Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ir atsakovės A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Antakalnio būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 1 498,91 Eur dydžio turtinės žalos, 500,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 2018 m. rugpjūčio 28 d. dėl atsakovės netinkamo elgesio su jos bute esančiu vandentiekiu buvo užlietas ieškovės vonios kambarys. UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai nustatė, kad pratekėjimui įtakos bendro naudojimo vamzdynas neturėjo bei patvirtino, kad ieškovės vonios kambarį užpylė atsakovė. Remiantis eksperto išvada, buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo po užliejimo kaštai sudaro 1 318,91 Eur. Ekspertas už žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos parengimą pateikė sąskaitą 180 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Atsakovė parašė pareiškimą į VPK, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai kaltino ieškovę ir jos tėvą grasinimu nužudyti (BK 145 straipsnis), todėl ieškovė prašo priteisti ir 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Bendra suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, yra 1 998,91 Eur.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 4 526,65 Eur nuostolių dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

4. Atsiliepime nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog užliejimo šaltinis yra atsakovės butas. Vien faktas, kad atsakovė gyvena virš ieškovės, nepatvirtina, jog būtent atsakovė apliejo ieškovės butą. Avarinė tarnyba nenustatė vandens šaltinio priežasties, vandens pratekėjimo iš viršaus nebuvo matyti. Atsakovės bute įrengta moderni ir šiuolaikiška hidroizoliacija. Remontas atsakovės bute baigtas prieš 6 mėnesius iki tariamo užliejimo. Ieškovės butas neremontuotas, apleistas. Esminė aplinkybė foto fiksacijose - nešvari vandens srovė teka iš šoninės sienos, t. y. iš ten, kur pagal buto planą yra bendro naudojimo vamzdžiai, todėl už ieškovei padarytą žalą yra atsakinga UAB „Antakalnio būstas“, kuri neremontuoja bendro naudojimo vamzdynų. Užliejimas yra imituotas, siekiant atsakovės sąskaita susiremontuoti butą. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, pareiškė nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai klaidina teismą.

5. Trečiasis asmuo UAB „Antakalnio būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės A. S. 1 318,91 Eur žalos atlyginimo, 180 Eur sąmatos sudarymo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 498,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur žyminio mokesčio, 599,92 Eur advokato išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; ieškovės J. N. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės A. S. 500,00 Eur neturtinės žalos atmetė; gražino ieškovei J. N. 11,23 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės J. N. 375 Eur advokato padėjėjos išlaidų atsakovės A. S. naudai; kitoje dalyje atsakovės A. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino; atmetė atsakovės A. S. prašymą įpareigoti ieškovę J. N. atlyginti 4 526,65 Eur nuostolių už piktnaudžiavimą procesine teise; priteisė iš atsakovės A. S. 11,54 Eur, iš ieškovės J. N. 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

7.1. ieškovės buto užliejimo šaltinis yra viršuje esantis butas. UAB „Antakalnio būstas“ 2018-09-03 rašte Nr. AB-RS-18-0190 nurodė, jog 2018-08-28, 20.05 val. iš (duomenys neskelbtini) buto savininko buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute per lubas bėga vanduo. UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai nustatė, kad minėto buto užpylimui bendro naudojimo inžinieriniai tinklai įtakos neturėjo. 2018-09-27 rašte Nr. AB-RC-18-0208 nurodyta, kad pagal iškvietimą 2018-08-28 atlikus apžiūrą (duomenys neskelbtini) bute dėl galimo vandens pratekėjimo į apatinį butą nustatyta, kad bendrojo naudojimo vamzdynas pratikėjimui įtakos neturėjo. Konkrečios pratekėjimo vietos nustatyti nepavyko, buvo užsuktas vanduo (duomenys neskelbtini) bute. Šie raštai paneigia atsakovės argumentą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo užpiltas šaltu vandeniu ar užpylimo požymiai yra seni;

