Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. e2S-1908-613/2015

Teisėja Viktorija Čiapaitė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12442-2015-2

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2015-09-04 nutarimo Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015-07-07 nutarimas Nr. 4-CB2-30 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teisės aktuose nėra konkrečiai reglamentuota, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau iš sisteminės CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizės matyti, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai skundžiami paduodant ne ieškinį, o skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.).

Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešajį interesą yra konstatuota, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

CPK 3 str. 6 d. nustato, kad kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Nagrinėjamu atveju panašius santykius, t. y. skundo dėl antstolio ar notaro veiksmų padavimo tvarką reguliuoja CPK 511 str., pagal kurį skundas pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad bendroji taisyklė nustato, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima nukrypti nuo bendros ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkos (tokia formuojama teismų praktika Vilniaus apygardos teismo 2014-12-12 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2417-798/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjui, jog jis su skundu dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo turėjo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, suvaržė pareiškėjo teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 336-339 str., teismas

nutarė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.