Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Diana Bučienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Šalys pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujat, todėl, atsižvelgiant į tai, jog šalys apie teismo posėdžio vietą datą ir laiką informuotos tinkamai, į pateiktus prašymus bylą nagrinėti šalių atstovams nedalyvaujant, byla nagrinėtina ieškovo ir atsakovės atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir D. T. sudarė gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 28 d. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu užpiltos koridoriaus ir miegamojo kambario sienos bei grindys. Ieškovas atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiai D. T. 876,64 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Šilėja“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė.

7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės įvykus avarijai.

8. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

9. CK 4.82 straipsnio 2 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog ginčo atveju nėra nurodyta įvykio vieta, data ir gedimo vieta, taip pat, jog įvykis nėra susijęs su namo bendrosiomis konstrukcijomis.

11. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

12. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

13. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, priešingai, nei nurodo atsakovė, daro išvadą, jog byloje pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti tiek įvykio vietą, tiek datą, tiek buto užliejimo šaltinį. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog draudėja D. T. informavo draudiką (ieškovą) apie 2022 m. rugsėjo 28 d. 19 val. įvykusį užpylimą jos bute (duomenys neskelbtini). Vadinasi, tiek įvykio data, tiek vieta yra aiškiai nurodyta ir fiksuota įvykio pranešime bei turto apžiūros akte. Iš turto apžiūros akto, be kita ko, nustatyta, kad ekspertas nustatė, jog apliejimas draudėjos bute įvyko iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo, t. y. išsinėrė bendro naudojimo kanalizacijos stovas. Byloje taip pat pateiktos foto fiksacijos, kuriose matyti naujai sutvarkytas kanalizacijos vamzdis. Pastebėtina, kad atsakovė priešingų duomenų, kurie paneigtų patį užliejimą ar jo priežastis, nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, jog įvykis nesusijęs su namo bendrosiomis konstrukcijomis (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas pastebi ir tai, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Taigi, šiuo atveju būtent atsakovei kilo pareiga pateikti duomenis, paneigiančius žalos atsiradimo priežastis. Atsakovei tokių duomenų nepateikus, konstatuotina, kad buto apliejimo šaltinis – bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

14. Ginčo, kad kanalizacijos (vandens) stovas yra namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, nėra.

15. CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

16. Daugiabučio namo administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos.

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, atsakovė, būdama paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, netinkamai prižiūrėjo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, per išsimovusį kanalizacijos (vandens) stovą pratekėjęs vanduo ieškovo apdraustam turtui sukėlė žalą, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (neteisėto neveikimo) rezultatas.

18. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) be kita ko reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimą (Reglamento 1.2 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 punktas). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.2 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (Reglamento 91 punktas). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 punktas).

20. Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.).

21. Taigi, pagal įstatymą bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir vamzdynų sistemą, priklauso ne bendrojo naudojimo objektų administratoriui, bet patiems gyventojams. Sprendimai tiek dėl bendrų visiems gyventojams, tiek dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1, 3 dalys). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas tik patalpų savininkų sprendimu. Tai reiškia, kad jiems priklausančiu turtu daugiabučio namo gyventojai savininkai visų pirma turi rūpintis patys, taip pat ir informuodami bendrojo naudojimo objektų administratorių apie atsiradusius gedimus, pastato trūkumus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų kas dieną nestebi, tačiau jis privalo atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas) bei periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras du kartus per metus (Reglamento 87.2 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė savo, kaip administratoriaus pareigas, vykdė tinkamai, t. y. jog iki 2022 m. rugsėjo 28 d. įvykio būtų atlikusi namo bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūras, tikrinimus, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, tarp jų ir periodiškumo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų (pvz. statinio apžiūros aktas ar kt.) tokias apžiūras buvus, nes tikslūs duomenys apie atliktus namo vamzdynų sistemos patikrinimus, apžiūras privalomai turėjo būti fiksuojami rašytiniuose dokumentuose, už kurių tinkamą pildymą ir išsaugojimą atsakinga atsakovė. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokia vamzdžių būklė buvo konstatuota, atliekant apžiūras, jeigu jos būtų buvusios atliktos, duomenų apie galimą namo savininkų sprendimą dėl namo vamzdynų sistemos remonto, atnaujinimo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

23. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti – nevykdė prevencinių tikrinimų, nestebėjo ir netikrino vamzdžių būklės, neatliko kitų techninės priežiūros veiksmų, neinformavo savininkų apie grėsmes dėl netinkamos (blogos) vamzdyno būklės, defektus, galinčius turėti įtakos avarijų kilimui, todėl konstatuotina, jog avariją kanalizacijos (vandens) stove nulėmė atsakovės veiksmai, t. y. netinkama vamzdynų sistemos priežiūra (CK 6.246 straipsnis, 4.242 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. įvykio draudėjai išmokėjo 876,64 Eur draudimo išmoką. Prašomos priteisti žalos ir jos dydžio faktą patvirtina byloje pateikti draudžiamojo įvykio apžiūros aktas, žalos nuostolio skaičiavimai, sąmata. Atsakovė, keldama abejones dėl paskaičiuoto žalos dydžio, jos pagrįstumo, kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktus detalaus žalos paskaičiavimo duomenis, neturi jokio pagrindo jais abejoti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodė, kad jai kyla abejonių, ar ieškovas apskaičiuodamas žalą taikė turto draudimo taisyklėse nustatyto dydžio nusidėvėjimą, tačiau nenurodo, kokios galimai konkrečiai šiuo atveju yra pažeistos draudimo taisyklių normos. Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas galimai neturi regreso teisės į išmokėtą žalą, kadangi nepateikė įrodymų, jog sumokėjo apdrausto buto savininkei draudimo išmoką, pažymėtina, kad byloje pateiktas 2022 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina ieškovo pervestą 876,64 Eur sumą aplieto buto savininkei (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

25. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (kaltė preziumuojama) – neteisėtą atsakovės neveikimą atliekant administratoriaus pareigas, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovė priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 876,64 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245–6.249 straipsniai, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalimi 6.210 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

27. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

28. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas byloje patyrė 23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Visiškai tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ 876,64 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 876,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.