- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-274-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02817-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui H. B. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo H. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir perduotas A. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu H. B. uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, vadovaujantis BK 72 straipsniu nutarta iš H. B. konfiskuoti automobilio „Kia Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 2566 eurus.
1. H. B. atleistas nuo atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio koncentracija, o būtent už tai, kad jis: 2020 m. sausio 19 d., apie 3.30 val., T. Ševčenkos gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilių etilo alkoholio koncentracija.
2. H. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 . vasario 4 d. nuosprendį ir netaikyti jam turto konfiskavimo bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą arba jos terminą sumažinti iki 1 metų.
2.1 Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas pažeidė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju turto konfiskavimo taikymo teisinius pagrindus ir nesirėmė aktualia teismų praktika identiškose bylose. Teismas neatsižvelgė į ypatingai gerai apeliantą charakterizuojančią medžiagą, aukštojo mokslo siekimą, tai, kad jis gauna minimalias pajamas, nepilnai įvertino reikalingumą turėti transporto priemonę. Šioje byloje teismas pilnai galėjo taikyti alternatyvią baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą nustatant 5 MGL įmokos dydį. Skunde taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris neženkliai viršijo 1,50 promilių ribą kas rodo mažesnį pavojingumą, darant šią nusikalstamą veiką.
2.2 Apeliantas taip pat nurodo, kad jo darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti transporto priemonę, nes atliekant darbo funkcijas, dažnai tenka važinėti po įvairias Vilniaus vietas ir kitus Lietuvos miestus. Turėti teisę vairuoti automobilį jam yra būtina.
2.3 Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė įstatymo normą, leidžiančią skirti konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, apeliaciniu instancijų teismu nuosprendžiai bylose 1A-86-334/2018, 1A-90- 185/2018,1A-361-209/2018,1A-313-851/2018 ir kt.) Apeliantas teigia, kad transporto priemonės vertės dalies konfiskavimas jį sužlugdytų finansiškai ir morališkai ir neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo. Kadangi jis mokosi aukštojoje mokykloje, todėl dirba tik pusę etato. Be to jis turės pilnai atlyginti žalą už sugadintus automobilius. Jo gaunamas atlyginimas sudaro apie 340 Eur į rankas. Galima finansinė našta sąlygos mokslų nutraukimą ir visišką negalėjimą padengti susidariusio įsiskolinimo, santaupų jis neturi.
2.4 Apelianto manymu, vertinant tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, anksčiau nėra baustas ar teistas už analogiškus veiksmus, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo 2 metų terminas yra aiškiai per griežtas ir galėtų būti sumažintas iki minimalaus 1 metų termino. Tokia ar panaši teismų pozicija matoma iš aktualios teismų praktikos (VAT baudžiamosios bylos Nr. 1 A-l 97-851/2018, Nr. 1A-413-626/2018), pažymi, kad šiose bylose asmenims buvo nustatytas ženkliai didesnis girtumas nei jo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
3. Apeliantas savo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas atleidęs jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepagrįstai taikė turto konfiskaciją priteisiant iš jo dalį automobilio vertės atitinkančią sumą, o taip pat skyrė nepagrįstai griežtą teisės vairuoti atėmimo terminą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
4. Apeliantas teigia, kad teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas jo atžvilgiu BK 72 nuostatas pažeidė turto konfiskavimo teisinius pagrindus bei nesirėmė aktualia teismų praktika identiškose bylose. Apelianto nuomone teismams vietoj turto konfiskacijos galėjo taikyti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija sutinka, kad teismų praktika šiuo klausimu yra įvairi. Teismų praktikoje asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų klausimas yra spręstas ne vieną kartą, tačiau kiekvienu atveju teismai vertina konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nors apeliantas skunde nurodo eilę teismų priimtų nutarčių kur asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padariusiems analogišką veiką, turto konfiskacija nebuvo taikoma, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio apylinkės teismo išnagrinėtas bylas, praktikoje taip pat yra eilė nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019 2K-186-648/2019 Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018, 1A-159-654/2019).
