Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovui K. K.

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui K. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai bei argumentai

1. Ieškovė prašo nustatyti, kad K. K. yra D. P. tėvas, o D. P. yra jo sūnus, pakeisti D. P. pavardę į K.; priteisti iš atsakovo K. K. D. P. išlaikymui po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

II. Atsakovo atsikirtimai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). gimė D. P.. 2022 m. kovo 8 d. Gimimo įraše Nr. 13, nurodoma, jog D. P. motina yra S. P., duomenų apie tėvą nėra.

10. Teismo paskirtos ir 2022 m. liepos 15 d. atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte Nr. ES 66/2022(01) nurodoma, jog K. K. yra D. P. biologinis tėvas su 99,9 proc. tikimybe.

Dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

12. Nagrinėjamu atveju D. P. gimė nesudariusiai santuokos ieškovei S. P., tėvystė nebuvo pripažinta, todėl nepilnamečio vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santykiai buvo artimi, ieškovė pastojo nuo atsakovo ir susilaukė nepilnamečio vaiko D. P.. DNR ekspertizė patvirtina, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas. Po DNR ekspertizės išvados, atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažino, sutiko, kad D. P. yra jo sūnus. Todėl nustatytina, kad K. K. yra D. P. biologinis tėvas, o D. P. yra K. K. vaikas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

13. Taip pat, kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašo nustačius, kad K. K. yra D. P. tėvas, pakeisti D. P. pavardę į K.. Prašymas grindžiamas tuo, kad vaikas be tėvo pavardės gali sulaukti patyčių, paaugęs gali klausti kodėl jam nedavė tėvo pavardės, kad vaikas neturėtų psichologinės traumos. Atsakovas dėl šio reikalavimo išreiškė nesutikimą, tačiau jo detaliau neargumentavo.

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

15. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis bei CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtina viena iš vaiko teisių – teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-1003/2002).

17. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. R. V. teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

18. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

19. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 41. 7. Punkte numatyta, jog jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi. Gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašoma: vardas – „nenurodytas“, pavardė – „nenurodyta“. Jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas (43.3. punktas). Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip (60 punktas).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl vaiko pavardės keitimo atitikties geriausiems vaiko interesams, atsižvelgtina į šias aplinkybes: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020)

22. Šiuo atveju įvertinus tai, kad šalių vaikas D. yra dar tik kūdikis (sprendimo priėmimo metu kiek daugiau nei šešių mėnesių amžiaus), todėl spręstina, kad vaikas prie jam suteiktos motinos pavardės dar nėra prisirišęs. Taip pat pagal įprastinę praktiką (papročius) vaikams Lietuvoje yra suteikiama tėvo pavardė, atspindinti vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su tėvo linija, kadangi tėvo pavardė yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantis vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Taip pat akcentuotina, jog sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo vertintinas ne tik esamas vaiko ir tėvo ryšys, tačiau ir šio ryšio formavimosi galimybės ateityje. Nors iki šiol atsakovas savo sūnumi nesirūpino, išlaikymo neteikė, nurodė, kad abejojantis, jog vaikas yra jo, tačiau susipažinęs su ekspertizės aktu sutiko, kad yra vaiko tėvas, sutiko teikti vaikui išlaikymą. Tai rodo, jog atsakovas, kaip vaiko tėvas, supranta savo pareigų turinį nepilnamečiui vaikui. Nors šiuo ieškiniu ir nenustatoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka (nes neidentifikuotas ginčas šioje dalyje), tačiau pagal tėvų lygybės principą (CK 3.156 straipsnis), abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, viena iš tėvų pareigų yra bendravimo su savo vaikais pareiga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). Tai reiškia, kad atsakovas ateityje vykdydamas jam įstatymo nustatytą bendravimo su vaiku pareigą, gali sukurti ir vystyti tarpusavio santykius su vaiku, dėl ko vaikui turint tėvo pavardę, jam bus kuriamas ir saugumo jausmas. Nors vaikas šiuo metu dar mažas, tačiau neatmestina tikimybė, kad vaikas turėdamas jam ne tėvo suteiktą pavardę, ateityje gali patirti sunkumus visuomenėje, pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus, kt.

23. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl vaiko D. pavardės pakeitimo į K. atitinka geriausius vaiko interesus, todėl šis prašymas tekintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat nuo gimimo gyvena su motina, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys. Išvadoje nurodyta, kad D. P. pas ieškovę yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudaro nepilnamečiam vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ilsėtis, žaisti, ugdytis. Atsakovas su šia ieškinio reikalavimo dalimi sutinka.

26. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

27. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. K. D. P. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

28. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

31. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

32. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra reikalinga 500 Eur suma. Atsakovas su nurodytu vaiko poreikių dydžiu sutiko, jo neginčijo. Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytų aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika sprendžia, jog ieškovės nurodomi nepilnamečio vaiko poreikiai (500 Eur: maistui - 130 eurų, rūbeliams - 70 eurų, higienos priemonėms, sauskelnėms - 60 eurų, vaiko lavinimui (knygelės, žaislai ir pan.) - 40 eurų, vaistams, vitaminams - 50 eurų, vaiko patalynei, rankšluosčiams, antklodėlėms, spec. patiesalams ir pan. - 50 eurų, vaiko daliai tenkančios būsto išlaidos - 100 eurų), įvertinus vaiko amžių, yra pagrįsti, reikalingi ir atitinkantys protingumo reikalavimus, todėl šioje byloje laikytini įrodytais (CPK 178 straipsnis).

33. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų tiektino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

34. Ieškovės teigimu, vaikui yra skiriama po 120 Eur dydžio vaiko išmoka (ieškovės teigimu, šiek tiek padidėjo). Šia suma mažintinas teismo nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių dydis (500 Eur - 120 Eur) = 380 Eur). Taigi, kiekvienas iš tėvų nepilnamečiui vaikui per mėnesį turėtų skirti po 190 Eur, tačiau ieškovė šioje byloje prašo nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo. Šį reikalavimą grindžia faktine aplinkybe, kad ieškovė šiuo metu augina viena vaiką, nedirba, gauna 400 Eur išmoką, kuri nuo kitų metų sumažės, ir 120 Eur vaiko išmoką.

35. Kasacinio teismo akcentuojama, jog CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 37 punktas).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

37. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste, už kurį moka 100 Eur nuomos mokestį. Ieškovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Yra sveika. Kitų išlaikytinių neturi. Jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 400 Eur vaiko priežiūros išmoka, kuri jai bus mokama iki vaikui sueis 1 metai, t. y. iki 2023 m. vasario 27 d. Toliau, iki vaikui sueis dveji metai (2024 m. vasario 27 d.), ieškovei bus mokama apie 230 Eur/mėn. dydžio išmoka. Pati ieškovė akcentavo, kad jai padeda ūkiškai gyvenantys tėvai (duoda daržovių, kiaušinių, kiaulienos), atskirais laikotarpiais gyvena pas tėvus (stengiasi sutaupyti), jos ir vaiko gaunamų pajamų vaikui pakanka, tačiau pati sau nieko neperka.

39. Taigi, šiuo atveju įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį galima daryti išvada, kad ieškovės ir atsakovo turtinės (finansinės) padėtys yra akivaizdžiai skirtingos, t. y. atsakovo turtinė - finansinė padėtis yra daug geresnė (gauna pastovias ir daug didesnes pajamas (ieškovės gaunamos pajamos sudaro tik apie 27 proc. atsakovo gaunamų pajamų), toje pat darbovietėje dirba nuo 2017 metų, turi mažiausiai vieną automobilį (duomenys neskelbtini), yra jaunas, sveikas, daugiau išlaikytinių neturi), kas reiškia, jog didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Šiuo atveju, atsakovas turi pareigą prie šalių nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Nors atsakovas akcentavo, jog vaiko išlaikymui gali skirti tik iki 200 Eur per mėn., nes reikia automobilį išlaikyti, pilti kurą, mokėti už draudimą, mokėti už sporto klubą, maistą, gyvenamąją vietą, pasitaupyti, tačiau teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tėvų skiriamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra prioritetinis, skirtas patenkinti būtiniausius vaiko poreikius (maistas, rūbai, vaistai, vitaminai, kt.) ir jis negali būti mažinamas tik tuo pagrindu, jog vienam iš tėvų būtų sudaromos sąlygos pagal gaunamas pajamas toliau gyventi tokiomis sąlygomis kaip yra įpratęs. Vaiko gimimas, jo auginimas, auklėjimas, yra neišvengiamai susijęs su finansinėmis išlaidomis tėvams, kurias jie turi prisiimti. Taip pat pastebėtina, kad nors iš atsakovo priteisiama didesnė dalis išlaikymo vaikui, tačiau šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena ir toliau lieka nuolatos gyventi su ieškove, ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teko ir teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, ugdymu, skirti laiką laisvalaikio praleidimui. Šios pareigos šiuo metu apriboja ieškovės galimybes dirbti, norima apimtimi kelti kvalifikaciją, gauti daugiau pajamų, ir, priešingai, niekaip neapriboja atsakovo galimybių dirbti ir uždirbti.

