- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-1677-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23050-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Balsių valda“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Balsių valda“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr.17.2-2105, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 2VI-37.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37 prokurorė pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pašalinti teisės pažeidimus, t. y. spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pasak pareiškėjos, šiuo nutarimu reikalaujama, kad Tarnyba imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pelkėms ir šaltinynams pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratūrą pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl šio nutarimo panaikinimo.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimu (įvardytas atsakymu) Nr. 17.2-2105 atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą, nurodant, kad tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, nagrinėjamu atveju – Tarnyba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovės skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. Atlikęs skundo analizę, prokuroras padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas, nes nutarime nustatytas įpareigojimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, dėl ko pareiškėja neturi teisės skųsti tokio nutarimo. Tokia išvada laikytina pagrįsta, nes nutarimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad nutarta reikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti. Taigi nutarimas sukelia teisines pasekmes tarnybai, kuriai nutarime yra numatyti konkretūs įpareigojimai. Tokios pozicijos dėl asmenų, kuriems prokuroro sprendimas nėra adresuotas, teisės skųsti prokuroro sprendimą laikomasi ir administracinių bylų praktikoje, kurioje taip pat pažymėta, kad teisė ginti savo pažeistas teises nereiškia, jog asmuo gali nesilaikyti tokių teisių gynimo tvarkos ir skųsti bet kokius viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1688-629/2017).
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja viešojo intereso gynimo procese nėra šio proceso dalyvė, t. y. ji nėra nei pareiškėja (prašymą ginti viešajį įnteresą prokuratūrai pateikęs asmuo), nei asmuo, kurio atžvilgiu taikomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytos viešojo intereso gynimo priemonės. Viešojo intereso gynimo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato trečiųjų asmenų (ne proceso dalyvių) teisės dalyvauti procese (teikti procesinius dokumentus, reiškiant prašymus, reikalavimus ir pan). Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 45-46, 48 – 48.5 punktų nuostatos suponuoja išvadą, kad prokuroro nutarimą gali skųsti tik pareiškėjas, kurio prašymas dėl viešojo intereso gynimo buvo atmestas ir subjektas, kurio atžvilgiu taikomi atitinkami įpareigojimai. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teismas panaikina neteisėtą sprendimą, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja UAB „Balsių valda“ atskirajame dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 ir dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 17.2-2015 panaikinimo. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau anksčiau buvo priėmęs sprendimą bylą nutraukti tokiu pačiu pagrindu kaip ir priimta skundžiama teismo nutartis – nes pareiškėja neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino skundo reikalavimų, neatsižvelgė į kitų priimtų procesinių sprendimų šioje byloje, nurodytus motyvus dėl ginčo dalyko, užkirto pareiškėjo teisę į tinkamą jo teisių gynimą.
8.2. Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore? 2021 m. gegužės 19 d. prie?me? nutarima? Nr. 2VI-37, kuriuo reikalaujama, kad nacionalinė žemės tarnyba nustatytų pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo apribojimus – nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“, kuri ribotų žemės sklypo savininko nuosavybės teisę.
8.3. 2021 m. birželio 1 d. i?siteise?jusiu Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-2530-1019/2021, ginc?e de?l pareis?ke?jos Z?eme?s sklypo konstatuotas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 dalis): „Teismas paz?ymi, kad, sprendz?iant nagrine?jama? ginc?a?, mine?tas Geologijos tarnybos atliktas patikrinimas ir pateiktos is?vados vertintinos kaip turinc?ios specialiu? z?iniu? nagrine?jamu klausimu kompetentingos valstybe?s institucijos pateiktas vertinimas (CPK 197 straipsnis). Taigi is? Geologijos tarnybos pateiktu? is?vadu? matyti, kad ne?ra pagrindo spre?sti, jog ginc?o Z?eme?s sklype (pareis?ke?jo z?eme?s sklype – pareiškėjos pastaba) yra susiformavusi pelke?.“
8.4. Pareis?ke?ja, remiantis Lietuvos Respublikos prokuratu?ros i?statymo 4 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 4 bei 6 dalimis, atsiz?velgdama i? Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civiline?je byloje Nr. 3K-3-501/2012, pateiktus is?ais?kinimus, per Lietuvos Respublikos generaline? prokuratu?ra? 2021 m. liepos 7 d. pateike? skunda? auks?tesniajam prokurorui de?l Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore?s 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 ir pras?e? s?i? nutarima? panaikinti.
