Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei A. S., jos atstovei advokato padėjėjai A. S.

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl 1498,91 Eur dydžio turtinės bei 500,00 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 1498,91 Eur dydžio turtinės bei 500,00 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas: 56,23 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur advokato išlaidų (b.l. 1-2, 86).

Ieškovė ieškinio reikalavimą procesiniame dokumente-ieškinyje (b.l. 1-) bei ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindžia šiomis aplinkybėmis: ieškovė yra buto, esančio - savininkė. 2018-08-28 d. apie 19.30 val. atvažiavusi su tėvais į butą, ji pamatė užlietą vonios kambarį. Vandens lašai kabojo ant lubų, o sienomis varvėjo vanduo iš 34 buto (5 auštas) , esančio virš jos buto (4 aušktas) . Ieškovė nedelsdama nubėgo pas kaimynę - atsakovę A. S., tačiau ji į butą neįsileido, o užtikrindama pasakė, kad užpylė ji mus dėl bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų nesandarumo. Po pokalbio su atsakove, maždaug apie 20 val. buvo kreiptasi į UAB "Antakalnio būstas". UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai atvyko pas ieškovę apžiūrėti užpilto vonios kambario ir apžiūrėję bendro naudojimo vamzdynus, pasikėlė į 34 (atsakovės) butą. Po apžiūros UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai nustatė, kad pratekėjimui įtakos bendro naudojimo vamzdynas neturėjo, todėl atsakovės bute buvo užsuktas vanduo stebėjimui. Po neilgo stebėjimo buvo įsitikinta, kad vandens varvėjimas sumažėjo, o vėliau visai nustojo. Tokiu būdu, vonios kambarį užpylė 34 buto savininkė (atsakovė), nes tuo metu pas ją vyko remontas. Šį faktą patvirtino ir UAB "Antakalnio būstas" darbuotojai (laiškas 2018-09-03 Nr. AB-RS-18-0208, laiškas 2018-09-27 Nr. AB-RS-18-0208 ).

2018-09-13 d. ieškovė atsakovei išsiuntė elektroninį laišką su pasiūlymu geranoriškai išspręsti remonto kaštų apmokėjimą, išvengiant papildomų išlaidų. Atsakovė buvo perspėta apie būtinumą informuoti ieškovę dėl jos apsisprendimo (siųsta gavėjui 2018-09-18 d.). Atsakymas iš atsakovės negautas iki šios dienos.

2018-09-15 d. ieškovė susitiko su atsakove apsitarti dėl apmokėjimo klausimo, tačiau ji atsisakė mokėti už remonto darbus ir nurodė mums kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo.

Siekiant nustatyti realų žalos dydį, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą T. M. (toliau - ekspertas). Remiantis eksperto išvada, buto, adresu -, pažeidimų apdailai dėl užpylimo iš viršuje esančio buto Nr. 34, kuris įvyko 2018-08-28 d., atstatymo kaštai 2018-09-24 d. sudaro - 1318,91 Eur. Ekspertas už žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos parengimą pateikė sąskaitą bendrai sumai - 180,00 eurų, kurią ieškovė apmokėjo iš savo asmeninių lėšų.

CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (LAT 201212-07 d. nutartis civ.byloje Nr.3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2009-07-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-120-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-500/2010).

Apibendrinant ieškinyje nurodytus faktus bei pateiktus leistinus rašytinius įrodymus, turinčius įrodomąją galią, darytina pagrįsta išvada kad dėl atsakovės netinkamo elgesio su pastarosios bute esančiu vandentiekiu, buvo užpiltas ieškovės vonios kambarys. Dėl šios priežasties, remiantis tinkamu prievolių įvykdymo, sąžiningumo, teisingumo principais, bei vadovaujantis civilinės atsakomybės samprata (CK 6.245 str.), ieškovė turi teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius (žalą), todėl iš atsakovės turėtų būti priteista 1998,91 1 Eur suma ieškovės naudai.

