- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- II-180-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00024-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Advokatai
- Ramunė Kičiatovienė
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda A. S. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. spalio 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3371-2024 (ROIK: 24251514139), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. S. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3371-2024 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. liepos 26 d. 15 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iš dešinės apvažiavo per kelkraštį pirma eismo juosta važiavusį kitą automobilį bei padidinęs greitį nuvažiavo iš kelkraščio į antrą eismo juostą nerodant jokių posūkio signalų persirikiuojant. Savo vairavimu rodydamas išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų eismo saugumui sau bei kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 82, 82.2, 101 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. lapkričio 5 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. S. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3371-2024 panaikinimo. Prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. S. atžvilgiu nutraukti.
3. Skunde nurodoma, kad A. S. vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), didžiąją kelio dalį vairavo jis, kartu važiavo N., L. ir jo bei N. kūdikis. Bemaitinant 5 mėnesių kūdikį, pastarasis sunegalavo ir stiprokai apsivėmė, todėl A. S. sustojo draudžiamoje vietoje (kelkraštyje) apsivalyti ir perrengti kūdikį. Nurodė, jog susitvarkius įsibėgėjo, ir įvertinęs situaciją iškart pasuko į antrą juostą, kad netrukdyti pirmoje juostoje staigiai priartėjusiam automobiliui. Skunde pažymima, kad ar padarytas administracinis nusižengimas, ar ne, pareigūnams užteko nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, ir pareiškėjo M. N. paaiškinimų bei filmuotos medžiagos, tačiau nebuvo apklausti su juo kartu vykę asmenys, nors nurodė, jog kartu keliavę asmenys gali paliudyti nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad iš esmės vieninteliai byloje esantys duomenys, kuriais institucija įrodinėja jo kaltę vairavus chuliganiškai, yra liudytojo M. N. parodymai – būtent šis asmuo pranešė policijai. 2024 m. liepos 29 d. M. N. pateikė per ePolicija skundą, jog mėlynos spalvos automobilis labai greitai priartėjo pirmąja eismo juosta ir kelkraščiu apvažiavo iš dešinės jo vairuojamą automobilį, nes antroje eismo juostoje transporto priemonės judėjo lėčiau nei mėlynos spalvos automobilis. Pranešimą M. N. pateikė po 3 dienų per ePolicija, tačiau įvykio dieną nepaskambino 112. Manytina, jog. M. N. nebuvo įsitikinęs, ar A. S. iš tiesų daro KET pažeidimą, ir dėl to nepranešė bendrajam pagalbos centrui 112, o po 3 dienų parašė į ePolicija. Be to, M. N. pareiškime nenurodė, kad buvo vairuojama pavojingai ir chuliganiškai, taip pat papildomai kiti eismo dalyviai nepranešė policijai apie pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Iš šių liudytojo parodymų matyti, jog jis nestebėjo A. S. vairuojamo automobilio „priartėjimo“ pirmąja eismo juosta ir negalėtų patvirtinti aplinkybių, ar tai buvo apvažiavimas, ar įvažiavimas iš kelkraščio į važiuojamąją dalį. Taigi vieninteliai asmenys, kurie galėtų patvirtinti A. S. nurodytas aplinkybes, t. y. ar tai buvo įvažiavimas į važiuojamąją dalį, ar tai kitos transporto priemonės apvažiavimas per kelkraštį, yra tik pats pažeidėjas ir kartu su juo vykę asmenys, kurie nebuvo apklausti, nors pareigūnai turėjo visus vykusių asmenų su A. S. kontaktus, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad tai buvo įvažiavimas į važiuojamąją dalį. Taigi iš esmės M. N. nepatvirtino ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis taip vairuojamas tyčia, nepatvirtino, jog būtų toliau sekę chuliganiško vairavimo veiksmai.
5. A. S. taip pat nurodė, kad byloje pateiktos fotonuotraukos bei filmuota medžiaga, kuriose užfiksuotas įvažiavimas iš kelkraščio į važiuojamąją eismo dalį, tačiau šie duomenys, skirtingai nei teigiama institucijos nutarime, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės vairavus chuliganiškai. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog A. S. veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo išskirtinumą ir tokiu būdu demonstruojant kitiems eismo dalyviams. A. S. vairavimo stažas yra 19 metų, turi keturis vaikus, be to, su juo vyko vienas jo vaikas (5 mėnesių kūdikis). Nėra niekada baustas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą.
