- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2-1175-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09113-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 2.2.3.2.1Įgaliojimų rūšys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Eur dydžio skolą, 178,08 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., bei 5 procentų dydžio metines ir 5 procento dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas 2018 m. liepos 1 d. pasiskolino iš R. M. 10 000 Eur sumą, kurią ji jo nurodymu 2018 m. liepos 1 d. pervedė tikrajam paskolos gavėjui - atsakovui D. M. į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Atsakovas D. M. už tai buvo įsipareigojęs iki 2018-07-13 nupirkti ir perduoti ieškovui L. Š. automobilį, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, skolos negrąžino ir šiuo metu išvis vengia bendrauti su kreditoriumi (22-23 b. l.)
2. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškovas pateikdamas ieškinį nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų apie nurodytas faktines aplinkybes, kad su atsakovu tarėsi dėl konkretaus automobilio pirkimo, termino automobiliui nupirkti, pinigų pervedimo už automobilį. Nurodo, kad ieškovas taip pat nepateikė savo reikalavimo teisę į atsakovą pagrindžiančių įrodymų t. y. reikalavimo teisės perėmimo iš R. M., todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu. Teigia, jog jokio susitarimo ar kito įrodymo, patvirtinančio, kad buvo tartasi dėl konkrečios datos, nuo kurios ieškovui atsirastų teisė skaičiuoti palūkanas, ieškovas teismui nepateikė. Ieškinyje nurodytas palūkanų skaičiavimas nuo 2018 m. liepos 13 d., teigiant, jog atsakovas buvo įsipareigojęs nupirkti ieškovui automobilį iki 2018 m. liepos 13 d., yra absoliučiai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas kaip neįrodytas (28-29 b. l.).
3. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog norėjo įsigyti automobilį savo asmeniniam naudojimui. Buvo susitikęs su atsakovu, kuris ieškovui savo telefone parodė automobilį MERCEDES BENZ, S klasės, 2010 m. gamybos, 350 dyzeliniu varikliu, esantį Prancūzijoje, apgadintą, kurį atsakovas nurodė galintis padėti įsigyti ieškovui. Automobilis turėjo būti pargabentas iš Prancūzijos į Lietuvą, Tauragę. Su atsakovu dėl šio automobilio buvo susitikęs gal tris kartus, automobilio nuotraukų neturi, jokių rašytinių įrodymų apie ketinamą įsigyti automobilį pateikti negali. Dėl automobilio pirkimo su atsakovu bendravo tik tiesioginių susitikimų metu. Buvo sekmadienis, kuomet atsakovas nurodė ieškovui, jog atsakovui reikalinga 10000 Eur suma dėl minėto automobilio pirkimo. Ieškovas tokios sumos neturėjo, todėl nuvyko pas draugo žmoną R. M., kad pasiskolinti pinigų. Pasirašė paskolos raštelį su R. M., pinigus skolinosi su palūkanomis. Notarine tvarka patvirtinto sandorio nesudarė, nors teigia žinantis, jog būtina tai padaryti. Pažymėjo, jog ne kartą yra skolinęsis pinigų iš Mažonų šeimos ir skolinęs jų šeimai, nes artimai bendrauja, yra tarpusavio pasitikėjimo ryšys, todėl notarine tvarka paskolos sutarties nesudarė. Nurodo, jog pinigų reikėjo greitai, tą pačią dieną, o notarine tvarka sudaryti tokią sutartį būtų užtrukę. Su R. M. sutarė, jog 10000 Eur suma bus pervesta ne ieškovui, o atsakovui bankiniu pavedimu tą patį sekmadienį į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovas teigia, jog pats banko sąskaitos neturi ir ja nesinaudoja. Nurodė, jog būtent atsakovas prašė bankinio mokėjimo pavedime nurodyti paskirtį „papildymas”. Su atsakovu yra pažįstami apie 10 metų. Anksčiau atsakovui pinigų nebuvo skolinęs, automobilio iš atsakovo nebuvo pirkęs, tačiau tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę draugiški pasitikėjimo santykiai. Pavedimą atliko R. M. tą patį sekmadienį. Ieškovas norėjo, kad pinigai atsakovui būtų pervesti skubiai, t. y. tą patį sekmadienį, jog automobilio nenupirktų kas nors kitas. Atlikus pavedimą apie tai ieškovas pranešė atsakovui žodžiu. Sumokėjęs pinigus atsakovui, ieškovas laukė savaitę, kol automobilis iš Prancūzijos bus