- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-391-265/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07280-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 798,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė turi nuosavybės teise butą, ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, tačiau atsakovė šios savo pareigos nevykdė. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2016-04-30 už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas skolinga ieškovei 1 798,16 Eur. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neginčija namo, esančio Duomenys neskelbtini, remonto fakto, sutiko, kad tam tikras išlaidas turi apmokėti ieškovė, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaidų dydžiu bei ieškovės nurodytu atliktų darbų kiekiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės V. R. 1 798,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 798,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 96,16 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Danės būstas“ naudai.Teismas nurodė, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. paskaičiavo 1 798,16 Eur atsakovės įsiskolinimą už savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, iš kurių didžiausią dalį sudaro įsiskolinimas už stogo remonto darbus. Bendra remonto išlaidų suma nurodyta 9 420,09 Eur įskaičius PVM. Buvo atlikti papildomi darbai už 2 192,13 Eur. Bendra stogo remonto darbų kaina – 11 612,22 Eur. Ši suma buvo paskirstyta sumokėti namo, esančio Duomenys neskelbtini, butų savininkams proporcingai jų butų plotams, išdėstant mokėjimus dalimis laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-10-31.Pažymėjo, kad ieškovei nurodžius, jog jai nėra žinoma, su kokiais atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiais bei sumomis atsakovė nesutinka, teismas pasiūlė atsakovei pateikti savo paskaičiavimus dėl konkrečių atliktų stogo remonto darbų kiekių ir kainų, su kuriais atsakovė nesutinka, tačiau atsakovė savo paskaičiavimų nepateikė. Teismas siūlė apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės atlikimo, tačiau šalys teismui prašymų dėl ekspertizės paskyrimo nepateikė.Teismas atsakovės argumentus, jog buvo atlikta mažiau darbų ir sunaudota mažiau medžiagų negu nurodyta lokalinėse sąmatose, atmetė kaip nepagrįstus. Nustatė, kad rangovas UAB „BNRG“ perdavė, o užsakovas (ieškovė) priėmė atliktus namo adresu Duomenys neskelbtini, stogo remonto bei papildomus stogo remonto darbus su juose nurodytais kiekiais bei kainomis, jokių darbų trūkumų ar neatitikimų nustatyta nebuvo. Taip pat laikė neįrodytas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad stoge sumontuoti „Rooflite“ stiklo paketai.Teismas nesirėmė į bylą atsakovės pateiktais liudytojo T. K. atliktų stogo darbų medžiagų kiekių paskaičiavimais ir atliktais matavimais, kadangi nustatė, jog liudytojas T. K. neturi teisės teikti eksperto paslaugų. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dėl papildomų darbų ir jų kainos nebuvo šaukiamas joks namo susirinkimas, ji nebuvo informuota ir apie juos sužinojo tik pradėjusi aiškintis, kodėl išaugo darbų kaina, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, atsakovė yra pasirašiusi, jog dalyvavo namo savininkų susirinkime, įvykusiame 2012-10-03, iš kurio teismas nustatė, jog buvo sprendžiamas tiek pagrindinių, tiek papildomų stogo remontų darbų atlikimo klausimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: Teismas nevertino aplinkybės, kad 2012-10-03 gyventojų susirinkimo protokolas atsakovei duotas pasirašyti jau po įvykusio susirinkimo, apie jo turinį dėl papildomų darbų atlikimo atsakovei nebuvo žinoma. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, paremti sutartinės atsakomybės pagrindais, kadangi jokios sutarties su UAB „BNRG“ atsakovė nebuvo sudariusi. Teismas nieko nepasisakė apie civilines bylas Nr. 12-12231-889/2013, Nr. 2- 16231-323/2013 ir Nr. e2-2101-889/2015, kuriose atsakovė nurodė, kad neginčija namo stogo Duomenys neskelbtini remonto fakto, tačiau ieškovė minėtose bylose nepateikė objektyvių duomenų apie atlikto namo stogo remonto kiekius bei kaštus. Teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalėjo įsitikinti, ar ieškovės nurodomos išlaidos yra pagrįstos. Teismas nesirėmė į bylą atsakovės pateiktais liudytojo T. K. atliktų stogo darbų medžiagų kiekių paskaičiavimais ir atliktais matavimais, tačiau ieškovės atstovo G. K. pasirašytą ir teismui pateiktą lokalinę sąmatą pripažino kaip tinkamą, nors G. K. į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo kompetenciją teikti eksperto paslaugas. Trečiuoju asmeniu į bylą turi būti įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nes ieškovė ieškinį kildina remdamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintais norminiais aktais.