Atsiliepimas
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo A. S. skundu nesutinka. Nors A. S. skunde nurodo, kad jis įvažinėjo iš kelkraščio, tačiau jo nurodytas aplinkybes paneigia vaizdo įrašas ir pareiškėjas M. N., kuris pranešime nurodo, kad 2024 m. liepos 26 d. 15:45 val., (duomenys neskelbtini), automagistralėje (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos automobilis pavojingai ir chuliganiškai vairavo, labai greitai priartėjo pirmąja eismo juosta ir kelkraščiu apvažiavo iš dešinės jo vairuojamą automobilį, nes antroje eismo juostoje transporto priemonės judėjo lėčiau nei mėlynos spalvos automobilis. Pažymima, kad A. S. nuo pat pradžios nebuvo nuoseklus savo parodymuose, pradžioje, t. y. 2024 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške nurodė: „vairavome pasikeisdami, aš ir draugas L. kartu vyko, šiek tiek N. vairavo toje kelionėje. Tokio lenkimo tikrai neprisimenu, bet kažkoks liudininkas stabdė mus specialiai, tai aplenkė ir spaudė stabdžius, sukėlė avarinę situaciją, dalį kelio persekiojo, paskui sustojo. Todėl nekreipėme dėmesio į tą žmogų.“ O po susipažinimo su administracine byla 2024 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė: „vykome iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Didžiąją kelio dalį vairavau aš. Kartu važiavo naujagimis, N. sėdėjo gale ir L. priekyje. Bemaitinant, mažylis sunegalavo ir stiprokai apsivėmė. Turėjome sustoti neleistinoje vietoje, apsivalyti ir perrengti mažylį. Tai padarius įsibėgėjau, ir įvertinęs situaciją iškart pasukau į antrą juostą, kad netrukdyti pirmoje juostoje važiuojančių automobilių. Teko sustoti draudžiamoje vietoje, bet kaip matot, tam buvo priežastis“. Institucija atkreipė dėmesį, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, vadovaujantis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusižengimo aplinkybių. Nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, kurioje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, automagistralėje (duomenys neskelbtini) tyčia iš dešinės pusės nerodydamas posūkio signalų apvažiavo per kelkraštį pirma eismo juosta važiavusią transporto priemonę, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, važiuojančių pirma eismo juosta ir esant užimtai antrai juostai, apvažiavimas iš dešinės ir rodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą aukščiau kitų vairuotojų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu A. S. bei jo atstovė advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Pripažino, kad 2024 m. liepos 26 d., nutarime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis A. S. vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nurodė, kad neturėjo jokio noro chuliganiškai vairuoti. Paaiškino, kad su juo automobilyje važiavo N., L. ir kūdikis. Vaikas apsivėmė, todėl N. paprašė sustoti. Ten nebuvo kur sustoti, todėl jis tiesiog sustojo kelkraštyje, sutvarkė vaiką, perrengė jį. A. S. nurodė esantis patyręs vairuotojas, moka įsibėgėti. Nurodo ne apvažiavęs automobilį iš dešinės, bet sustojęs ir tada įvažiavęs į pirmą juostą, paskui į antrą. Važiuojant iš kelkraščio, įsibėgėjo, šalia buvo mašina, nutarė ją aplenkti dar padidinęs šiek tiek greitį, norėjo įvažiuoti į pirmą juostą, bet pamatė, kad ten sunkvežimis priekyje, todėl įsuko iškart į antrą juostą. Dėl posūkio – jis yra automatinis, išsijungia pasukus vairą, tai galbūt išsijungė. Pasak A. S., jis iš pradžių rodė, t. y. greitėjimo momentu, rodė posūkį važiuodamas kelkraščiu, kad įvažiuoja į pirmą juostą, įsibėgėjo ta juosta, ir pamatęs priekyje sunkvežimį, šoko į antrą juostą, o ten dar viena mašina buvo, tai tiesiog pristabdė. Pripažįsta, kad persirikiuodamas dar kartą nepaspaudė posūkio signalo. Dėl aplinkybės, kodėl taip staiga įvažiavo priešais pranešėjo automobilį ir iškart į antrą eismo juostą, paaiškino, kad jis greitai priartėjo prie jo, gavosi tokia situacija, nes jis buvo įsibėgėjęs, ir turėjo arba prilėtinti, arba, įvertinus situaciją, šiuo atveju padidinti greitį ir aplenkti. Pasak A. S., jam atrodė saugiau padidinti greitį ir įvažiuoti, nei prilėtinti ir palaukti, kol atsilaisvins pirma juosta. Stengėsi nesukelti niekam pavojaus. A. S. manymu, padidinus greitį ir aplenkus kliūtį, pavojus kitiems eismo dalyviams nesukeliamas, nes greičiau pravažiuojama. Nurodė, kad jis