Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3735-618/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini) ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas iš energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės tiektas dujas pagal dujų apskaitos prietaiso rodmenis.

5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-1-0035, kuria susitarė, kad ieškovė parduos atsakovei dujas bei teiks su jomis susijusias sutartyje numatytas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė pirks ir apmokės už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties specialiosios dalies 19 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo vėlesnės iš šių datų: 2018 m. sausio 1 d. arba nuo dujų pajungimo, kai sutarties sudarymo metu vartotojo dujų sistema neprijungta prie dujų skirstymo sistemos, ar atnaujinimo dienos, jei dujų tiekimas buvo sustabdytas. Ieškovė nurodo, kad dujų skaitiklis atsakovei buvo įrengtas ir dujų tiekimas pajungtas 2018 m. sausio 11 d., t. y. nuo šios datos atsakovė galėjo naudoti dujas. Atsakovė nurodo, jog ieškovė neinformavo jos apie skaitiklio įrengimą bei dujų tiekimo pajungimą, todėl nėra aišku, kada daugiabučiame gyvenamajam name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas dujų tiekimas. Byloje pateiktos ieškovės dujų abonentų apskaitos programos kompiuterio lango nuotraukos, kurių duomenimis remiantis nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. daugiabučiame gyvenamajam name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas dujų apskaitos prietaisas Nr. 35634093. 2018 m. sausio 11 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovo V. P. buvo sudarytas dujų paleidimo vartotojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atliktas dujų pirminis paleidimas į buitinio vartotojo sistemą (pirminis).

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėto akto teisinę reikšmę, pažymėjo, jog nors atsakovė nurodė, kad šis aktas yra laikytinas PVM sąskaita faktūra ir jis patvirtina tik aplinkybę, jog ieškovei buvo sumokėta už dujų paleidimą, o ne dujų paleidimo darbų atlikimą, tačiau teismas su šia aplinkybe nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodant, kad visų pirma minėtame akte nurodyta, jog trečiasis asmuo priėmė ieškovės atliktus darbus (35,05 Eur sumai). Antra, akte nurodytas išankstinės sąskaitos numeris – Nr. 53230/2018 - Nr. 17-06520D, kuris nėra tapatus dujų paleidimo vartotojui akto numeriui, t. y. išankstinė sąskaita buvo išrašyta prieš akto sudarymą. Trečia, akte nurodoma, jog bus reikalinga PVM sąskaita faktūra, t. y. akte PVM sąskaita faktūra įvardijama kaip atskiras dokumentas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog labiau tikėtina, kad dujų apskaitos prietaisas Nr. 35634093 buvo įrengtas ir dujų paleidimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), darbai buvo atlikti 2018 m. sausio 11 d.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog, įrengus dujų apskaitos prietaisą Nr. 35634093, jo rodmuo prieš atsakovei pradedant vartoti gamtines dujas buvo 1 m³. Pažymėtina, kad tokią pareigą ieškovė įvykdė – šia aplinkybę, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai savo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. buvo atlikta dujų apskaitos prietaiso Nr. 35634093 gamyklinė patikra (tikrinti apskaitos prietaisai nuo Nr. 35634074 iki Nr. 35635213) ir išduotas 2017 m. balandžio 19 d. patikros sertifikatas. 2017 m. spalio 5 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 7 562,50 Eur sumos už skaitiklius. 2019 m. liepos 11 d. pranešime UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš gamyklos atvežtų skaitiklių rodmuo nebūna daugiau nei 1 m³. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto dujų apskaitos prietaiso Nr. 35634093 gamyklinė patikra atlikta 2017 m. balandžio 13 d., atsakovei jis sumontuotas 2018 m. sausio 11 d., byloje nėra duomenų, kad minėtas prietaisas iki 2018 m. sausio 11 d. būtų naudojamas kitame objekte, vertino, jog labiau tikėtina, kad minėto apskaitos prietaiso rodmuo 2018 m. sausio 11 d. įrengimo metu buvo 1 m³. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

8. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus faktinius įrodymus byloje ir konstatavęs faktą, kad minėto apskaitos prietaiso rodmuo 2018 m. sausio 11 d. įrengimo metu buvo 1 m³, priimdamas sprendimą, juo nesivadovavo, nepripažino, kad atsakovė iki 2018 m. liepos 31 d. pagal to paties apskaitos prietaiso duomenis suvartojo 13 551 m³ dujų. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nesuvartojo 13 551 m³ dujų. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad atsakovė faktiškai dujas pradėjo vartoti laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje nepateikta pakankami duomenų, leidžiančių nustatyti tikslų dujų suvartojimą 2017 m. liepos 18 d. bandymų metu bei visą suvartotų dujų kiekį, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutinka, jog maksimaliai galėjo pasiekti 1 mėn. vidutinį dujų suvartojimą, vertino, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suvartojo 1 806 m³ dujų, t. y. tiek dujų, kiek laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio vidutiniškai per mėnesį suvartota gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) administruojant UAB (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 805,74 Eur skolos (6 035,19 Eur/13 551 m³ x 1 806 m³ + 1,40 Eur (už ilgalaikius perdavimo pajėgumus)).

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dujų apskaitos prietaisas Nr. 35634093 buvo įrengtas ir dujų paleidimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), darbai buvo atlikti 2018 m. sausio 11 d. Nuo šios datos atsakovė privalėjo deklaruoti dujų prietaiso duomenis. Vartotojo (atsakovės) pareigos nustatytos su ieškove sudarytoje sutartyje, pagal kurios 12.1–12.8 punktus vartotoja įsipareigojo ne tik sumokėti už suvartotas dujas, bet ir deklaruoti dujų apskaitos prietaiso rodmenis. Vadovaujantis sutarties 12.6 punktu, vartotojas sutartyje nustatyta tvarka neprivalo deklaruoti per praėjusį atskaitinį laikotarpį suvartoto dujų kiekio ir dujų kiekio matavimo priemonės rodmenų ar pateikti pažymos apie suvartotas dujas tik tuo atveju, jeigu iš anksto, iki ataskaitinio laikotarpio pradžios, raštu ar savitarnos svetainėje informavo tiekėją apie tai, kad per kitą ataskaitinį laikotarpį dujų nevartos. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, prašymų iš atsakovės, jog ji nevartos gamtinių dujų, nebuvo gauta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, vadovaudamasi 2018 m. sausio 8 d. šalių sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties nuostatomis, turėjo pareigą deklaruoti dujų apskaitos prietaiso rodmenis ir pagal pateiktus duomenis tinkamai atsiskaityti už suvartotas dujas, tačiau šios pareigos atsakovė nevykdė ir susidarė įsiskolinimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad šalių pasirašytos sutarties 12.7 punktas nustato, jog pažymos apie suvartotas dujas nustatytu terminu nepateikimas tiekėjui laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad atsakovė, būdama verslininke ir sudariusi ne vieną sutartį su dujų tiekėju, negalėjo nežinoti apie dujų apskaitos prietaiso rodmenų deklaravimą. Svarbu pabrėžti, kad dėl verslininko atsakomybės Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra paaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad įmonei (verslininkui) nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007). Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė veikė nepakankamai rūpestingai, nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtą šalių pasirašytą sutartį.

11. Atsakovė, ginčydama 2018 m. liepos 31 d. akte nurodytų duomenų teisingumą ir savo pareigą atsiskaityti už pagal dujų apskaitos prietaiso duomenis fiksuotą 13 551 m³ suvartotų dujų kiekį nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. buvo atlikti šildymo sistemos bandomieji darbai, 2018 m. liepos 18 d. – pajungtas šildymo sistemos katilas, todėl dujas atsakovė neva galėjo pradėti vartoti tik nuo šio momento. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, jog 2018 m. liepos 16 d. šildymo sistemos šiluminio bandymo akto Nr. V4 duomenimis nustatyta, kad buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos šiluminis bandymas, kuriuo nustatyta, kad šildymo sistema yra tinkama normaliai eksploatuoti. Remiantis byloje pateikto dujų katilo „B. J.“ Nr. (duomenys neskelbtini)3 garantinio talono duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 18 d. buvo atlikta įrenginio patikra ir jis pradėtas eksploatuoti. Byloje pateiktame uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog 2017 m. liepos 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko dujinio šildymo katilo (duomenys neskelbtini) paleidimo derinimo (įvedimo eksploatacijai) darbus, įdiegė bei sureguliavo katilo valdymo automatiką ir perdavė eksploatuoti užsakovui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo katilas buvo pajungtas 2017 m. liepos 18 d. Taip pat teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, kad atsakovė dujas pradėjo vartoti laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Šį faktą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog 2018 m. vasario 20 d. buvo tebevykdomi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai, todėl akivaizdu, kad atsakovė iki statybos darbų pabaigos neturėjo poreikio šildyti šio statybos objekto.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė savo apeliaciniame skunde, faktą, kad atsakovė buvo suinteresuota ir kad atsakovei buvo reikalingas gamtinių dujų tiekimas darbų atlikimo metu, įrodo ir pats gamtinių dujų tiekimo pradėjimo momentas, kuris buvo pasirinktas pačios atsakovės – t. y. gamtinių dujų tiekimas buvo paleistas ne prieš pat perduodant objektą pirkėjui, bet atsakovei tebevykdant objekto statybos darbus. Po dujų apskaitos prietaiso atsakovei sumontavimo 2018 m. sausio 11 d., objektyviai įvertinęs sezoną, kuriuo buvo atliekami statybos darbai, t. y. trys šaltojo sezono mėnesiai (sausis, vasaris, kovas) bei dar keturi mėnesiai, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad patalpų šildymas buvo būtinas ir objekto kokybinei būklei palaikyti, norint atsakovei objektą parduoti, ir bent jau nepabloginti objekto faktinės būklės. Be to, pažymėtina ir tai, kad dujos objekte galėjo būti vartojamos ir ne tik patalpų šildymui.

13. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog 2018 m. liepos 16 d. buvo atlikti šildymo sistemos bandomieji darbai, o 2018 m. liepos 18 d. – pajungtas šildymo sistemos katilas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog iki šio laikotarpio atsakovei dujos nebuvo tiekiamos ir ji pagal dujų apskaitos prietaiso duomenis nebuvo suvartojusi 13 551 m³ dujų.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovei sumontuotas dujų apskaitos prietaisas veikė netinkamai, t. y. apie apskaitos prietaiso Nr. 35634093 netinkamą veikimą jokių signalų ar pranešimų užfiksuota nebuvo.

15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

16. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant energijos vartotojo skolą, apskaitos prietaiso rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamoje byloje atsakovės skola buvo nustatyta faktiškai, kaip to ir reikalauja teisės aktuose reglamentuota tvarka – apskaitos prietaiso Nr.35634093 užfiksuotais rodmenimis. Apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl energijos tiekėjas, įrengdamas vartotojui apskaitos prietaisą ir rinkdamas duomenis apie skolą už suvartotą energiją pagal energijos apskaitos prietaisą, privalo jų laikytis. Pabrėžtina ir tai, kad šiuos prietaiso rodmenis trečiajam su ginču nesusijusiam asmeniui kaip tinkamus pripažino ir pati atsakovė, pasirašydama perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo atsakovė 2018 m. liepos 31 d. perdavė UAB „Vitės valdos“ valdymui objekto inžinerinę įrangą ir dujų apskaitos prietaisą Nr. 35634093 su perdavimo metu užfiksuotais dujų suvartojimo rodmenimis – 13 551 m³.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nesivadovavo tinkamai nustatytais ir užfiksuotais faktiniais dujų apskaitos prietaiso Nr. 35634093 duomenimis. Ieškovė pagrįstai teikė reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius – 6 036,59 Eur skolą už tiektą, apskaitos prietaisu užfiksuotą ir faktiškai suvartotą gamtinių dujų kiekį – 13 551 m³ .

Dėl bylos procesinės baigties

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su dujų apskaitos prietaiso rodmenimis ir dujų naudojimo laikotarpiu, todėl nepagrįstai sumažino priteistinos skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas keistinas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini) ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 120,73 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. sausio 31 d., t. y. už 50 dienų. Sutarties 14.1. punkte numatyta, kad vartotojas, nesumokėjęs už tiekiamus dujas ir suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais, moka tiekėjui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 120,73 Eur delspinigių (6 036,59 Eur x 0,04 proc. x 50 d.).

20. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei šalių ginčą išsprendus ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 177 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą bei 120 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

23. Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 10,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

24. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 6 036,59 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt šešis eurus penkiasdešimt devynis centus) skolos, 120,73 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų septyniasdešimt tris centus) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,90 Eur (dešimt eurų devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.