8.5. Lietuvos Respublikos generaline?s prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nurodo, kad pareis?ke?jos skundas nebuvo nagrine?tas is? esme?s, tac?iau 2021 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.17.2-2105 nusprende? pareis?ke?jo skundo netenkinti. Nurode?, kad pareis?ke?ja neturi teise?s sku?sti Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore?s 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37.
8.6. Pareis?ke?ja yra subjektas, kurio teise?ms ir pareigoms pasekmes suke?le? Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore?s sprendimas – 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 2VI-37. Jeigu nebu?tu? s?io nutarimo, NZ?T nebu?tu? organizavusi specialiosios z?eme?s naudojimo sa?lygos „Pelke?s ir s?altinynai“ i?registravimo pareis?ke?jo z?eme?s sklypui. Tode?l nepaisant jo apskundimo reglamentavimo nenuoseklumo ar neais?kumo poi?statyminiuose aktuose, i?vardintuose kaip Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. i?sakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos de?l vies?ojo intereso gynimo, pareis?ke?ja turi Lietuvos Respublikos prokuratu?ros i?statymo 15 straipsnyje nustatyta? teise? apygardos prokuratu?ros nutarima? sku?sti auks?tesniajam prokurorui, tai pat Konstitucijoje numatyta? teise? sku?sti nutarima? teismui.
8.7. Pareis?ke?ja i?gyvendina savo konstitucine? teise? gintis teisme nuo prokuroro padaryto jo konstitucine?s teise?s i? nuosavybe?, nustatytos Konstitucija ir CK nuostatomis, paz?eidimo, atsiz?velgdamas i? Prokuratu?ros i?statymo nuostatas. Nes s?ia? jos civiline? teise? siekiama apriboti s?ios specialu? statusa? turinc?ios institucijos aktu – prokuroro nutarimu taikyti vies?o intereso gynimo priemones.
8.8. Specialioji teise?ju? kolegija bylos ru?s?inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spre?sti 2022 m. kovo 15 d. prie?me? nutarti? teismingumo byloje Nr. T-9/2022, kuria nutare?, kad s?is ginc?as teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat nutare?, kad Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. rugse?jo 23 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkric?io 25 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2S- 2957-614/2021 netenka teisine?s galios. Taip pat konstatavo, kad Generaline?s prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. atsakymas Nr. 17.2-2105 de?l s?io pareis?ke?jo skundo vertintinas, kaip prokuroro procesiniu? veiksmu? kontrole?s funkcijos, priskirtos auks?tesniajam prokurorui, vykdymas (Prokuratu?ros i?statymo 15 str.), bet ne kaip skundo nagrine?jimas Vies?ojo administravimo i?statymo prasme. Procesiniuose dokumentuose, sprendžiant ginčo pobūdį ir nustatant jo teismingumą, aiškiai konstatuota, kad ginčas kilęs dėl Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37, kuriuo reikalaujama is? NZ?T spre?sti de?l priemoniu? nustatytiesiems paz?eidimams pas?alinti taikymo – pareis?ke?jo nuosavybe?s teises ribojanc?ios z?eme?s sklypo specialios naudojimo sa?lygos nustatymo, o ne dėl pareiškėjos teisės skųsti aukštesniajam prokurorui Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro nutarimą.
8.9. Prokuratu?ros i?statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veikla? kontroliuoja auks?tesnysis prokuroras ir teismas. Auks?tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimta? procesini? sprendima?, priimdamas motyvuota? nutarima? (Prokuratu?ros i?statymo 15 straipsnio 4 dalis). Proceso dalyviai, nesutikdami su auks?tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali i?statymu? nustatyta tvarka sprendima? apsku?sti teismui (Prokuratu?ros i?statymo 15 straipsnio 5 dalis).
8.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ginčo esmę ir pasisakė tik dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriame pats prokuroras nurodo, kad skundo nenagrinėjo iš esmės. Taigi esminis klausimas liko neišnagrinėtas nei aukštesniojo prokuroro, nei teismo.
8.11. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo kaip administracinį ginčą tik dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, nepagrįstai vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1688-629/2017. Prokuroro veiksmus teismas analizavo tik kaip Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 45-46, 48–48.5 punktų taikymą.