nebuvo arti pranešėjo automobilio, bet pažymėjo, kad aplenkė ne iš tos pusės. Pripažįsta pažeidęs taisykles, kirtęs ištisinę liniją. Dėl greičio viršijimo paaiškino, kad gyvena skirtingose šalyse – Lenkijoje nėra tokių ribojimų kaip Lietuvoje. Lietuvoje jis praleidžia apie mėnesį per metus. Čia pridėta visur kamerų, greičio ribojimo ženklų, jis nepastebi viso to, viršija greitį, tačiau paskirtas baudas už greičio viršijimą susimoka. Dėl aplinkybės, kad apvažiavo mašiną iš dešinės, kai buvo sustojęs, nurodo, kad gailisi dėl tokio pažeidimo, bet nesutinka, kad chuliganiškai, nemano, kad kažkam sukėlė didelį pavojų, nekilo jokių pasekmių, neįvyko avarija.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas M. N. nurodė, kad 2024 liepos 26 d. 15.45 val. autostrados (duomenys neskelbtini), penktadienio popietę vyko su žmona link pajūrio ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė didesniu greičiu pirma eismo juosta artėjantį žydros spalvos TOYOTA automobilį. Tuo metu antroje juostoje buvo 3 ar 4 automobiliai. Kelkraštyje nematė stovinčio šio automobilio. Pamatęs šį vaizdą pagalvojo, kad galimai šis automobilis bandys persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau pastarojo greitis nemažėjo, automobilis pasuko į kelkraštį ir jį apvažiavo iš dešinės pusės ir įvažiavo į antrą eismo juostą. Įvažiuodamas ir persirikiuodamas TOYOTA automobilis nerodė posūkio signalų. Kai TOYOTA automobilis įvažiavo į pirmą eismo juostą, joje buvo sunkvežimis. Antroje eismo juostoje buvo automobilių. Liudytojas nurodė, kad jis neišsigando, nes matė automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį ir įtarė, kad jį apvažiuos iš dešinės, tik nustebo, nes pamanė, kad tą automobilį vejasi policijos automobilis, bet pareigūnų nebuvo, tai suprato, kad žmogus tiesiog nepaiso kelių eismo taisyklių ir elgiasi taip, kaip nori. Liudytojo vertinimu, toks elgesys sukėlė pavojų, nes kelkraštyje dažnai būna šiukšlių, toks automobilis važiuodamas jam iš dešinės, galėjo prarasti stabilumą, galėjo trenktis į jį. Galėjo sukelti ir autoįvykį, nes net TOYOTA automobilio išvažiavimas iš kelkraščio buvo labai artimas, t. y. buvo mažas atstumas iki jo automobilio. Važiuojant autostrada dideliu greičiu – tai mažas atstumas, rekomenduojamas saugus atstumas yra žymiai didesnis. Dėl el. laiško, kurį A. S. rašė policijai ir nurodė, kad „kažkoks liudytojas mus stabdė specialiai, aplenkė ir spaudė stabdžius, sukėlė avarinę situaciją, dalį kelio persekiojo, paskui sustojo“, liudytojas M. N. paaiškino, kad tai tikrai nebuvo jis. Kas dar buvo mėlyname automobilyje jis nematė, taip pat nematė, ar vairavo moteris, ar vyras. Savaitgalį praleido Latvijoje, todėl tik po trijų dienų apie įvykį pranešė policijai per e.policija. Paaiškino, kad neskambino iškart policijai numeriu 112, nes šalia buvo viadukas, o kadangi automobilis važiavo greitai, nebuvo tikras ar jis juda (duomenys neskelbtini) link ar nusuko, be to, nematė automobilio registracijos numerio.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja N. K. paaiškino, kad protokolas iš pradžių buvo surašytas jai, nes mėlyna mašina TOYOTA yra jos, tačiau ji el. paštu informavo, kad automobilį vairavo ne ji. Liudytoja nurodė, kad tą dieną važiuojant autostrada jų vaikas apsivėmė, todėl ji paprašė sugyventinio, kad sustotų kur nors kelkraštyje. Pasak liudytojos, už jų važiavo kažkoks veikėjas, kuris chuliganiškai vairavo, tai mano, kad jis čia juos ir paskundė, nors pažymėjo neteigianti, kad būtent jis. Nurodė, kad automobilį TOYOTA vairavo jos gyvenimo draugas A. S., automobilyje dar buvo jo bendradarbis L.. Liudytoja patvirtino nemačiusi to momento, kai po sustojimo ir susitvarkymo su kūdikiu, jie išvažinėjo, nes ji buvo nuleidusi galvą. Po to nurodė, kad normaliai išvažiavo, įjungęs posūkio signalą. Jokių mėtymų ar staigių judesių nebuvo. Kai įvažiavo į pirmą eismo juostą nebematė kaip manevravo, nes nestebėjo, o tuo momentu bandė prisegti vaiką automobilinėje kėdutėje. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nebuvo tokių momentų, kad A. S. apvažinėtų automobilius kelkraščiu. Su kūdikiu kelkraštyje buvo sustoję tik vieną kartą.
10. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Institucija yra tinkamai informuota apie posėdžio vietą, datą ir laiką, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, yra pateiktas atsiliepimas į skundą, kuriame išdėstyta Institucijos pozicija, nutarė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
11. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog N. K. 2024 m. liepos 26 d. 15 val. 45 min. vairavo automobilį automagistralėje (duomenys neskelbtini) ir tyčia iš dešinės apvažiavo per kelkraštį pirma eismo juosta važiavusį kitą automobilį bei padidinusi greitį nuvažiavo iš kelkraščio į antrą eismo juostą nerodant jokių posūkio signalų persirikiuojant. Savo vairavimu sukėlė pavojų eismo saugumui, sau bei kitiems eismo dalyviams. Automobilio savininkė N. K. savo paaiškinime nurodė, kad nusižengimą padarė ne ji, o sugyventinis A. S., nes ji su 5 mėnesių kūdikiu sėdėjo gale. Todėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas A. S.. Jame nurodyta, jog A. S. 2024 m. liepos 26 d. 15 val. 45 min. vairavo automobilį automagistralėje (duomenys neskelbtini) ir tyčia iš dešinės apvažiavo per kelkraštį pirma eismo juosta važiavusį kitą automobilį bei padidinęs greitį nuvažiavo iš kelkraščio į antrą eismo juostą nerodant jokių posūkio signalų persirikiuojant. Savo vairavimu rodydamas išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų eismo saugumui sau bei kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu A. S. pažeidė KET 4, 5, 9, 82, 82.2, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Tačiau per nustatytą terminą administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl minėto protokolo pagrindu 2024 m. spalio 10 d. priimtas nutarimas, kuriuo A. S. paskirta 500 eurų dydžio bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių atėmimu, už pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
13. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
14. Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog A. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais duomenimis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai –administracinio nusižengimo protokolas, N. K. rašytinis paaiškinimas, pareiškėjo M. N. parodymų protokolas, A. S. el. laiškai, iš dalies paties A. S. parodymai, liudytojų M. N. ir N. K. parodymai, vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga ir fotonuotraukos, nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir kita bylos medžiaga, patvirtina faktą, jog A. S., pažeisdamas KET 4, 5, 9, 82, 82.2, 101 punktų reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad Institucija įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
15. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
16. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punktu, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-493/2024). Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, administracinių nusižengimų bylose 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
17. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. teigimu, jis neturėjo tikslo vairuoti chuliganiškai, tačiau, kaip jau minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, vien paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių suvokimo negali lemti chuliganiškų paskatų nustatymo, tuo tarpu turi būti įvertinti ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Šiuo atveju iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip A. S., vairuodamas automobilį magistraliniame kelyje, važiavo važiuojamosios dalies kelkraščiu akivaizdžiai didesniu greičiu už kitus sraute judančius eismo dalyvius, apvažiuodamas pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį iš dešinės, nerodė posūkio signalo nei įvažiuodamas iš kelkraščio į važiuojamąją dalį, nei iškart persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą. Taigi, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad A. S., vairuodamas automobilį, staiga, nerodydamas posūkio signalo, išvažiavo į važiuojamąją dalį iš dešinės pusės kelkraščio priešais pranešėjo automobilį, nerodydamas posūkio signalo persirikiavo į antrą eismo juostą, nors antra eismo juosta važiavo automobilis, kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, tuoj pat pasirodė antroje eismo juostoje. Pats pažeidėjas sutinka, kad vairuodamas automobilį padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nesutinka aplenkęs kitą automobilį iš dešinės kelkraščiu, ir tai daręs iš chuliganiškų paskatų.