7.2. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu atveju butas, esantis virš ieškovės buto, priklauso atsakovei. Tai reiškia, kad už visą įrangą bute atsako atsakovė, nes ji turi naudotis savo turtu nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodė aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas: butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų – turto vertintojo T. M. 2018-09-24 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 180924, nustatyta, jog užpylimo žymės yra ieškovės buto vonioje, tualete, virtuvėje, svetainėje. Bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos (inžinierinių tinklų) gedimų nenustatyta;

7.3. atsakovė neįrodė fakto, jog ieškovei priklausantis butas buvo užlietas dėl kitų priežasčių. Atsakovės pateiktas antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-12-12 protokolas Nr. 174/18/150 yra surašytas beveik po 3,5 mėnesių po ieškovės buto užpylimo. Antstolis 2018-12-07 apžiūrėjo atsakovės butą ir konstatavo, jog atsakovės bute buvo apžiūrėti visi esantys ir matomi radiatoriai bei vamzdynai, ir bute nėra jokių vandens požymių, nematyti ir avarijos požymių, vamzdžiai yra sausi. Tačiau tai nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kokios būklės buvo atsakovės radiatoriai ir vamzdynas užpylimo dieną (2018-08-28). MB „Nuotėkis“ 2019-03-03 apžiūros protokolas taip pat surašytas praėjus 6 mėn. po ieškovės buto užpylimo. Pagal atsakovės užsakymą 2018-12-11 surašytame teismo eksperto D. K. vertinimo akte nustatyta, kad vandens ir nuotekų sistemos vamzdynai yra smarkiai paveikti korozijos, nuo daugiabučio namo pastatymo 1961 metais nekeisti, veiksmų grėsmei (defektinės vamzdynų būklės) pašalinti nesiimta. Vamzdynai tarnauja du kartus ilgesnį laikotarpį, nei rekomenduojama jų gamybinėse techninėse instrukcijose. Teismo ekspertas 2018-12-10 nustatė, kad jokių prabėgimų, apliejimų požymių nei ant buto sienų, nei ant grindų nenustatyta, todėl padarė išvadą, kad 34 buto gyventojai neapliejo žemiau esančių patalpų. Teismo eksperto D. K. išvada, kad bendro naudojimo vandens ir nuotekų sistemos yra senos, paveiktos korozijos, taip pat neįrodo, kad ieškovės butas buvo užpiltas dėl daugiabučio namo administratorės UAB „Antakalnio būstas“ neprižiūrėtų bendro naudojimo inžinierinių sistemų;

7.4. byloje yra kvalifikacijos atestatą turinčio T. M. surašyta lokalinė sąmata / išvada dėl 1 318,91 Eur žalos dydžio bei 180 Eur turto vertintojo ataskaitos sudarymo išlaidų, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovės. Įrodymų, kad sąmata / išvada yra neobjektyvi, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės pateiktos nuotraukos neatitinka buto užpylimo apimties, lokalizacijos.

7.5. ieškovės reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas; byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes: išgyvenimus, nepatogumus;

7.6. ieškovės kreipimosi į teismą negalima laikyti nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal paskirtį, todėl atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovei 4 526,65 Eur nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetamas;

7.7. patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiama 34 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (1 498,91 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė sumokėjo 56,23 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą priteisti 1 998,91 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Žyminio mokesčio suma už ieškinio reikalavimą sudaro 45 Eur (1 998,91 Eur (1 498,91 Eur + 500 Eur) x 3 proc. x 75 proc.), todėl ieškovei grąžintina suma sudaro 11,23 Eur (56,23 Eur - 45 Eur). Ieškinys patenkintas 74,99 proc., atmestas 25,01 proc. (pareikšta ieškinio suma yra 1 998,91 Eur, patenkinta suma yra 1 498,91 Eur). Taigi ieškovei priteisiamos 599,92 Eur (800 Eur x 74,99 proc.) advokato išlaidos. Atsakovė patyrė 4 590 Eur advokato padėjėjos išlaidų, 184,42 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Byla nesudėtinga, reikalaujama priteisti suma nedidelė, atsakovės atstovė dalyvavo 3 posėdžiuose. Atsakovę ir jos atstovė sieja artimi giminystės ryšiai (dukra ir motina). Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė tik 800 Eur advokato išlaidų. Pagrįsta advokato padėjėjos suma nagrinėjamoje byloje turėtų būti 1 500 Eur, todėl priteistina suma sudaro 375 Eur (25,01 proc. nuo 1500 Eur). Kitoje dalyje atsakovės išlaidos atmetamos, nes jomis teismas sprendime nesivadovauja (dėl antstolio, specialistų išlaidų), o bylos kopijos (14,42 Eur) nepripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, byla yra elektroninė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8. Ieškovė J. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus tenkinamas, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, dėl ko ieškovė patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes: nepatogumus, išgyvenimus. Vandens užpylimo žymės yra ieškovės buto vonioje, tualete, virtuvėje, svetainėje. Po užpylimo butas yra kritiškos būklės, reikalauja remonto. Butas užpiltas 2018-08-28, tačiau dėl civilinės bylos nagrinėjimo, atliekamų patikrinimų, vertinimų, ekspertizių butas nėra remontuojamas kone metus, todėl ieškovė yra priversta kentėti ir gyventi nežmogiškose sąlygose. Dėl susikaupusios drėgmės ore tvyro nepakeliamas kvapas, kurį sugeria asmeniniai daiktai, baldai. Bute esanti drėgmė nulėmė pelėsio atsiradimą. Atlikus paimtų patalpų oro mėginio MA 5222 pelėsinių grybų tyrimą ekspertai nustatė, kad patalpose pelėsinių grybų skaičius yra 71 (24 KSV/lėkštelėje), mielių skaičius - 0 KSV/lėkštelėje. Paimto plovinio nuo sienų kampo MA 5223 tampone buvo aptikta pelėsinių grybų (2019-04-11 Pelėsinių grybų tyrimo patalpose ataskaitos kopija yra pateikta teismui). Tyrimų rezultatai parodė, kad buvimas tokiose patalpose sukelia riziką neigiamiems žmogaus organizmo jautrumo, kvėpavimo, astmos, alergijų pasireiškimams, taip pat imunologinės sistemos sutrikimams.

9. Atsakovė A. S. su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. pirminis neturtinės žalos reikalavimas buvo pareikštas visai kitu faktiniu pagrindu. Ieškinio elementų keitimas įrodo nenuoseklią ir prieštaringą ieškovės poziciją. Galimybė keisti ieškinio elementus ir pateikti naujus įrodymus šalis gali įgyvendinti tik pirmoje instancijoje ir tik laikantis CPK 141, 181, 226 straipsniuose numatytų procedūrų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo neturtinės žalos atsiradimo dėl įsisenėjusio pelėsio poveikio savo sveikatai, dėl to negali šių aplinkybių įrodinėti apeliacinės instancijos teisme. Pagal ieškovės reikalavimą apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, t. y. nauju faktiniu pagrindu.

10. Atsakovė A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą; teisiškai kvalifikuoti ginčo santykį pritaikant CK 6.253 straipsnio 4 dalį, kadangi nurodyto straipsnio dispozicija adekvačiai atitinka nustatytą įrodymų visetu faktą - kitą užliejimo šaltinį, esantį bendrojo naudojimo vamzdyno valdytojo (trečiojo asmens) atsakomybės ribose; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė tikrojo užliejimo šaltinio, bylą išnagrinėjo formaliai. Teismas nesprendė dėl netinkamo atsakovo šioje byloje pakeitimo, nors atsakovė tokį prašymą buvo pareiškusi. Ieškinį ieškovė reiškė aiškiai nesąžiningai vienos iš šalių (atsakovės) atžvilgiu, atsisakant vertinti kitų asmenų (trečiojo asmens) neteisėtus veiksmus. Teismas savo iniciatyva nusprendė dėl trečiojo asmens santykio su kiekviena iš ginčo šalių. Įstatyme nenustatyta tiesioginės pareigos teismui nurodyti, kurios šalies pusėje į procesą įtraukiamas trečiasis asmuo. Asmuo, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn dėl sukeltos žalos, teismo sprendimo dėka atsidūrė ieškovės pozicijoje ir įgijo teisę pareikšti atsakovei savarankišką reikalavimą;

