- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-649-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Doleta Export“
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Valbusta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Doleta Export“ ir trečiojo asmens A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Doleta Export“ dėl sutarties nutraukimo, pirkėjo sumokėtų pagal pardavėjo neįvykdytą sutartį pinigų grąžinimo ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – A. G., V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Valbusta“, kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ZP-DEXP 14-024 dėl pardavėjo kaltės, priteisti ieškovei jos jau sumokėtus pagal atsakovės neįvykdytą sutartį 13 842,39 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad trečiojo asmens V. P. iniciatyva tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. vasario 24 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ZP – DEXP 14 – 024, pagal kurią atsakovė turėjo įstatyti langus į ieškovės statomus kotedžus. Šiam tikslui ieškovė per kelis kartus išmokėjo V. P. grynaisiais pinigais 13 842,39 Eur (47 795 Lt). Ieškovės vadovas S. K. pažymėjo, kad iš atsakovės įsigytų langų, jų įstatymą ieškovės statomuose kotedžuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nespėjo patikrinti, nes 2014 m. rugpjūčio 28 d. sunkiai sirgo ir dėl ligos buvo nedarbingas iki 2015 m. vasario 19 d. Tuo tarpu apmokėjimą gavusi atsakovė savo sutartinių prievolių nevykdė visiškai – be šalių sulygto gaminių priėmimo – perdavimo akto nėra pateikusi ieškovei ir kitų Sutartyje numatytų priedų. Ieškovė nėra gavusi suderinti esminių Sutarties dokumentų: gaminių išpildymo dokumentacijos, gaminių specifikacijos ir darbo projekto, kurie Sutarties 9.1. p. nurodyti kaip jos priedai Nr. 1 – 3. Nepaisant raštiškų ieškovės atstovo reikalavimų, atsakovė nesiėmė priemonių pašalinti sandorio įvykdymo trūkumus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad dėl medienos ir aliuminio gaminių pagaminimo užsakymo kreipėsi trečiasis asmuo A. G.. Iš atsakovės pusės šių gaminių užsakymo ir pardavimo procese dalyvavo atsakovo projektų vadovas Ž. P., kuriam A. G. nurodė, kad gaminių pirkėja bus ieškovė ir pateikė projektų vadovui ieškovę atstovaujančio asmens V. P. kontaktinius duomenis. Atsakovei parengus sutartį, jos atsiimti sutarties pasirašymui atvyko V. P., kuris vėliau grąžino 2014 m. vasario 24 d. tarp ieškovės, atstovaujamos S. K., ir atsakovės pasirašytos Sutarties vieną egzempliorių. Atsakovė pažymi, kad grynuosius pinigus atsakovei atnešdavo A. G.. Kadangi Sutarties vykdymą iš ieškovės pusės kuravo ieškovę atstovavęs V. P., būtent jis atsakovės projektų vadovui nurodė Sutartyje įrašyti gaminių pristatymo adresą Vaduvos g. 2, Vilniuje. Apie pagamintus gaminius atsakovė informavo A. G. ir V. P.. Be to, V. P. atsakovų projektų vadovui nurodė, kad gaminius reikės pristatyti į kitą vietą, juos sumontavus priims ir aktą pasirašys atsakingas asmuo. 2014 m. birželio 6 d. po gaminių sumontavimo minėtoje vietoje buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. Sutarties 3.1 p. dėl atsiskaitymo tvarkos buvo sutarta, kad likusi suma 5000 Lt (1 443 Eur) sumokama po gaminių priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Kadangi gaminiai jau buvo sumontuoti ir pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, A. G. atnešė atsakovui 5000 Lt (1 443 Eur), o atsakovas išrašė 2014 m. birželio 9 d. kasos pajamų orderį Nr. 099 bei 2014 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 460 47 795 Lt (13 842,39 Eur) sumai. Kartu su šiuo paskutiniu kasos pajamų orderiu ir sąskaita – faktūra V. P. buvo įteiktas ir atsakovės vienasmeniškai išrašytas gaminių techninio paso originalas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ginčo sutartis buvo tinkamai įvykdyta iš atsakovės pusės. Ieškovė teigia, kad pagal ginčo sutartį sulygtų gaminių negavo, jie jai nebuvo perduoti, į ieškovės statytą objektą Vilniuje šie gaminiai nebuvo sumontuoti. Atsakovė teigia, kad ji tinkamai įvykdė ginčo sutartį, pagamino sutartus gaminius, juos perdavė ieškovės įgaliotiems asmenims, kurie pakeitė gaminių pristatymo vietą.
4. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ir įtikinamai nepaaiškino, kodėl atsakovė trečiųjų asmenų A. G. ir V. P. veiksmus (nurodymus) laikė ieškovės tinkamai įgaliotų atstovų veiksmais. Byloje yra pateiktas 2014 m. birželio 6 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas, atsakovės teigimu, patvirtinantis ginčo sutarties tinkamą įvykdymą. Šiame perdavimo akte nurodyta, kad perduota 21,36 m² medinių langų, 9 vnt. medinių palangių ir 4,55 m² aliuminių durų. Lyginant šiame akte nurodytus gaminius su ginčo sutartimi ir 2014 m. birželio 9 d. sąskaitą-faktūrą serija DEX Nr. 460, matyti, kad perduoti yra kiti gaminiai nei nurodyta ginčo sutartyje. Minėtu aktu perduoti gaminiai atitinka atsakovės į bylą pateiktuose 2014 m. vasario 28 d. atsakovo projektų vadovo Ž. P. parengtuose Sutarties priede Nr. 2 gaminių specifikacijoje, 2014 m. kovo 13 d. sutarties priede Nr. 2 – aliuminio lauko durų specifikacijoje ir 2014 m. kovo 13 d. sutarties priede Nr. 1 apie durų išpildymą nurodytus gaminius. Šį perdavimo aktą pasirašė atsakovo projektų vadovas Ž. P. ir S. Č.. Bylos nagrinėjimo metu dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad S. Č. niekaip nėra susijęs su ieškove.
5. Nagrinėjamoje byloje ieškovės vadovas S. K. sudarė ginčo sutartį, pasirašė visus kasos pajamų orderius, priėmė sąskaitą – faktūrą pagal ginčo sutartį. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ir įtikinamai nepaaiškino, kodėl atsakovė trečiųjų asmenų A. G. ir V. P. veiksmus (nurodymus) laikė ieškovės tinkamai įgaliotų atstovų veiksmais. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tretiesiems asmenims A. G. ir (ar) V. P. ieškovas būtų pavedęs (įgaliojęs) atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, susijusius su ginčo sutartimi. Atsakovė taip pat neįrodė, kad S. Č., atsakovo teigimu, priėmęs darbus pagal ginčo sutartį, būtų veikęs ieškovės vardu ir interesais.
6. 2014 m. vasario 28 d. atsakovės projektų vadovo Ž. P. parengtuose Sutarties priede Nr. 2 gaminių specifikacijoje, 2014 m. kovo 13 d. sutarties priede Nr. 2 – aliuminio lauko durų specifikacijoje ir 2014 m. kovo 13 d. sutarties priede Nr. 1 apie durų išpildymą fiksuoti užsakytų gaminių pakeitimai, tačiau jie buvo derinami su trečiaisiais asmenimis A. G. ir V. P.. Taip pat ir gaminių pristatymo vietos pakeitimas nebuvo derinamas su tinkamai įgaliotu ieškovės atstovu. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės pateikti ginčo sutarties priedai bei gaminių pristatymo vietos pakeitimas nebuvo suderinti su tinkamai įgaliotu ieškovės atstovu. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statybos objekte, kuriam buvo skirti pagal ginčo sutartį užsakyti gaminiai, buvo sumontuoti kiti gaminiai. Bylos medžiaga leidžia teismui prieiti prie išvados, kad ieškovė neišreiškė valios keisti ginčo sutarties sąlygas dėl gaminių asortimento ir kitų požymių bei dėl pristatymo vietos. Dėl to atsakovės ir trečiųjų asmenų A. G. ir V. P. sudaryti sandoriai (dėl gaminių ir pristatymo vietos pakeitimo), kuriems ieškovė nepritarė, negali sukelti teisinių pasekmių ieškovei.