18. Teismo vertinimu, skundo argumentai, kad kelkraštyje A. S. vairuojamas automobilis buvo sustojęs, nes pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo apsivėmęs kūdikis ir reikėjo sustoti jį perrengti, yra deklaratyvūs. Tai nurodo tik pats pareiškėjas ir kartu su juo važiavusi jo sugyventinė ir kūdikio motina N. K., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. nelenkė jokių automobilių kelkraščiu, normaliai išvažiavo, įjungęs posūkio signalą, jokių mėtymų ar staigių judesių nebuvo, tačiau taip pat patvirtino nemačiusi to momento, kai po sustojimo ir susitvarkymo su kūdikiu, jie išvažinėjo iš kelkraščio, nes ji buvo nuleidusi galvą. Po to nurodė, kad kai įvažiavo į pirmą eismo juostą, vėlesnio manevravimo nebematė, kadangi tuo momentu bandė prisegti vaiką automobilinėje kėdutėje. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, liudytoja negalėjo paaiškinti aplinkybių susijusių su padarytu administraciniu nusižengimu, jos parodymai nenuoseklūs, nes posėdžio metu teigė, jog A. S. išvažiavo „normaliai ir rodydamas posūkį“, bet taip pat nurodė, kad manevro nematė, nes buvo nuleidusi galvą, sodino kūdikį į automobilinę kėdutę. Be to, teismas liudytojos N. K. paaiškinimus duotus teisme vertina kritiškai, kaip siekį padėti išvengti A. S. atsakomybės, kadangi juos sieja tam tikri ryšiai, t. y. jie yra sugyventiniai, dėl ko neabejotinai įžvelgtinas šios liudytojos suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi, sprendžiant A. S. kaltės klausimą.
19. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu liudytojas M. N. paaiškino, kad per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė didesniu greičiu pirma eismo juosta artėjantį automobilį, bei kad kelkraštyje nematė stovinčio šio automobilio. Minėtas automobilis pasuko į kelkraštį ir jį apvažiavo iš dešinės pusės ir įvažiavo į antrą eismo juostą. Įvažiuodamas ir persirikiuodamas nerodė posūkio signalų. Tokie šio liudytojo parodymai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus. Be to, teismas akcentuoja, kad skunde nurodoma priežastis – sustojimas kelkraštyje perrengti vaiką jam apsivėmus, nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti KET ir kelti grėsmę eismo saugumui bei nepateisina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų. Tačiau šiuo atveju tokie A. S. paaiškinimai dėl sustojimo kelkraštyje apskritai yra neįtikinantys ir verčiantys abejoti jo keliama įvykių versija, bei laikytini tik gynybine pozicija, siekiu išvengti atsakomybės ir keliančia pagrįstų abejonių apskritai jos egzistavimu, kadangi po administracinio nusižengimo A. S. 2024 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške policijai nurodė, kad „Tokio lenkimo tikrai neprisimenu, bet kažkoks liudininkas stabdė mus specialiai, tai aplenkė ir spaudė stabdžius, sukėlė avarinę situaciją, dalį kelio persekiojo, paskui sustojo“, 2024 m. rugpjūčio 28 d. el. laiške nurodė: „Su pažeidimu nesutinku, ir nėra aišku, kas vairavo, taip pat tokio pažeidimo tikrai nedarėme. Tai yra N., aš ar L. Taip pat visada stengiuosi laikytis įstatymų“, o kai A. S. susipažino su bylos medžiaga, tai 2024 m. rugsėjo 20 d. el. laiške nurodė naujas aplinkybes: „Situacijos paaiškinimas: vykome iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kraštą. Didžiąją kelio dalį vairavau aš. Kartu važiavo naujagimis, N. sėdėjo gale ir L. priekyje <...