- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- I-1688-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04677-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. Ž., M. K., K. Z.-S., R. S., R. V., L. P., A. P., G. L., J. M., T. K., A. J., J. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Ž., M. K., K. Z.-S., R. S., R. V., L. P., A. P., G. L., J. M., T. K., A. J. ir J. G. skundą atsakovei Vilniaus apygardos prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. S. (V. S.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
E. Ž., M. K., K. Z.-S., R. S., R. V., L. P., A. P., G. L., J. M., T. K., A. J. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 12–19) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovė) sprendimą „Dėl skundo“ Nr. 2.S(206)-48031 ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą išspręsti pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 2.1.5.-70 (skunde nurodyta 2016 m. liepos 23 d. data laikytina rašymo apsirikimu) panaikinimo.
Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius priėmė nutarimą Nr. 2.1.5-70 (toliau – ir 2016 m. liepos 29 d. Nutarimas), kuriuo nutarė reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Švietimo, kultūros ir sporto departamento) spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, t. y. kad savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus „Genio“ pradinė mokykla atitiktų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus – turėtų leidimą-higienos pasą ir kad klasėse mokinių skaičius būtų ne didesnis nei 24 mokiniai. Kadangi minėtas nutarimas daro įtaka jų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, nesutikdami su tokiu nutarimu, pareiškėjai apskundė jį Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kuris atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, nurodydamas, kad pareiškėjų prašymas negali būti nagrinėjamas aukštesniojo prokuroro kaip skundas dėl prokuroro nutarimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi pareiškėjai nėra subjektai, turintys teisę kreiptis su skundu dėl aukščiau nurodyto prokuroro nutarimo panaikinimo. Atsakovė skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundo dėl tokio Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės sprendimo irgi netenkino.
Pareiškėjai pabrėžė, jog skundą nagrinėjęs prokuroras nevertino pareiškėjų suinteresuotumo, nesiekė nustatyti ir įvertinti kaip 2016 m. liepos 29 d. Nutarimas paveikia pareiškėjus, kokias teisines pasekmes jiems sukelia. Pareiškėjai paaiškino, kad yra įstatyminiai savo nepilnamečių savo vaikų, besimokančių Vilniaus „Genio“ pradinėje mokykloje, atstovai ir siekia apginti 2016 m. liepos 29 d. Nutarimu pažeidžiamas jų vaikų teises, teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius mokytis Vilniaus „Genio“ pradinėje mokykloje tokios pačios sudėties klasėse, kokios buvo jiems pradėjus mokytis mokykloje. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 29 d. Nutarimo pagrindu mokykla buvo įpareigota išskaidyti pareiškėjų vaikų 3c klasę ir tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisė į nuoseklų ir nepertraukiamą pradinį ugdymą, teisė pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją ir t.t. Nepilnamečiai vaikai yra mažos ir jautrios asmenybės, todėl ginčijamas prokuroro nutarimas sudaro sąlygas vaikams patirti nepagrįstą stresą, rūpesčius, nemalonumus ir netgi emocinę įtampą dėl klasės ar netgi mokyklos keitimo. Mano, kad atsakovė, nesigilindama į pareiškėjų skundą, nevertindama jų suinteresuotumo ir atsisakydama nagrinėti jų skundą, užkirto galimybę pareiškėjams apginti pažeistas jų nepilnamečių vaikų teises. Be to, pareiškėjų teigimu, jie iš dalies gynė ir viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–39).
Paaiškino, kad prokuroro nutarimui apskųsti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas ir prokuratūros vidaus teisės aktai nustato privalomą ikiteisminę tvarką. Prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimas aukštesniajam prokurorui teisės aktuose, reglamentuotas pakankamai aiškiai ir išsamiai – nustatyti skundą paduodantys ir skundą nagrinėjantys subjektai, skundo padavimo terminas ir tvarka, skundo išnagrinėjimo terminas, aukštesniojo prokuroro įgaliojimai spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, aukštesniojo prokuroro galimi sprendimai ir nurodymai prokurorams. Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-290, 16.5 ir 17.5 p. nurodyti skundus dėl nutarimų padavę asmenys suprantami kaip pareiškėjai, pagal kurių pareiškimus, prašymus, skundus dėl galimai pažeisto viešojo intereso buvo atliktas prokuroro tyrimas ir priimtas nutarimas, t. y. teisę paduoti skundą turintys subjektai visada yra pirminį prašymą padavę asmenys. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-25 patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad pareiškėjui siunčiama nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą arba taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones patvirtintą kopija. Kitų nutarimų kopijos pareiškėjui nesiunčiamos, taigi tai reiškia, kad pareiškėjas gali skųsti tik tuos nutarimus, kurie priimti jo atžvilgiu ar jam adresuoti. Rekomendacijų 49 p. nustatyta, kad jeigu asmens, kuris kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą, prašyme nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas tiesiogiai nepažeidžia jo paties teisių ir teisėtų interesų, tokiam asmeniui raštu pateikiama informacija apie prokuroro priimtą sprendimą. Atsakovės teigimu, sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yrą valstybės ar savivaldybės institucija kuriai jis yra adresuotas (iš kurių reikalaujama spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti).