Atsakingas asmuo be turtinės žalos turi atlyginti ir patirtą neturtinė žalą (CK 6.250 str.), todėl kartu su turtinės žalos atlyginimu atsakovei yra reiškiamas ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, bendrai sumai - 500,00 Eur reikalavimas, nes pastaroji dėl 2018-09-15 d. susitikimo parašė pareiškimą į VPK, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai kaltino ieškovę ir jos tėvą grasinimu nužudyti atsakovę (BK 145 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad buto remontas darytas prieš 1,5 metų.

Atsakovės nuomone, ieškovės šeima, galimai susitarusi iš anksto, vykdo galimą sukčiavimo schemą, panaudodami apgaulę, pirmiausia jos tėvai, prisistatydami tikraisiais savininkais, psichologiniu poveikiu reikalaudami tariamo žalos atlyginimo iš atsakovės, o jų dukra Julija, šioje byloje ieškovė, sukūrė klaidinančias teismą užliejimo aplinkybes, sąmoningai nurodydama išgalvotą, objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, apgaulingai tvirtindama turėjusi reikalų su atsakove ir visiškai suklastodama faktines aplinkybes. Reikalavimą su pačių apskaičiuotu menamu nuostolių dydžiu atsakovei yra pateikę jos tėvai, pasisavindami savininkų teises. Reikalavime - jų individualus paskaičiavimas su subjektyviais samprotavimais. Eksperto išvados nebuvo pateiktos, todėl negali jos komentuoti ir atsikirtinėti, nežinodama jos turinio. Bet vien tai, kad ekspertas nėra buvęs atsakovės bute, kelia abejonę ar jis tikrai kompetentingai atliko visus tiriamuosius veiksmus, kaip derėtų pagal pareigas.

Į už vandentiekio vamzdžių priežiūrą atsakingą administruojančią daugiabutį bendrovę „Antakalnio būstas“ raštu kreipėsi vėlgi tikruoju savininku prisistatęs R. N., o ši bendrovė, jam kreipiantis, net nepatikrino, ar turi jis į tai reikalavimo teisę, nebūdamas tikruoju savininku ir neturėdamas atstovavimo dokumentų. Vadinasi, kiekvienas asmuo, panorėjęs gali gauti pageidaujamas pažymas, sumodeliuodamas užliejimus ir iš to pasipelnyti, pateikiant jas ginčą sprendžiančioms institucijoms, todėl prašo teismą šį įrodymą pripažinti neteisėtu.

Atsakovės nuomone, vien tas faktas, kad atsakovė gyvena virš kaimynų, dar neleidžia daryti išvados, kad ji apliejo butą. Jokiais įrodymais nėra fiksuota, kad užliejimo šaltinis yra atsakovės butas ir nenustatyta vandens tekėjimo kryptis iš jos buto. Avarinė tarnyba taipogi nenustatė vandens šaltinio priežasties. Vandens pratekėjimo iš viršaus nebuvo matyti. To ir būti negalėjo, nes atsakovės bute įrengta moderni ir šiuolaikiška hidroizoliacija. Be to, atsakovės bute tuo laikotarpiu net kranų nebuvo, atsakovė visai nenaudojo vandeniu. Remontas atsakovės bute prieš tariamą užliejimą buvo baigtas prieš maždaug 6 mėn. Nebuvo registruoti ir niekieno fiksuoti atsakovės bute jokie gedimai ar vandens išsiliejimai. Be to, nė viena tarnyba nefiksavo realaus šviežio užliejimo fakto ieškovės bute, nes jeigu toks buvęs, tai jis pagal buto būklę yra įvykęs gana seniai, nes, kaip minėjo, viskas įsisenėję, o šviežio užliejimo požymių vonioje neaptikta. Butas, akivaizdu-daugybė metų be remonto, ypač apleistas, ventiliacija apsinešusi. Esminė aplinkybė foto fiksacijose - nešvari vandens srovė teka iš šoninės sienos, t. y. iš ten, kur pagal buto planą, yra bendro naudojimo vamzdžiai, todėl nepagrįstas namą administruojančios bendrovės pasiteisinimas. Tarnybos tik suinteresuotai teisinosi, kad tai ne jų kaltė. Pats neseno užliejimo faktas suklastotas, pasidengiant padidintu drėgmės kiekiu bute dėl nepriežiūros, ilgalaikiu pelėsiu. Akivaizdu, kad drėgmė tiesiog įsismelkusi į sienas nuo senų laikų. Atsakovės bute prieš remontą taip pat buvo toks pat vaizdas: sienos tiesiog išsibangavę nuo drėgmės, visur tvyrojo pelėsis, todėl ir ėmėsi butą tvarkyti. Atsakovės veiksmai būtų neteisėti, jeigu ji nesirūpintų savo turtu ir nedarytų remonto. Dabar gi ji kritikuojama ir skundžiama šių kaimynų už tai, kad kažkada remontavo butą. Beje, ieškovė melagingai teigia, kad „tuo metu pas ją vyko remontas“. Tai labai nesąžininga atsakovės atžvilgiu, juo labiau, žinant tai, jog jos bute atvykę tarnybos neužfiksavo jokio vandens lašo, remontas užbaigtas prieš 6 mėnesius. Kyla pagrista abejonė, ar ši šeima tokiu būdu nėra reikalavusi tariamos žalos iš ankstesnių buto savininkų ir ar naujai atėjęs gyventojas, kaip šiuo atveju atsakovė, nėra naujai atsivėrusi galimybė šiai šeimai nepagristai praturtėti aukos sąskaita.

