Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-09-09 nutarimo Nr. 13.12.-96, kuriuo palikta galioti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014-07-17 nutarimas Nr. 13.12-76 atsisakyti ginti viešąjį interesą prisijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-2329-905/2014.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teisės aktuose nėra konkrečiai reglamentuota, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau iš sisteminės CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizės matyti, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai skundžiami paduodant ne ieškinį, o skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t.y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.).

CPK 3 str. 6 d. nustato, kad kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Nors sutinkama su apeliantais, kad nagrinėjamu atveju panašius santykius, t.y. skundo dėl antstolio ar notaro veiksmų padavimo tvarką reguliuoja CPK 511 str., pagal kurį skundas pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui, tačiau pažymėtina, kad bendroji taisyklė nustato, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.). Vien tai, kad panašius santykius reglamentuojanti teisės norma nustato kitokią skundo padavimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neleidžia nukrypti nuo bendros ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjams, jog jie su skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo turėjo kreiptis į teismą pagal savo gyvenamąją vietą, t.y. į Prienų rajono apylinkės teismą.

Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundo priėmimo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.