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos moksleivių tėvams nesant subjektais, kurie turi teisę kreiptis su skundu dėl 2016 m. liepos 29 d. Nutarimo panaikinimo, jų skundas išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1-198 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu bei Rekomendacijomis. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų ginčijamas nutarimas buvo adresuotas savivaldybės institucijai ir jis sukūrė tai institucijai pareigą spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Nutarimu nėra nustatytos jokios teisės ir pareigos pareiškėjams, todėl ir negali pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė skundą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 28–33).
Pažymėjo, kad Rekomendacijų 42 p. nėra tinkamas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą apie asmenų, turinčių teisę skųsti prokuratūros nutarimus, kadangi pastarasis nustato tik pareiškėjų informavimo apie priimtų nutarimų tvarką. Minėtas reguliavimas yra skirtas standartiniams atvejams, kai yra tik vienas pareiškėjas ir nėra žinoma daugiau suinteresuotumą pareiškiančių asmenų. Mano, jog esant daugiau suinteresuotų asmenų, prokuratūros sisteminiu teisės aiškinimo metodu daroma išvada, kuri yra pagrįsta procedūrine norma, reglamentuojančiu iš esmės skirtingus, nei susiklosčiusi situacija atvejus, laikytina nepagrįsta, taip užkertanti kelią jiems ginčyti jų interesus įtakojančius prokuratūros sprendimus. Be to pažymėjo, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, numatančios kad suinteresuotu viešojo intereso gynimu asmeniu gali būti laikomas tik skundą dėl jo gynimo pateikęs asmuo, taigi Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai nepagrįstai susiaurino asmenų, turinčių teisę pateikti skundus dėl prokuratūros nutarimų, ratą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat atkreipė dėmesį, jog 2016 m. liepos 29 d. Nutarimas yra priimtas dėl viešojo intereso apsaugos, kurio tinkamu įgyvendinimu yra suinteresuoti ne pavieniai asmenys, tačiau visuomenė, todėl suinteresuotu viešojo intereso gynimu laikyti tik vieną asmenį (skundą pateikusį), tokiu būdu sutelkiant šio intereso gynimo proceso įgyvendinimą tik vieno subjekto rankose ir užkertant kelią kitiems asmenims, prieštarautų asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugos principui. Be to, mano, jog Vilniaus apygardos prokuratūros padaryta išvada, kad 2016 m. liepos 29 d. Nutarimas negalėjo sukelti pareiškėjams teisinių pasekmių, laikytinas nepagrįstu. Nors, prokuratūros nutarimas yra skirtas savivaldybei, tačiau jo turinys ir įpareigojimas akivaizdžiai turi įtakos ne tiek savivaldybės teisėms ir interesams, kiek trečiųjų asmenų, t. y. Vilniaus „Genio“ pradinių klasių mokinių teisėms ir teisėtiems interesams į nuoseklų ir nepertraukiamą pradinį ugdymą, teisėms pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebėjimus atitinkančią švietimo įstaigą ir pan.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagristą (b. l. 28–33).
V. S. nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo, kuris leistų pareiškėjams skųsti 2016 m. liepos 29 d. Nutarimą. Šis nutarimas nėra adresuotas pareiškėjams ir nesukelia jiems jokių teisių ar prievolių. Pareiškėjų skundas aukštesniam prokurorui dėl minėto nutarimo yra neteisėtas, todėl ir vėlesni skundai dėl prokuroro atsakymo į pareiškėjų skundą dėl minėto nutarimo, tiek ir pareiškėjų teismui pateiktas skundas yra neteisėti, todėl nenagrinėtini. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nenurodo, kokios konkrečios jų teisės ir interesai buvo pažeisti. Pabrėžė, jog nė viename Lietuvos Respublikos teisės akte nėra įtvirtinta taisyklė dėl klasės sudėties nekeičiamumo. V. S. teigimu, pareiškėjų teiginys, jog jie gina ir viešąjį interesą, yra visiškai nelogiškas, nes, siekdami, jog trečiosios klasės Vilniaus „Genio“ progimnazijoje nebūtų perkomplektuotos, pareiškėjai iš esmės siekia, kad nebūtų pašalintas ir tęstųsi 2016 m. liepos 29 d. Nutarime nustatytas teisės aktų pažeidimas. Pažymėjo, jog nustačius, kad pareiškėjai savo ar kitiems vaikams siekia blogesnių ugdymo sąlygų nei numato galiojantys teisės aktai, galimai, kiltų pareiga pranešti apie tokį pareiškėjų elgesį policijai ir (ar) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 2.S(206)-48031 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėjus V. S. prašymą dėl viešojo intereso gynimo buvo priimtas 2016 m. liepos 29 d nutarimas Nr. 2.1.5.-70, kuriuo taikyta viešojo intereso gynimo priemonė – reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Švietimo, kultūros ir sporto departamento) spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams panaikinti taikymo (kad savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus „Genio“ pradinė mokykla atitiktų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus – turėtų leidimą-higienos pasą ir kad klasėse mokinių skaičius būtų ne didesnis nei 24 mokiniai) ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus (Vilniaus apygardos prokuratūros byla Nr. 3.15-(207)-19-2017, I t., b. l. 160–164).
Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 25 d. gautas Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos moksleivių tėvų skundas dėl 2016 m. liepos 29 d. Nutarimo panaikinimo. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia jų vaikų teises ir teisėtus interesus (Vilniaus apygardos prokuratūros byla Nr. 3.15-(207)-19-2017, II t., b. l. 8–14).
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2016 m. rugsėjo 15 d. išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, rašte Nr. 2.(206)-40889 nurodė, jog skundas negali būti nagrinėjamas aukštesniojo prokuroro kaip skundas dėl prokuroro nutarimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi pareiškėjai nėra subjektai, turintys, teisę kreiptis su skundu dėl minėto prokuroro nutarimo panaikinimo (Vilniaus apygardos prokuratūros byla Nr. 3.15-(207)-19-2017, II t., b. l. 15–16).
Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. spalio 17 d. gautas Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos moksleivių tėvų skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorės 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 25 d. skundą, panaikinimo. Pareiškėjai nurodė, kad skundą nagrinėjusi skyriaus vyriausioji prokurorė neįsigilino į skundo esmę ir susidariusią situaciją, todėl nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, nepagrįstai argumentavo, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai, turintys teisę pateikti skundą dėl prokuroro nutarimo (Vilniaus apygardos prokuratūros byla Nr. 3.15-(207)-19-2017, II t., b. l. 18–19).
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 2.S(206)-48031, kuriame konstatavo, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjų skundo dėl 2016 m. liepos 29 d. Nutarimo (b. l. 21–23).
Taigi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmė kilęs dėl to, ar pareiškėjai turėjo teisę skųsti 2016 m. liepos 29 d. Nutarimą. Kaip minėta, 2016 m. liepos 29 d. Nutarimas Nr. 2.1.5.-70 priimtas V. S. prašymo pagrindu. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nustačiusi teisė aktų pažeidimus Vilniaus „Genio“ pradinėje mokykloje (neturi higienos paso, bei viršijamas mokinių skaičius klasėse, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3 p., minėtu nutarimu nusprendė taikyti viešojo intereso gynimo priemonę ir reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Švietimo, kultūros ir sporto departamento) spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams panaikinti taikymo, t. y. kad Vilniaus „Genio“ pradinė mokykla atitiktų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus – turėtų leidimą-higienos pasą ir kad klasėse mokinių skaičius būtų ne didesnis nei 24 mokiniai. Minėtas nutarimas yra adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, būtent kuriai ir kyla teisinės pasekmės dėl 2016 m. liepos 29 d. Nutarimo priėmimo, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, jog pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti 2016 m. liepos 29 d. Nutarimą, todėl ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2016 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 2.(206)-40889 bei skundžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 2.S(206)-48031 yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėtina, kad teisė ginti savo pažeistas teises nereiškia, kad asmuo gali nesilaikyti tokių teisių ginimo tvarkos ir skųsti bet kokius viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų nurodomi galimi jų teisių pažeidimai realiai kyla ne iš 2016 m. liepos 29 d. Nutarimo, o iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų, susijusių su Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos klasių pertvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pačių pareiškėjų nurodomoje teismų praktikoje – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1593/2008 – patvirtinama mokinių tėvų teisė skųsti savivaldybės, o ne prokuratūros sprendimus dėl mokyklos pertvarkos. Taigi pareiškėjų teisė į teisminę gynybą šiuo atveju nėra pažeista.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų E. Ž., M. K., K. Z.-S., R. S., R. V., L. P., A. P., G. L., J. M., T. K., A. J. ir J. G. skundą kaip nepagristą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.