Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1303-1187/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
e2S-1303-1187/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00537-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1303-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00537-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.3.2.5; 3.5.14. (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) (toliau – atsakovas) 1 559,59 Eur savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidų ir 15 929,30 Eur už ieškovės ir atsakovo solidarios prievolės įvykdymą K. R..

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta: 1) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 929,30 Eur solidarios prievolės K. R. įvykdymo išlaidų ir 1 137,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 2) ieškinio dalyje dėl 1 559,59 Eur savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidų priteisimo netenkinti; 3) ieškovės žodinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkinti; 4) priteisti iš ieškovės valstybės naudai 129 Eur žyminio mokesčio; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai 359 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-794/2023 sprendimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 15 929,30 Eur prievolės įvykdymo išlaidų ir 1 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovas pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimu priteistos ir likusios (su)mokėti 17 066,80 Eur piniginės prievolės išmokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, nurodant, kad ½ dalis piniginės prievolės (8 533,40 Eur) turi būti sumokėta per 24 mėnesių laikotarpį nuo šio procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, o likusi ½ dalis (8 533,40 Eur) piniginės prievolės per likusį 12 mėnesių laikotarpį.

Atsiliepimas

5. Atsakovas prašyme nurodė, kad šiuo metu dėl blogos turtinės padėties objektyviai negali sumokėti ieškovei visų teismo priteistų sumų. Vertingo nekilnojamojo ar kito turto bei reikšmingų santaupų neturi, o gaunamą darbo užmokestį už gaisrininko darbą iš esmės skiria nepilnamečių vaikų išlaikymui, kuris Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016 yra priteistas iki dukrų pilnametystės. 2023 m. sausio mėn. jo darbo užmokestis buvo 838,47 Eur, o 2023 m. vasario mėn. išlaikymas po padidėjusio indeksavimo sudarė net 882 Eur, dėl ko buvo priverstas skolintis iš giminaičių. Kito darbo dirbti negali, nes turi tik gaisrininko kvalifikaciją, o esamą darbą visu etatu pagal grafiką dirba net viršvalandžiais. Jo turtui jokie apribojimai šiuo metu nėra taikomi, visas turtines prievoles vykdo tinkamai, jų vykdyti nevengia. Pati ieškovė nuo 2013 metų nemoka jam kompensacijos už bendrą turtą, jos 12 274,74 Eur piniginės kompensacijos mokėjimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022 buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Terminas dėl dalies įsiskolinimo yra suėjęs, bet ieškovė vis tiek skolos nesumokėjo. Vyresnioji dukra K. P. pilnamete taps ir vidurinę mokyklą baigs 2024 m. liepos 1 d., nuo šio momento sumažės jo finansinė našta dėl mokamo išlaikymo, todėl galės pradėti vykdyti sprendimą. Be to, tikėtina, jog ieškovė pradės mokėti įsiskolinimą jo naudai ir galimai padidės jo atlyginimas.

6. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad kartu su atsakovu turi priešpriešinius vienarūšius reikalavimus vienas kitam ir yra įmanomas šių skolų įskaitymas. Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdomoji byla Nr. S-23-7-5220 dėl skolos išieškojimo iš jos atsakovo naudai. Likusią išieškotiną sumą sudaro 12 274,74 Eur skola ir 490,99 Eur vykdymo išlaidos. Atsakovui yra siūliusi įskaityti tarpusavio reikalavimus, tačiau atsakovas jos siūlymą ignoravo. 2023 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė antstolei prašymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir atsakovui vienašalį pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Atlikus reikalavimų įskaitymą, atsakovo skola ieškovei sudarytų 4 792,06 Eur. Taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. yra registruota Užimtumo tarnyboje ir negauna pajamų, todėl jos pačios turtinė padėtis yra labai bloga. Atsakovas nuo 2013 iki 2022 metų vengė tinkamai išlaikyti savo vaikus, dėl ko buvo susidaręs virš 33 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, 2018 metais antstolių kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla vaikų išlaikymo išieškojimui, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas geranoriškai vykdys teismo sprendimą. Atsakovas gaisrininku pradėjo dirbti nuo 2014 - 2015 metų, atsakovas anksčiau dirbo ir kituose darbuose, turėjo savo verslus, ir uždirbdavo pajamas. Todėl atsakovas galėtų laisvai rasti geriau apmokamą darbą ar sukurti savo verslą. Atsakovas nepateikė teismui tikrųjų šeimos pajamų, nors turi dirbančią sutuoktinę. Mano, kad atsakovas galėtų sumokėti ieškovei likusią 4 792,06 Eur sumą po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė: 1) atsakovo prašymą tenkinti iš dalies; 2) išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 iš atsakovo ieškovės naudai priteistos ir nesumokėtos 17 066,80 Eur sumos išmokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, nurodant, kad ½ dalis priteistos sumos (8 533,40 Eur) turi būti sumokėta ieškovei per 6 mėnesių laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o likusi ½ dalis (8 533,40 Eur) priteistos sumos per likusį 6 mėnesių laikotarpį; 3) ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 netenkinti.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje iš atsakovo priteista bendra suma (17 066,80 Eur), atsižvelgiant į esamą atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą ir prievoles, negali būti pripažinta mažareikšmė ir yra didelė. Vertingo nekilnojamojo turto ir pakankamų santaupų 17 066,80 Eur įsiskolinimui nedelsiant padengti atsakovas neturi, o gaunamas nuolatines pajamas – vidutiniškai per mėnesį gaunamą apie 890 Eur darbo užmokestį, skiria dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymui (2023 m. vasario mėn. išlaikymui skirta 882 Eur suma). Taigi, šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog įvykdyti teismo sprendimą iš karto atsakovas finansinių galimybių neturi.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovo įsiskolinimą galima sumažinti 12 274,74 Eur suma atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas šiai dienai turi reikalavimo teisę į ieškovę 12 274,74 Eur sumai (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022), kurios priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Marijos Gaivenės vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/00627. Minėta teismo nutartimi nurodytos skolos mokėjimas ieškovei yra išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovę 6 137,37 Eur sumą sumokėti atsakovui per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.), o likusią 6 137,37 Eur sumą – per kitą 6 mėnesių laikotarpį. Šiai dienai ieškovės prievolės terminas 6 137,37 Eur sumai yra suėjęs, ieškovė šios sumos nėra sumokėjusi. Vykdomasis raštas šiai dienai atsakovui nėra išduotas. Ieškovės likusiai skolos dalies (6 137,37 Eur) įvykdymo terminas šiai dienai dar nėra suėjęs (baigsis 2023 m. rugpjūčio 18 d.), todėl vykdomasis raštas šiai skolos sumai negali būti išduotas.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galimybė pasinaudoti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu visai 12 274,74 Eur sumai ir tokiu būdu ženkliai sumažinti atsakovo įsiskolinimą ieškovei šiai dienai šalims yra apribota dėl neišduotinų vykdomųjų raštų, juolab, teismo posėdžio metu šalims dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo 12 274,74 Eur sumai ir likusios skolos sumos išdėstymo taikiai susitarti nepavyko, nors tokia galimybė teismo posėdžio metu šalims buvo sudaryta.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad patenkintus atsakovo prašymą visa apimtimi būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra – suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovui, kuris įgytų galimybę nevykdyti teismo sprendimo kuo skubiau, o ieškovės teisėti interesai ir lūkesčiai būtų pažeisti – ieškovė ilgą laiką negalės naudotis visomis piniginėmis lėšomis, kurias jai priteisė teismas. Todėl teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies, išdėstydamas sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kadangi teismo sprendimo vykdymas išdėstytas ir pagrindo tvirtinti, kad teismo sprendimas nebus vykdomas geranoriškai nustatytu terminu, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) R. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 iš atsakovo ieškovės naudai priteistos ir nesumokėtos 17 066,80 Eur sumos išmokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui, nurodant, kad 6 137,37 Eur turi būti sumokėta ieškovei kitą dieną po šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ir šiai skolos daliai išduoti vykdomąjį raštą; kita dalis – 6 137,37 Eur turi būti sumokėta ieškovei iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., o likusi dalis – 4 792,06 Eur per 4 mėnesius šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad atsakovas nededa pastangų geranoriškai sumažinti turimą įsiskolinimą, visiškai nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priėmė nepagrįstą nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

13.2. Teismui atsisakius tenkinti apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdėsčius 2022 m. spalio 18 d. sprendimo vykdymą susidaro situacija, kuomet antstolė Marija Gaivenė reikalauja, kad apeliantė sumokėtų atsakovui 6 137,37 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovė, turėdama 17 066,80 Eur reikalavimo teisę į atsakovą pagal įsiteisėjusį sprendimą, dėl skundžiamoje nutartyje patvirtintos sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos negali pasinaudoti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo institutu, nes po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovo prievolės terminai dar nėra suėję.