40. Atsižvelgiat į išdėstytas aplinkybes, įvertinus šalių turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, turtinius įsipareigojimus, amžių, sveikatą, kt., konstatuotina, jog yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo vaikui teikimo lygių dalių principo, iš atsakovo nepilnamečiui D. P. (K.) priteisiant išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki sūnaus pilnametystės.

41. Priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

42. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo, t. y. nuo 2022 m. vasario 27 d. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. (2 mėnesiai ir 26 dienos). Kas šiuo atveju sudarytų 774 Eur (270 x 2 mėn. + 234 Eur (už 26 dienas)).

43. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimą pripažįsta, tačiau tik ta suma, kuria sutinka teikti išlaikymą vaikui (iki 200 Eur). Be to, nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimą sutinka mokėti dalimis.

44. Šioje dalyje teismas pažymi, jog išlaikymo įsiskolinimas yra skaičiuojamas nuo teismo nustatytos ir priteistos išlaikymo sumos (šiuo atveju 270 Eur/mėn.), konkretų laikotarpį, per kurį išlaikymas iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo teikiamas. Atsakovas bylą vedė be atstovo, todėl iš jo prašymo gali spręsti, kad atsakovas siekia, kad iš jo teismo sprendimu priteistinas išlaikymo įsiskolinimas būtų išdėstomas ilgesniam laikotarpiui.

45. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

46. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

47. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Vaikas, kaip teisės subjektas, įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu.

48. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamai geros, stabilios, jis pats teismo posėdžio metu akcentavo, kad kiekvieną mėnesį nuo gaunamo darbo užmokesčio susitaupo po 50-100 Eur. Minėta, kad atsakovas dirba toje pačioje darbovietėje nuo 2017 metų, todėl darytina prielaida, jog jis turi santaupų. Be to, ši byla užvesta nuo 2022 m. gegužės mėn., ir nors ieškovas abejojo, kad yra vaiko tėvas, tačiau to kategoriškai neneigė, dėl ko elgdamasis kaip protingas ir rūpestingas asmuo, galėjo per visą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, pasitaupyti daugiau, taip sumažindamas galimus ateityje atsirasiančius asmeninius nepatogumus. Akcentuotina, jog patenkinus atsakovo prašymą dėl priteisto įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išdėstymo ir leidus atsakovui vykdyti išlaikymo prievolę jam patogiu metu, būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, šalių interesų pusiausvyra ir šalių lygiateisiškumas, tokio lengvatinio termino atsakovui taikymas būtų socialiai neteisingas, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.

49. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo pat gimimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo dienos, pagrįstas ir tenkintinas. Priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius ir 26 d., tai yra už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. po 270 Eur per mėnesį, viso 774 Eur (270 x 2 mėn. + 234 Eur (už 26 dienas) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atleista 50 proc. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo pagrindu. Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 21 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, patyrė 370,50 Eur išlaidas. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos sumokėtą žyminį mokestį bei kelionės dėl ekspertizės atlikimo turėtas išlaidas, t. y. 58,60 Eur, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas su šia prašymo dalimi dėl kelionės išlaidų atlyginimo, sutiko.

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Ieškinį tenkinus iš dalies (95 proc. – du reikalavimai 100 proc. ir du reikalavimai 90 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 351,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (370,50 x 95 proc.). Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (viso patirta išlaidų – 10,46 Eur) ir žyminis mokestis, nuo kurio dalies mokėjimo kreipiantis į teismą ieškovė atleista ir kurį sumokėjo. Žyminį mokestį šioje byloje sudaro 240 Eur, t. y. 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 73 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (270 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) bei 17 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 165 Eur žyminio mokesčio (240 - 75) bei 9,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (10,46 x 95 proc.). Minėta, jog ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, abu reikalavimus tenkinus visiškai (už kuriuos ieškovė sumokėjo 50 proc. žyminio mokesčio, nuo kitų reikalavimų atleista), ieškovei iš atsakovo priteistina 75 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė prašo, o atsakovas sutiko, priteisti iš atsakovo kelionės dėl ekspertizės atlikimo turėtas išlaidas, t. y. 58,60 Eur. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). yra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į K..

Nustatyti D. P. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. P. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 774 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) išlaikymo sūnui D. P. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., įsiskolinimą, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 165 Eur žyminio mokesčio bei 9,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 174,94 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 94 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 351,98 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 98 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 60 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų (75 + 58,60).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.