>. Bemaitinant, mažylis sunegalavo ir stiprokai apsivėmė. Turėjome sustoti neleistinoje vietoje, apsivalyti ir perrengti mažylį. Tai padarius, įsibėgėjau, ir įvertinęs situaciją, iškart pasukau į antrą juostą, kad netrukdyti pirmoje juostoje važiuojančių automobilių.“ Todėl teismas pagrįstai abejoja, kad minėta įvykių versija apskritai buvo, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. keitė savo įvykių versiją dėl administracinio nusižengimo padarymo metu buvusių faktinių aplinkybių. Priešingai, liudytojo M. N. parodymai, tiek pranešant apie pažeidimą, tiek teismo posėdžio metu, buvo nuoseklūs ir įtikinami, ypač įvertinus juos kitų bylos duomenų, o būtent vaizdo įrašo, kontekste. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, apkalbėti A. S. ar galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi. M. N. teisme patvirtino, kad A. S. nepažįsta.
20. Nesutiktina su A. S. skunde nurodytais ir teismo posėdžio metu išsakytinais teiginiais, kad jis neturėjo tikslo vairuoti chuliganiškai, kad nagrinėjama situacija nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. A. S. akcentuoja, kad nusižengimo padarymo metu jis veiksmus atliko nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsakydamas į šį argumentą, teismas pažymi, kad vaizdo įraše, kuris buvo paminėtas anksčiau, taip pat matyti, kad, A. S. automobilis, kaip minėta, į pirmą eismo juostą išvažiuoja staiga. Nors nagrinėjamu atveju dėl jo veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina veikos pavojingumo ir rodo, kad pažeidėjas ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes ir rodo ne visišką gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo. Nors liudytojas M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neišsigando A. S. atliekamo manevro, t. y. apvažiavimo kelkraščiu iš dešinės, bet tik todėl, kad matė per galinį vaizdo veidrodėlį greitai artėjantį A. S. vairuojamą automobilį ir įtarė, kad esant užimtai antrai juostai, šis automobilis gali jį lenkti kelkraščiu iš dešinės. Tačiau taip pat pažymėjo, kad ši situacija buvo pavojinga, nes A. S. vairuojamas automobilis staiga išvažiavo prieš jo automobilį, nesilaikydamas saugaus atstumo ir nerodydamas posūkio signalo, bei iškart rikiavosi į antrą eismo juostą taip trukdydamas ja važiavusiam kitam automobiliui. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad kiltų grėsmė, jei kelkraštyje būtų kliūtis, ir tuomet galėtų įvykti eismo įvykis. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog staigus manevravimas, siekiant aplenkti kelkraščiu abejose eismo juostose lėčiau važiavusias transporto priemones taip pat pats savaime laikytinas chuliganišku vairavimu, nes dėl atlikto staigaus manevro kitiems eismo dalyviams gali būti žymiai sunkiau išvengti galinčio kilti eismo įvykio. Taigi, akivaizdu, kad toks A. S. manevravimas sukėlė pavojų eismo saugumui, sudarė prielaidas kilti eismo įvykiui, nes autostrada važiuojančių transporto priemonių vairuotojai neturėjo ir negalėjo numatyti, kad kuri nors transporto priemonė įvažiuos į kelkraštį ir iš dešinės pusės aplenks pirma eismo juosta važiavusį automobilį, nerodydama posūkio signalo nei tuomet, nei rikiuodamasi iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą. Tokiu būdu manevruodamas, A. S. parodė aiškų kitų visuomenės narių, eismo dalyvių, negerbimą, nepaisė elementarių moralės bei elgesio normų, atvirai metant iššūkį visuomeninei tvarkai bei Kelių eismo taisyklėms, kas ir parodo A. S. chuliganiškas paskatas.