13.3. Šalių interesų pusiausvyra būtų buvusi išlaikyta, jeigu teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimo vykdymą būtų išdėstęs taip: būtų įpareigojęs atsakovą 6 137,37 Eur sumą sumokėti iš karto, išduodamas vykdomąjį raštą šiai sumai, 6 137,37 Eur sumą sumokėti iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., o likusią 4 792,06 Eur sumą sumokėti per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Patvirtinus tokią sprendimo išdėstymo tvarką, atsakovas per 4 mėnesių terminą turėtų apeliantei sumokėti tik 4 792,06 Eur sumą. Tuo pačiu nebūtų pažeisti ir apeliantės interesai, nes ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises pagal įsiteisėjusį sprendimą.

Atsiliepimas

14. Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nors atsakovo prašymas tenkintas iš dalies, tačiau iš esmės išnagrinėtas teisingai, t. y. teismo sprendimo vykdymas išdėstytas per 12 mėnesių laikotarpį, todėl teismas teisingai įvertino bylos faktinį pagrindą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas.

14.2. Ieškovė pasiūlymą dėl galimo skolos įskaitymo pateikė 2023 m. kovo 30 d. po 1val. nakties, t. y. naktį prieš 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdį. Pasiūlyme dėl įskaitymo nepaminėtos visos ieškovės skolos, nes R. P. net neketino geranoriškai mokėti 600 Eur skolos pagal kitą vykdytiną dokumentą, dėl ko atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi ieškovė netinkami, atmestinai ir ne laiku siūlė galimą dalinį skolos įskaitymą.

14.3. Ieškovė tik atskirajame skunde pakeitė savo procesinę poziciją dėl galimo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės pozicija buvo kita, t. y. ieškovė atsiliepime (DOK-20986) ir 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu prašė atsakovo 2023 m. vasario 27 d. prašymą atmesti ir nenorėjo jokio sprendimo išdėstymo.

14.4. Byloje dėl skolos priteisimo naujai iškelti reikalavimai negali būti apeliacijos nagrinėjimo objektas. Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės kelia naują prašymą, kuris pirmosios instancijos teismui nebuvo suformuotas, t. y. ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė atsakovo prašymą atmesti ir kategoriškai nesutiko dėl galimo sprendimo išdėstymo, o atskiruoju skundu ieškovė iš esmės prašo jai išduoti ir vykdomąjį raštą ir išdėstyti sprendimo vykdymą 4 mėnesių terminui.

14.5. Pagal atsakovo pasiūlymą teismas taip pat ketino 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdyje šalis sutaikyti ir pagal atsakovo pasiūlymą teismas posėdžio metu siūlė ieškovei išspręsti ginčą taikos sutartimi, t. y. išspręsti klausimą dėl įskaitymo ir sprendimo vykdymo išdėstymo, bet ieškovė atsisakė. Todėl byla išnagrinėta pagal šalių pirmosios instancijos teisme pateiktus prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas ir netenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo dokumento išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

19. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022, dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš apeliantės atsakovo naudai. Nurodė, kad ieškovės pasiūlyme dėl įskaitymo nepaminėtos visos jos skolos, nes ieškovė skolinga atsakovui 600 Eur skolos pagal šį vykdomąjį dokumentą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas teismo posėdžio metu tik užsiminė, kad ieškovė jam kitoje byloje yra skolinga, tačiau nedetalizavo bei negalėjo tiksliai nurodyti skolos dydžio (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 30 d., garso įrašas nuo 6 min. 51 s. iki 7 min. 35 min.). Nors vykdomasis raštas išduotas po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas galėjo pirmosios instancijos teismui pateikti detalius duomenis apie esamą ieškovės skolą ir prašyti į šią aplinkybę atsižvelgti, atsakovo pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022 nepriimamas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šiuo atveju net nesuformulavo prašymo priimti naują įrodymą.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 iš atsakovo ieškovės naudai priteistos ir nesumokėtos 17 066,80 Eur sumos išmokėjimą tikslinga išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, ½ dalies priteistos sumos (8 533,40 Eur) sumokant ieškovei per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o likusios ½ dalies (8 533,40 Eur) priteistos sumos per likusį 6 mėnesių laikotarpį. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo išdėstymu iš esmės dėl to, kad apeliantė šiai dienai atsakovui taip pat yra skolinga ir skolas būtų galima įskaityti.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/00627 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3-424/2016 dėl 65 172,83 Eur skolos išieškojimo iš apeliantės atsakovo naudai. Antstolė 2023 m. vasario 24 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-7-5220 dėl vykdomosios bylos duomenimis, likusi skola sudaro 12 274,74 Eur. 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2083-580/2022 R. P. likusios 12 274,74 Eur skolos V. P. mokėjimą išdėstė per 12 mėnesių laikotarpį, nurodant, kad 1/2 dalis piniginės prievolės, t. y. 6 137,37 Eur turi būti sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d., o likusi 1/2 dalis, t. y. 6 137,37 Eur, per sekantį 6 mėnesių laikotarpį. R. P. nesumokėjo 1/2 dalies piniginės prievolės, t. y. 6 137,37 Eur per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, todėl antstolė atnaujino priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl 6 137,37 Eur skolos išieškojimo iš R. P. V. P. naudai.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022 ieškovės R. P. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintas iš dalies ir nutarta išdėstyti iš ieškovės R. P. atsakovui V. P. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Trakų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-4-603/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-5-910/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-5-910/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022) priteistos ir likusios (su)mokėti 12 274,74 Eur piniginės prievolės (kompensacijos) išmokėjimą per 12 mėnesių laikotarpį nurodant, kad ½ dalis piniginės prievolės (6 137,37 Eur) turi būti sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, o likusi ½ dalis (6 137,37 Eur) piniginės prievolės – per sekantį (likusį) 6 (šešių) mėnesių laikotarpį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2083-580/2022 šią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

24. Taigi, aukščiau aptartu atveju, susiklostė situacija, kuomet apeliantės skola atsakovui buvo išdėstyta jau pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu apeliantė nevykdo vykdomojo rašto pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022 išdėstytą skolos tvarką, atsakovui nėra išduodamas naujas vykdomasis dokumentus ir antstolė tokiu atveju gali atlikti (tęsti) priverstinio skolos išieškojimo veiksmus.

25. CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktą). Tačiau antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad galimybė pasinaudoti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu 12 274,74 Eur sumai, tokiu būdu ženkliai sumažinti atsakovo įsiskolinimą ieškovei, šiai dienai šalims yra apribota dėl neišduotinų vykdomųjų raštų. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantės, tiek atsakovo prievolės yra teisme patikrintos ir įgijusius priverstinio vykdytinumo savybes, vadinasi, apeliantei išdavus vykdomąjį raštą dėl 12 274,74 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, vadovaujantis CPK 687 straipsniu, antstolė galėtų atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą. Pažymėtina, kad nors pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022 apeliantė dalį 12 274,74 Eur sumos, t. y. 6 137,37 Eur, turi galimybę sumokėti iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., sprendimo vykdymo išdėstymas/atidėjimas neužkerta kelio prievolę įvykdyti anksčiau termino.

27. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d., t. y. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-794/2023 išnagrinėjus jį apeliacine tvarka, apeliantei išduodamas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 dėl 12 274,74 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog atskiruoju skundu ieškovė iš esmės kelia naują prašymą, kuris pirmosios instancijos teismui nebuvo suformuotas, t. y. ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė atsakovo prašymą atmesti, teismas taip pat ketino 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdyje šalis sutaikyti ir išspręsti klausimą dėl įskaitymo ir sprendimo vykdymo išdėstymo, bet ieškovė atsisakė.

30. Pagal 337 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, apeliantė teikdama atskirąjį skundą suformulavo prašymą pagal vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytų apeliacinės instancijos teismo teisių (306, 338 straipsniai). CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (šiuo atveju prašymu). Nurodytas draudimas taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktu teismui prašymu prašė sprendimo vykdymą išdėstyti, o ieškovė pateiktu prašymu prašė išduoti jai vykdomąjį raštą. Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl dalies skolos, o likusią skolos dalį išdėstyti, tačiau pagal jos siūlomą tvarką. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantė pateikė prašymą susijusį su atsakovo ir jos prašymais, o ne kaip naują prašymą. Tai, kad apeliantė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašė jį atmesti, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė teismo posėdžio metu ne kartą minėjo, kad šiuo atveju tinkamiausias variantas atlikti abejų šalių prievolių įskaitymą, o taika nebuvo sudaryta iš esmės dėl to, jog apeliantė, tuo atveju jeigu būtų nuspręsta atlikti įskaitymą, nesutiko, kad atsakovas likusią sumą išmokėtų per daugiau negu kelis mėnesius (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 30 d. garso įrašo 25 min.; 27 min.; 58 min. ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantė atskirajame skunde pateikė naują reikalavimą.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

31. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

33. Apeliacinės instancijos teismui, šia nutartimi nusprendus išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl atsakovo 12 274,74 Eur skolos, spręstinas klausimas dėl likusios 4 792,06 Eur sumos išdėstymo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ½ dalis priteistos sumos (8 533,40 Eur) turi būti sumokėta ieškovei per 6 mėnesių laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o likusi ½ dalis (8 533,40 Eur) priteistos sumos per likusį 6 mėnesių laikotarpį. Taigi, iš esmės atsakovas per mėnesį ieškovei turėtų sumokėti po 1 422,23 Eur. Apeliantė šiuo atveju prašo nustatyti, kad likusią 4 792,06 Eur sumą atsakovas sumokėtų per keturis mėnesius, skaičiuojant vienam mėnesiui – 1 198,02 Eur/mėn.

34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto finansinę padėtį padarė išvadą, kad vertingo nekilnojamojo turto ir pakankamų santaupų 17 066,80 Eur įsiskolinimui nedelsiant visiškai padengti atsakovas neturi, o gaunamas nuolatines pajamas – vidutiniškai per mėnesį gaunamą apie 890 Eur darbo užmokestį iš esmės skiria dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymui (už 2023 m. vasario mėn. išlaikymui skirta 882 Eur suma), todėl įvykdyti teismo sprendimą iš karto atsakovas finansinių galimybių neturi. Taip pat, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės finansinę padėtį nustatė, kad ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, su ja nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kas reikalauja didesnių išlaidų vaikų išlaikymui, todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas trejų metų laikotarpiui sukeltų jai neproporcingas neigiamas pasekmes. Dėl šių nustatytų aplinkybių byloje ginčo nėra.

35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išdėstymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad likusią 4 792,06 Eur sumą tikslinga išdėstyti keturių mėnesių terminui, nustatant, kad šią sumą atsakovas turi sumokėti per keturis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos.

36. Kadangi šiuo atveju mokėtina suma mažesnė, negu pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šalių finansinės padėties, kuri buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo ir nustatytos aplinkybės atskiruoju skundu neginčijamos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti nesumokėtos sumos įvykdymą. Tačiau, apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina dėl nesumokėtos sumos išdėstymo ir vykdomojo rašto išdavimo, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip – išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 dėl 12 274,74 Eur skolos išieškojimo, likusios sumos dalies – 4 792,06 Eur, mokėjimą išdėstyti, įpareigojant atsakovą šią sumą sumokėti per keturių mėnesių laikotarpį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

39. Ieškovė pateikė prašymą dėl 150 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas rengiant atskirąjį skundą priteisimo. Šios išlaidos pagrįstos 2023 m. balandžio mėn. 18 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2023 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovas prašo šių išlaidų nepriteisti, argumentuodamas tuo, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog šioje proceso stadijoje advokato paslaugomis nesinaudojo, skundą surašė pati. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovu argumentu, kadangi apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad: „Šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, aš advokato paslaugomis nebesinaudojau, sprendimą dėl skundo surašymo turėjau priimti savarankiškai“. Taigi, atsakovas klaidingai interpretuoja ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliantė nenurodė, kad atskirąjį skundą surašė ne ji, o tai, jog advokato paslaugomis nesinaudojo pirmosios instancijos teisme, t. y. teikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

40. Atsižvelgiant į išdėstyta ir apeliantės atskirąjį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti ieškovės (apeliantės) R. P. atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Atsakovo V. P. (V. P.) prašymą patenkinti iš dalies.

Išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 iš atsakovo V. P. (V. P.) ieškovės R. P. naudai dalį priteistos ir nesumokėtos 4 792,06 Eur sumos išmokėjimą per 4 mėnesių laikotarpį nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta ieškovei R. P. per 4 mėnesių laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ieškovės R. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 tenkinti iš dalies.

Išduoti ieškovei R. P. vykdomąjį raštą dalyje dėl 12 274,74 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. P. (V. P.).“

Priteisti ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė