Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

2021-03-16 nutarčiai, negali būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl statybos išlaidų priteisimo. Be to, pirmosios instancijos teismas 2016-08-30 sprendime paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas konstatavo, kad ieškovė po to, kai buvo legalizuota savavališka statyba, piktnaudžiavo teise vengdama įregistruoti statinį, todėl užkirto kelią nustatyti tikrąją pastato vertę ir atėmė galimybę atsakovui gauti kompensaciją už realią jam priklausančios turto dalies vertę, jeigu būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti ūkinį pastatą natūra jai. Taip pat ir apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė tik su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, susijusius su ginčo turto registracijos pakeitimais viešame registre, dėl ko galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šio turto rinkos vertės nustatymo ir padalijimo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė, būdama vienintele ūkinio pastato savininke, piktnaudžiavo teise, vengdama įregistruoti statinį, ar objektyviai nustatytą jo baigtumo dalį Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog bylai aktualūs įrodymai apie minėto ginčo turto registracijos pakeitimus buvo pateikti tik su apeliaciniu skundu ir dėl to buvo reiškiami atitinkami reikalavimai, kas būtent galėjo būti atlikta ir pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo nėra priteistinos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties 82 p., ieškinio priedas Nr. 2). Kita vertus, jeigu pritarti ieškovės nuomonei, kad skola dėl turto atsirado dėl bendro turto tvarkymo ir tokia skola negali būti laikoma išlaidomis dėl turto pagerinimo - tai būtina atsižvelgti ir į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str.). Todėl ieškovė nepagrįstai nurodo apie tariamas prievoles, kurios buvo įvykdytos ar bus įvykdytos po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tuo labiau, kad ieškovei atiteko visas šalių užgyventas nekilnojamasis turtas ir jis jau padalintas su visomis statybos išlaidomis. Dėl prievolės įvykdymo išlaidų priteisimo pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-4-603/2018 nurodė, kad vekselį pasirašė abi šalys, ieškovė, kaip skolininkė, o atsakovas kaip laiduotojas. Su teismo argumentais šalys sutiko. Kadangi vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, jam taikomos paskolos ir laidavimą reglamentuojančios teisės normos. Todėl atsakovas kaip laiduotojas atsako tik kreditoriui, o ne ieškovei. Net ir pripažinus, jog trečiajam asmeniui K. R. sutuoktinių prievolė yra bendra, prievolė tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo bendra, o visa apimti priklausė tik ieškovei. Jeigu atsakovas būtų įvykdęs prievolę, jis netgi turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę. Tuo tarpu ieškovė kaip skolininkė tokios teisės atsakovo kaip laiduotojo atžvilgiu neturi. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Kadangi prievolė trečiajam asmeniui yra įvykdyta, laidavimas apskritai yra baigęsis. Be to, atsakovo kaip laiduotojo prievolė pagal vekselį trečiajam asmeniui K. R. pasibaigė 2014-01-04, kadangi kreditorė per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas (2013-10-04) ar prievolės įvykdymo terminas (2013-10-04), nepareiškė atsakovui (laiduotojui) ieškinio. Tai patvirtina, jog laidavimas buvo pasibaigęs netgi anksčiau, nei pasibaigė pagrindinė prievolė. Be to, ieškovės tariamas regresinis reikalavimas 15 929 Eur sumai atsakovo atžvilgiu net nėra priteistas ir negalėtų būti priteistas, nes toks reikalavimas net nebuvo pareikštas, o atsakovas yra tik laiduotojas ir laidavimas yra pasibaigęs. Nurodė, kad vekselyje nurodytos sumos atsakovas negavo ir nežino, kur ir kokiam tikslui tie pinigai buvo panaudoti. Ieškovei pradėjus santuokos nutraukimo procesą, atsakovas nustatė, kad ieškovė su savo motina A. K. savo artimiesiems giminaičiams buvo pateikusi pasirašyti fiktyvius vekselius, ką ieškovė patvirtino ir nagrinėjant Trakų rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3-424/2016. Pavyzdžiui, 2010-06-27 paprastą vekselį 25 000 Lt sumai (mokėtojas F. P. - vekselio gavėjas A. K.), 2010-06-27 paprastą vekselį 35 000 Lt sumai (davėjas F. P. - vekselio gavėjas R. P.), 2010-09-02 vekselį 135 000 Lt sumai (mokėtojas V. K.); 2010-06-27 vekselį 105 000 Lt sumai (mokėtojas F. P. - vekselio gavėjas A. K.), 2009-03-18 paprastą vekselį 3 800 Eur sumai, 2010-08-02 paprastą vekselį 135 000 Lt sumai (mokėtojas V. K.), t. y. bendra neaiškios kilmės skolinių įsipareigojimų suma R. P. ir A. K. siekia vos ne pusę milijono litų (priedas Nr. 4). Nei viena paskola teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota ir net Mokesčių inspekcijos

patvirtina, kad ieškovės motina aplamai negalėjo niekam skolinti pinigų, dėl ko santuokos nutraukimo byloje ieškovės prašymai buvo atmesti. Iš tikrųjų pinigų vekselio pinigų suma buvo reikalinga šalių bendro turto statyboms užbaigti, bet iki šiol šie darbai taip pat nėra padaryti. Nėra įrodymų, kad 110 000 Lt (31 858,20 Eur) pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad šalys teigė, jog nuo 2007 m. visoms statyboms skyrė apie 42 000 - 48 000 Eur. Kadangi visas nekilnojamas turtas buvo dovanotas ieškovei, pinigai skirti tik turto pagerinimui ir rekonstrukcijai. Statybos darbai buvo vykdomi ūkio būdu pačio atsakovo ir jo giminaičių pagalba. Nuo 2007 m. atsakovas prie šių statybų prisidėjo asmeniniu 23 973,30 Eur turtu. Esminiai statybų darbai buvo atlikti iki 2011-10-04 vekselio surašymo. Vien tik 2008-2010 metais atsakovas gavo 70 696,70 Lt darbo atlyginimą į rankas, kas atitinka 20 475,18 Eur, tuo metu ieškovė nuo 2009 metų gaudavo 2 600 Lt (751 Eur) atlyginimą, o nuo 2009-10-01 – 3 675 Lt (1 064,35 Eur) per mėnesį. Todėl akivaizdu, kad turto pagerinimai atlikti be 2011-10-04 paskolos. Darytina išvada, kad ieškovė su savo gera drauge K. R. susitarė tik dėl fiktyvaus vekselio sandorio. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus abejotina, ar pinigai K. R. buvo grąžinti. Rimtų abejonių sukelia faktas, kad dėl tokio kreditorinio reikalavimo pati vekselio gavėja K. R. teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į R. P. dėl paskolos grąžinimo, nepateikė vekselio davėjai ir laiduotojui reikalavimo įvykdyti laidavimo prievolę bei dėl šio vekselio nėra gautas vykdomasis įrašas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad statinio vertė buvo nustatyta atsižvelgiant ir į jo įteisinimo išlaidas, turtas ir jo įteisinimo išlaidos buvo padalintas nutraukiant santuoką, todėl klausimas dėl šių išlaidų jau yra teismo išspręstas, be to, ieškovei buvo skirta bauda už savo procesinių teisių netinkamą įgyvendinimą. Dėl vekselio pažymėjo, kad skola pagal vekselį nebuvo priteista, vekselis nebuvo pateiktas notarui, todėl vekselis laikytinas paskolos rašteliu. Atsakovo prievolė pagal šį vekselį yra laiduotojo ir yra pasibaigusi, nes pagrindinė prievolė ieškovės yra įvykdyta, o atsakovui reikalavimas grąžinti skolą kreditorės nebuvo reiškiamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaidų už statinio išlaikymą ir išsaugojimą.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016 santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutartimi pastatą - pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 114 400 Eur vertės) ir statinį - stoginę (malkinę), 2 150 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisiant šiuos statinius ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o iš ieškovės atsakovo naudai atitinkamai 56 700 Eur ir 1 075 Eur pinigines kompensacijas už natūra negautas statinių dalis. Kasacine tvarka peržiūrėjęs civilinę bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-04-13 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista piniginė kompensacija už natūra negautų statinių dalis, pakeitė ir visą priteistą kompensaciją sumažino iki 38 850 Eur sumos, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutarties dalį paliko nepakeistą.

Civilinės bylos duomenimis Nr. 2-3-424/2016 duomenimis, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir darbo buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą ir tokiu būdu iš esmės pagerintas, tačiau tokia statinio rekonstrukcija pripažinta savavališka statyba (civilinė byla e2-659-239-2015). Civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu ieškovei savavališką statybą įteisinus, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-13 nutartimi civilinė byla pagal Valstybinės statybos inspekcijos ieškinį buvo nutraukta.