Be to, atsakovė ginčija ir prašomos žalos dydį. Vienasmeniškai šeimos pasirašytas raštas nėra pakankamas konstatuoti žalos dydžiui. Šis dydis tik įrodo savininkės siektiną gauti sumą, kurios iš atsakovės apgaule pirmiausia reikalavo jos tėvai, o po to ieškovė. Pagal bendrą civilinio proceso taisyklę, nesąžiningos šalies teisės teisme nėra ginamos. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškia atsakovės, tarnybų ar net teismo suklaidinimu, pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), nes ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai klaidino teismą, siekiant įgyti svetimas lėšas savo buto remontui. Kadangi ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų CK 6.253 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Dėl to atsakovė prašo ją visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės, o atsakovės nuostolius priteisti iš ieškovės CPK 95 str. pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 d. protokoline nutartimi į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas UAB „Antakalnio būstas“ į.k. 121449152. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 d. protokoline nutartimi trečiojo asmens atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į J. N. ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Valstybės įmonės „Registrų centras duomenimis, butas, esantis - , asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei J. N., o dviejų kambarių, 43,46 kv.m. butas, esantis aukštu aukščiau, virs ieškovės buto, adresu - , asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S. (b.l. 18).

Daugiabutį namą, esantį , administruoja trečiasis asmuo UAB „Antakalnio būstas“, teikdamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-08-28 d. ieškovės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis - , buvo užlietas iš aukštesnio buto, esančio - . Šį faktą ieškovė pastebėjo tik 2018-08-28 d. apie 19.30 val. grįžusi namo su savo tėvais ir pamatė, kad vonios sienomis bėga vanduo, ant vonios lubų susikaupė vandens lašai.

Ieškovės teigimu, 2018-08-28 d. vakare jos tėvų atsakovė, būdama namuose, į savo butą, esantį - , neįsileido, teigdama apie bendro naudojimo inžinierinių tinklų nesandarumą, tačiau vėliau atvykus ieškovės iškviestiems UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojams atsakovė juos į savo butą įsileido. UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai užsuko šaltą vandenį stebėjimui bei nustatė, kad užpylimui bendrojo naudojimo vamzdynas įtakos neturėjo. Po šalto vandens užsukimo, vanduo bėgti nustojo. Ieškovės buto užpylimo priežastys nenustatytos.

2018-09-13 d. ieškovės tėvų atsakovei buvo išsiųsta pretenziją dėl 1015,50 Eur dydžio žalos atlyginimo, tačiau iki šiol atsakovė padarytos žalos neatlygino (b.l. 14).