7. Tiek pati ginčo sutartis, tiek kasos pajamų orderiai, tiek sąskaita faktūra yra pasirašyti paties ieškovės vadovo. Tuo tarpu atsakovė, nors ir matydama, jog ieškovės vadovas pats pasirašo svarbiausius sutarties vykdymui dokumentus, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kad įsitikintų ieškovės valia keisti ginčo sutarties sąlygas, vykdė nurodymus trečiųjų asmenų, neįsitikinęs jų atstovavimo pagrindu. Toks atsakovės elgesys teismo vertinamas kaip aplaidus ir nerūpestingas. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismas prieina prie išvados, kad atsakovė neįrodė, jog (i) šalys susitarė, kad ginčo sutartimi sulygti gaminiai bus nebegaminami ir bus gaminami kiti gaminiai; (ii) ieškovės tinkamai įgaliotas asmuo pakeitė gaminių pristatymo vietą; (iii) atsakovė tinkamai perdavė darbus tinkamam ieškovės atstovui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei nepagaminus pagal ginčo sutartį užsakytų gaminių ir jų nepristačius bei nesumontavus į ginčo sutartyje nurodytą vietą, atsakovė laikoma pažeidusia rangos sutartį, t. y. neatlikus sulygto darbo ir jo rezultato neperdavus užsakovui, kas yra rangos sutarties esminės sąlygos. Teismo vertinimu, tai yra esminis ginčo sutarties pažeidimas, suteikiantis teisinį pagrindą ieškovei reikalauti vienašališko ginčo sutarties nutraukimo. Todėl ieškovė turi teisinį ir faktinį pagrindą reikalauti iš atsakovės grąžinti pagal ginčo sutartį sumokėtus 13 842,38 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Doleta export“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokiu adresu ieškovei turėjo būti pristatyti gaminiai, kad Sutartis būtų laikoma įvykdyta tinkamai.
8.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė S. K. klaidų įtakos šalių ginčui. Šališkai atsakomybę ir riziką priskyrė tik Atsakovei, o ne Ieškovei, ir nepagrindė šios išvados jokiais argumentais.
8.3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, kodėl dėl 2014-02-24 Sutarties nutraukimo, kurios įvykdymas buvo patvirtintas 2014-06-06 darbų priėmimo-perdavimo aktu bei 2014-06-09 PVM sąskaita-faktūra, nutraukimo į pirmosios instancijos teismą ieškovė kreipėsi tik 2017-08-22.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis Šalių santykius traktavo kaip rangos teisinius santykius.
Atsiliepimas
9. Ieškovė mažoji bendrija „Valbusta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė, be kitų argumentų, nurodo šiuos argumentus:
10.1. Sutarties vykdymo laikotarpiu 2014-02-24 – 2014-06-09, V. P. neturėjo kompetencijos veikti juridinio asmens vardu. Be to, ir pati mažosios bendrijos dalininkė neturi kompetencijos veikti jos įsteigto juridinio asmens vardu.
10.2. Atsakingi apeliantės darbuotojai, prieš priduodami rangos darbų rezultatą, privalėjo iš priėmimo - perdavimo aktą pasirašiusio asmens pareikalauti jo kompetenciją priimti didelės vertės produkciją patvirtinantį dokumentą.
10.3. Atsakovės 2014-02-28 ir 2014-03-13 parengti projektinė dokumentacija ir komercinis pasiūlymas skirti „p. A.“ arba „p. A. G.“ užsakovo kontaktiniuose rekvizituose nurodytas duomuo „Pasvalys“. Tai reiškia, kad nuo Sutarties vykdymo pradžios 2014-02-24 užsakymas buvo skirtas ne Ieškovei, bet kitiems, su pastaruoju jokiais ryšiais nesusijusiems, asmenims.
10.4. Nepaisant to, kad Sutartis pavadinta „pirkimo-pardavimo“, teismas teisingai ją kvalifikavo kaip „rangos sutartį“.
Šalies argumentai
11. Trečiasis asmuo A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
11.1. Su ieškovės vadovu buvo sutarta, jog pas atsakovę užsakomi gaminiai bus daromi ieškovės įmonės vardu, tačiau skirti trečiojo asmens mamos namui, taip siekiant gauti didesnę nuolaidą užsakius didesnį kiekį gaminių.
11.2. Nors ieškovė teigia, kad iš atsakovės užsakinėjo visai kitokius gaminius, nei kad atsakovė pagamino, tačiau visus atsakovės atliktus darbus priėmė, išrašytą sąskaitą-faktūrą apmokėjo.
11.3. Tinkamą sutarties įvykdymą pagrindė ne tik pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, bet ir 2014-06-09 išrašyta sąskaita-faktūra, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, priimtas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.