parvežtas į Tauragę. Per šią savaitę su atsakovu nebendravo. Nuvykęs pas atsakovą į darbą pasiteirauti dėl automobilio, iš atsakovo gavo atsakymą, jog automobilio nėra. Teigia, jog daugiau nieko atsakovas nepaaiškino, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, atsakovas pinigų negrąžino. Nurodo, jog trečiajam asmeniui R. M. ieškovas pinigus grąžino dalimis, per trijų mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Įrodymų, jog pinigai trečiajam asmeniui buvo perduoti ir paskola grąžinta, pateikti negali, nes nieko nepasirašė. Teigia, jog su R. M. yra pilnai atsiskaitęs. Pinigus R. M. grąžino gavęs pajamas iš parduotų automobilių užsienyje, teigia, jog prekiauja amerikietiškais automobiliais. Nurodė, jog metinių gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų, turto deklaracijų neteikia. Nurodė, jog ieškovui vykdant automobilių prekybos veiklą, buvo atliekamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje tyrimas dėl automobilio pardavimo, tačiau ne ieškovo atžvilgiu, ieškovas nebuvo įtariamasis. Taip pat nurodė, jog jo atžvilgiu buvo atliekami Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimai.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Remigijus Jakštas ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo paaiškino teismui aplinkybes, kad tarpusavyje sudarė paskolos sutartį, atsakovui buvo pervesta 10 000 Eur suma į jo sąskaitą. Ieškovas šiuo pinigus grąžino trečiajam asmeniui. Rašytinių įrodymų, kad pinigai grąžinti ieškovui nėra. Atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo procesu. 2019 m. kovo 27 d. prieš pat teismo posėdį parašo prašymą, kuris yra nesusijęs su ieškinio reikalavimu. Atsakovas teikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, atsiliepime į ieškinį atsakovas nepasisako dėl paskolos. Tik teismo posėdžio metu 2019 m. kovo 7 d. pateikė versiją, kad jo ieškovas prašė išgryninti pinigus ir juos išgryninęs atidavė ieškovui. Atsakovas išgrynino 7300 Eur sumą, o 2700 Eur papildomai turėjo mokėti. Atsakovo pareiga įrodyti, kad išgrynino pinigus, tačiau nei prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, nei atsiliepime į ieškinį tai nebuvo nurodyta. Atsakovo versija dėl pinigų išgrynino turi būti vertinama kritiškai, ji sugalvota paskutiniu momentu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad galėjo išgryninti pinigus ieškovui ir 2019 m. liepos 1 d. Nėra pagrindo abejoti ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais. Prašo skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesu, ieškinį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog buvo draugai su ieškovu, jam yra tvarkęs ne vieną automobilį. Teigia, jog ieškovas turėjo problemų dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamų tyrimų, todėl ieškovas paprašė atsakovo pagalbos išgryninant pinigus. Ieškovas atsakovo pasiteiravo ar galėtų atlikti pavedimą iš sesers į atsakovo sąskaitą. Atsakovas sutiko. Kitą dieną po pinigų pervedimo, t. y. 2018 m. liepos 2 d., pirmadienį, pinigus išgrynino Kretingos mieste esančiame bankomate. Pinigus išgrynino dalimis, iš viso 7300 Eur. Dėl limito negalėjo išgryninti didesnės sumos. Teigia, jog nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį garažą, kuriame vykdo automobilių remonto veiklą, į kurią atvyko ir ieškovas. Ieškovui perdavė išgrynintą 7300 Eur sumą, o likusią sumą padavė iš savo asmeninių lėšų. Sau pasiliko 100 Eur už išgryninimą, nes taip buvo sutarę su ieškovu. Jokių rašytinių dokumentų dėl pinigų perdavimo nepasirašė. Nurodo, jog jo paties vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 1500 Eur. Iš minėtos sumos atskaičius su jo vykdomais automobilių remonto darbais susijusius kaštus, jam lieka pinigų suma tik pragyvenimui. Teigia, jog likusi ieškovui perduota pinigų suma 2600 Eur buvo iš jo asmeninių santaupų, kurių kilmės nenurodė. Nežino kodėl ieškovas iš jo reikalauja pinigų, nes automobiliais atsakovas neprekiauja, jokio susitarimo su ieškovu, jog atsakovas jam nupirks automobilį nebuvo. Jokių partnerių Tauragėje, su kuriais užsiimtų automobilių pirkimu neturi. Apie tai, jog ieškovas prašė išgryninti pinigus atsakovas nurodė savo atstovui, taip pat atstovui parodė ir pinigų išėmimo iš bankomato išrašus.