Atsakovė A. S. bei jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti, nurodydamos, kad apleisto ieškovės buto žala yra kitų užpylimų pasekmė, be to, už padarytą ieškovei žalą atsakingas trečiasis asmuo UAB „Antakalnio būstas“ dėl bendro naudojimo netvarkingo vamzdyno, kurio neremontuoja. Atsakovė neigia savo civilinę atsakomybę dėl žalos ieškovės butui atsiradimo.

Teismas su atsakovės argumentais nesutinka.

Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.)

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net ir tuo atveju, kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-554/2007).

Nagrinėjamu atveju teismo svarstytini teismui pateikti šalių įrodymai, sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo dėl jai priklausančio buto užpylimo.

Kaip seka iš 2018-09-03 d. UAB „Antakalnio būstas“ 2018-09-03 d. rašto Nr. AB-RS-18-0190, adresuoto R. N. (ieškovės tėvui) , 2018-08-28 d. 20.05 val. iš 31 buto savininko buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute per lubas bėga vanduo, adresu - . Nuvykę UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai nustatė, kad minėto buto užpylimui bendro naudojimo inžinieriniai tinklai įtakos neturėjo (b.l. 13).

2018-09-27 d. raštu Nr. AB-RC-18-0208 adresuoto R. N., teigiama, kad pagal iškvietimą 2018-08-28 d. atlikus apžiūrą 34 bute dėl galimo vandens pratekėjimo į apatinį butą nustatyta, kad bendrojo naudojimo vamzdynas pratikėjimui įtakos neturėjo. Konkrečios pratekėjimo vietos nustatyti nepavyko. Dėl šios priežasties buvo užsuktas vanduo 34 bute, situacijai stebėti. UAB „Antakalnio būstas“ nurodė, kad neturi nei teisės nei pareigos nustatinėti privačių inžinierinių tinklų būklės.

Šie raštai paneigia atsakovės argumentą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis - , nebuvo užpiltas šaltu vandeniu ar užpylimo požymiai yra seni. Bylos duomenimis, ieškovės buto užliejimo šaltinis yra viršuje esantis butas.

Turto vertintojas T. M. 2018-09-24 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180924 nustatė, kad ieškovės bute yra aplieta ne tik vonios kambarys, galimai, kuriuo siena ribojosi su bendro naudojimo vamzdynu, tačiau ir užpiltos šaltu vandeniu lubos ties virtuvės ir svetainės sienomis pažeistos užpylimo vandens, matyti pūslės ir dėmės; virtuvėje užpylimo pažeistos dekoratyviniu tinklu tinkuotos sienos, siena su WS po langu; virtuvės užpylimo pažeistos dekoratyviniu tinku tinkuotos sienos, siena su miegamuoju ir kampas su WS siena; kambario užpylimo pažeistos grindys, tualete užpylimo pažeistos dažytos sienos su virtuve, miegamuoju ir svetaine; siena su svetaine, siena su druskomis apaugusios vent. grotelės, sienose nubėgimo žymės, dėmių kontūrai, pūslės atšokusio glaisto/dažų, siena su miegamuoju: nuo užpylimo atšokusios plytelės, keičiant plyteles, reikalingas unitazo permontavimas, pažeistas langas, matyti atšokę dažai; miegamojo pažeista siena su vonia: matyti vandens nubėgimai, dėmės ir pūslės; virtuvėje pažeistas langas: vandens nubėgimas, sueižėjęs dažų sluoksnis.

Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad po ginčo užpylimo, užsukus šaltą vandenį atsakovei, buto sienos, lubos nustojo drėkti, išdžiūvo, o vandenį atsukus, šaltas vanduo vėl padėjo lašėti.

Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju butas, esantis virš ieškovės buto, priklauso atsakovei. Tai reiškia, kad už visą įrangą bute atsako atsakovė, nes ji turi naudotis jai priskirtu turtu pagal LR įstatymus, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 str. 1 d.).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti.

Ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovė butas. Butas Nr. 31 buvo užlietas iš buto Nr. 34. Jeigu užpylimo iš viršuje esančio buto aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tokius įrodymus gali teikti abi šalys.

Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų užpylimo žymės yra ieškovės buto vonioje, tualete, virtuvėje, svetainėje (pagal turto vertintojo T. M. 2018-09-24 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180924).

Bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos (inžinierinių tinklų) gedimų nenustatyta. Atsakovė neįrodė fakto, jog ieškovei priklausantis butas buvo užlietas dėl kitų priežasčių. Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Teismas pažymi, kad atsakovės pateiktas į bylą antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-12-12 protokolas Nr. 174/18/150 yra surašytas beveik po 3,5 mėnesių po ieškovės buto užpylimo. Antstolis 2018-12-07 d. apžiūrėjo atsakovės butą ir konstatavo nurodytame 2018-12-12 protokole, jog atsakovės bute buvo apžiūrėti visi esantys ir matomi radiatoriai bei vamzdynai, ir bute nėra jokių vandens požymių, nematyti ir avarijos požymių, vamzdžiai yra sausi. Teismo vertinimu, sutiktina, kad 2018-12-07 d. atsakovės buto radiatoriai ir vamzdynai buvo tvarkingi juos apžiūrint antstoliui D. K., tačiau nei paneigia nei patvirtina aplinkybės, kokios būklės buvo radiatoriai ir vamzdynas užpylimo diena (2018-08-28 d.). Analogiškai pasisakytina ir dėl mažosios bendrijos „Nuotėkis“ 2019-03-03 d. apžiūros protokolo (b. l. 67), jis surašytas po 6 mėn. po ieškovės buto užpylimo.

Pagal atsakovės užsakymą, 2018-12-11 d. buvo surašytas teismo eksperto D. K. vertinimo aktas, kuriuo tikslas įvertinti buto, esančio Antakalnio g. 65-34, Vilniuje, inžinierines sistemas ir galima vandens patekimą į butą, esantį - . Teismo ekspertas nustatė, kad vandens ir nuotekų sistemos vamzdynai yra smarkiai paveikti korozijos, nuo daugiabučio namo pastatymo 1961 metais nekeisti, veiksmų grėsmei (defektinės vamzdynų būklės) pašalinti nesiimta. Vamzdynai tarnauja du kartus ilgesnį laikotarpį, nei rekomenduojama jo gamybinėse techninėse instrukcijose. Teismo ekspertas 2018-12-10 d. nustatė, kad jokių prabėgimų, apliejimų požymių nei ant buto sienų nei ant grindų nenustatyta, todėl padarė išvadą, kad 34 buto gyventojai neapliejo žemiau esančių patalpų.

Teismo vertinimu, bylos duomenimis nenustatyta, dėl kokios priežasties buvo aplietas ieškovės butas. Teismo eksperto D. K. išvada, kad bendro naudojimo vandens ir nuotekų sistemos yra senos, paveiktos korozijos taip pat neįrodo, kad ieškovės butas buvo užpiltas dėl daugiabučio namo administratoriaus UAB „Antakalnio būstas“ neprižiūrėtų bendro naudojimo inžinierinių sistemų.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp teisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją tvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė darytos žalos neatlygino.

Byloje yra kvalifikacijos atestatą turinčio T. M. surašyta lokalinė sąmata/išvada dėl 1319,91 Eur žalos dydžio, ir, teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad sąmata/išvada yra neobjektyvi; byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės pateiktos nuotraukos neatitinka buto užpylimo apimtį, lokalizaciją. Žalos dydis įrodytas (CPK 178 str.). Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad turto vertintojas T. M. buto neapžiūrėjo, nes yra padarytos buto nuotraukos, įkeltos į turto vertintojo žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180924. Akivaizdu, kad jei ieškovės butas nebūtų apžiūrėtas, nuotraukų ataskaitoje nebūtų. Teismo vertintojas nurodė, kad ieškovės butas yra apžiūrėtas 2018-09-24 d. Turto vertintojas pateikė 2014-04-22 d. jam išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 25113, pagal kurį jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas.

Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį mažinti ir laikyti nurodytas sąmatoje/išvadoje remonto būsimas išlaidas nepagrįstais, todėl priteistina 1318,91 Eur žalos atlyginimo pagal ieškovė pateiktą turto vertintojo 2018-09-24 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180924.

Atsakovės pareiga yra paneigti ieškovės nurodytą aplinkybę, kuriai patvirtinti ji pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ir panašiai.

Dėl šių motyvų iš atsakovės priteistina 1318,91 Eur žalos atlyginimo bei 180 Eur turto vertintojo šios ataskaitos sudarymo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.), ieškovės naudai, nes įrodytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Kiti atsakovės nurodyti argumentai (pvz. dėl ieškovės tėvo veiksmų ir įgaliojimų, trečiojo asmens atsakymų ieškovės tėvo vardu, ieškovės sąmokslo ir pan.) neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

Ieškovės reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju įstatyme nėra nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama dėl buto užpylimo. Be to, teismo vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė patyrė CK 6.250 str. 1 d. numatytas pasekmes: išgyvenimus, nepatogumus ir panašiai.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1498,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.

Bylos duomenimis ieškovė J. N. patyrė 56,23 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur advokato išlaidų:

Atsakovė A. S. patyrė 4590 Eur advokatės padėjėjos išlaidų, 184, 42 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, bei 4526,65 Eur nuostolių CPK 95 str. pagrindu.

-1334,35 Eur skrydžių išlaidos;

-820 Eur viešbučio išlaidos;

-222,30 Eur klinikos išlaidos;

-2150 Eur nuomos išlaidos (5 mėn. x 430 Eur), viso 4526,64 Eur (b.l. 47-63).

-80 Eur antstolio išlaidos;

-90 Eur specialisto vamzdynų diagnostikos išlaidos;

-14,42 Eur kopijavimo išlaidos (b.l. 79-80).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinos ir išlaidos –34 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai ( 1498, 91 Eur x 3% x 75% ), nes byla yra elektroninė (79 str. 80 str. 1 d., 93 str.).

Ieškovė sumokėjo 56,23 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą priteisti 1998,91 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio suma už ieškinio reikalavimą sudaro 45 Eur ( 1998,91 Eur (1498,91 Eur +500 Eur) x 3 % x 75 %= 45 Eur), todėl jai grąžintina suma sudarys 11,23 Eur 56,23 Eur -45 Eur)

Lietuvos CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Svarstant kitų šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys patenkintas 74,99 %, atmestas 25,01 % (pareikšta ieškinio suma yra 1998,91 Eur, patenkinta suma yra 1498,91 Eur).

Tokiu būdu, ieškovės priteistinos advokato išlaidos sudarys 599,92 Eur (800 Eur x 74,99 %),

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Byla yra elektroninė, vieno tomo, sudėtinga, ieškinio suma nedidelė-1498,91 Eur, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei priteistina proporcingai patenkintai ieškinio sumai advokato teisinėms paslaugoms apmokėti-599,92 Eur (800 Eur x 74,99 %).

Atsakovė patyrė 4590 Eur advokatės padėjėjos išlaidų, 184, 42 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, bei 4526,65 Eur nuostolių CPK 95 str. pagrindu.

Teismas, vertindamas atsakovės advokato padėjėjos išlaidas, vertina, kad jos dydis nepagrįstai didelis. Byla nesudėtinga, susideda iš vieno tomo, skolinė, skolos suma nedidelė -1498,91 Eur bei 500 Eur neturtinės žalos, atsakovės atstovė dalyvavo 3 posėdžiuose. Atstovavimas ir procesinių dokumentų surašymas skolinėje byloje nereikalauja didelių laiko ir darbo sąnaudų, ypatingų specialių teisnių žinių (pvz. už atsiliepimo į ieškinį surašymas įvertintas 2000 Eur). Atsakovė ir jos atstovė sieja artimi giminystės ryšiai ( dukra ir motina). Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė tik 800 Eur advokato išlaidų. Teismas, atsižvelgiant į atsakovės atstovės aktyvius veiksmus civ. byloje, vertina, kad pagrįsta advokato padėjėjos suma nagrinėjamoje byloje turėtų būti 1500 Eur, todėl priteistina suma sudaro 375 Eur (25, 01 % nuo 1500 Eur).