Atsiliepimas
12. Ieškovė mažoji bendrija „Valbusta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė, be kitų argumentų, nurodo šiuos argumentus:
12.1. Apeliantas, bandydamas suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, savo procesinį dokumentą grindžia tikrovei neatitinkančiais argumentais ir teiginiais, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms ginčo aplinkybėms.
Atsiliepimas
12.2. Nei apeliantui, nei atsakovei nebuvo suteikta pagrindo manyti, kad veikęs kaip kurjeris kitas trečiasis asmuo yra kompetentingas vienasmeniškai keisti Sutarties sąlygas.
12.3. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai pagal turinį neatitinka nei jo 2014-02-24 parengtos Sutarties teksto, nei paties 2014-06-09 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros turinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės MB „Valbusta“ ir apeliantės UAB „Doleta export“ 2014 m. vasario 24 d. buvo sudaryta sutartis Nr. ZP – DEXP 14 – 024, pagal kurią atsakovė turėjo pagaminti ir perduoti ieškovui 11 vnt. medienos gaminių ir 2 vnt. aliuminio gaminius. Ieškovė, atstovaujama vadovo S. K., sumokėjo apeliantei iš viso 13 842,38 Eur. Pagal ginčo sutartį apeliantė išrašė ieškovui 2014 m. birželio 9 d. sąskaitą-faktūrą serija DEX Nr. 460 47 795 Lt (13 842,39 Eur) sumai, šioje sąskaitoje nurodyti gaminiai atitinka ginčo sutartyje nurodytus gaminius. 2014 m. birželio 6 d. darbų priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad perduota 21,36 m² medinių langų, 9 vnt. medinių palangių ir 4,55 m² aliuminių durų. Lyginant šiame akte nurodytus gaminius su ginčo sutartimi ir 2014 m. birželio 9 d. sąskaitą-faktūrą serija DEX Nr. 460, matyti, kad perduoti yra kiti gaminiai nei nurodyta ginčo sutartyje. Minėtu aktu perduoti gaminiai atitinka apeliantės į bylą pateiktuose 2014 m. vasario 28 d. atsakovo projektų vadovo Ž. P. parengtuose Sutarties priede Nr. 2 gaminių specifikacijoje, 2014 m. kovo 13 d. sutarties priede Nr. 2 – aliuminio lauko durų specifikacijoje ir 2014 m. kovo 13 d. sutarties priede Nr. 1 apie durų išpildymą nurodytus gaminius.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo teisinių santykių kvalifikavimo ir sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog tarp šalių susiklostė ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, bet rangos, o taip pat nustatė, jog rangos sutartimi sutarti darbai nebuvo atlikti, todėl apeliantė privalo grąžinti ieškovei gautus mokėjimus. Apeliantai savo ruožtu nurodo, jog teisiniai santykiai kvalifikuoti netinkamai, o sutartis buvo tinkamai įvykdyta.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
18. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog teismas priimdamas sprendimą yra saistomas tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų, tačiau teisinių santykių kvalifikavimą privalo atlikti pats. Šalių nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas, nulemtas šalių pozicijos byloje, negali būti besąlyginis pagrindas atitinkamam teismo procesiniam sprendimui priimti. Teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje privalo kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius įvertinti byloje taikomas įstatymo nuostatas ir priimti pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas šalių atlikta teisinių santykių kvalifikacija byloje, tinkamai vykdė pareigą kvalifikuoti teisinius santykius byloje.
19. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (Civilinio kodekso 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti Civilinio kodekso 6.306 straipsnio reikalavimus.
20. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, rangos santykius reglamentuojančiose Civilinio kodekso normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (Civilinio kodekso 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (Civilinio kodekso 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (Civilinio kodekso 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
21. 2014 m. vasario 24 d. buvo sudaryta Nr. ZP – DEXP 14 – 024, pagal kurią atsakovė turėjo pagaminti ir ieškovo nurodomame pastate sumontuoti 11 vnt. medienos gaminių ir 2 vnt. aliuminio gaminius (langus), pagamintus pagal ieškovo pateiktą specifikaciją – ieškovo nurodomų išmatavimų ir įvairių kitų užsakytų ypatumų rinkinį. Vadinasi atsakovo tikslas sudarant sutartį buvo gauti ieškovo darbų rezultatą – savo statomame pastate turėti ieškovo pagamintus ir ieškovo sumontuotus tam pastatui pritaikytus užsakytų savybių langus, kurių pagaminimo ir sumontavimo kaštai nėra nereikšmingi lyginant su pačių gaminių kaina. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šalis siejo ne pirkimo – pardavimo, o rangos teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius byloje.
Dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo.
22. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).
23. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė už atliktus darbus sumokėjo. Tačiau užsakytų darbų rezultato ieškovės nurodytoje vietoje negavo. Ieškovei langus pagamino ir sumontavo visai kita įmonė, todėl tik išsiaiškinusi, jog sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta, ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovės vertinimu ji užsakytus darbus atliko tinkamai, darbai buvo priimti. Atsakovės teigimu ji neturėjo pagrindo abejoti trečiųjų asmenų A. G. ir V. P. nurodymais dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes visos derybos dėl sutarties vyko per šiuos tarpininkus. Juo labiau kaip nustatyta ieškovės vadovas buvo paruošęs įgaliojimą trečiajam asmeniui V. P. veikti bendrovės vardu vadovo ligos metu. Byloje nustatyta, jog įgaliojimas trečiajam asmeniui V. P. buvo išduotas jau po ginčo sutarties įvykdymo.
25. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose tiek apeliantė atsakovė, tiek apeliantas trečiasis asmuo A. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog sutartis nebuvo įvykdyta, netinkamai aiškino sudarytos sutarties nuostatas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Kaip nurodyta aiškinant sutartį turi būti atskleisti tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį atsižvelgiant į lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė sutartį sudarė siekdama, jog jos statomame kotedžų projekte būtų atsakovės pagaminti ir įstatyti langai. Sudarytoje sutartyje šis ieškovo siekis aiškiai įvardintas. Atsakovės siekis buvo pagaminti langus ir gauti už atliktą darbą apmokėjimą. Tačiau atsakovė gavusi trečiųjų asmenų nurodymus pakeitė užsakymo apimtis ir įvykdymo vietą, todėl ieškovės sutartyje nurodyto užsakymo neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors atsakovė tvirtina, jog užsakymas buvo pakeistas ieškovės įgaliotų asmenų, bent jau tuo buvo įsitikinusi atsakovė, tačiau 2014 m. birželio 9 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodo, ne tuos darbus, kuriuos suderinto atlikti su ieškovės atsakovais, tačiau ieškovės nurodytus darbus sudarytoje sutartyje, Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu sutarties aiškinimu nurodydamas, jog atsakovė netinkamai įvykdė šalių sudarytą sutartį, nebuvo visiškai apdairi vykdydama darbus, kuriuos jai nurodė atlikti neįgalioti asmenys, o ne tai kas nurodyta šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje, be to, nesiaiškino, ar sutarties sąlygas iš esmės siekę pakeisti asmenys turi tokius įgalinimus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantė sutarties neįvykdė.
Dėl kitų trečiojo asmens A. G. apeliacinio skundo motyvų
27. Pateiktu apeliaciniu skundu be apeliacinės instancijos teismo jau aptartų motyvų dėl sutarties aiškinimo, apeliantas taip pat nurodo, jog su ieškove jis buvo susitaręs ieškovės vadu nupirkti langus savo motinos namui. Nurodė, jog pats už langus sumokėjo, o toks susitarimas buvo sudarytas siekiant gauti nuolaidą užsakant didesnį užsakymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reiškia, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurios sudaro jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
28. Apeliantas A. G. kartu su apeliaciniu skundu jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo išdėstytas aplinkybes nepateikė. Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, tokias aplinkybes neigė. Pirmosios instancijos teismui trečiasis asmuo tokių aplinkybių nebuvo nurodęs. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde nurodyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Įvertindamas nurodytas įstatymo nuostatas bei tai, kad apeliantas niekaip nepagrindė nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog trečiojo asmens apeliacinis skundas nėra pagrįstas ir turi būti atmetamas.
29. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens A. G. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pateiktus apeliacinius skundą atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 120,00 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šias išlaidas ieškovė patyrė vykdymo procese, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl ieškovės patirtų išlaidų apeliacinėje instancijoje. Vykdymo procese patirtų išlaidų išieškojimą kuruoja antstolis.
31. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ruošdama atsiliepimą į trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atmetė, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens A. G..
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Doleta Export“ 700,00 Eur ieškovės MB „Valbusta“ apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš trečiojo asmens A. G. 1100,00 Eir ieškovės MB „Valbusta“ apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.