Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-22 nutarties, kuria netenkintas D. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir – Institucija) 2018-09-05 nutarimo, kuriuo D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-08-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. B. surašė D. G. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-236413-2018 už tai, kad jis 2018-08-15, apie 12.10 val., Klaipėdoje, magistraliniame kelyje Klaipėda – Liepoja, 1,00 km, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo neblaivumo laipsnis (0,65 ± 0,02 promilės). Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2018-09-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 30-ANR_N-11953-2018 D. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas sušvelninti paskirtą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šių prašymų, prašė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose arba šią poveikio priemonę skirti kartu su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu trumpesniam terminui nei numatyta įstatyme.

Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-05 nutarimo dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba skirti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šių prašymų, apeliantas prašo pakeisti Institucijos 2018-09-05 nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo 12 mėnesių ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, o nesant tam pagrindo – skirti jam minėtą administracinio poveikio priemonę kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau nustatant trumpesnį nei įstatyme numatytas šios specialiosios teisės atėmimo terminas.

Teismų praktikoje suformuluota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi ir ANK 34 straipsnio 5 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-01-30 nutartis Nr. N-575-215-09, 2011-10-28 nutartis Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017-03-09 nutartis Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (LVAT 2008-11-07 nutartis Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (LVAT 2010-06-09 nutartis Nr. N-62-5002/2010; neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-28 nutartis Nr. ATP-127-651/2017; asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-09 nutartis Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-01 nutartis Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (LVAT 2009-02-13 nutartis Nr. N-444-370-09) bei kt. Taigi, kaip matyti iš paminėtos teisų praktikos, teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Išvardytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste.

Neginčytina, kad D. G. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto būdamas neblaivus. Tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai, t. y. ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus (pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, greičiausiai nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas, kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni).

Aptariamos normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą.

Apeliantas pažymi, kad transporto priemonę jis vairavo toje vietoje, kurioje eismas vyksta viena kryptimi ir kur nustatytas maksimalus 50 km/h greitis. Vairuodamas neblaivus, jis jokių kitų KET pažeidimų nepadarė. Jis vairavo automobilį įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad neblaivumas lėtina reakciją, taip pat yra reikšmingos. Taigi, apelianto nuomone, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Be to D. G. pažymi, kad automobilį jis vairavo, būdamas įsitikinęs, kad yra blaivus, nes alkoholį jis vartojo iš vakaro, išgėrė nedidelį jo kiekį ir manė, kad vakarykščiai vartotas alkoholis iš ryto buvo išsisklaidęs. Taigi administracinis nusižengimas padarytas labiau dėl neatsargumo, o ne tyčia. D. G. teigimu, aplinkybę, kad administracinis nusižengimas buvo visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, patvirtina ir tai, kad praeityje už analogiško pobūdžio nusižengimą jis nebuvo baustas. Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už mažareikšmius administracinius nusižengimus. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo patvirtina ir nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,65 promilės (nepritaikius paklaidos). Šiuo aspektu pažymėtina, kad keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 promilės (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink-drivinR-limits-across-europe). Taigi kitose valstybėse asmeniui administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta. Todėl, D. G. nuomone, jam nustatytas neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jam teisę vairuoti transporto priemones net dvylikai mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 straipsnis). D. G. pažymi, kad jis yra pasirinkęs dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, 2013 metais baigė Tarptautinio verslo vadybą (duomenys neskelbtini) kolegijoje, nuo 2017-11-28 jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vertinamas išimtinai teigiamai (įrodymai pridedami). Dėl padaryto nusižengimo policijos pareigūnams jis davė nuoseklius paaiškinimus, paskirtą baudą sumokėjo nedelsdamas, vairuotojo pažymėjimą policijai atidavė sulaikymo metu.

ANK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 punktas); asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos <...> kursuose (10 punktas). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, apeliantas pažymi, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta, nors skundžiamoje nutartyje nurodyta priešingai: „pagrindo tam nėra pagal ANK 36 str. 2 d.“

Kaip jau minėta, kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, yra jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo atveju yra dvi apelianto administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

D. G. pažymi, kad teisė vairuoti jam yra būtina darbe, nes, kaip minėta, jis dirba vadybininku. Vienas pagrindinių reikalavimų dirbti šį darbą yra teisė vairuoti transporto priemones. Neturėdamas šios teisės, D. G. bus priverstas nutraukti darbo santykius su darboviete (tai iki šiol nebuvo padaryta tik dėl įmonės vadovo geranoriškumo ir laukimo, kol bus išnagrinėta ši byla). Taigi, palikus galioti skundžiamą Institucijos nutarimą ir dėl jo priimtą Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, D. G. bus priverstas nutraukti darbo sutartį, dėl to neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Tai lemtų neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai. Susirasti naują darbą jam būtų labai sunku, nes kitokios darbo patirties jis neturi, o ir galimybė susirasti naują darbą, neturint teisės vairuoti, būtų labai apsunkinta. Manyta, kad tokios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, kadangi galimos pasekmės nėra adekvačios padarytam teisės pažeidimui., atsižvelgiant į anksčiau išardytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir kt. paminėtas aplinkybes.

Neginčijama, kad padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Šiuo atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats apeliantas nesusižalojo ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau minėtos aplinkybės.

Jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl galimo nubaudimo, atimant specialiąją teisę bei dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Apelianto nuomone, šiuo atveju jam paskirta bauda už padarytą nusižengimą, kurios jis neginčija ir ją nedelsdamas sumokėjo, yra pakankama poveikio priemonė, nes tai sukėlė neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai (teko atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan.). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis (bauda) įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis ir manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pakankama įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis labai apgailestauja, jog nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos, be to, dėl padaryto administracinio nusižengimo jam teko patirti ir gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl ypač visuomenės smerkiamo požiūrio į tokius nusižengimus.

ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant D. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar sutrumpinant šios specialiosios tesiės atėmimo terminą, apeliantas prašo paskirti jam įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Galiausiai, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra 2014-04-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko įsakymas Nr. 2B-86 (toliau – Įsakymas). Įsakymo 19 punkte nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo: ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas – suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti (įsakymo 19.1 p.); baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas – suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas; kt. (Įsakymo 19.2.2 ir 19.2.5 punktai). Taigi D. G., baigęs papildomus vairuotojų mokymus Įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

Apelianto D. G. nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – panaikinti arba skirti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Manytina, jog skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutartis Nr. 11-147-963/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-20 nutartis Nr. 11-406-1058/2017, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-09-29 nutartis Nr. 11-376-405/2017, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-09-19 nutartis Nr. 11-16-347/2017, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-10 nutartis Nr. 11-69-239/2017, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-11-28 nutartis Nr. 11-22-633/2017, Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis Nr. AN2-600-327/2017 ir 2017-09-04 nutartis Nr. AN2-515-593/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017-06-16 nutartis Nr. AN2-36-337/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-05 nutartis Nr. AN2-266-361/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-16 nutartis Nr. AN2-253-255/2017).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G. paskirtos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

D. G. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,65 (± 0,02) promilės.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018-09-05 nutarimu D. G. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) bei nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 300 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės atsižvelgė į D. G. skunduose apylinkės ir apygardos teismui nurodomas aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga darbe, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė D. G. situaciją, tačiau kita vertus, vien D. G. teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo ir asmeniniams poreikiams tenkinti negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nors D. G. teigia, kad dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo jis gali netekti darbo, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam ir jo šeimai, tačiau, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos D. G. charakteristikos (b. l. 14), jis šioje bendrovėje dirba nuo 2017-11-28 iki šiol. Taigi, D. G. savo darbovietėje dirbo dar prieš nusižengimo padarymą ir žinojo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą. Kita vertus, nors D. G. darbdavys nurodė, kad vadybininko darbo vietai vairuotojo pažymėjimas yra būtinybė, tačiau, kaip matyti, dėl specialiosios teisės atėmimo jis atleistas iš darbo nebuvo. Pažymėtina, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas darbe ir dėl asmeninių poreikių turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu D. G., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina (kaip pats nurodo – tiek darbe, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 9 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, neva D. G. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jo neblaivumas tik nežymiai viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, pažeidėjas nesijautė apgirtęs, nes alkoholį vartojo iš vakaro, be to, jam vairuojant neblaiviam, nekilo neigiamų pasekmių – nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,65 promilės (įvertinus ± 0,02 paklaidą – 0,63 promilės) – daugiau nei pusantro karto viršijo leistiną ribą, vairuodamas tokio girtumo laipsnio D. G. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Kita vertus, skundo teiginys, kad vairavimas būnant neblaiviu, kai neblaivumas tik nežymiai viršija maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, tampa saugesniu ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams parodo, kad D. G. tinkamai neįvertina savo padaryto nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais. Akivaizdu, jog tai, kad pažeidėjui nustatytas 0,65 (± 0,02) promilės neblaivumas, nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuri rodo jo pažeidimo mažesnį pavojingumą. Pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties apelianto skundo argumentas, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimą. Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl D. G. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y., kaip akcentuojam D. G. skunde, dėl jo padaryto nusižengimo nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (ANK 423 straipsnis) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius (BK 281 straipsnis). Šiuo atveju D. G. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis, kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių, t. y. nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius atitinkamai ANK ar BK straipsnius.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju D. G. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. D. G. minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka D. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį D. G. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Pastebėtina, jog pažeidimą D. G. padarė būdamas baustas administracine tvarką už kelis KET pažeidimus, ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog jie buvo nešiurkštūs, tačiau ši aplinkybė taip pat rodo D. G. polinkį daryti KET pažeidimus, ir leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju padarytas šiurkštus KET nusižengimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis D. G. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apygardos teismo vertinimu, apelianto skundo teiginiai, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių jis neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad D. G. už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, anksčiau baustas administracine tvarka už mažareikšmius nusižengimus, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek darbe, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad vien administracinės nuobaudos – baudos – skyrimas pažeidėjui, neatimant specialiosios teisės arba sutrumpinus šios specialiosios teisės atėmimo terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Vairuodamas neblaivus D. G. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ar sutrumpinus šios poveikio priemonės terminą. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos D. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl apelianto prašymo vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirti jam kitą administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 30 straipsnyje, pažymėtina, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) – gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). ANK 424 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl nagrinėjamu atveju ji negali būti skiriama vietoj ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju nesant galimybės skirti šią administracinio poveikio priemonę, asmens sutikimas tokią poveikio priemonę atlikti negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 str. 1 d. 10 p.

Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-22 nutartis ir Institucijos 2018-09-05 nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, keisti juos apelianto D. G. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-22 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.