10.2. ieškinio reikalavimus ieškovė grindė įrodymais, kurie buvo išduoti ne ieškovei, o byloje nedalyvaujančiam asmeniui (ieškovės tėvui). Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė pateikė tik žalos kaštų sąmatą, kuri priežastiniu ryšiu nėra susijusi su jokiais atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovės buto nuotraukos, kuriomis rėmėsi teismas, patvirtina, jog ieškovės butas apleistas, bute įsisenėjęs pelėsis, apnašos bei kondensatas, esantis prie buto langų ir visame bute, net tose vietose, kuriose nėra viršutinio buto vamzdynų zonų. Tai liudija galimai prieš daug metų įvykusias avarijas dėl netvarkingo bendrojo naudojimo vamzdyno pratekėjimų. Ieškovės eksperto darytos nuotraukos yra neinformatyvios, iš jų negalima nustatyti, prieš kiek metų buvo įvykę apliejimai. Ieškovės samdyto žalos specialisto išvada dėl užliejimo iš viršutinio buto yra grindžiama tik prielaida. Specialistas neatliko jokių tiriamųjų veiksmų tiksliai pratekėjimo vietai nustatyti, netyrė nei atsakovės buto, nei bendrojo naudojimo vamzdynų būklės, o tik apskaičiavo remonto darbų sąmatą;

10.3. ieškovės pateiktuose įrodymuose yra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš to paties šaltinio (dvi skirtingos ir viena kitai prieštaraujančios vamzdynų būklę įvertinančios UAB „Antakalnio būstas“ išvados). Teismo nesiaiškinimas, kurioje iš išvadų duomenys yra patikimesni, pripažįstamas esminiu CPK pažeidimu. Teismas rėmėsi specialisto T. M., kuriam suteikta teisė eiti tik statinio projekto vadovo pareigas, nepagrįsta išvada ir neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus - eksperto D. K. išsamų ekspertizės aktą, teismas neatliko įrodymų tyrimo, pažeidė betarpiškumo principą. Atsakovės butą bei viso pastato vamzdynų būklę tyręs teismo ekspertas D. K. nustatė, kad nuo namo pastatymo (1961 m.) bendrojo naudojimo vamzdynai niekada nebuvo keisti, nors „Jų nusidėvėjimas viršytas daugiau nei du kartus, todėl būtinas jų atnaujinimas“. Tokiu atveju bendrojo naudojimo vamzdyno valdytojui dėl techninės nepriežiūros taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Įvykio faktų fiksavimas ne tą pačią dieną, kurią įvyko įvykis, nekeičia fakto, jog buvo paneigta bet kokia buto apliejimo iš viršaus galimybė. Šias aplinkybes patvirtina eksperto D. K. išvada, vamzdynų diagnostiko išvada, dviejų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, hidroizoliacinė danga atsakovės bute. Kad avarija įvyko ne atsakovės bute, pagrindžia ir trečiojo asmens informacija gyventojams, kad tokie vamzdynai nebegali būti eksploatuojami ir yra būtinybė juos keisti;

10.4. atsakovės civilinę atsakomybę pašalina aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnio 4 dalyje, nes tik dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų tebevyksta užliejimai visame pastate. Įvykio dieną atsakovės bute apsilankiusi avarinė nefiksavo jokio vandens pratekėjimo. Jokiais įrodymais nebuvo konstatuota, kad atsakovės bute įvyko avarija. Atsakovė yra susitvarkiusi būstą, rūpinasi juo, įsirengusi hidroizoliacinę dangą, santechnika atsakovės bute yra nepriekaištinga, vamzdynai tvarkingi. Nagrinėjamu atveju generalinio delikto taisyklę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį teismas pritaikė ne valdytojui (trečiajam asmeniui), visiškai neprižiūrinčiam įrenginių, bet atsakovei, atsakingai besirūpinančiai savo būstu;