5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytos ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) bei uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš BK 72 straipsnyje išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo apeliantas yra nusikaltimo padarymo priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK VI skyriuje numatytais pagrindais, asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pažymėjo jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo pagrindas skiriasi ir vertino šios baudžiamosios poveikio priemonės suderinamumą su tikslais ir principai, kuriais buvo vadovautasi atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės. Spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas turi būti skiriamas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nebuvo padarytas spontaniškai, priešingai apeliantas buvo atkalbinėjamas sėsti už vairo, taip pat į tai, kad įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo grąžintas įmonei, kuri juo naudojasi, o įmonės savininkas yra apelianto tėvas. Šis teisme nurodė, kad yra pasiruošęs atlyginti sūnaus veiksmais padarytą žalą. Įvykio metu apgadintos buvo ir kitiems asmenims priklausančios priemonės. Teismas pažymėjo, kad H. B., nesulaukus prievolės dėl žalos atlyginimo, nepatirtų jokių turtinių suvaržymų kas neatitiktų teisingumo principo, nes asmenys vairavę jiems priklausančią transporto priemonę tokiu atveju būtų nubausti griežčiau. Kolegijas visiškai pritaria tokiam teismo vertinimui.
7. Apeliantas savo prašymą netaikyti konfiskavimo argumentuoja savo asmenybės išskirtinai teigiamu vertinimu, bei savo materialinės padėties sunkumu, taip pat iš skundo argumentų matyti, kad apeliantas menkina savo padaryto nusikaltimo pavojingumą lygindamas jį su kitų asmenų padarytomis analogiškomis veikomis. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina. Visų pirma, jo asmenybė buvo vertinama svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tai, kad jis išimtinai teigiamai charakterizuojamas, neteistas buvo viena iš sąlygų taikyti atleidimo nuo bausmės institutą.
8. Vertinant apelianto turtinę padėtį matyti, kad jis dirba, gyvena kartu su tėvais. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie jo sunkią finansinę padėtį, be to teismas, svarstydamas automobilio vertės konfiskavimo klausimą įvertino visas apelianto turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir siekiant nepažeisti proporcingumo principo bei nesuvaržyti asmens teisių labiau, nei to reikia, nusprendė konfiskuoti ne visą, o tik penktadalį automobilio vertę atitinkančios sumos dalį. Kolegija taip pat atmeta argumentą, kad jo padaryta veika yra mažiau pavojinga. Vien tai, kad nustatytas girtumas neženkliai viršijo minimalią baudžiamajai atsakomybei kilti nustatytą ribą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo apeliantui neskirti turto konfiskavimo.
9. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas vietoj turto konfiskavimo galėjo paskirti 5 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą Įstatymas teismui numato teisę pasirinkti kokias ir kiek baudžiamojo poveikio priemonių skirti. Nors skirti įmoką asmenims padariusiems nusikaltimą numatyta 281¹ straipsnio 1 dalyje nėra draudžiama, tačiau Įstatymo leidėjas šia baudžiamojo poveikio priemone, visų pirma, siekė užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą nukentėjusiesiems asmenims, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. kolegijos manymu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju, neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir nebūtų teisinga. Taip pat teismai pasisako ir apie tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencijos tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-77-648/2019), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai parinko kokią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti ir pakankamai savo pasirinkimą argumentavo.
10. Skunde apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Apeliantas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmos instancijos teismas. Jo nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti jam yra būtina darbinėje veikloje nesudaro pagrindo trumpinti jam paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą. H. B. padarytas nusikaltimas yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Teismas įvertino tiek atsakomybę lengvinančią, tiek apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pažymima, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl paskirtą terminą, mažesnį nei vidurkis, vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo išvengia teistumo. Toks asmuo nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4punktu, nutaria :
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės H. B. skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.