Kitoje dalyje atsakovės išlaidos atmestinos, nes jomis teismas sprendime nesivadovauja (dėl antstolio, specialistų išlaidų), o bylos kopijos (14,42 Eur) nepripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, byla yra elektroninė.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise bei atsakovės nuostolių atlyginimo

Atsakovės A. S. prašymas įpareigoti ieškovę J. N. atlyginti 4526,65 Eur nuostolių CPK 95 str. pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmestinas.

CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad butų apginta pažeista ar ginčijama jo teisę arba įstatymų saugomas interesas, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 str. 1 d., 2 d.). Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (LR Konstitucijos 30 str.).Tokiu būdu, ieškovės teise kreiptis į teismą, prašant priteisti iš atsakovės 1498,91 Eur žalos atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, gina įstatymas. Ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, sprendžia teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, todėl nepriėmus teismo sprendimo dėl ieškinio reikalavimų konstatuoti apie ieškinio nepagrįstumą nėra pagrindo. Ieškinio nepagrįstumas turi būti akivaizdus. Ieškovė kreipėsi į teismą pirmą kartą, šalių ginčas kilęs iš deliktinių santykių, todėl atsakovės teiginys, jog ieškovė siekia įgyvendinti neegzistuojančią prievolę ir praturtėti atsakovės sąskaita, yra nepagrįstas.

Teismas vertina, kad kreipimąsi į teismą negalima laikyti ieškovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovei 4526,65 Eur nuostolius CPK 95 str. 1 d. pagrindu yra atmestinas.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės interesams atstovauja advokatų padėjėja A. S., todėl 1334,35 Eur skydžių išlaidos negali būti laikytini nuostoliais, susijusiais su byla. Kitą vertus, atsakovė A. S. turi nuosavybės teise butą, esantį - , todėl 820 Eur viešbučio Vilniuje išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos. Atsakovės argumentas, kad ji bijo bute būti dėl ieškovės tėvo, turi nuomoti viešbutį, atmestinas kaip neįrodytas. Klinikos išlaidos -222,30 Eur pagrindžia tik Londone išrašyta privataus gydytojo sąskaita. Dėl kokių paslaugų atsakovė kreipėsi pas gydytoją ir kaip šios išlaidos susijusios su byla, atsakovė nepagrindė taip pat. Būsimos planuojamos buto nuomos išlaidos 92018-08-31 d. -2019-01-31 d. laikotarpiu) taip pat neįrodytos. Pagrįstų duomenų, dėl kurių atsakovė šio buto negalėjo ginčo laikotarpiu išnuomoti, byloje nėra.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,39 Eur ir priteistinos iš šalių proporcingai patenkintai/atmestai ieškinio sumai: iš atsakovės 11,54 Eur (15,39 Eur x 74,99 %), iš ieškovės -3,85 Eur (15,39 Eur x 25,01 %) į valstybės pajamas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 1318,91 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniolika Eur 91 ct) žalos atlyginimo, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) sąmatos sudarymo išlaidų, viso 1498,91 Eur, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1498,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur (trisdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio, 599,92 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 92 ct) advokato išlaidų ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

I. J. N. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur neturtinės žalos atmesti.

Gražinti ieškovei J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,23 Eur (vienuolika Eur 23 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės J. N. a. k. (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur) advokato padėjėjos išlaidų atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą įpareigoti ieškovę J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginti 4526,65 Eur nuostolių už piktnaudžiavimą procesine teise, atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 11,54 Eur (vienuolika Eur 54 ct), iš ieškovės J. N. a. k. (duomenys neskelbtini) 3,85 Eur (tris Eur 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.