- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-22-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1175-911/2019 pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. M. 10 000 Eur skolos, 178,08 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., 5 procentų dydžio metines ir 5 procento dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2018 m. liepos 1 d. pasiskolino iš trečiojo asmens R. M. 10 000 Eur sumą, kurią ji jo nurodymu 2018 m. liepos 1 d. pervedė tikrajam paskolos gavėjui – atsakovui D. M. į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Atsakovas D. M. už tai buvo įsipareigojęs iki 2018 m. liepos 13 d. nupirkti ir perduoti ieškovui L. Š. automobilį, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, skolos negrąžino ir šiuo metu išvis vengia bendrauti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 209,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas L. Š. su trečiuoju asmeniu R. M. 2018 m. liepos 1 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį dėl 10 000 Eur paskolos. Sutartimi šalys sutarė, kad pinigai ieškovui skolinami pervedant juos ne tiesiogiai ieškovui, tačiau pavedimas atliekamas į atsakovo D. M. banko sąskaitą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas ieškinio pagrindą patikslino, nurodydami, kad atsakovui buvo suteikta ne paskola, o 10 000 Eur suma perduota automobilio pirkimui.
4. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų pervedimo atsakovui faktą paskolos sutarties pagrindu. Dėl ieškovo ir trečiojo asmens 2018 m. liepos 1 d. sudaryto sandorio atsakovas savo valios nėra išreiškęs, ieškovo ir trečiojo asmens paskolos raštelyje atsakovo, kaip paskolos gavėjo, parašo nėra. Bankiniame pavedime įrašų apie paskolos pagrindu atsakovui pervedamus pinigus nėra, nurodoma mokėjimo paskirtis –„papildymas“. Atsakovas pripažino iš ieškovo gautų pinigų faktą, tačiau nurodė, jog pinigai jam buvo pervesti ne kaip paskola, o turint ieškovo pavedimą juos išgryninti. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2018 m. liepos 2 d. iš savo sąskaitos išgrynino 7 300 Eur sumą. Byloje nėra pateikta ieškovo ir atsakovo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Todėl teismas sprendė, kad paskolos santykių egzistavimas, kuriems esant ieškovas išreiškė valią paskolinti, o atsakovas pasiskolinti pinigų, jokiais kitais leistinais rašytiniais įrodymais byloje neįrodytas.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo įsipareigojimo nupirkti ir ieškovui perduoti minėtą automobilį. Iš byloje esančio bankinio pavedimo, jame nurodytos 10 000 Eur sumos paskirties „papildymas“ teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovas įgaliojo atsakovą nupirkti ir ieškovui perduoti automobilį. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindų teismas galėtų konstatuoti, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pavedimo sutartis.
6. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovui automobilio pirkimo - pardavimo sandoriai yra įprastinė komercinė veikla, ieškovas, kaip asmuo, turintis patirties automobilių pirkimo pardavimo srityje, sudarydamas byloje nurodytus sandorius, nesilaikant įstatymų reikalaujamos rašytinės sandorių formos, elgėsi priešingai apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens etalonui. Nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, sutarties sudarymas žodžiu sutarties savaime nedaro negaliojančios. Vis dėlto, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius dėl atsakovo įsipareigojimo nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį ir leistų teismui kvalifikuoti ieškovo ir atsakovo santykius kaip pavedimo teisinius santykius, kuriems esant atsakovui atsirastų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.760 straipsnio 8 dalyje numatyti įsipareigojimai. Remiantis byloje esančiais įrodymais (šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga), teismas konstatavo, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovui skolino arba davė 10 000 Eur sumą su automobilio pirkimu susijusiam pavedimui atlikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas L. Š. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. liepos 1 d. atsakovui buvo pervesta 10 000 Eur suma. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovas grąžino ieškovui minėtą sumą, taip pat nėra nurodyta, kad atsakovas neturi pareigos šią sumą grąžinti, todėl ieškovas akivaizdžiai turi teisę reikalauti šios sumos grąžinimo, kas įrodo, kad ieškovo reikalavimas atsakovo D. M. atžvilgiu pagrįstas. Tuo labiau, kai atsakovas pinigų gavimą aiškino akivaizdžiai išgalvotomis aplinkybėmis, susijusiomis su atliktu pinigų išgryninimu ieškovo naudai, nors tą patį veiksmą akivaizdžiai galėjo atlikti ir trečiasis asmuo iš savo sąskaitos, todėl atsakovo versija atmestina. Paaiškinimas, kad išgryninus 7 000 Eur jie buvo gražinti ieškovui, atsakovas privalo įrodyti rašytiniais įrodymais, o tokių ne tik nepateikė, bet taip pat šią versiją nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu.