8.12. Be to, administracinėje byloje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nutarimas priimtas dėl viešojo intereso priemonių taikymo viešoje įstaigoje – mokykloje, o ne pareiškėjų nuosavybės objektuose. Šiuo atveju prokurorės nutarimas turi pasekmes pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
8.13. Nacionaline? z?eme?s tarnyba 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 1SS-962-(10.5.) nurodė, kad neturi teisės be z?eme?s sklypo savininko – pareiškėjos sutikimo pakeisti s?io z?eme?s sklypo kadastro duomenu?, t. y. Nacionaline? z?eme?s tarnyba negali i?vykdyti Nutarime nurodyto reikalavimo dalies de?l z?eme?s sklypo (kadastro Nr. 4110/0700:563) plota? sudaranc?iu? pelkiu? naudmenu? (kadastro duomenu?) patikslinimo. Siekdama, kad prokuroro nutarimo dalis bu?tu? i?vykdyta, informavo, jog pareiškėja turite imtis priemoniu? de?l mine?to z?eme?s sklypo plota? sudaranc?iu? pelkiu? naudmenu? (kadastro duomenu?) patikslinimo. Akivaizdu, kad prokuroro nutarimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.
8.14. Tai rodo Vilniaus apygardos prokurorės nutarimo nepagrįstumą, kadangi prokuroras turi teisę reikalauti tik iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8.15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 yra pateikęs ir ginčui aktualų išaiškinimą, kad teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, jog asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises.
8.16. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. i?sakymu Nr. I-218 patvirtintu? Rekomendaciju? de?l vies?ojo intereso gynimo 45–46, 48–48.5 punktu? nuostatos nesudaro pagrindo riboti teise? i? teismine? gynyba?, tiesiogiai is?plaukianc?ia? is? Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Z?mogaus teisiu? ir pagrindiniu? laisviu? apsaugos konvencijos.
8.17. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėja pateikė skundą vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi bei 15 straipsnio 4 ir 5 dalimis.
Šalies argumentai
8.18. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai iškėlė bylą pagal ypatingosios teisenos proceso taisykles. Pareiškėja pateikė skundą dėl prokuroroų nutarimų panaikinimo, o ne pareiškimą ypatingosios teisenos ar supaprastinto proceso tvarka.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo – skundžiamą atsakymą priėmusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančiojo asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Nei pareiškėjos skunde teismui, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 2VI-37 sukelia pareiškėjai materialines teisines pasekmes. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas priimtas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris numato, jog prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms. Vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba.
9.2. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Viešojo intereso gynimo rekomendacijų 33, 34 punktuose yra įtvirtinta valstybės ar savivaldybių institucijų, iš kurių prokuroras reikalauja spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, diskrecijos teisė tiek pasirinkti priemones dėl teisės pažeidimo šalinimo, tiek nuspręsti, kad tokių priemonių taikymui nėra pagrindo. Prokuroro nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, o jau tų institucijų veiksmai tik tuo atveju, kai sutinkama su nutarimo argumentais ir institucijos imasi atitinkamų priemonių pažeidimams šalinti, gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų interesams.
9.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, pareiškėjo skundo dėl prokuroro sprendimo viešojo intereso gynimo srityje netenkina. Prokuroro tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra prokuroro diskrecijos teisė. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų revizuojamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas dėl viešojo intereso gynimo atitinkamai įvertinant viešojo intereso pažeidimus, t. y. teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris net nėra nagrinėjamas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
12. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimo Nr.17.2-2105, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37 prokuroras pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti teisės pažeidimus, t. y. spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pasak pareiškėjo, šiuo nutarimu reikalaujama, kad Tarnyba imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pelkėms ir šaltinynams pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo. Pareiškėja 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratūrą pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl šio nutarimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimu (įvardytas atsakymu) Nr. 17.2-2105 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodant, kad tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, nagrinėjamu atveju – Tarnyba. Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
14. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ginčo esmę ir pasisakė tik dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriame pats prokuroras nurodo, kad skundo nenagrinėjo iš esmės, todėl esminis klausimas liko neišnagrinėtas nei aukštesniojo prokuroro, nei teismo, pažeista pareiškėjos teisė ginti pažeistas teises teisme. Apeliantė taip pat teigia, kad skundas turėjo būti nagrinėjamas ieškinio teisena, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo ypatingąja teisena.
15. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teisės aktuose nėra konkrečiai reglamentuota, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad iš sisteminės CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizės matyti, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai skundžiami paduodant ne ieškinį, o skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Todėl proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1908-613/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. 2S-2417-798/2014).
16. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pareiškėjos skundas turėjo būti išnagrinėtas ieškinio teisenos tvarka.
17. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Viešojo intereso gynimo rekomendacijų 32.1. punktu, nutarime būtina pateikti argumentus dėl teisės pažeidimo ir konkrečiai nurodyti, kaip nustatytais teisės pažeidimais pažeidžiamas viešasis interesas. Jeigu sprendimas per 20 darbo dienų neįvykdomas, prokuroras gali įpareigoti valstybės ar savivaldybių instituciją, įstaigą ar įmonę periodiškai kas 20 darbo dienų teikti informaciją apie sprendimo vykdymo eigą.
19. Iš sisteminės minėtų rekomendacijų 32.1., 33 ir 34 punktų nuostatų analizės matyti, kad Valstybės ar savivaldybių institucijos turi teisę priimti sprendimą taikyti priemones teisės pažeidimams pašalinti arba jų netaikyti.
20. Pagal minėtų rekomendacijų 33 ir 34 punktus prokuroras, nesutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas pats turi kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu <...>, o sutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir taiko Rekomendacijų 45 punkto nuostatas.
21. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad prokuroro nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms valstybės ar savivaldybės institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, o institucijų veiksmai, kai jos imasi atitinkamų priemonių pažeidimams šalinti, gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų interesams – šiuo atveju apeliantei.
22. Pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė šiuo atveju viešojo intereso gynimo procese nelaikoma proceso dalyve pagal prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį. Ji nėra prašymą ginti viešąjį interesą padavęs asmuo ir nėra asmuo, iš kurio reikalaujama spręsti dėl priemonių taikymo pažeidimui pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Šiuo atveju prokurorės nutarimas pats savaime pareiškėjos teisių neapriboja.
24. Apeliantė siekia Vilniaus apygardos prokurorės nutarimo panaikinimo, nes Tarnyba minėto nutarimo pagrindu organizavo specialiosios z?eme?s naudojimo sa?lygos „Pelke?s ir s?altinynai“ i?registravimą apeliantės z?eme?s sklypui, o Tarnybos veiksmai, kurių ji ėmėsi prokurorės nutarimo pagrindu, prieštarauja apeliantės interesams.
25. Kaip matyti iš prokurorų veiklą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą.
26. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012). Taigi, prokuroro tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra prokuroro diskrecijos teisė.
27. Apeliantė nenurodė, o teismas nenustatė jokio proceso normų nustatytų procedūrų pažeidimo, dėl kurio reikėtų panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju egzistuoja viešas interesas kaip pagrindas priimti prokurorui nutarimą, tačiau tai, ar Tarnyba gali nustatyti apribojimus apeliantei ir kokia teisine tvarka, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jei Tarnyba taikys apribojimus apeliantei prokurorės nutarimo pagrindu, pareiškėja galės tai ginčyti atskiroje teisenoje.
28. Šioje byloje remtis apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, kurioje pateiktas EŽTT išaiškinimas, kad teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, jog asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises, negalima, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Apeliantės nurodomoje byloje ieškovas, vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu, prašė teismo pripažinti atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ viešai paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją. Šiuo atveju apeliantė prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokurorės nutarimą, kuris pats savaime pareiškėjos teisių neapriboja.
29. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau anksčiau buvo priėmęs sprendimą bylą nutraukti tokiu pačiu pagrindu kaip ir priimta skundžiama teismo nutartis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prokuroro nutarimo teisėtumą patikrino proceso normų pažeidimo aspektu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 buvo konstatuota, kad pareiškėja nesilaikė prokurorės nutarimo apskundimo aukštesniajam prokurorui tvarkos – byla nutraukta, nes skundas nenagrinėtinas teisme. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2957-614/2021 konstatuota, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismo administraciniam teismui. Minėtos teismų nutartys Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. T-9/2022 pripažintos netekusiomis galios.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
32. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.