- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2957-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23050-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Balsių valda“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Balsių valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 26 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Balsių valda“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2021 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą reikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, t.y. kad NŽT imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenis ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pelkėms ir šaltinynams pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo. Iš trečiųjų asmenų sužinojusi, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas tyrimas, paprašė pateikti tyrimo medžiagą bei priimtą nutarimą. 2021 m. birželio 9 d. raštu buvo pateikta prašoma informacija. 2021 m. liepos 7 d. per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo ir prašė jį panaikinti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras išnagrinėjo skundą ir 2021 m. liepos 26 d. nutarimu jo netenkino. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą, išnagrinėja prokuroro priimtą sprendimą ir priima dėl to motyvuotą nutarimą. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų rekomendacijų dėl viešo intereso gynimo 53 punktas nustato, kad aukštesnysis prokuroras nutarime, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą, privalo išaiškinti pareiškėjui, kad nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo gavimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuras Vytenis Kasparavičius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog prokurorė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37 reikalauja, kad NŽT imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pelkėms ir šaltinynams UAB „Balsių valda“ nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo. Generalinėje prokuratūroje pareiškėjos skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, pareiškėjai pateiktas tik atsakymas, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris numato, jog prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, šiuo atveju – NŽT. Pareiškėja neturi teisės skųsti minėto nutarimo ir jai buvo išaiškinta jos teisė apskųsti minėtą atsakymą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Pareiškėja klaidingai interpretavo minėtą atsakymą kaip nutarimą, todėl nepagrįstai vadovavosi Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi ir nepagrįstai kreipėsi su skundu į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėja nesilaikė Generalinės prokuratūros prokuroro atsakymo apskundimo tvarkos. Pareiškėja turi teisę skųsti atsakymą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ir tuo atveju, jeigu jos skundas būtų nepatenkintas, kreiptis į Vilniaus apygardos asministracinį teismą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad neskundė jokių viešojo administravimo ar asmenų aptarnavimo prokuratūroje veiksmų ar sprendimų, skundė prokuroro sprendimą (nutarimą), kuriuo be pagrindo siekiama apriboti jos nuosavybės teisę. Sprendimą atmesti skundą priėmė ir skundą atmetė Generalinės prokuratūros prokuroras, kuris yra aukštesnysis prokuroras skundžiamą 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą priėmusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei. Nurodydamas, kad skundas netenkinamas, prokuroras išsprendė ne atsisakymo jį priimti klausimą, o išnagrinėjo skundą. Atsiliepime į skundą prokuroras nenurodė, kokio įstatymo pagrindu nagrinėti skundus dėl prokuroro procesinio sprendimo – nutarimo ginti viešąjį interesą – yra priskirta administracinių teismų kompetencijai, kurio įstatymo pagrindu aukštesnysis prokuroras galėtų Vilniaus apygardos prokurorės priimtą nutarimą peržiūrėti du kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2YT-28482-964/21 pagal pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundą dėl 2021 m. liepos 26 d. Generalinės prokuratūros nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus nutraukti; grąžinti pareiškėjai 55 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. I-103 dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Asmenų aptarnavimo aprašas) patvirtinimo reglamentuoja fizinių asmenų ar jų grupių, juridinių asmenų, kitų subjektų prašymų, skundų pateikimo, nagrinėjimo bei apskundimo tvarką. Asmenų aptarnavimo aprašo 50 - 51 punktuose numatyta, jog jeigu išnagrinėjus prašymą ar skundą nusprendžiama netenkinti visų ar dalies prašymo ar skundo reikalavimų, atsakyme būtina nurodyti teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas toks sprendimas ir atsakymo apskundimo tvarką. Nesutikdamas su pateiktu atsakymu pareiškėjas gali jį apskųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui. Asmenų aptarnavimo aprašo 53 punkte įtvirtina, jog tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio Aprašo 51 ir 52 punktuose nustatyta tvarka pateiktą skundą, atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui.
6. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2021 m. liepos 26 d. atsakymu, kuriuo jis pareiškėją laiko neturinčia teisės skųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo, turėjo teisę jį skųsti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, ir tuo atveju, jeigu jos skundas būtų nepatenkintas, kreiptis į Vilniaus apygardos asministracinį teismą. Jei tokiu būdu būtų nustatyta, kad pareiškėja turi teisę skųsti Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą, jis pirmiausiai turėtų būti iš esmės išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ir tik tuomet galėtų būti skundžiamas teismui. Kadangi pareiškėja šios tvarkos nesilaikė, o jos skundas dėl prokuroro rašto (ne nutarimo), kuriuo nesprendžiamas klausimas iš esmės, bendrosios kompetecijos teisme net negali būti nagrinėjamas, teismas sprendė, kad byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad pareiškėja yra subjektas, kurio teisėms ir pareigoms pasekmes sukėlė procesinis Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės sprendimas – 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 2VI-37, todėl nepaisant jo apskundimo reglamentavimo nenuoseklumo, ar neaiškumo, pareiškėja turi Konstitucijoje numatytą teisę skųsti nutarimą teismui. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, užkirto kelią pareiškėjai į teisminę gynybą, nustatytą tiek Konstitucijos, tiek Prokuratūros įstatymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Teismingumo kolegijos formuojamos praktikos dėl ginčų dėl prokuroro procesinių sprendimų teismingumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. CPK 293 straipsnio 1 punktas leidžia bendrosios kompetencijos teismui spręsti dėl ginčo pobūdžio ir teismingumo, tačiau ši CPK nuostata nesuteikia bendrosios kompetencijos teismui (šiuo atveju bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teismui) teisės ir kompetencijos spręsti paties pareiškėjo skundo priėmimo administraciniame teisme ir pasinaudojimo / nepasinaudojimo išankstine skundo nagrinėjimo tvarka, numatyta ne įstatyme, privalomumo. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iškelta civilinė byla pagal jo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.17.2-2105, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 panaikinimo, neteisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau ir pagal pirmosios instancijos teismo samprotavimus, dėl kurių byla nutraukta, nebuvo pagrindo bylą nutraukti, nes pats teismas pasisako, kad ji teisminga administraciniam teismui. Pareiškėja, atsižvelgiant į Konstitucijos, Prokuratūros įstatymo, LAT, LVAT, taip pat Teismingumo kolegijos formuojamą praktiką dėl prokuroro nutarimo dėl viešojo intereso gynimo priskyrimo prokuroro procesiniams, o ne administraciniams veiksmams ir sprendimams, įvykdė įstatyme nustatytą pareigą ir pateikė skundą per generalinę prokuratūrą aukštesniajam prokurorui. Dėl kokių aplinkybių aukštesnysis prokuroras skundą atmetė, ar dėl to, kad išnagrinėjo skundžiamą nutarimą ir mano, kad jis teisėtas, ar dėl to, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti tokio nutarimo, nepriklauso nuo pareiškėjos valios, tačiau argumentai, dėl kurių skundas buvo atmestas, nesudaro pagrindo skundui ir procesui taikyti skirtingų teismų kompetencijas, kaip tai nurodo pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, jeigu skundas atmetamas nustačius, kad nutarimas teisėtas, tai teisminga bendrosios kompetencijos teismui, o jeigu skundas atmetamas dėl to, kad prokuroro nuomone pareiškėjas neturi nutarimo skundimo teisės – tai teisminga administracinio teismo kompetencijai. Teismas nenurodė jokių argumentų, kad jo nurodyta tvarka apskundus aukštesniojo prokuroro sprendimą skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimo netenkinti dar vienam aukštesniam prokurorui ir po to Vilniaus apygardos administraciniam teismui, administracinis teismas ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimo ir pareiškėjo galimybės jį skųsti aukštesniajam prokurorui, apskritai būtų pripažinęs teismingu administraciniam teismui. Kurio teismo kompetencijai priskirtinas ginčas, sprendžia teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla perduotina teismui, kurio kompetencijai priskiriamas šis ginčas, bet nenutraukiama. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Teismingumo kolegijos formuojamos praktikos dėl ginčų dėl prokuroro procesinių sprendimų teismingumo. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsiliepimas
8. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuras Vytenis Kasparavičius pateikė atsiliepimą į skundą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Generalinėje prokuratūroje pareiškėjos skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Pareiškėjai pateiktas tik atsakymas, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris numato, jog prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą turi turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms. Todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, šiuo atveju – NŽT. Pareiškėja neturi teisės skųsti minėto nutarimo. Jai buvo išaiškinta jos teisė apskųsti minėtą atsakymą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Pareiškėja klaidingai interpretavo minėtą atsakymą kaip aukštesniojo prokuroro nutarimą, todėl nepagrįstai vadovavosi Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi ir nepagrįstai kreipėsi su skundu į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėja nesilaikė Generalinės prokuratūros prokuroro atsakymo apskundimo tvarkos. Pažymėjo, kad kilęs ginčas dėl Generalinės