Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Danės būstas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

Dėl atsakovei tenkančio sumokėti išlaidų dydžio, jo pagrįstumo ir darbų kiekio

„11 612,22 Eur su PVM (40094,69 Lt su PVM) (bendra atliktų darbų suma) – 249,37 m2 (namo naudingas plotas darbų atlikimo metu)

X Eur – 39,00 m2 (atsakovei priklausančių patalpų plotas, nurodytas NTR išraše)

X = 1816,08 Eur su PVM (Atsakovei tenkanti mokėti dalis)“.

Ieškovė į bylą pateikė darbų kiekio įvertinimo suvestinę, atliką po 2016-08-22 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūros, dalyvaujant atsakovei ir ieškovės atstovui G. K., iš kurios matyti, kiek ir kokių darbų buvo atlikta nurodant ieškovės kiekius lyginant su atsakovės nurodytais darbų kiekiais. Ieškovė į bylą taip pat pateikė paaiškinimus ir paskaičiavimus kokia darbų kaina už atliktus stogo remonto darbus tenka kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkui. Iš šių įrodymų nustatyta, kad butų Nr. 1 ir 3, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškove visiškai atsiskaitė 2013-12-13 mokėjimo nurodymu Nr. 44718, kadangi savivaldybei kaip juridiniui asmeniui išsimokėjimas už atliktus stogo remonto darbus negalėjo būti taikomas. Buto Nr. 2 savininkas yra iš dalies atsiskaitęs, likusi skolos suma – 477,04 Eur (1647,11 Lt), butų Nr. 4 ir Nr. 6 savininkai už stogo remonto darbus visiškai atsiskaitę.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

Byloje atsakovė siekė įrodyti, kad nebuvo atliktas toks darbų kiekis, koks nurodytas ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose. Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad nors ir pagrindinių stogo darbų atlikta ir sunaudota medžiagų mažiau nei nurodyta atliktų darbų akte, sutinka su ieškovės nurodoma pagrindinių stogo remontų darbų kaina sumoje 9420,10 Eur (32525,69 Lt). Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad nesutinka mokėti ieškovei už papildomai atliktus stogos remonto darbus, nes jų atlikimui nebuvo suteiktas namo gyventojų sutikimas bei apie jų atlikimą atsakovei nebuvo žinoma. Atsakovės teigimu, įdėti pigesni stiklo paketai (vietoj nurodytų „Velux“ įdėti „Rooflite“), sudėta mažiau stogo čerpių (ne 188 m2, o 160 m2), atliktas mažesnis šlaitinių stogų skersinis grebestavimas tašeliais (ne 10870 m., o 700 m.), sudėta mažiau kraigo (ne 23 m., o 18 m.), sumontuota mažiau sniego užtvarų (ne 50 m., o 20 m.), sumontuota mažiau pakalimo lentų (ne 1,46 m3, o 0,7 m3), nėra padaryti ventiliacijos kanalai. Kadangi atsakovė yra suinteresuota šios aplinkybės nustatymu,a tsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, ji turi šią aplinkybę ir įrodyti. Atsakovė šią aplinkybę įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojo T. K. parodymais, jo pateiktais paskaičiavimais, brėžiniais. Nustatyta, kad liudytojas T. K. turi patirties dirbant su pastatų remontais, vykdo individualią veiklą stogų dengimo, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo srityse. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis (nebaigtas aukštasis), jis neturi teisės teikti eksperto paslaugas. Liudytojas T. K. paaiškino, kad gyvena kartu su atsakove, palaiko šeimyninius santykius, moka mokesčius susijusius su butu, jo naudojimu, įskaitant mokesius ieškovei už namo administravimą, atliktą šio namo stogo remontą, suteiktas komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad šalims 2016-08-23 teismo posėdžio metu siūlyta apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės atlikimo, tačiau šalys teismui prašymų dėl ekspertizės paskyrimo nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato pareigą tiek ieškovui, tiek atsakovui įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus suteikiant šalims galimybę teikti papildomus įrodymus, prašymus teismui dėl ekspertizės skyrimo byloje, t.y. įrodyti tas aplinkybes, kurias jos nurodo ir kuriomis remiasi. Ieškovei nurodžius, kad jai nėra žinoma su kokiais atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiais bei sumomis atsakovė nesutinka, teismas pasiūlė atsakovei pateikti savo paskaičiavimus dėl konkrečių atliktų stogo remonto darbų kiekių ir kainų su kuriais atsakovė nesutinka, tačiau ieškovė savo paskaičiavimų nepateikė. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1514-323/2014 pagal ieškovės ieškinį atsakovei, kuris buvo paliktas nenagrinėtu yra pateiktas ieškovės paskaičiavimas dėl jos nuomone atliktų darbų kiekių ir kainų, tačiau pažymėtina, kad bendra suma sudaro 8450,15 Eur (29176,68 Lt), kuri yra mažesnė už atliktų pagrindinių stogo remonto darbų kainą 9420,10 Eur (32525,69 Lt) (civilinė byla Nr. 2-1514-323/2014, b.l. 66). Šią sumą atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, todėl atsakovės civilinėje byloje Nr. 2-1514-323/2014 pateikti paskaičiavimai nėra aktualūs nagrinėjamojoje byloje. Atsakovė nepateikė į bylą savo paskaičiavimų, iš kurių matytųsi, kokia turėtų būti tam tikro atliktų papildomų stogo darbų kiekio bei sudėtų medžiagų kaina. Atsiliepimo į pareikštą ieškinį papildyme pateiktame 2016-09-01 atsakovė taip pat teigia, kad stogo remonto darbams naudotos statybinės medžiagos neatitinka kokybės reikalavimų, nėra pateikti sertifikatai. Pažymėtina, kad ieškovė byloje pateikė stogo remonto darbų bei papildomų darbų lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, pasirašytus rangovo atstovo ir užsakovo (ieškovės) atstovo - pastatų administravimo vadybininko, G. K., eksploatacinių „Velux“ stoglangių savybių deklaraciją, bei plieno gaminių eksploatacinių savybių deklaraciją. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis, pagrindžiantis tinkamą stogo darbų atlikimo faktą. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas priėmė rangovo atliktus darbus nepareikšdamas ir nefiksuodamas darbų trūkumų, tarp jų ir darbų kiekių, todėl teigia, jog atliktų darbų aktuose nurodyti sunaudotų medžiagų kiekiai atitinka faktiškai stogo remonto darbams sunaudotus medžiagų kiekius. Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Civilinio kodekso 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalis. Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų nustatyta, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o užsakovas (ieškovė) priėmė atliktus namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo remonto bei papildomus stogo remonto darbus su juose nurodytais kiekiais bei kainomis, jokių darbų trūkumų ar neatitikimų nustatyta nebuvo. Atliktų darbų aktai yra pasirašyti abiejų šalių (užsakovo ir rangovo) atstovų. Pažymėtina, kad ant atliktų darbų aktų nėra nurodyta jų priėmimo data, tačiau kaip teismo posėdžio metu pažymėjo ieškovės atstovė, darbai buvo baigti iki priede Nr. 3 ir priede Nr. 3-1 nurodytos datos, t.y. 2012-11-30, kadangi po darbų priėmimo pagal susiklosčiusią praktiką buvo atsiskaitoma su rangovais už atliktus darbus ir pradedamos pateikti gyventojams sąskaitos už atliktus darbus. Į bylą pateikta ieškovės atsakovei išrašyta sąskaita/serija nr. MNVG1235846 2012 m. lapkričio mėnesį, kurioje nurodoma „stogo remontas išssimokėtinai per 24 mėn. nuo 2012-11-01 iki 2014-10-31. Darbų kaina 40094,69 Lt), patvirtina šias ieškovės nurodomas aplinkybes, ginčo byloje dėl stogo remonto darbų atlikimo datos byloje nėra. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalis). Į bylą atsakovės pateiktais liudytojo T. K. atliktų stogo darbų medžiagų kiekių paskaičiavimais ir atliktais matavimais teismas nesiremia, kadangi liudytojas T. K. neturi teisės teikti eksperto paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovė 2016-10-12 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įdėti stoglangiai nėra „Velux“, kadangi jie nėra pažymėti šios įmonės ženklu, nurodė, kad skambino įmonei ir jie sakė gali atvykti ir apžiūrėti langus bei nustatyti ar stogo langai yra jų įmonės, tačiau į bylą įrodymų, patvirtinančių jos teigiamas aplinkybes dėl to, kad stoge sumontuoti „Rooflite“ stiklo paketai, nepateikė. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė stogo pagrindinių ir papildomų darbų lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, pasirašytus rangovo atstovo ir užsakovo (ieškovės) atstovo - pastatų administravimo vadybininko, G. K., duomenis apie tai, kad kiti namo savininkai už stogo remonto darbus yra visiškai atsiskaitę, išskyrus atsakovę ir buto Nr. 2 savininką (skola sumokėta iš dalies). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, kad buvo atlikta mažiau darbų ir sunaudota mažiau medžiagų negu nurodyta lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų aktuose, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginti išlaidas už atliktus papildomus darbus teisėtumo