10.5. teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą, pateiktą CPK 95 straipsnio pagrindu (dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise). Teisė kreiptis į teismą, skiriasi nuo teisės reikšti nepagrįstą ieškinį neleistinų įrodymų pagrindu, ne siekiant išsiaiškinti tikrąjį žalos sukėlėją bei jam nukreipti materialinį teisinį reikalavimą (gauti žalą), o pasirinktai atsakovei sukelti stresinę situaciją ir daugybę nepatogumų bei finansinių nuostolių (kurie buvo pagrįsti atsakovės pridėtais kvitais). Ieškovės piktnaudžiavimą taip pat pagrindžia net du draudimo bendrovių reikalavimai nukreipti atsakovei dar nesant nustatytam tikram užliejimo kaltininkui. Teismas nepagrįstai atmetė neturtinės žalos prašymą, neteisingai interpretuodamas nuostolių sąvoką, teigiant, kad pagal nurodytą normą priteisiama tik turtinė žala, o neturtinės reikalauti negalima. Pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą į nuostolių sąvoką įeina ir neturtinė žala. Taigi teismas neteisingai pritaikė tiek CPK 95 straipsnio, tiek CK 1.138 straipsnio 6 punkto normas bei suvaržė atsakovės teisę į neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai paneigė atsakovės patirtus turtinius nuostolius (skrydžių, viešbučių išlaidas) ir negynė sąžiningo asmens teisių;

10.6. teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovės atstovei bylinėjimosi išlaidų, nors jos buvo pagrįsto dydžio ir neviršijo nustatytų rekomendacijų. Teismas neįvertino atsakovės atstovės įdėtų didelių laiko ir darbo sąnaudų bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė giminystės pagrindu, nurodydamas, jog atsakovės atstovė buvo jos motina, tuo tarpu ieškovės atstovo išlaidos buvo priteistos visa apimtimi. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovės patirtų išlaidų ekspertizei, diagnostikai bei faktinių aplinkybių konstatavimui, kopijų darymui, visiškai to nemotyvuodamas.

11. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo atsiliepimų į abiejų šalių apeliacinius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog tik surengus žodinį bylos nagrinėjimą atsakovei bus sudaryta galimybė efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, svarbu tiesiogiai apklausti ieškovę ir atsakovę. Byloje ieškovės žalos vertintojas yra pateikęs išvadą apie tyrimo veiksmus, kurių neatliko, tai yra nesilankė atsakovės bute, nors savo išvadoje tiksliai nurodė, kad vanduo teka iš (duomenys neskelbtini) (atsakovės) buto ir nurodė tikslią užliejimo dieną. Specialistas turi šią išvadą pagrįsti žodiškai ir betarpiškai, tiesiogiai dalyvaudamas posėdyje.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, atsakovė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotas.

16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktą Nr. MB:T-18-084728. Nurodė, jog teikiamas įrodymas patvirtina ginčo dieną užfiksuotą atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) būklę – neaptikta jokių vandens pratekėjimo požymių. Nurodo, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atmetė atsakovės visus kruopščiai surinktus įrodymus, pagrindžiančius nepriekaištingą santechnikos būklę atsakovės bute. Atsakovė negalėjo numatyti, jog pirmosios instancijos teismas atmes visus atsakovės pateiktus pagrįstus įrodymus, teikiamas įrodymas paneigia pirmosios instancijos teismo nepagrįstą išvadą, kad atsakovė savo butą susitvarkė jau po užliejimo. Siekiant ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, šis įrodymas turi būti įtrauktas į bylą.

17. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliaciniu skundu prašomo priimti įrodymo – atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. MB:T-18-084728, surašymo data – 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. prieš bylos iškėlimą. Atsakovė nenurodė, kad šis įrodymas jai nebuvo žinomas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Visi įrodymai, kuriais atsakovė grindžia nesutikimą su ieškiniu, turėjo būti pateikti su atsiliepimu į ieškinį, bet ne vėliau kaip iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 dalis, 251 straipsnio 1-2 dalys). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino atsakovės teiktus įrodymus, nesudaro pagrindo teigti, kad papildomo įrodymo, kuris atsakovei buvo žinomas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsisakoma priimti su atsakovės apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą.

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. N.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S.. Atsakovės butas yra virš ieškovės buto. Ieškovė teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. jos butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovės buto.

20. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

21. Kad ieškovės butas 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo užlietas iš atsakovės buto, matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, UAB „Antakalnio būstas“ 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. AB-RS-18-0208, 2018 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. AB-RS-18-0190, ieškovės buto nuotraukų, pateiktų su 2018 m. rugsėjo 24 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo atskaita Nr. 180924.

22. Atsakovė teigia, kad ieškovės butas buvo užlietas ne iš atsakovės buto, taip pat, kad užliejimo priežastis buvo bendrojo naudojimo vamzdynų susidėvėjimas. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis).

23. UAB „Antakalnio būstas“ 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. AB-RS-18-0208 ir 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. AB-RS-18-0190 nurodyta, kad, 2018 m. rugpjūčio 28 d. atlikus atsakovės buto apžiūrą dėl vandens pratekėjimo į ieškovės butą, nustatyta, kad bendrojo naudojimo vamzdynas vandens pratekėjimui įtakos neturėjo.

24. Nors atsakovė pateikė 2018 m. gruodžio 11 d. dr. D. K. surašytą vertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vandens nuotekynės ir kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas viršytas daugiau kaip du kartus, todėl būtinas jų atnaujinimas, taip pat UAB „Antakalnio būstas“ 2019 m. sausio 29 d. raštą Nr. AB-RS-16-0262, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynai yra seni, pažeisti korozijos, vietomis matomi vandens prasiskverbimai, todėl būtina kuo skubiau atlikti bendrojo naudojimo vamzdyno keitimo darbus, tai savaime nepatvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. vandens pratekėjimo į ieškovės butą priežastis buvo bendrojo naudojimo vamzdžių nesandarumas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. būtų sustabdytas vandens tiekimas bendrojo naudojimo vamzdžiais, nustatytas konkretus bendrojo naudojimo vamzdžių nesandarumas ir atliktas atitinkamas remontas.

25. Priešingai, kaip nurodyta UAB „Antakalnio būstas“ 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. AB-RS-18-0208, nenustačius, kad vandens pratekėjimo į ieškovės butą priežastimi buvo bendrojo naudojimo vamzdžių nesandarumas, buvo užsuktas vanduo į atsakovės butą. Kaip paaiškino ieškovė, užsukus vandenį į atsakovės butą, vandens tekėjimas ieškovės bute iš viršaus pradėjo mažėti, o po kurio laiko baigėsi. Tai patvirtina, kad vandens tekėjimas į ieškovės butą vyko iš atsakovės buto ne per bendrojo naudojimo vamzdynus. Be to, pagal bylos duomenis 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės bute vyko remontas.

26. Tai, kad UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai 2018 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros metu nenustatė konkrečios vandens pratekėjimo vietos atsakovės bute, nepatvirtina, kad ieškovės butas buvo užlietas ne iš atsakovės buto. Iš šio rašto negalima spręsti, kaip vyko/kokios apimties buvo galimos vandens pratekėjimo priežasties nustatymas atsakovės bute. Vandens tekėjimas galėjo vykti po apdailos medžiagomis, vanduo galėjo tekėti tiesiai į ieškovės butą, todėl vizualiai, pvz. vanduo ant atsakovės buto grindų, galėjo būti nematomas.