prokuratūros prokuroro atsakymo, kuriuo kvestionuojama pareiškėjos teisė skųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą, negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes tai nėra prokuroro procesinis sprendimas, o tik atsakymas, kuris susijęs su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų vykdymu. Pareiškėja turi teisę Generalinės prokuratūros atsakymą apskųsti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ir tuo atveju, jeigu jos skundas būtų nepatenkintas - kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad kilęs ginčas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas analogiškoje situacijoje - kai pareiškėjas, nebūdamas subjektu, kurio atžvilgiu Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu buvo priimtas nutarimas spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, skundė minėtą nutarimą - sutiko su prokurorų pozicija, kad tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, o pareiškėjas neturi teisės skųsti minėtą nutarimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1688-629/2017). Tiek iš skundo Vilniaus apylinkės teismui, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad esminis pareiškėjos siekis yra Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimas. Šiame kontekste aktualu yra tai, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą, o proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Konkrečiu atveju bendrosios kompetencijos teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro priimtas proceso sprendimas, kuris turi nutarimo formą. Pagal teismų formuojamą praktiką pareiškėja neturi subjektinės teisės skųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 2VI-37, atitinkamai nėra jokių teisinių prielaidų, kad jos skundas bus nagrinėjamas aukštesniojo prokuroro, todėl darytina išvada, kad pareiškėja negalės pasinaudoti galimybe apskųsti ginčijamą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą. Šios aplinkybės suponuoja CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bylos nutraukimo pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2YT-28482-964/21 pagal pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundą dėl Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 26 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2021 m. gegužės 19 d. NŽT atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 2VI-37 (toliau – nutarimas) reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, t. y. reikalauti NŽT spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pareiškėja 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratūrą pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl šio nutarimo, prašydama jį panaikinti. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius 2021 m. liepos 26 d. pateikė atsakymą, kuriuo skundo netenkino ir nurodė, jog nutarimas priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, nagrinėjamu atveju – NŽT, bei nurodė, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2021 m. liepos 26 d. atsakymu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2YT-28482-964/21 pagal pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundą dėl 2021 m. liepos 26 d. Generalinės prokuratūros nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus nutraukti.
14. Apeliantė atskirajuoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria civilinė byla nutraukta ir teigia, kad skundas dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. CPK 293 straipsnio 1 punktas leidžia bendrosios kompetencijos teismui spręsti dėl ginčo pobūdžio ir teismingumo, tačiau ši CPK nuostata nesuteikia bendrosios kompetencijos teismui (šiuo atveju bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teismui) teisės ir kompetencijos spręsti paties pareiškėjo skundo priėmimo administraciniame teisme ir pasinaudojimo / nepasinaudojimo išankstine skundo nagrinėjimo tvarka, numatyta ne įstatyme, privalomumo.
15. Pagal CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nuostatą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. CPK 36 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Vadinasi, pagal CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatas iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad bylą iškėlus teisme paaiškėja, kad ji yra teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
16. Šiuo atveju pareiškėja, manydama, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. priimtas nutarimas Nr. 2VI-37 reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, t. y. reikalauti NŽT spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, jos teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes, 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratūrą pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl šio nutarimo, prašydama jį panaikinti. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius 2021 m. liepos 26 d. pateikė atsakymą, kuriuo skundo netenkino ir nurodė, kad pareiškėja neturi teisės skųsti minėto nutarimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateiktas pareiškimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis). Tokio pobūdžio ginčai, t. y. kai prokuroras kvestionuoja pareiškėjo teisę skųsti prokuroro priimtą procesinį sprendimą nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1688-629/2017).
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias bylos nutraukimo pagrindus bei nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (pareiškėjo) UAB „Balsių valda“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 26 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.