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Raimondas Kivylius prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ši byla nėra paprasta, kaip teigia ieškovo atstovas. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie automobilį, jo kainą, kitus dokumentus, bent jau susirašinėjimą su atsakovu, kad jis nupirks automobilį ieškovui. Tai leidžia abejoti dėl ieškovo nurodomų šalių civilinių teisinių santykių – ar tai yra pirkimo – pardavimo sandoris ar paskola. Reikalavimas ieškovo yra dėl paskolos. CK numato rašytinę sandorio formą. Nėra rašytinių dokumentų dėl sandorio. Nėra įrodymų apie paskolą, neaišku ar skolinama yra atlygintinai ar ne, nėra nurodytas ir paskolos terminas. Procesinės palūkanos paskaičiuotos pagal praleistą terminą. Tarp šalių nėra paskolos teisinių santykių, nes paskolos santykiai turi būti realiniai, sandoris laikomas sudarytu nuo pinigų pervedimo momento. Pinigai turi būti priimti. Ieškovas neįvykdė realinio sandorio. Pinigus atsakovui pervedė ne ieškovas, o trečiasis asmuo. Nėra nurodoma, kad paskola, neaišku už ką pinigai pervesti. Atsakovas teigė, kad tai pinigų išgryninimo paslauga ieškovui. Tokie tarp šalių teisiniai santykiai. Atsakovo procesiniuose dokumentuose visa informacija nebuvo atskleista dėl to, kad tik išklausius ieškovą, būtų galima nustatyti tiesą. Ieškovas taip pat savo pozicijos iš karto neatskleidė – nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo jam automobilį nupirkti. Tai tik ieškovo pasakojimas. Neaišku, kas trukdė ieškovui surašyti rašytinį susitarimą dėl automobilio įsipareigojimo jį nupirkti. Nėra pagrindo tikėti ieškovo versija dėl paskolos. Trečiasis asmuo paaiškino, kad gerai pažįsta ieškovą, ieškovas pinigus jai grąžino. Ieškovas pats praktikuoja situacijas, kad trečiasis asmuo nerašo jam paskolos raštelių. Ieškovas pinigų nedeklaravo. Byloje yra sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens, tačiau atsakovas joje nefigūruoja. Mokėjimo pavedime dėl 10000 Eur nėra nurodoma, kad paskola ar, kad yra mokama už ieškovą. Trečiasis asmuo yra reikalavimo teisės turėtoja. Neaišku iš kokių pinigų ieškovas 10 000 Eur grąžino trečiajam asmeniui. Įrodymų nėra, kad ieškovas uždirbo 10 000 Eur. Teigia, jog tai tie patys pinigai, kuriuos atsakovas perdavė ieškovui, o ieškovas grąžino trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo paaiškino, kad pinigų negrynino ieškovui, nes jos banko sąskaita nebuvo susieta su banko kortele. Kadangi trečiasis asmuo kortelės neturėjo, negalėjo sekmadienį banke išgryninti pinigus, todėl pinigai ir buvo pervesti atsakovui. Prašo ieškinį atmesti.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. nurodė, jog su ieškovu nėra giminės, yra ieškovo draugo žmona. Atsakovą anksčiau yra mačiusi pas ieškovą gimtadienyje. Nurodo, jog 2018 m. liepos 1 d., sekmadienį, ieškovas atvyko pas ją ir jos vyrą, kalbėjosi su jos vyru, paklausė ar gali pasiskolinti pinigų, nes reikia skubiai automobilio pirkimui. Automobilį ieškovas norėjo pirkti savo asmeninėms reikmėms, tačiau tuo metu reikiamos pinigų sumos neturėjo. R. M. buvo žinoma, jog ieškovas užsiima automobilių pardavimu. Sutiko, nes skolino ieškovui pinigų ir anksčiau. Kiek trečiajam asmeniui žinoma, nesutarimų iki šio ginčo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Nurodė, jog jei ieškovas būtų prašęs išgryninti pinigus, ji būtų tai galėjusi padaryti tik pirmadienį, kai dirba bankai. Pavedimą atliko iš sąskaitos esančios banke AB, „Swedbank“. Sąskaita su kortele nėra susieta, todėl sekmadienį išgryninimo nebūtų galėjusi atlikti, jog perduoti pinigus ieškovui. Turi sąskaitą ir SEB banke, tačiau joje tokios sumos nebuvo, jos vyras tokios sumos taip pat neturėjo. Iki pavedimo atlikimo pasirašė paskolos raštelį su ieškovu. Nurodė, jog pavedimą atliko atsakovui ir nurodė paskirtį „papildymas“, nes taip nurodė ieškovas, jog