Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 357-58 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. P., nuteistas V. F. Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu už sunkų apiplėšimą (dvi nusikalstamos veikos) pagal Baudžiamojo kodekso 249 paragrafo, 250 paragrafo 2 pastraipos 1 numerį ir Baudžiamojo kodekso 249 paragrafo, 250 paragrafo 1 pastraipos 1b numerį, jam paskirta 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartimi V. F. Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu S. P. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalyje numatyta bausme, nustatant jam 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 16 d. (įskaitytos 743 dienos). Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 17 d.

3. Komisija 2023 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 357-58, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos, nors nusikalstamas veikas už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė būdamas blaivus, tačiau ankstesni nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nors S. P. geba analizuoti savo elgesį ir jį kritiškai vertinti, tačiau stokoja savirefleksijos įgūdžių, nėra linkęs detalizuoti su nusikaltimais susijusių aplinkybių. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis per 2020 m. du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nors nuobaudos negalioja, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

N. S. P.

Motyvuojamoji dalis

skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su artimaisiais, turi teigiamą darbinę motyvaciją, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygos Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ar Komisija pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Teismas sutinka su nuteistojo S. P. skundo argumentais, kad įvertinus nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismui nepateikiami vertinimo balai, tačiau vertinimo rezultatai išsamiai aprašomi Socialinio tyrimo išvadoje. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 10 d. Socialinio tyrimo išvados, S. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, akivaizdu, kad aktyviomis nuteistojo pastangomis ji dar gali būti mažinama, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam S. P. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, ankstesni smurtiniai veiksniai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, su darbu susijusios problemos, impulsyvumas. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. P. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

14. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas S. P. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas keturis kartus, dalis nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos siekimu ir dalis su smurto panaudojimu, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę S. P. atlieka už ne vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymą (BK 180 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Vertinant S. P. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 10 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau stokoja savirefleksijos įgūdžių. Be to, nuteistojo nusikaltimų analizė siaura, jis nėra linkęs detalizuoti su nusikaltimais susijusių aplinkybių. Vertinant nuteistojo kriminalinį elgesį pastebima, kad jis dažniausiai susijęs su spontaniškais, neapgalvotais veiksmais, kada savo poelgių riziką vertindavo per daug optimistiškai, orientuodavosi į materialinę naudą sau, ignoruodamas keliamą žalą nukentėjusiems asmenims bei visuomenei. Stebima ir tai, kad nuteistasis turi smurtinio elgesio patirties, kuomet prieš kitus asmenis panaudojo instrumentinę agresiją (ne kartą teistas už plėšimą, naudojant šaunamuosius ginklus siekiant įbauginti). Nuteistajam S. P. ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos jam nepadarė, jis nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kad nuteistajam nepavyksta ilgesį laiką išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio patvirtina ir tai, jog ir bausmės atlikimo vietoje du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ir tam teisinio pagrindo nėra.

16. Abejonių tinkamu S. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė patirtis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, S. P. iki įkalinimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą, laisvėje oficialios darbo patirties neturi, dirbo neoficialiai. Nors pataisos įstaigoje siekė įgyti vidutinį išsilavinimą, įgijo specialybę, kurį laiką dirbo, tačiau perkeltas į Pusiaukelės namus nedirba. Pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus duomenimis pagal gautą vykdomąjį raštą nuteistasis turi išmokėti 581,00 eurą, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis atlygino tik 72,00 eurus, nors dalį laisvės atėmimo bausmės laiko dirbo. Remiantis 2023 m. vasario 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuo 2021 m. birželio mėn. nuteistasis į savo sąskaitą gavo 3629,95 eurų, o išleido – 4300,22 eurų. Taip pat nuteistasis turi neapmokėtų baudų. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę yra susiję su finansinės naudos siekimu, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nededa pakankamų pastangų dengti turimus finansinius įsipareigojimus, į savo sąskaitą gaunamas lėšas iš esmės naudojo savų poreikių tenkinimui. Teismo nuomone, nuteistojo išsilavinimas, menka darbinė patirtis vertinant, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis dirbo neoficialius darbus, gaunamos pajamos nebuvo stabilios, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas atliko bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis bendravimas su bloga kompanija, laisvalaikio praleidimas su blogą įtaką darančiais draugais, sukurdavo situacijas nusikalsti. Be to, nors paskutines nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus, tačiau ankstesni nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Apsvaigus nuo alkoholio nuteistajam būdingas smurtinis elgesys. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu ar smurto kitų asmenų atžvilgiu faktų neužfiksuota ir nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimas problemas, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei pataisos įstaigoje, gali būti įsigyjami laisvai. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad sritys, susijusios su alkoholio vartojimu ir smurtiniu elgesiu bei savitvardos praradimu yra dar priskiriamos nuteistojo kriminogeninės rizikos veiksniams

18. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog S. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog S. P. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

19. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji S. P. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis sunkius nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį S. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam S. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Sutinkant su nuteistojo skundo argumentais, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies, pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.