7.2. Ieškovas neginčija, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jokių rašytinių susitarimų ar esama kitokių rašytinių įrodymų, apart mokėjimo pavedimo, kurie patvirtintų šalių susitarimą dėl atsakovo įsipareigojimo nupirkti ieškovo naudai automobilį. Tačiau tai buvo sąlygota tarp šalių egzistavusių gerų santykių ir pasitikėjimo iš ieškovo pusės. Skirtingai nei atsakovo byloje pateikta gynybinė situacijos versija, ieškovo pateikta tikroji įvykių seka, negalėjo teismo būti vertinama kritiškai, nes ją patvirtino trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas D. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo pozicija byloje buvo nenuosekli. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovas nepateikė įrodymų nei apie paskolos teisinius santykius, nei apie tariamą susitarimą dėl automobilio pirkimo. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą šalių įrodinėjimo pareigą, atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė ir vien tuo pagrindu reikalavo ieškinį atmesti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi tos pačios pozicijos ir tik papildomai paaiškino teismui, kokie buvo tikrieji santykiai taip ieškovo ir atsakovo, kokios buvo tikrosios faktinės aplinkybės, susijusios su pinigų pervedimu/grąžinimu. Būtent ne atsakovo, o paties ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir keitėsi, ką pažymėjo ir teismas skundžiamame sprendime.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovas iš trečiojo asmens R. M. sąskaitos į savo sąskaitą gavo 10 000 Eur sumą (paskirtyje nurodyta „papildymas“), kitą dieną atsakovas 7 300 Eur sumą išgrynino Kretingos mieste esančiame bankomate. Pinigai buvo gryninami dalimis ir išgryninta ne visa 10 000 Eur suma dėl atsakovo banko sąskaitai taikomo limito. Atsakovas ieškovui perdavė iš viso 9 900 Eur sumą (2 600 Eur sumą pridėjo iš savo turėtų santaupų grynaisiais pinigais), o 100 Eur pasiliko už išgryninimą. Nei gaunant pinigus, nei juos atiduodant ieškovui joks rašytinis dokumentas tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašomas, nes atsakovas ieškovo prašomą paslaugą įvykdė, pinigus perdavė ir nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad ateityje dėl to gali iškilti problemų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovui skolino arba davė 10 000 Eur sumą su automobilio pirkimu susijusiam pavedimui atlikti.
12. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, jog teismas klaidingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius faktinės aplinkybės, jog atsakovas grąžino ieškovui 10 000 Eur sumą, bei nepaneigus atsakovo pareigos šią sumą grąžinti, jis akivaizdžiai turi teisę reikalauti šios sumos grąžinimo, kas įrodo jo reikalavimo pagrįstumą. Be to, ieškovas mano, kad atsakovas pinigų gražinimą grindė akivaizdžiai išgalvotomis aplinkybėmis, kurių nepagrindė ir tokią versija pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas L. Š. savo ieškinio reikalavimą atsakovui D. M. iš pradžių kildino iš paskolos sutarties, vėliau ieškinio pagrindas buvo patikslintas ir ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas ne paskolos santykiais, bet pavedimo įsigyti automobilį. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012, 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą; kt.). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių sutartinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
14. Civilinėse bylose dėl teisinių santykių, kildinamų iš paskolos sutarties, į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl pačios paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ne atsakovui, bet ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą pateikti teisimui įrodymus, kad sudarė paskolos sutartį su atsakovu dėl pinigų paskolinimo, perdavė atsakovui paskolos sumą, kurią atsakovas priėmė ir įsipareigojo ieškovui šalių sutartomis sąlygomis ir terminais ją grąžinti. Tačiau ieškovas šias aplinkybes grindė kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktu skolos rašteliu, sudarytu ne tarp ieškovo ir atsakovo, bet tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. M., taip pat R. M. atliktu bankiniu pavedimu atsakovui, kurio paskirtyje nurodyta „papildymas“. Daugiau jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų pervedimo atsakovui faktą paskolos sutarties pagrindu, o dėl ieškovo ir trečiojo asmens skolos raštelio atsakovas savo valios nebuvo išreiškęs, ieškovo ir trečiojo asmens paskolos raštelyje atsakovo, kaip paskolos gavėjo, parašo nėra.
15. Vertinant pavedimo teisinius santykius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, jog atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).
16. Kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame pavedimo sutartį, nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai, sutarčiai taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. Pagal CK 6.757 straipsnio 2 dalį asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tylėjimu. Taigi, galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat sutartis gali būti sudaryta šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu arba šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (neveikimu), pavedimo sutartinius santykius patvirtina įgaliotojo išduotas įgaliojimas.
17. Remiantis CK 2.137 straipsnio 1 dalimi, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017).
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ir ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti pavedimo ieškovo vardu nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį sutarties su atsakovu sudarymą. Taip pat byloje nėra ir ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų nei apie ketinamą įsigyti automobilį, nei apie įgaliojimo atsakovui veikti ieškovo vardu suteikimą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą pažymą Nr. (27.4-40-4E) RD ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo sausumos transportui būdingų paslaugų verslininkas, kuriam, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilio pirkimo - pardavimo sandoriai yra įprastinė komercinė veikla. Taigi, ieškovas, būdamas verslininku, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, negalėjo nežinoti apie tokių sandorių sudarymo įstatyminius reikalavimus, todėl dėl tokio priešingo keliamiems reikalavimams elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika.
20. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
21. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas, jog ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovui skolino arba davė 10 000 Eur sumą su automobilio pirkimu susijusiam pavedimui atlikti, šią išvadą grindė byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų (paskolos raštelio, sudaryto tarp ieškovo ir trečiojo asmens, banko išrašais, kurie patvirtina pinigų pervedimą, išgryninimą ir grąžinimą trečiajam asmeniui, šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų) visuma. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.