išvengti galimų mokesčių. Pažymėjo, jog jokių pretenzijų, turtinių reikalavimų atsakovui neturi. Teigia, jog skolindama nesidomėjo iš kur ieškovas jai grąžins 10 000 Eur sumą per vieno mėnesio laikotarpį. Apie ieškovo pajamas jai nėra žinoma, tačiau esant pasitikėjimui ieškovui prašomą sumą paskolino. Kadangi suma didelė, pasirašė paskolos raštelį. Ieškovas pinigus grąžino dalimis, per tris kartus, 5000 Eur, 3000 Eur ir 2000 Eur sumomis, taip pat sumokėjo 200 Eur palūkanų. Šiuos pinigus į įnešė savo banko sąskaitą. Pinigus grąžino asmeniškai pats ieškovas, jokių dokumentų dėl pinigų perdavimo-priėmimo nepasirašė. Gavusi visus grąžintus pinigus ji juos įnešė į bankomatą, dalį grąžintų pinigų išleido pirkiniams. Turtinių pretenzijų atsakovui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
8. iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas L. Š. su trečiuoju asmeniu R. M. 2018 m. liepos 1 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį dėl 10 000 Eur paskolos (t. 1, 2 b. l.). Sutartyje šalys sulygo, jog pinigai ieškovui skolinami pervedant juos ne tiesiogiai paskolos gavėjui, t. y. ieškovui, tačiau pavedimas atliekamas į atsakovo D. M. banko sąskaitą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas skolinosi iš trečiojo asmens pinigus, taip pat neginčijama, jog 10 000 Eur suma atsakovui buvo pervesta į jo banko sąskaitą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog tuo atveju kai paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas rašytinis sandoris, įvykdytas bankiniu pavedimu, paskolos davėjui (trečiajam asmeniui) pinigus pervedant paskolos gavėjo (ieškovo) nurodytam asmeniui (atsakovui). Ieškovui ir trečiajam asmeniui raštu išreiškus savo valią dėl paskolos sutarties sudarymo ir sandorį vykdant ne grynaisiais pinigais, o bankiniu pavedimu, CK 1.93 straipsnyje įtvirtintų sandorio negaliojimo dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pagrindų, minėtos paskolos sutarties atžvilgiu, byloje nenustatyta.
9. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog pasiskolino iš trečiojo asmens R. M. 10 000 Eur sumą, kurią trečiasis asmuo pervedė tikrajam paskolos gavėjui - atsakovui D. M. į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas ieškinio pagrindą patikslino, nurodydami, jog atsakovui buvo suteikta ne paskola, o 10 000 Eur suma perduota automobilio pirkimui. Ieškovas teigia, jog atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2018 m. liepos 13 d. nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį. Atsakovo teigimu, pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti su tikslu juos išgryninti ir grąžinti pačiam ieškovui. Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl pinigų pervedimo tikslo yra skirtingos.
10. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 10 000 Eur suma 2018 m. liepos 1 d. buvo pervesta tikrajam paskolos gavėjui - atsakovui D. M. į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą (22 b.l.). Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų pervedimo atsakovui faktą paskolos sutarties pagrindu. Dėl ieškovo ir trečiojo asmens 2018 m. liepos 1 d. sudaryto sandorio atsakovas savo valios nėra išreiškęs, ieškovo ir trečiojo asmens paskolos raštelyje atsakovo, kaip paskolos gavėjo, parašo nėra (2 b.l.). Bankiniame pavedime įrašų apie paskolos pagrindu atsakovui pervedamus pinigus nėra, nurodoma mokėjimo paskirtis - „papildymas“ (5 b.l.). Atsakovas pripažįsta iš ieškovo gautų pinigų faktą, tačiau nurodo, jog pinigai jam buvo pervesti ne kaip paskola, o turint ieškovo pavedimą juos išgryninti. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2018 m. liepos 2 d. iš savo sąskaitos išgrynino 7300 Eur sumą (92 b. l.). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta ieškovo ir atsakovo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Pripažintina, kad paskolos santykių egzistavimas, kuriems esant ieškovas išreiškė valią paskolinti, o atsakovas pasiskolinti pinigų, jokiais kitais leistinais rašytiniais įrodymais byloje neįrodytas (CPK 178 str.)
