už paminėtas keliones pas gydytojus ir operacijų atlikimui nukentėjusysis patyrė išlaidų, kurias sudaro 221,49 Eur (2480 km x 6,5 1/100 = 161,2 1 x 1,374 Eur = 221,49 Eur). Su šiomis išlaidomis sutiko kaltinamasis. Tarp nukentėjusiojo A. S. patirtų išlaidų ir neteisėtų D. P. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl iš D. P. A. S. naudai priteistina 626,98 Eur turtinė žala.

Taigi aptartų įrodymų ir atliktų skaičiavimų pagrindu nustatyta, kad dėl D. P. neteisėtų veiksmų A. S. patyrė 7721,41 Eur turtinę žalą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo D. P..

Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis A. S. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimus, skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jam buvo atliktos operacijos. Nukentėjusysis A. S., atsižvelgdamas į patirtų sužalojimų mąstą, pasekmes (neteko regėjimo viena akimi), regėjimas dar gali blogėti, o sužalota akis sunykti, tačiau kol kas medikai to nei paneigti, nei patvirtinti negali. Dėl netekto regėjimo viena akimi nukentėjusysis nebegali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, kuriuo dirbo iki sužalojimo ir sužalojimo metu.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl kaltinamojo D. P. veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir dėl jų sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje akcentuojama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam teko išgyventi gydymo procedūrą, buvo atliktos akies operacijos, jis neteko regėjimo viena akimi. Ilgą laiką buvo gydomas ir nedarbingas. Dabar iš dalies darbingas, nors iki sužalojimų dirbdavo ir gaudavo nuolatines pajamas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių A. S. patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su gydymu, skausmą, tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei, t. y. dvasiniams išgyvenimams, psichologiniam diskomfortui. Be to, kilusi žala yra ilgalaikė, sukėlusi reikšmingas liekamąsias sveikatos problemas ateityje. Nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi, darbingumo, negali dirbi buvusio darbo ir užsiimti buvusiomis socialinėmis veiklomis.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį įvertinama dabartinė kaltinamojo turtinė padėtis ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), dirbantis vairuotoju, nevedęs, byloje nėra duomenų, ar turi išlaikomų asmenų, byloje taip pat nėra duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas, kas sąlygoja, kad ateityje jis turės galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be to, akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kartu atsižvelgdamas į infliacijos svarbą, nustatant priteistinos žalos dydį, sprendžia, kad A. S. priteistinas 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo D. P., kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmestina.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti proceso išlaidų už advokato M. K. suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiojo naudai, pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas ir atliktas mokėjimas 1500 Eur (2 t., b. l. 134-135). Kaip matyti iš bylos duomenų, advokatas M. K. nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamasis D. P. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą visame bylos nagrinėjimo procese, prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į proceso trukmę ir advokato indėlį, yra protinga, todėl iš kaltinamojo D. P. priteistinos 1500 Eur atstovavimo išlaidos nukentėjusiojo A. S. naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. P. skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 1, 5, 8 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), D. P.paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bei skirti šiuos įpareigojimus:

- atsiprašyti nukentėjusio asmens;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti susitarimą tarp D. P.ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pagal Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2025 m. kovo 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. P. įsipareigoja atlyginti 2430,77 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų 77 euro centus) per 24 mėnesius nuo 2025 m. kovo 4 d. ir procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti sprendimą tarp D. P.ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. kovo mėn. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį D. P. įsipareigoja atlyginti 3939,44 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus 44 euro centų) iki 2027 m. vasario 28 d. ir procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš D. P. A. S. priteisti 7721,41 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 41 euro centą).

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš D. P. A. S. priteisti 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Nukentėjusiajam A. S. priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) iš D. P. už išlaidas atstovui advokatui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. DVD diską, esantį prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis