- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2-3735-618/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01636-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“) atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6 036,59 Eur skolą, 120,73 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2018-01-08 sudarė Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-1-0035 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei dujas ir teikti su jomis susijusias Sutartyje numatytas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Suvartojamų gamtinių dujų apskaitai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018-01-11 buvo įrengtas skaitiklis Nr. 35634093, kurio rodmuo prieš atsakovei pradedant vartoti gamtines dujas buvo 1. Tarp atsakovės ir UAB „Vitės valdos“ buvo sudarytas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo atsakovė 2018-07-31 perdavė UAB „Vitės valdos“ daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinę įrangą ir dujų apskaitos prietaisą (skaitiklį) Nr. 35634093 su perdavimo metu užfiksuotu rodmeniu 13 551 m³. Ieškovė pažymi, kad vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 28.6 punktu, nebuitinis vartotojas, besikreipiantis į tiekimo įmonę dėl dujų pirkimo - pardavimo ar dėl dujų pirkimo -pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo, kai sutartis sudaroma su nauju vartotoju (šiuo atveju - UAB „Vitės valdos“), kai dujų sistema jau yra prijungta prie dujų skirstymo sistemos, turi tiekimo įmonei pateikti, be kita ko, buvusio ir naujo vartotojo pasirašytą dokumentą, kuriame nurodyti tarpusavyje suderinti dujų kiekio matavimo priemonės rodmenys. Nepateikus tokio dokumento naujo vartotojo suvartotas dujų kiekis skaičiuojamas nuo buvusio vartotojo paskutinių deklaruotų apskaitos prietaiso rodmenų. Atsižvelgiant į tai, kad toks dokumentas, kuriame nurodyti UAB „Vitės valdos“ ir atsakovės UAB „Norinta“ tarpusavyje suderinti dujų kiekio matavimo priemonės rodmenys, ieškovei buvo pateiktas, atsakovės skola apskaičiuota vadovaujantis jame nurodytais duomenimis. Pagal šiuos duomenis atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – Sutarties galiojimo laikotarpiu nepilnai atsiskaitė už iki 2018-07-31 daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotas gamtines dujas ir kitas su tuo susijusias paslaugas, dėl ko susidarė 6 036,59 Eur skola. Sutarties Bendrosios dalies 14.1 ir 14.2 punktuose šalys susitarė, kad vartotojas (atsakovė), nesumokėjęs už tiekiamas dujas, suteiktas paslaugas ir ilgalaikių perdavimo pajėgumų ribojimą Sutartyje nustatytais terminais, moka tiekėjui (ieškovei) 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 120,73 Eur delspinigių.
2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino kad 2018-01-11 daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas dujų apskaitos prietaisas ir nuo šio momento atsakovė turėjo galimybę vartoti gamtines dujas. 2018-07-31 tarp atsakovės ir UAB „Vitės valdos“ sudarytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog dujų apskaitos prietaiso rodmuo yra 13 551 m³. Remiantis šiais duomenimis buvo apskaičiuota atsakovės skola ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-01-08 tarp šalių sudaryta Sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei gamtines dujas bei teikti jų perdavimo ir skirstymo paslaugas. Sutarties Specialios dalies 19 punkte nustatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo 2018-01-01 arba nuo dujų pajungimo, kai sutarties sudarymo metu vartotojo dujų sistema neprijungta prie dujų skirstymo sistemos. Sutarties sudarymo metu atsakovei priklausančio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dujų sistema nebuvo pajungta prie dujų skirstymo sistemos, todėl šalių sudaryta Sutartis turėjo įsigalioti nuo sistemos pajungimo momento, kuris fiksuojamas šalims pasirašant atitinkamą aktą. Nagrinėjamu atveju dujų sistemos pajungimo aktas sudarytas nebuvo, todėl nėra aiškus Sutarties įsigaliojimo momentas. Vadovaujantis šalių Sudaryta sutartimi atsakovei turėjo būti įrengta dujų kiekio matavimo priemonė - dujų skaitiklis, kuri įrengiama vadovaujantis ieškovės nustatytais ir viešai tinklapyje skelbiamais procesais (https://www.eso.lt/lt/namams/dujos/paslaugos/duju-isivedimo-procesas.html) - įrengus dujų sistemą sklype yra sudaroma dujų tiekimo sutartis ir suderinamas dujų paleidimo sistemos laikas (Sutarties 1.16, 11.4 punktai). AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ generalinio direktoriaus 2018-01-05 įsakymu Nr. 6 patvirtintų naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklių (toliau – AB „Energijos skirstymo operatorius“ taisyklės) 29.3. punkte nustatyta pareiga operatoriui iš anksto suderinus laiką su sistemos naudotoju ar vartotoju, patekti į teritoriją įrengti dujų kiekio matavimo priemones. AB „Energijos skirstymo operatorius“ taisyklių 30.8 punktas nustato pareigą operatoriui informuoti vartotoją apie duju kiekius <...> pasirašant dujų kiekio matavimo priemonių sumontavimo (pakeitimo) aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovė informacijos apie dujų matavimo priemonės - skaitiklio - įrengimą negavo, dujų paleidimo aktas šalių nebuvo sudarytas. Atsakovei buvo pateikta 2018-11-28 kreditinė PVM sąskaita – faktūra už neva sunaudotas gamtines dujas, perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas, skirstymo sistemos operatoriaus paslaugas 6 035,19 Eur sumai. Minėtą sumą ieškovė apskaičiavo remdamasi 2018-07-31 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo - priėmimo aktu, sudarytu tarp atsakovės ir namo administratoriaus UAB „Vitės valdos“, kuriuo atsakovė perdavė UAB „Vitės valdos“ namo bendrą inžinerinę ir fiksavo dujų apskaitos įrenginio (skaitiklio) Nr. 35634093 rodmenis 2018-07-25 dienai – 13 551 m³. Vis dėlto, ieškovė turi įrodyti aplinkybę, kad atsakovė suvartojo 13 551 m³ dujų. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kaip, kada buvo įrengtas dujų skaitiklis, kokie buvo jo rodmenys įrengimo metu. Ieškovės pateikta dujų abonento apskaitos programos kompiuterio lango nuotrauka nėra dujų skaitiklio įrengimo aktas, neįrodo fakto, kad įrengto dujų skaitiklio rodmuo buvo 1. Po gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo atsakovė negavo iš ieškovės informacijos, susijusios su sutarties vykdymu, t.y. nebuvo informuota apie dujų skaitiklio pastatymą, nepasirašė jo pastatymo akto, kuriame turi būti fiksuojami skaitiklio rodmenys, nedalyvavo sudarant dujų paleidimo aktą. Dėl šios priežasties atsakovei nebuvo žinoma, kad įrengtas dujų apskaitos prietaisas ir statiniui pajungtos dujos. Sutarties 1.19 punkte apibrėžta „ataskaitinio laikotarpio“ sąvoka - laikotarpis nuo pirmos iki paskutinės mėnesio kalendorinės dienos, nustatyta pareiga vartotojui deklaruoti rodmenis. Sutarties 8 skirsnis suteikia teisę tiekėjui (ieškovei) tikrinti dujų kiekio matavimo priemones (8.3 punktas), o Sutarties 12.1 punktas nustato, kad ataskaitinio laikotarpio dujų matavimo prietaisų rodmenis turi teisę fiksuoti tiekėjo darbuotojai. Taigi, kyla klausimas, kaip ieškovė, negaudama duomenų apie atsakovės suvartotas dujas nuo 2018 m. sausio mėn., vykdė pareigą tikrinti dujų kiekį. Aplinkybė, jog ieškovė netikrino dujų skaitiklio leidžia daryti prielaidą, kad laikotarpiu nuo dujų skaitiklio įrengimo iki 2018-07-31 perdavimo - priėmimo akto pasirašymo atsakovė dujų nevartojo.
4. Atsakovė nurodo, kad ji neturėjo jokių objektyvių galimybių sunaudoti 13 551 m³ dujų, kadangi po 2018-01-08 Sutarties sudarymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko statybos darbai, namo karšto vandens ir šildymo sistemos paskirstomieji vamzdžiai nebuvo įrengti, t.y. namo šildymo sistema nebuvo baigta montuoti ir netinkama eksploatuoti. 2018 žiemą - pavasarį name vyko statybiniai darbai ir dar tik vyko šildymo sistemos montavimo darbai, todėl dujos name objektyviai negalėjo būti ir faktiškai nebuvo naudojamos. Dujos buvo pradėtos naudotos tik katilinės patikrinimo metu 2018-07-18, po to sistema vėl buvo išjungta, nes namas neeksploatuojamas, o patikrinimas vyko vasarą ir jokio poreikio naudoti dujas negyvenamame name nebuvo. Patikrinimo metu statinio katilinė dirbo apie 4 val., dujinio katilo maksimalus valandinis dujų sunaudojimas, nurodytas pateikiamoje katilo techninėje dokumentacijoje, yra 9,85 m³ per valandą. Taigi, patikrinimo metu faktinis dujinio katilo dujų sunaudojimas galėjo būti ne daugiau kaip 3 m³ per valandą, iš viso 12 m³ (4 h x 3 m³) techniškai galimas sunaudotų dujų kiekis.
5. Atsakovė pažymi, jog ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 120,73 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos nevykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartinę prievolę viena šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Ieškovė neįvykdė savo pareigos tinkamai įrengti dujų skaitiklį, atsisakė bendradarbiauti, todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą stabdyti prievolės vykdymą. Be to, teikdama delspinigių skaičiavimą ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė Sutartį, kadangi nėra aišku, kada sutartis įsigaliojo, kiek dujų atsakovė faktiškai suvartojo, ieškovė, tinkamai neatlikusi ir nepridavusi dujų skaitiklio įrengimo darbų, neperdavusi jų atsakovei neturi jokio teisėto pagrindo rašyti ir teikti apmokėjimui sąskaitų ir skaičiuoti delspinigių/palūkanų, nes nėra atsakovės kaltės dėl termino atsiskaityti praleidimo, todėl atsakovei negali būti taikomos pasekmės - delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su aplinkybe, jog atsakovė maksimaliai galėjo pasiekti 1 mėn. vidutinį dujų suvartojimą, t.y. suvartoti dujų už 1 061,13 Eur. Su kita ieškinio dalimi nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Žinodama, kad dujų paleidimas į gyvenamąją namą gali užtrukti, atsakovė 2018-01-08 Sutartį su ieškove sudarė iš anksto, t.y. dar neturėdama faktinės galimybės vartoti dujas. Po šios Sutarties sudarymo gyvenamajame name toliau vyko statybos darbai, šildymo sistemos katilas nebuvo pajungtas, todėl atsakovė neturėjo galimybės vartoti dujas. 2018-07-16 buvo atlikti šildymo sistemos bandomieji darbai, 2018-07-18 – pajungtas šildymo sistemos katilas, todėl dujas atsakovė galėjo pradėti vartoti tik nuo šio momento. Pažymėjo, jog nors 2018-07-31 perdavimo - priėmimo akto nurodytas dujų skaitiklio rodmuo yra 13 551 m³, tačiau atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. tiek dujų suvartoti negalėjo. Pagal byloje pateiktus duomenimis matyti, jog gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmus namo administratoriui UAB „Vitės valdos“, dujų suvartojimas analogišku laikotarpiu buvo žymiai mažesnis, nors gyvenamasis namas jau buvo pabaigtas statyti, į jį pradėjo keltis gyventojai, t.y. objektyviai turėjo būti suvartojama daugiau dujų.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Norstatus“, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 036,59 Eur skolą už suvartotas dujas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo dujų pajungimo 2018-01-11 iki 2018-07-25 atsakovė suvartojo 13 551 m³ dujų. Atsakovė sutinka su prievole atsiskaityti už suvartotas dujas, tačiau nesutinka su 13 551 m³ suvartotu dujų kiekiu. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, kiek dujų ginčo laikotarpiu suvartojo atsakovė.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
10. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
11. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-01-08 tarp šalių sudaryta Sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei dujas ir teikti su jomis susijusias Sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties Specialiosios dalies 19 punkte nustatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo vėlesnės iš šių datų: 2018-01-01 arba nuo dujų pajungimo, kai Sutarties sudarymo metu vartotojo dujų sistema neprijungta prie dujų skirstymo sistemos, ar atnaujinimo dienos, jei dujų tiekimas buvo sustabdytas. Ieškovė nurodo, kad dujų skaitiklis atsakovei buvo įrengtas ir dujų tiekimas pajungtas 2018-01-11, t.y. nuo šios datos atsakovė galėjo naudoti dujas. Atsakovė nurodo, jog ieškovė neinformavo jos apie skaitiklio įrengimą bei dujų tiekimo pajungimą, todėl nėra aišku, kada daugiabučiame gyvenamajam name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas dujų tiekimas.
13. AB „Energijos skirstymo operatorius“ taisyklių 29.3 punkte nustatyta, kad operatorius turi teisę iš anksto suderinus laiką su Sistemos naudotoju ar vartotoju, patekti į teritorijas (namų valdas) ir (ar) patalpas eksploatuojant vartotojo valdose esančias sistemos dalis, įrengti, perkelti, prižiūrėti, keisti dujų kiekio matavimo priemones. Vadovaujantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ taisyklių 30.3 punktu viena iš operatoriaus pareigų teikiant skirstymo paslaugą yra pagal teisės aktų reikalavimus įsirengus vartotojo sistemą ir sudarius atitinkamas sutartis su dujų tiekimo įmone ir (ar) perdavimo sistemos operatoriumi, per 5 darbo dienas nuo Sistemos naudotojo prašymo dėl skirstymo paslaugos suteikimo ir gauto apmokėjimo už pirminio dujų paleidimo darbus gavimo, prijungti vartotojo sistemą prie Operatoriaus sistemos. Sistemos naudotojas turi teisę dalyvauti Operatoriui keičiant, tikrinant dujų kiekio matavimo priemones, plombas, kartu su Operatoriaus atstovu dalyvauti plombuojant dujų kiekio matavimo priemones, išardomus dujų sistemos sujungimus bei įtaisus, kai jie įrengti vartotojo valdomame turte (sklype, pastate ar kitame turte) (AB „Energijos skirstymo operatorius“ taisyklių 32.2, 34.2 punktai).
14. Byloje pateiktos ieškovės dujų abonentų apskaitos programos kompiuterio lango nuotraukos duomenimis nustatyta, kad 2018-01-11 daugiabučiame gyvenamajam name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas dujų apskaitos prietaisas Nr. 35634093. 2018-01-11 tarp ieškovės ir trečiojo asmens „Norstatus“ atstovo V. P. buvo sudarytas dujų paleidimo vartotojui aktas Nr. 53230/2018 - Nr. 8-18, kuriame nurodyta, jog atliktas dujų pirminis paleidimas į buitinio vartotojo sistemą (pirminis). Teismas pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad šis aktas yra laikytinas PVM sąskaita – faktūra ir patvirtina tik aplinkybę, jog ieškovei buvo apmokėta už dujų paleidimą, o ne dujų paleidimo darbų atlikimą, tačiau teismas su šia aplinkybe nesutinka. Visų pirma, minėtame akte nurodyta, jog trečiasis asmuo priėmė ieškovės atliktus darbus (35,05 Eur sumai). Antra, akte nurodytas išankstinės sąskaitos numeris - Nr. 53230/2018 - Nr. 17-06520D, kuris nėra tapatus dujų paleidimo vartotojui akto numeriui, t.y. išankstinė sąskaita buvo išrašyta prieš akto sudarymą. Trečia, akte nurodoma, jog bus reikalinga PVM sąskaita – faktūra, t.y. akte PVM sąskaita – faktūra įvardijama kaip atskiras dokumentas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad dujų apskaitos prietaisas Nr. 35634093 buvo įrengtas ir dujų paleidimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), darbai buvo atlikti 2018-01-11.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šiuo atveju darbus priėmė ne pati atsakovė, o trečiojo asmens UAB „Norstatus“ atstovas V. P., tačiau tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2015-05-22 buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, notarinio registro Nr. 6156, kurios 5.3. punkte nustatyta, kad partneriai susitaria, jog, tvarkant bendrus reikalus abiejų partnerių vardu, taip pat turi teisę veikti ir bet kuris iš partnerių. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.972 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandorį sudariusio partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimu, išskyrus atvejus, kai jie įrodo, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėti darbai trečiajam asmeniui buvo perduoti pagrįstai.
16. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovė nurodo, kad remiantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ taisyklių 30.8. punktu ieškovei įrengus dujų apskaitos prietaisą tarp šalių turėjo būti sudarytas aktas, kuriame turėjo būti užfiksuoti įrengto dujų skaitiklio rodmenys. Minėtų taisyklų 30.8. punkte numatyta, kad operatorius teikdamas skirstymo paslaugą turi informuoti SN-vartotoją, vartotoją apie dujų kiekio matavimo priemonių maksimalaus leistino dujų srauto apskaitos vietoje (Qmax, m³/h) ir (ar) minimalaus leistino dujų srauto apskaitos vietoje (Qmin, m³/h), kurie nurodyti skirstymo sutartyje ar dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyje su tiekimo įmone, pakeitimus, pasirašant dujų kiekio matavimo priemonių sumontavimo (pakeitimo) aktą, SN-tiekimo įmonę – pateikiant informaciją ESPS, raštu ar kitais būdais. Taigi, minėta nuostata numato pareigą pasirašyti dujų kiekio matavimo priemonių sumontavimo (pakeitimo) aktą įvykus dujų kiekio matavimo priemonių maksimalaus/minimalaus leistino dujų srauto pakeitimams. Nagrinėjamu atveju atsakovei dujų apskaitos prietaisas buvo įrengiamas pirmą kartą. Vis dėlto ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog įrengus dujų apskaitos prietaisą Nr. 35634093 jo rodmuo prieš atsakovei pradedant vartoti gamtines dujas buvo 1 (CPK 178 straipsnis).
17. Ieškovė nurodo, kad aplinkybę, jog dujų apskaito prietaiso Nr. 35634093 rodmuo 2018-01-11 įrengimo metu buvo 1, patvirtina byloje pateiktas užduoties Nr. D900 išrašas. Vis dėlto, teismas pažymi, kad minėtus duomenis užpildė ieškovės darbuotojas, užduoties Nr. D900 išrašas nėra pasirašytas atsakovės, byloje nėra kitų duomenų apie tai, jog atsakovė būtų patvirtinusi dujų apskaito prietaiso Nr. 35634093 rodmenis įrengimo metu, todėl siekiant įvertinti, koks buvo apskaitos prietaiso rodmuo jo įrengimo metu svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-04-13 buvo atlikta dujų apskaitos prietaiso Nr. 35634093 gamyklinė patikra (tikrinti apskaitos prietaisai nuo Nr. 35634074 iki Nr. 35635213) ir išduotas 2017-04-19 patikros sertifikatas. 2017-10-05 UAB „Vilduja“ pateikė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą 7 562,50 Eur sumai už skaitiklius. 2019-07-11 pranešime UAB „Vilduja“ nurodė, kad iš gamyklos atvežtų skaitiklių rodmuo nebūna daugiau nei 1 m³. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto dujų apskaitos prietaiso Nr. 35634093 gamyklinė patikra atlikta 2017-04-13, atsakovei jis sumontuotas 2018-01-11, byloje nėra duomenų, kad minėtas prietaisas iki 2018-01-11 būtų naudojamas kitame objekte, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad minėto apskaitos prietaiso rodmuo 2018-01-11 įrengimo metu buvo 1 m³.
19. Taisyklių 29.8. punkte nustatyta, kad kai sutartis sudaroma pirmą kartą su nauju vartotoju, kurio dujų sistema yra prijungta prie dujų skirstymo sistemos – papildomai pateikti pasirašytą buvusio ir naujo vartotojo dokumentą, kuriame nurodyti tarpusavyje suderinti dujų kiekio matavimo priemonių rodmenys. Nepateikus tokio dokumento naujo vartotojo suvartotas dujų kiekis skaičiuojamas nuo buvusio vartotojo paskutinių deklaruotų dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Vitės valdos“ 2018-07-31 buvo sudarytas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė, o UAB „Vitės valdos“ priėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendrąją inžinerinę įrangą – dujų apskaitos įrenginį (skaitiklį) Nr. 35634093, 2018-07-25 rodmenys 13 551 m³. Vis dėlto, siekiant nustatyti atsakovės suvartotų dujų kiekį, pastarai ginčijant aplinkybę, jog ji suvartojo 13 551 m³ dujų, t.y. ginčijant 2018-07-31 akte nurodytų duomenų teisingumą, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis.
20. Atsakovė nurodo, jog 2018-07-16 buvo atlikti šildymo sistemos bandomieji darbai, 2018-07-18 – pajungtas šildymo sistemos katilas, todėl dujas atsakovė galėjo pradėti vartoti tik nuo šio momento. Ieškovė su šiomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad remiantis pastato dujų sistemos techniniu pasu ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018-01-04 pažyma, atsakovės dujų sistema buvo parengta ir dujų vartojimas galėjo prasidėti jau 2018-01-11, t.y. įrengus dujų apskaitos prietaisą ir ieškovei paleidus dujų tiekimą. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dujų sistemos techninio paso Nr. 3 II skirsnio „Dujų sistemos charakteristika“ duomenimis nustatyta, jog pastato dujų sistemą sudaro 12 m ilgio dujotiekis, dujinis katilas „Junkers“, uždarymo, išmetimo vožtuvai Dn32. Techninio paso VII skirsnyje „Pastato dujotiekio bandymas“ nurodyta, jog 2017-12-29 buvo atlikti dujotiekio mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymai. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog bandymų metu buvo tikrinama atkarpa nuo įvadinio dujinio čiaupo Dn32 iki dujinio rut. ventilio Dn32 prie vidaus šildymo katilo (VŠK). Taigi, techniniame pase nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2017-12-29 bandymų metu jau buvo pajungtas šildymo katilas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018-01-04 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje nurodoma, jog pastato vidaus įrenginiai: dujotiekis d32, ilgis 12 m., uždarymo įtaisas d32 1 vnt., dujų atkirtos vožtuvas d32 iki vidaus šildymo katilo (VŠK) Junkers 99 kW „C“ (be šildymo sistemos) atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Taigi, minėta pažyma neapima vidaus šildymo katilo. 2018-07-16 šildymo sistemos šiluminio bandymo akto Nr. V4 duomenimis nustatyta, kad buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos šiluminis bandymas, kuriuo nustatyta, kad šildymo sistema yra tinkama normaliai eksploatuoti. Byloje pateikto dujų katilo „Bosch Junkers“ Nr. ZBR100-3 garantinio talono duomenimis nustatyta, kad 2018-07-18 buvo atlikta įrenginio patikra ir jis pradėtas eksploatuoti. UAB „Termoservisas“ pateikė atsakovei 2017-07-18 PVM sąskaitą – faktūrą 327,07 Eur sumai už šildymo sistemos technikos paleidimą ir derinimą. Byloje pateiktame UAB „Termoservisas“ rašte nurodyta, jog 2017-07-18 UAB „Termoservisas“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko dujinio šildymo katilo „Junkers ZBR100-3“ paleidimo derinimo (įvedimo eksploatacijai) darbus, įdiegė bei sureguliavo katilo valdymo automatiką ir perdavė eksploatuoti užsakovui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas, konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo katilas buvo pajungtas 2017-07-18.
21. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti yra tai, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog 2018-02-20 buvo tebevykdomi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai, todėl akivaizdu, kad atsakovė iki statybos darbų pabaigos neturėjo poreikio šildyti šio statybos objekto.
22. Kaip jau minėta, 2018-07-31 aktu atsakovė perdavė UAB „Vitės valdos“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dujų apskaitos įrenginį (skaitiklį) Nr. 35634093. Byloje pateiktais UAB „Vitės valdos“ duomenimis apie dujų suvartojimą nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. spalio mėn. daugiabučiame name dujų suvartota nebuvo. 2018 m. lapkričio mėn. suvartota 2 515 m³ dujų, 2018 m. gruodžio mėn. - 2 196 m³ dujų, 2019 m. balandžio mėn. – 1 305 m³ dujų, 2019 m. gegužės mėn. – 422 m³ dujų, 2019 m. birželio mėn. – 405 m³ dujų. Pažymėtina, kad nurodytais duomenimis taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sunaudota iš viso 15 549 m³ dujų (29 100 m³ - 13 551 m³), kas sudaro vidutiniškai 1 413,54 m³ per mėnesį (15 549 m³/11 mėn.). Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovės 2019-05-03 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. suvartotas dujų kiekis sudaro iš viso 6 843 m³ - atitinkamai nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. dujų nesuvartota - tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie dujų suvartojimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., t.y. nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šiuo laikotarpiu dujų nebuvo suvartota. Tokiu būdu nustatydamas suvartotą dujų kiekį laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. birželio mėn., teismas vadovaujasi skirtumu tarp dujų apskaitos įrenginio (skaitiklio) Nr. 35634093 rodmens, nurodyto 2018-07-31 akte (13 551 m³), ir UAB „Vitės valdos“ pateiktame išraše už 2019 m. birželio mėn. (29 100 m³). Tai reiškia, kad laikant, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-07-25 suvartojo 13 551 m³ dujų, t.y. vidutiniškai 2 259 m³ per mėnesį (13 551 m³/6 mėn.), ji dujų suvartodavo beveik dvigubai daugiau nei buvo suvartota gyvenamąjį namą administruojant UAB „Vitės valdos“. Atitinkamai lyginant atsakovės ir UAB „Vitės valdos“ dujų suvartojimą panašiu metų laikotarpiu, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. gyvenamąjį namą administruojant UAB „Vitės valdos“ suvartota iš viso 10 838 m³ (29 100 m³- 18 262 m³) dujų, kas sudaro vidutiniškai 1 806 m³ (10 838 m³/ 6 mėn.) per mėnesį, t.y. apie 400 m³ per mėnesį daugiau nei atsakovė, nors, kaip minėta, labiau tikėtina, kad dujų suvartojimas objektą perėmus UAB „Vitės valdos“ turėjo išaugti, kadangi buvo užbaigtos daugiabučio namo statybos, į jį turėjo pradėti keltis gyventojai.
23. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nesuvartojo 13 551 m³ dujų. Vadovaujantis Sprendimo 21, 22 punktuose nurodytais motyvais, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė faktiškai dujas pradėjo vartoti laikotarpiu nuo 2017-07-16 iki 2017-07-18. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju byloje nepateikta pakankami duomenų, leidžiančių nustatyti tikslų nustatyti dujų suvartojimą 2017-07-18 bandymų metu bei visą suvartotų dujų kiekį, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė sutinka, jog maksimaliai galėjo pasiekti 1 mėn. vidutinį dujų suvartojimą, vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suvartojo 1 806 m³ dujų, t.y. tiek dujų, kiek laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. vidutiniškai per mėnesį suvartota gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojant UAB „Vitės valdos“. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 805,74 Eur skolos (6035,19 Eur/13 551 m³ x 1 806 m³ + 1,40 Eur (už ilgalaikius perdavimo pajėgumus)).
24. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 120,73 Eur delspinigius už laikotarpi nuo 2018-12-13 iki 2019-01-31, t.y. už 50 dienų. Sutarties 14.1. punkte numatyta, kad vartotojas, nesumokėjęs už tiekiamus dujas ir suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytais terminais, moka tiekėjui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 16,11 Eur delspinigių (805,74 Eur x 0,04 proc. x 50 d.).
25. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 177,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 14 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 24,78 Eur (177,00 Eur x 14 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 853,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 1 815,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 86 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteistina 1 593,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Atlikus tarpusavio užskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 1 568,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 593,58 Eur – 24,78 Eur).
29. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 9,37 Eur (10,90 Eur x 86 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1,53 Eur (10,90 Eur x 14 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ 805,74 Eur skolą, 16,11 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 821,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“) 1 568,80 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“) į valstybės biudžetą 9,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ į valstybės biudžetą 1,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.