Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ (buv. uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasparlita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.1. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu.

15.6. Ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažįstamas pagrįstu dėl CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo, net ir esant formaliam CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui. Nesant nesąžiningo ieškovės elgesio, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų sistemingai piktnaudžiavusi jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpinusi greitu bylos išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys, jai neatvykus į teismo posėdį, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei neatvykus į teismo posėdį

21. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui, teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom platformą 2022 m. birželio 23 d., 13.30 val.

25. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi procesiniai dokumentai (2022 m. gegužės 17 d. nutartis ir teismo šaukimas į 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdį) jai nebuvo tinkamai įteikti, t. y. teismas neturėjo pagrindo procesinių dokumentų įteikti per EPP, kadangi ieškovė nėra viena iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl teismas juos turėjo siųsti ir įteikti ieškovės registruotos buveinės adresu ar elektroniniu paštu. Be to, pasak ieškovės, formalus ieškinio palikimas nenagrinėtu, kuomet nėra duomenų, kad ieškovė nebėra suinteresuota bylos nagrinėjimu, apskritai yra nepagrįstas, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

26. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės nurodytų atskirojo skundo argumentų.

27. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 20 punktas).

29. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

30. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/201;, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

31. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė nedalyvavimą 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdyje grindžia tuo, jog jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, taigi ir teismo šaukimas į byloje paskirtą teismo posėdį. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai siuntė ieškovei procesinius dokumentus per EPP sistemą, o ne įteikė juos ieškovės registruotos buveinės adresu arba jos nurodytu elektroninio pašto adresu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.

33. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

34. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

36. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

37. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovei procesinius dokumentus išsiuntė per EPP sistemą. Ieškovė – juridinis asmuo, kuris nėra CPK 175¹ straipsnyje nustatytas asmuo, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl šiuo atveju būtina nustatyti: 1) ar ieškovė buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir ar 2) aktyvi jos LITEKO VEP posistemio paskyra.

39. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ieškovė yra EPP vartotoja, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Ieškovė, prašydama aktyvuoti jos paskyrą, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises. Ieškovė, kaip paslaugų gavėja, privalo prisiimti atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui ieškinį pateikė naudodamasi EPP sistema, civilinė byla yra tvarkoma elektronine forma. Ieškovė ne tik ieškinį, bet ir kitus savo procesinius dokumentus į bylą taip pat teikė naudodamasi EPP (pvz., 2019 m. gegužės 14 d. dubliką). Viso bylos proceso metu ieškovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikiami per LITEKO VEP posistemio paskyrą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad ieškovė ir kitose civilinėse bylose procesinius dokumentus, inicijuojančius bylą, teismams nuolat teikia per EPP sistemą, be to, ieškovė atitinkamai reaguodama į teismo jai siunčiamus procesinius dokumentus, taip pat per EPP teikia ir įvairius prašymus, įrodymus, skundžia teismo procesinius sprendimus, kt. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo pateikusi sutikimo gauti procesinius dokumentus į savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir dėl to nėra tinkamas subjektas procesiniams dokumentas per EPP sistemą gauti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės paskyra buvo ir šiuo metu tebėra aktyvi. Dėl to ieškovės atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu, laikytini prieštaraujančiais bylos duomenims ir atmestini kaip nepagrįsti.

42. Šiuo atveju teismas, procesinius dokumentus ieškovei tinkamai įteikęs per EPP sistemą, neturėjo pagrindo procesinių dokumentų siųsti dar ir kitais galimais procesinių dokumentų įteikimo būdais – ieškovės registruotos buveinės adresu ar elektroninio pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, siekdama atsisakyti procesinių dokumentų gavimo per LITEKO VEP posistemio paskyrą, turėjo teisę bylą nagrinėjančiam teismui pateikti prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą, tačiau duomenų, kad būtų atlikusi nurodytus veiksmus ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

43. Ta aplinkybė, kad galimai pasikeitė juridinio asmens – ieškovės darbuotojas, turintis prieigą prie ieškovės EPP paskyros, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovei procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai. Šiuo atveju tai, kaip ieškovė administruoja jos, kaip juridinio asmens, paskyrą, kam (kokiam fiziniam asmeniui) suteikia įgaliojimus ją naudotis, sprendžia ji pati, tačiau, paskyrai esant aktyviai, būtent pats juridinis asmuo prisiima pareigą gauti procesinius dokumentus EPP būdu. Todėl ta aplinkybė, kad galimai dėl vidinių įmonės sprendimų nebuvo išspręstas naujo atsakingo už paskyrą asmens paskyrimo klausimas, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nepaneigia tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ieškovei fakto. Ieškovė nepateikė duomenų, kad prarado, sugadino, užblokavo ar dėl kitų priežasčių negalėjo naudotis jai suteiktais prisijungimo prie paskyros duomenimis ar kad negavo pranešimų elektroniniu paštu, įvestu jos paskyroje, apie gautus procesinius dokumentus į jos paskyrą. Ieškovės neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra LITEKO VEP posistemyje nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo informuota apie byloje paskirtą teismo posėdį.

44. Šiuo atveju ieškovės nurodomas pavienis horizontalaus precedento atvejis netaikytinas, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje praktikoje yra pasisakęs dėl procesinių dokumentų įteikimo per EPP sistemą juridiniams asmenims tinkamumo, šiems aktyvavus savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje (vertikalus precedentas) (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-588-450/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-848-567/2022).

45. Kadangi šioje byloje 2022 m. gegužės 17 d. nutartis ir teismo šaukimas į 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdį ieškovei per EPP sistemą išsiųsti 2022 m. gegužės 17 d., laikytina, kad procesiniai dokumentai ieškovei buvo tinkamai įteikti 2022 m. gegužės 18 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Nepaisant to, ieškovė į paskirtą 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdį neatvyko (neprisijungė prie nuotoliniu būdu organizuojamo teismo posėdžio per Zoom platformą), nepateikė prašymo teismo posėdį atidėti ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį palikdamas nenagrinėtu, formaliai įstatymo nuostatų nepažeidė.

46. Visgi, kaip minėta, vien tai, kad ieškovė neatvyko į byloje paskirtą teismo posėdį be svarbių priežasčių, ne visais atvejais savaime sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.

47. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.

48. Nustatyta, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2019 m. balandžio 4 d. Byloje šalys pateikė paruošiamuosius procesinius dokumentus – atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, ieškovė – dubliką, atsakovė naudojosi advokato teisine pagalba, patyrė bylinėjimosi išlaidas. Civilinė byla iki tol, kol kitoje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas, buvo sustabdyta beveik dvejus metus, t. y. nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2022 m. gegužės 17 d., kuomet jos nagrinėjimas nutartimi buvo atnaujintas ir byloje 2022 m. birželio 23 d. paskirtas pirmasis po bylos atnaujinimo teismo posėdis, į kurį ieškovė neatvyko.

49. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan.

50. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, bylos procesinę eigą, šalių jau atliktus procesinius veiksmus (pasirengimas nagrinėti bylą teismo posėdyje baigtas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu ir prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą.

51. CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, siekė vilkinti procesą ar nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kurį pati inicijavo. Tą iš esmės patvirtina ir ieškovės veiksmai, teikiant atskirąjį skundą, kuriuo ji prašo teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės.

52. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė neatvyko į pirmąjį byloje paskirtą 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdį, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą, ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Paminėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas (kuris ir taip buvo sustabdytas beveik dvejus metus), padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šalys pateikė prašymus priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

56. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis panaikinta ir byla perduoda nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus byloje galutinį teismo procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.