Reikalavimą dėl 1 559,59 Eur savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidų priteisimo ieškovė reiškia CK 4.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurią bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Aptariamu atveju ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas įvertinus tą aplinkybę, jog jis buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis. Iš ieškovės pateiktų duomenų ir civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo nustatytų aplinkybių matyti, kad veiksmai, susiję su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, ir su tuo susijusios išlaidos ieškovės buvo patirtos iki santuokos nutraukimo Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-30 sprendimu, šalims jau faktiškai gyvenant skyrium (po 2013-02-17). Vilniaus apygardos teismo nustatyta, kad turto pagerinimo darbai buvo pradėti dar 2007-03-22 ir baigti 2012 metais, kuomet šalys dar gyveno santuokinį gyvenimą. Šalims po 2013-02-17 pradėjus gyventi skyrium, ieškovė įteisino savavališką statybą, kuri buvo pradėta ir užbaigta abiejų sutuoktinių bendru sprendimu, ir dėl to patyrė išlaidų, kurios nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip sutuoktiniams bendrai priklausančio statinio išlaikymo ir išsaugojimo išlaidos. Prie šių išlaidų atlyginimo atsakovas, kaip statinio bendraturtis, neprisidėjo, nors CK 4.86 straipsnio 1 dalies pagrindu privalėjo tą padaryti.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje

(Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs ir gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių.

Aptariamu atveju bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo statinio rekonstrukcijos įteisinimo išlaidas ieškovė patyrė nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme, tačiau reikalavimo dėl minėtų išlaidų priteisimo atsakovui nepareiškė, nors išlaidas, susijusias su statinio išlaikymu ir išsaugojimu jau buvo patyrusi. Juolab Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-30 sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pažymėta, kad įteisindama savavališką statybą ieškovė vengė rekonstruotą statinį registruoti Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-29 nutartyje taip pat pažymėjo, kad ieškovė piktnaudžiavo teise vengdama įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apygardos teismas 2021-03-16 nutartyje taip pat akcentavo, jog ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepapildė ieškinio reikalavimų, prašydama priteisti tuo metu jau patirtų ginčo pastato įteisinimo išlaidų dalį. Reikalavimą ieškovė reiškė pateikdama apeliacinį skundą, kas galėjo būti atlikta pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 1 559,59 Eur savavališkos statybos padarinių pašalinimo negali būti patenkintas.

Dėl atsakovo prievolės pagal 2011-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 2011-10-04 šalys ir kreditorė K. R. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2011-10-04 ieškovė besąlygiškai įsipareigojo iki 2013-10-04 sumokėti kreditorei 110 000 Lt (31 858 Eur) sumą. Vekselyje atsakovas pasirašė kaip laiduotojas. Byloje nėra duomenų, kad šalys vekselį būtų apmokėjusios nustatytu terminu (iki 2013-10-04). Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė pagal 2011-10-04 vekselį, suėjus jo apmokėjimo terminui, įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016 santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prievolę kreditorei K. R. pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį pripažino bendra šalių prievole. Atsakovui pateikus apeliacinį skundą ir prašant prievolę pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį pripažinti ieškovės asmenine prievole, Vilniaus apygardos teismas 2018-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-4-603/2018 atsakovo apeliacinį skundą šioje dalyje atmetė ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016 dalį dėl šalių prievolės kreditorei K. R. pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį pobūdžio paliko nepakeistą. Teismai iš esmės konstatavo, kad vekselį pasirašė abi šalys: ieškovė kaip skolininkė, o atsakovas kaip laiduotojas, todėl nenuginčijus paprastu vekseliu įformintos prievolės, šią prievolę laikyti asmenine ieškovės prievole nėra pagrindo. Teismo sprendimo dalis dėl prievolės pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį kasacine tvarka nebuvo peržiūrima.