11. Ieškovas nurodė, jog atsakovui buvo pervesta 10 000 Eur suma, nes atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2018 m. liepos 13 d. nupirkti ir perduoti ieškovui L. Š. automobilį. Ieškovas teigė, jog su atsakovu susitarė dėl pagalbos įsigyjant konkretų automobilį, t. y. atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. liepos 13 d. nupirkti ir perduoti ieškovui apgadintą automobilį MERCEDES BENZ S klasės, 2010 m. gamybos, 350 dyzeliniu varikliu. Nustatyta, kad ieškovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo įsipareigojimo nupirkti ir ieškovui perduoti minėtą automobilį. Iš byloje esančio bankinio pavedimo, jame nurodytos 10 000 Eur sumos paskirties „papildymas“ teismas negali padaryti išvados, kad ieškovas įgaliojo atsakovą nupirkti ir ieškovui perduoti automobilį (5 b. l.). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). CK 2.137 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktas teises įgaliotiniui patvirtina dokumentas vadinamas įgaliojimu, kuriam nustatytas rašytinės formos reikalavimas (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindų teismas galėtų konstatuoti, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pavedimo sutartis, kurios dalykas - ieškovo duotas pavedimas atsakovui iki 2018 m. liepos 13 d. nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės nustato, kad ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinį. Ieškovas teigia, jog pats prekiauja automobiliais, perka ir parduoda juos užsienyje, nurodė, jog pardavęs kelis automobilius iš gautų pajamų dalimis grąžino paskolą R. M.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovui automobilio pirkimo – pardavimo sandoriai yra įprastinė komercinė veikla, ieškovas, kaip asmuo, turintis patirties automobilių pirkimo pardavimo srityje, sudarydamas byloje nurodytus sandorius, nesilaikant įstatymų reikalaujamos rašytinės sandorių formos, elgėsi priešingai apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens etalonui. Nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, sutarties sudarymas žodžiu sutarties savaime nedaro negaliojančios. Vis dėlto, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius dėl atsakovo įsipareigojimo nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį ir leistų teismui kvalifikuoti ieškovo ir atsakovo santykius kaip pavedimo teisinius santykius, kuriems esant atsakovui atsirastų CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatyti įsipareigojimai. Iš byloje esančių įrodymų – šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovui skolino arba davė 10 000 Eur sumą su automobilio pirkimu susijusiam pavedimui atlikti (CPK 178 str.).
12. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo teises byloje gina reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, kurio faktinis pagrindas iš atsakovui suteiktos paskolos kylančios atsakovo pareigos, bei atsakovo įsipareigojimas nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Atsižvelgiant į ieškovo apibrėžtas ieškinio ribas, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti tarp šalių buvus paskolos arba pavedimo dėl automobilio pirkimo teisinių santykių tarp šalių ir ieškovo nurodytus santykius kvalifikuoti kaip paskolos ar pavedimo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti iš šių santykių kylančius atsakovo įsipareigojimus grąžinti jam perduotą pinigų sumą, nes šių santykių egzistavimas tarp ieškovo ir atsakovo byloje neįrodytas (CPK 178 str.). Ieškovo teiginiai, jog atsakovas privalo grąžinti pasiskolintus arba dėl įsipareigojimo nupirkti ir perduoti ieškovui automobilį atsakovui perduotus pinigus bei sumokėti palūkanas, atmetami kaip nepagrįsti.
13. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, ieškovo ieškinį atmeta. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
14. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
15. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį prašymą tenkinti (CPK 95 str.). Byloje nenustatyta, kad atsakovas veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad šalis turi teisę reikšti prašymus bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 245 str.). Ieškovo ieškinys byloje yra atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl šių priežasčių ieškovo atstovo prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu yra netenkinamas.
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikta atsakovo pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, iš kurios matyti, jog už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme buvo sumokėta 1209,99 Eur suma (71 – 82 b. l.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 1209,99 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).
17. Byloje susidarė 12,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo 12,11 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Ieškovo atstovo advokato Remigijaus Jakšto prašymą skirti atsakovui D. M. baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkinti.
Priteisti iš ieškovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1209,99 Eur (tūkstantį du šimtus devynis Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,11 Eur (dvylika eurų 11 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.