27. Atsakovės pateikti įrodymai – 2018 m. gruodžio 11 d. dr. D. K. surašytas vertinimo aktas, 2019 m. kovo 1 d. MB „Nuotėkis“ apžiūros protokolas, kuriuose nurodyta, atsakovės buto individualios apskaitos vamzdynai yra geros būklės, pratekėjimų ir pažeidimų juose nenustatyta, bute nėra jokių vandens požymių, nematyti avarijos požymių, vamzdžiai yra sausi, taip pat nepatvirtina, kad ieškovės butas buvo užlietas ne iš atsakovės buto. Šiuos dokumentus surašę asmenys atsakovės butą apžiūrėjo praėjus daugiau kaip trims ir daugiau kaip šešiems mėnesiams po 2018 m. rugpjūčio 28 d. įvykio. Todėl atsakovės buto ir bute esančių vamzdynų būklė galėjo būti pakitusi lyginant su 2018 m. rugpjūčio 28 d. būkle.

28. Ieškovė, pagrįsdama 1 318,91 Eur buto atstatymo dėl užliejimo išlaidas, pateikė T. M., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, 2018 m. rugsėjo 24 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180924 su lokaline sąmata. T. M. apžiūrėjo ieškovės butą, fotonuotraukose užfiksavo ir aprašė ieškovės butui vandens užliejimu padarytus sugadinimus ir jiems pašalinti reikalingus darbus, sudarė lokalinę sąmatą. Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 180924 nurodyti ieškovės buto sugadinimai atsirado ne dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. užliejimo vandeniu ar kad šiems sugadinimams pašalinti reikalingos mažesnės išlaidos (CPK 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei 1 318,91 Eur žalą.

30. Pripažinęs, kad ieškovė pagrįstai pareiškė atsakovei ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą atlyginti jai 4 526,65 Eur nuostolius dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Šios išvados nekeičia ta aplinkybė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas, kadangi šis reikalavimas pareikštu ieškiniu buvo siejamas su veiksmais, kilusiais dėl šalių konfliktinės situacijos dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. užliejimo, t. y. susijęs su šiuo užliejimu.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrįstomis atsakovės išlaidomis už advokato padėjėjos pagalbą pripažino 1 500 Eur, atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, todėl nepareikalavimo didelių advokatės padėjėjos darbo ir laiko sąnaudų, į tai, kad didžioji advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudų dalis susidarė ginantis nuo reikalavimo priteisti turtinę žalą, kuris buvo patenkintas, taip pat į tai, kad atsakovė ir ją atstovavusi advokato padėjėja yra dukra ir motina (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

33. Ieškovė reikalavimą atlyginti 500 Eur neturtinę žalą pirmosios instancijos teisme grindė tuo, kad atsakovė dėl ieškovės tėvo apsilankymo pas atsakovę 2018 m. rugsėjo 15 d. dėl ieškovės butui užliejimu padarytos žalos atlyginimo, nepagrįstai apkaltino ieškovę ir jos tėvą grasinus atsakovę nužudyti. Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas atlyginti 500 Eur neturinę žalą, ieškovė nurodė visai kitas aplinkybes, sukėlusiais ieškovei neturtinę žalą, t. y., kad ieškovė patyrė nepatogumus dėl buto užpylimo gyvendama nežmogiškose sąlygose – dėl susikaupusios drėgmės ore tvyro nepakeliamas kvapas, kurį sugeria asmeniniai daiktai, baldai, bute esanti drėgmė nulėmė pelėsio atsiradimą.

34. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nėra vertinamos ir dėl jų nepasisakoma.

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

36. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl atsakovės kreipimosi į teisėsaugos institucijas ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Be to, kaip matyti iš prie ieškinio pridėto 2018 m. rugsėjo 21 d. atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. rugsėjo 15 d. konfliktas, dėl kurio buvo kviesti policijos pareigūnai ir dėl kurio buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 21 d. atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl grasinimo nužudyti), vyko tarp atsakovės ir ieškovės tėvo, atsakovė grasinimu nužudyti kaltino ne ieškovę, o jos tėvą.

37. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.