Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 357-58 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu už sunkų apiplėšimą (du epizodai) pagal Baudžiamojo kodekso 249 paragrafo, 250 paragrafo 2 pastraipos 1 numerį ir Baudžiamojo kodekso 249 paragrafo, 250 paragrafo 1 pastraipos 1b numerį, jam paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu S. P. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje numatyta bausme, nustatant jam 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo S. P. bausmės pradžia – 2018 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 16 d. (užskaitytos 743 d.). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 17 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam lankyti elgesio korekcijos grupes, tęsti darbą ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. rugsėjo 13 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtą kartą. ketvirtą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginus su ankstesniais ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nuteistasis yra orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą, bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, siekis atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nors nuteistasis nuo 2019 m. sausio 21 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2022 m. balandžio mėn. kol buvo restruktūrizuota (duomenys neskelbtini), taip pat nuteistasis reiškia motyvaciją save realizuoti darbinėje veikloje, tačiau oficialios darbinės patirties Lietuvoje visiškai neturi. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Be to, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. S. P. nuo 2021 m. birželio mėnesio į sąskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigoje gavo 3 629,95 Eur, o išleido 4 300,22 Eur, tačiau iš nuteistojo 581 Eur skolos atlyginta – tik 72 Eur. Likusi neišmokėta skolos dalis – 509 Eur. Nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos. Nors paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas blaivus, ankstesni nusikaltimai padaryti, esant alkoholio poveikyje. Apsvaigus nuo alkoholio nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys. Nors nuteistasis savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau stokoja savirefleksijos įgūdžių, nusikaltimų analizė siaura, nėra linkęs detalizuoti su nusikaltimais susijusių aplinkybių. Nors įprastai nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių laikydavosi nuosekliai, tačiau per 2020 metus buvo du kartus baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau nusikalstam elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, su darbu susijusios problemos, impulsyvumas. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis S. P., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos lapai 110-111).

Nuteistasis S. P. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, baigė 10-tą ir 11-tą klases, šiuo metu mokosi 12 klasėje, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio korekcijos programose, bausmę nuo 2021 m. birželio 15 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo S. P. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2019 m. sausio 23 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Po to sekančių trijų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo S. P. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus daugiau nei pusę skirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; su darbu susijusios problemos; impulsyvumas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę nuo 2021 m. birželio 15 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis yra vieną kartą paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis skatintas tik 2019 m. gruodžio 17 d., dar iki ankstesnių jo svarstymų dėl lygtinio paleidimo, daugiau skatintas nebuvo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo mąstymas abstraktus, apibendrinimo lygis pakankamas. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau stokoja savirefleksijos įgūdžių. Nusikaltimų analizė siaura, nėra linkęs detalizuoti su nusikaltimais susijusių aplinkybių, tačiau geba atpažinti bei įvardinti veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikaltimų raiškai: jaunas amžius, dideli poreikiai, bendravimas su netinkama kompanija, alkoholio vartojimas ir kt. Vertinant nuteistojo kriminalinį elgesį pastebima, jog jis dažniausiai susijęs su spontaniškais, neapgalvotais veiksmais, kai savo poelgių riziką vertindavo kiek optimistiškai, orientuodavosi į materialinę naudą sau, ignoruodamas keliamą žalą nukentėjusiems asmenims bei visuomenei. Nuteistasis turi smurtinio elgesio patirties, kai prieš kitus asmenis panaudojo instrumentinę agresiją (ne kartą teistas už plėšimą, pastarieji nusikaltimai sunkūs, naudojant šaunamuosius ginklus siekiant įbauginti). Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Be to, pagal Sodros duomenis nuteistasis oficialios darbinės patirties Lietuvoje neturi. Taigi, nuteistojo darbinės patirties laisvėje nebuvimas, o taip pat ir piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje ketina dirbti. Visgi vertinant nustatytą aplinkybę dėl to, kad laisvėje nuteistasis nevengė ir neoficialių pajamų bei nelegalaus darbo, leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vis dar turi 550 Eur neišmokėtą ieškinį. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistojo atžvilgiu gautų vykdomųjų raštų neišmokėta skolos dalis – 509 Eur. Pagal Administracinių nusižengimų duomenų registrą nuteistasis turi 171 Eur skolą. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar S. P. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais, juolab kad nusikaltimas įvykdytas siekiant finansinės naudos (apiplėšė juvelyrinę parduotuvę).

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis S. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. S. P. (duomenys neskelbtini) apiplėšė juvelyrinę parduotuvę, grasino susidoroti su ten esančiais asmenimis, naudojo fizinę jėgą prieš juos. S. P. teistas penkis kartus, keturis iš jų už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir 4 kartus buvo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Pirmas susidūrimas su teisėsauga 18 metų amžiaus, pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis S. P. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad S. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus S. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. kovo13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo S. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo S. P. asmens bylą Nr. 16293 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.