Atsakovė iš esmės ginčija savo pareigą apmokėti už atliktus papildomus stogo remonto darbus. Atsakovė teigia, kad klausimas dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo sprendžiamas 2012-10-03 vykusio susirinkimo metu, ieškovė apie papildomų darbų atlikimą jos neinformavo, atsakovė sužinojo apie tai tik tada, kai pradėjo domėtis, kodėl išdaugo stogo remonto darbų kaina. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė nesilaikė susirinkimų organizavimo tvarkos, 2012-10-03 susirinkimo protokolą surašė tik vėliau, ant jo nepasirašė nė vienas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buto savininkas. Ieškovė teigia, kad atlikti papildomus darbus buvo nutarta 2012-10-03 vykusio susirinkimo metu pritarus dalyvavusiems butų savininkams. Taip pat nurodė, kad butų savininkams informacija apie planuojamus atlikti papildomus darbus taip pat buvo pateikta namo skelbimų lentoje, todėl atsakovė galėjo ir turėjo susipažinti su šia informacija. Ieškovė į bylą pateikė 2012-10-03 protokolą Nr. 105, pasirašytą susirinkimo pirmininko M. Ž. bei G. K..

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai/nuomininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalį, bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidos tenka butų savininkams (naudotojams). To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, jog teisėtas kiekvieno daugiabučiame name esančio buto savininko interesas yra, be kita ko, ir tai, jog namo bendrojo naudojimo objektai būtų prižiūrimi ir išlaikomi, būtų kaupiamos lėšos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad dėl papildomų darbų ir jų kainos nebuvo šaukiamas joks namo susirinkimas, ji nebuvo informuota ir apie juos sužinojo tik pradėjusi aiškintis, kodėl išaugo darbų kaina. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas 2012-10-03 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, susirinkimo protokolas, kuriuo susirinkime dalyvavusiems 5 butų (iš 6 butų) savininkams pritarus nutarta atlikti stogo remonto darbus ir rangovu pasirinkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio darbų atlikimo kaina su PVM yra 9412,65 Eur bei papildomai atlikti dviejų stogelių remontą, stogų išsikišimus, dviejų stoglangių remontą, kurių remonto darbai į bendrą sumą neįskaičiuoti ir bus apmokėti papildomai. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio namo stogo remonto klausimas nėra susiję su disponavimu bendruoju turtu, todėl jam priimti visų bendraturčių bendras sutarimas nebuvo būtinas, pakako bendraturčių balsų daugumos (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė ir teigia, kad apie papildomai atliekamus stogo remonto darbus ir jų kainą nebuvo informuota, tačiau pažymėtina, kad ji yra pasirašiusi, jog dalyvavo namo savininkų susirinkime įvykusiame 2012-10-03, kuriame susipažinus su susirinkimo protokolu nustatyta, jog buvo sprendžiamas tiek pagrindinių, tiek papildomų stogo remontų darbų atlikimo klausimas. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovės atstovė dėl susirinkimo protokolo surašymo datos padarytas rašymo apsirikimas, t.y. nurodyti 2011 metai, o turi būti 2012 metai. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad apie pagrindinius stogo remonto darbus ir jų kainą ji žinojo, liudytojas T. K. patvirtino, kad atsakovė jam nurodė, kad dalyvavo susirinkime atplėšiant vokus, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl konkurso stogo remonto darbams atlikti nugalėtojo, bei nurodė, jog stogas bus sutvarkytas už 32000 Lt (9267,84 Eur). Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, tikėtina, kad 2012-10-03 surašant susirinkimo protokolą buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant metus. Byloje nėra duomenų bei atsakovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad susirinkimo protokolo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Nors atsakovė ir nurodo, kad pasirašyti apie dalyvavimą susirinkime jai buvo duota jau po įvykusio susirinkimo, apie jo turinį dėl papildomų darbų atlikimo atsakovė nežinojo, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad informacija apie priimtus sprendimus namo adresu(duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojams buvo skelbiama skelbimų lentoje. Liudytojas T. K. nurodė, kad skelbimų lenta name pakabinta buvo, tačiau negalėjo nurodyti nuo kada, nes nežino. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog 2012-10-03 susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarka buvo pažeista, o 2012-10-03 protokolo, kuriuo buvo nutarta atlikti namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tiek pagrindinius stogo remonto, tiek papildomus stogo remonto darbus, teisėtumas nepaneigtas, jis nenuginčytas ir yra galiojantis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, kad, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendro naudojimo objektų administratorius (ieškovė), pritarus namo bendrasavininkams, tinkamai įgyvendino savo teisę dėl sprendimo priėmimo atlikti namo stogo remonto tiek pagrindinius, tiek papildomus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, esant buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkei, kyla įstatyme numatyta pareiga apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, bei atsakovei neįrodžius aplinkybės, jog 1798,16 Eur suma paskaičiuota nepagrįstai, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 54,45 Eur išlaidas už advokatų teisines paslaugas rengiant ieškinį bei sumokėjo 40,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 96,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 80, 88, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Danės būstas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. R. 1798,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1798,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Danės būstas“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.