21. Laikytina, kad A. S. tokį vairavimo būdą pasirinko tyčia, jis rodė nepagarbą kitiems vairuotojams, siekį tenkinti tik savo interesus, siekiant aplenkti abejose eismo juostose lėčiau judėjusias transporto priemones, kad greičiau pasiektų kelionės tikslą. Taip savo interesus iškėlė aukščiau įstatymo normų ir kitų vairuotojų interesų. Be to, pažymėtina, kad šiuos teisei priešingus veiksmus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko viename iš judriausių bei intensyviausių valstybės kelių, automagistralėje, darbo dienos pabaigos metu, laiku, kuomet eismas yra dar labiau suintensyvėjęs, t. y. 15.45 val., be to, matydamas, kad kelyje intensyvesnis eismas, užimtos abi ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių eismo juostos, nelėtindamas automobilio greičio, kas dar labiau didina A. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
22. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė turintis vairavimo patirties, kad įvertino situaciją, jog saugiau aplenkti kliūtį, nei prilėtinti ir palaukti, kol atsilaisvins pirma eismo juosta. Tačiau A. S. posėdžio metu pats sau prieštaravo teigdamas, kad daro kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes kitose šalyse, kur jis praleidžia daugiau laiko, skiriasi kelių eismo taisyklės, todėl Lietuvoje būdamas tik apie mėnesį, padaro pažeidimus, už kuriuos skirtas baudas susimoka. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigia skundo autorius, didesnis vairavimo stažas turi būti siejamas ir su didesniu asmens atidumu bei patirtimi ir KET išmanymu, gebėjimu vairuojant tinkamai paisyti šių taisyklių. A. S., kaip patyręs vairuotojas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. argumentais, kad jis, būdamas patyrusiu vairuotoju, pasirinko nagrinėjamoje situacijoje saugesnį galimą elgesį, nes jei išties būtų sustojęs kelkraštyje, kaip kad nurodoma skunde, atsakingu ir saugiu vairavimu būtų galima laikyti tokį, kai yra palaukiama, kol atsilaisvins pirma eismo juosta, ir įvažiuojama į kelkraštį tik įsitikinus, kad tai daryti saugu, ir nebus sukeliamas pavojus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.
23. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, jog A. S. paskutinių penkerių metų laikotarpyje, be aptariamo 2024 m. liepos 26 d. padaryto administracinio nusižengimo, administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 30 kartų: 27 kartus už greičio viršijimą, 2 kartus už stovėjimą draudžiamoje vietoje, kartą už dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą, atliekant sukimo į kairę pusę manevrą. Atkreiptinas dėmesys, jog už ankstesnius administracinius nusižengimus A. S. buvo skiriamos tik baudos, todėl akivaizdu, jog vien ši nuobaudos rūšis A. S. pakankamos įtakos neturėjo bei ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų ja pasiekti nėra galimybės. Minėti faktai vienareikšmiškai rodo atsainų A. S. požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Be to, šios aplinkybės rodo, kad 2024 m. liepos 26 d. administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos neigiamai apibūdina A. S. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, taip pat rodo, jog nuobaudos skirtos už ankstesnius teisės pažeidimus, tikslų nepasiekė, A. S. kritiškai savo elgesio nevertino ir išvadų nepadarė. Tai leidžia manyti, jog A. S. kelyje elgiasi pernelyg lengvabūdiškai, neatsakingai.
24. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. S. paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
26. Šiuo nagrinėjamu atveju laikytina, kad administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta. Įvertinus tai, kad A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (neigia padaręs administracinį nusižengimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtas baudos vidurkis ir vidurkio trukmės ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas specialios teisės atėmimo terminas, kuris yra adekvatus padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti A. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. S. būtų galima neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
27. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl A. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2024 m. spalio 10 d. nutarimu teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad A. S. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą, todėl tiek A. S. paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, tinkamai individualizuotos ir atitinka administracinio nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
28. Kiti skundo, atsiliepimo į skundą, teismo posėdžio metu nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant ar Institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė 2024 m. spalio 10 d. nutarimą, todėl dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Skundo netenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3371-2024 (ROIK: 24251514139), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.