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovės argumentai dėl ginčijamo sprendimo formalumo ir nepagrįstumo yra nemotyvuoti bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad atsakovei prievolė kyla įstatymo pagrindu, o ne sutarties. Ieškovė atliko daugiabučio Namo bendro naudojimo objekto - stogo remonto darbus, pagal ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad papildomi remonto darbai buvo atlikti, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėti paskaičiuotus mokesčius proporcingai turimai nuosavybės daliai.Nors atsakovė nurodo, kad susirinkimo protokolas jai buvo duotas pasirašyti po įvykusio susirinkimo, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.Atsakovės teiginys, jog liudytojas G. K. pateikė teismui savo paties pasirašytą lokalinę sąmatą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie savo kompetenciją teikti eksperto paslaugas, nepagrįstas, kadangi visos lokalinės sąmatos yra pasirašytos rangovo UAB „BNRG“.Atsakovės argumentas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės minimų vietos savivaldos valdžios priimtų teisės aktų teisėtumo ar jų taikymo, ginčo šioje dalyje tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame nustatytomis aplinkybėmis bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 189 straipsnio 1 dalis sako, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Teismas, vertindamas liudytojo parodymus, kaip ir kitus įrodymus, vadovaujasi CPK 185 straipsnio norma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog 2012-10-03 gyventojų susirinkimo protokolas atsakovei duotas pasirašyti jau po įvykusio susirinkimo, apie jo turinį dėl papildomų darbų atlikimo atsakovei nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė yra pasirašiusi, kad dalyvavo namo savininkų susirinkime, įvykusiame 2012-10-03, kuriame buvo sprendžiamas tiek pagrindinių, tiek papildomų stogo remontų darbų atlikimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog 2012-10-03 susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarka buvo pažeista ir nurodė, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai nebuvo žinomas susirinkimo protokolo turinys. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė susirinkimo protokolo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojo T. K. atliktų stogo darbų medžiagų kiekių paskaičiavimais, tačiau vertino G. K. pasirašytą lokalinę sąmatą, nors pastarasis taip pat nepateikė įrodymų apie savo kompetenciją teikti eksperto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateikta lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2012-03 kainas, bei lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2012-10 kainas, sudarytos ir pasirašytos rangovo UAB „BNRG“, o ne G. K.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo T. K. atliktų stogo darbų medžiagų kiekio paskaičiavimais ir atliktais matavimais, kadangi, kaip teisingai pažymėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismas, liudytojas T. K. neturi teisės teikti eksperto paslaugas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas siūlė šalims apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės šioje byloje atlikimo, tačiau šalys teismui prašymų dėl ekspertizės skyrimo nepateikė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, paremti sutartinės atsakomybės pagrindu. Iš skundžiamos sprendimo matyti, kad tokia išvada nebuvo padaryta. Priešingai, teismas padarė išvadą, jog atsakovei prievolė sumokėti ieškovės reikalaujamą skolą kyla iš įstatymo, tai yra Civilinio kodekso 4.82 – 4.83 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai/nuomininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus - kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalį, bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidos tenka butų savininkams (naudotojams). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003).Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dydis yra pagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino tiek atsakovei tenkančio sumokėti išlaidų dydį, tiek jo pagrįstumą, taip pat įvertino ir atliktų darbų kiekį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovei pateikti savo paskaičiavimus dėl konkrečių atliktų stogo remonto darbų kiekių ir kainų, su kuriais atsakovė nesutinka, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė savo paskaičiavimų nepateikė.Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog byloje pirmosios instancijos teismas vertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus, įrodymus, liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymų visetą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog CPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nebuvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas aplinkybes ir tinkamai bei pagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų tinkamai nustatyta apeliantės pareiga ieškovei sumokėti 1 798,16 Eur skolos, nes atsakovės nurodomos aplinkybės nepatvirtintos jokiais kitais leistinais įrodymais.Apeliantės argumentas, kad į bylą trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Kadangi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, o nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl skolos iš atsakovės priteisimo, byloje priimtas teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai negali sukurti ir teisinio ryšio jos interesų ir ieškinio dalyko negalima nustatyti.
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.