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių

prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Kaip minėta anksčiau, įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismas 2016-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016 yra pripažinta, kad prievolė pagal 2011-10-04 vekselį yra šalių bendra prievolė. Kadangi dėl vykdomojo įrašo išdavimo nebuvo kreiptasi įstatymo nustatyta tvarka, 2011-10-04 pasirašytas vekselis šiuo atveju patvirtina paskolinių teisinių santykių egzistavimą. Aptariamoje byloje ieškovė paaiškino, kad nurodytą pinigų sumą iš K. R. pasiskolino siekdama bendrų šalių šeimos interesų patenkinimo – gyvenamajam namui įrengti. Ieškovė taip pat nurodė, kad paskolintus pinigus atsakovas gavo ir jais naudojosi pagal paskirtį, nes pirko prekes, susijusias su namo įrengimu. Nors atsakovas šiame vekselyje pasirašė kaip laiduotojas ir šios bylos kontekste tvirtino, jog vekseliu paskolintų pinigų jis nematė ir nežino, kam jie buvo panaudoti, tačiau dar civilinėje byloje Nr. 2-3-424/2016 pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo pripažino aplinkybę, jog pasiskolino iš K. R. 110 000 Eur sumą bendriems šeimos poreikiams patenkinti - baldams įsigyti ir gyvenamajam namui įrengti. Nurodytoje civilinėje byloje pateiktame pirminiame priešieškinyje atsakovas taip pat patvirtino, kad paskolinta 110 000 Lt suma buvo skirta statybų užbaigimui, bei šios aplinkybės pagrindu pateikė reikalavimą prievolę pagal vekselį 110 000 Lt sumoje pripažinti jų solidaria prievole. Santuokos nutraukimo byloje kreditorė K. R. teismui taip pat paaiškino, kad skolą pagal vekselį jai turėtų sumokėti abi šalys, nes pinigai buvo skolinti bendrų namų statyboms. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad atsakovas pagal paskolos sutartį, įformintą 2011-10-04 vekseliu, kartu su ieškove buvo solidariais bendraskoliais. Tuo remdamasis teismas atsakovo argumentus, jog prievolės įvykdymo atveju jis neįgyja pareigos atsakyti ieškovei CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal 2011-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nes buvo ne bendraskolis, o laiduotojas, atmeta.

Į bylą ieškovė pateikė duomenis, jog prievolę pagal 2011-10-04 neprotestuotiną vekselį 31 858,60 Eur sumai kreditorei K. R. visiškai įvykdė daliniais mokėjimais laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2019-08-21, tą byloje patvirtina tiek ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, tiek ir kreditorės K. R. raštas dėl įsipareigojimų įvykdymo, kuriame nurodyta, kad skola pagal vekselį yra grąžinta asmeniškai ieškovės. Skolą kreditorei pagal vekselį ieškovė pradėjo dengti jau po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (po 2013-02-17), tai yra duomenų, kad prie skolos grąžinimo prisidėjo ir atsakovas, byloje nėra pateikta.

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis.). Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

Taigi, aptariamu atveju prievolė pagal paskolos sutartį, kurį buvo įforminta 2011-10-04 neprotestuotinu vekseliu, yra šalių solidarioji prievolė, todėl po santuokos nutraukimo ją visiškai įvykdžius ieškovei, ši įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo, kaip paskolos bendraskolio, to, ką ji pati įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią prievolės dalį. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 15 929,30 Eur skolos priteisimo regreso tvarka yra pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi.

Dėl procesinių palūkanų.

Reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovė ieškinyje nepareiškė. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė prašymą šias palūkanas priteisti, tačiau teismas pažymi, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos

tik esant teisme iškeltai civilinei bylai ir kreditoriaus reikalavimui priteisti procesines palūkanas. Kasacinio teismo pasisakyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Tuo remiantis, ieškovės žodinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-26 ir 2022-06-16 nutartimis ieškovei 394 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už pareikštą reikalavimą dėl 17 488,89 Eur priteisimo, 47 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 47 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atidėtas iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetus ir netenkinus atskirojo skundo dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 35 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už nepatenkintą reikalavimą dėl 1 559,59 Eur išlaidų priteisimo, 47 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už atmestą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 47 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už atmestą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso 129 Eur žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimą dėl 15 929,30 Eur prievolės įvykdymo išlaidų priteisimo patenkinus visiškai, 359 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už šį pareikštą ir patenkintą reikalavimą, priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis (mokėjimo nurodymus, sąskaitas už teisines paslaugas), patvirtinančias, jog iš viso patyrė 1 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis), kurias sudaro 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos teikiant ieškinį, ir 450 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, papildomai patirtos už advokato pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovas atstovavimo išlaidų priteisimo neprašo.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, į aplinkybė, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (91 proc.), teismas ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies priteisdamas ieškovei iš atsakovo 1 137,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės R. P. naudai 15 929,30 (penkiolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt devyni Eur 30 ct) Eur solidarios prievolės K.

R. įvykdymo išlaidų ir 1 137,50 (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt septyni Eur 50 ct) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinio dalyje dėl 1 559,59 (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt devyni Eur 59 ct) Eur savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Ieškovės R. P. žodinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės R. P. valstybės naudai 129 (vienas šimtas dvidešimt devyni) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 359 (trys šimtai penkiasdešimt devyni) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.