- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-250-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00015-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Gretma“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1242-1029/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau - MB) „Gretma“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria ieškovės MB „Gretma“ ieškinys atsakovei UAB „Montavita“ dėl įgytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir papildomų išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Teismas nurodė, kad ieškovė apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, į jį neatvyko, apie neatvykimą teismo iš anksto neinformavo, neatvykimą pateisinančių svarbių priežasčių teismui nenurodė. Įvertinus tai, jog Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.), ieškovei ieškinyje nurodant pageidavimą svarstyti taikaus išsprendimo klausimą civilinės bylos nagrinėjimo metu, ir pačiai į jį neatvykstant, atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių - yra pagrindas tenkinti atsakovės atstovo prašymą ir ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį, apeliantė MB „Gretma“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1. Savo procesinėmis teisėmis ieškovė naudojosi sąžiningai, šaukimas į teismo posėdį ieškovei buvo išsiųstas per EPP sistemą, tačiau ne juridinio asmens registracijos adresu Europos pr. 34-47, LT-46370, Kaunas, ar nurodytu elektroniniu paštu, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų gavusi teismo šaukimą į 2022-03-14 09:00 val. teismo posėdį.
3.2. Byloje nenustatyta, jog ieškovė MB „Gretma“ pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Pagrindo teigti, kad ieškovė nebėra suinteresuota byla, ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nėra. Ji neatvyko į teismo posėdį dėl to, kad jai apie jį nebuvo žinoma, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei teismo šaukimas buvo įteiktas.
Atsiliepimas
3.3. Šioje byloje ieškovė 2022-01-05 kreipėsi su ieškiniu, atsakovė 2022-02-08 pateikė atsiliepimą - nebuvo paskirta sutinkamai su CPK 227 straipsnio nuostatomis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Tačiau 2022-02-17 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė nutartį, kurioje byloje paskyrė ne parengiamąjį, o teismo posėdį, nurodant, kad susipažinus su byla, byloje skirtinas teismo posėdis 2022-03-14 09:00 val., ieškovės (ieškovės atstovė direktorė G. M.) dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu.
3.4. Šiuo atveju nėra nustatytas ieškovės pasyvumas ar nesąžiningas procesinis elgesys, byloje buvo paskirtas tik vienas kaip teismas įvardino - teismo posėdis, kuriame ieškovė nedalyvavo dėl nežinojimo, jai nebuvo išsiųstas teismo šaukimas juridinio asmens registracijos adresu, ar elektroniniu paštu, nebuvo susiekta telefonu. Neatvykimas į teismo posėdį, įvykęs dėl žmogiško faktoriaus, nesudaro pagrindo tokį ieškovės elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar konstatuoti proceso vilkinimą.
4. Atsakovas UAB „Montavita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Byla buvo vedama elektroninio ryšio priemonėmis, todėl visų procesinių dokumentų įteikimas vyko per EPP sistemą. Įstatymas nenumato pareigos šalį informuoti el. paštu ar panašiais būdais.
4.2. Teismo šaukimas ieškovei įteiktas suteikiant pakankamai laiko ieškovei susipažinti su būsimo teismo posėdžio data ir pareikti poziciją dėl dalyvavimo teismo posėdyje.
4.3. Skundžiama nutartis ieškovei taip pat įteikta per EPP ir tai rodo, kad ieškovė šia sistema naudojasi. Net atskiruoju skundu ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko nedalyvavo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
9. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (2019-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
10. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 str., 7 str.). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovei) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
11. Esminis apeliantės atskirojo skundo argumentas yra tas, kad teismo šaukimas į 2022 m. kovo 14 d. vyksiantį teismo posėdį buvo per EPP išsiųstas ieškovei, tačiau nebuvo siųstas nei juridinio asmens buveinės adresu, ne ieškovė informuota ieškinyje nurodytu el. pašto adresu.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „Montavita“ pateikus atsiliepimą į ieškinį, teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį CPK 232 straipsnio pagrindu.
13. CPK 225 straipsnio 7 punkte numatyta, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti parengiamąjį teismo posėdį ir turi teisę, gavęs atsakovės atsiliepimą, skirti teismo posėdį CPK 232 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Vis dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Šaukimas į teismo posėdį buvo 2022 m. vasario 21 d. išsiųstas per EPP sistemą ieškovės MB „Gretma“ direktorei G. M.. Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė įmonės buveinės adresą, tačiau šaukimas į teismo posėdį įmonės buveinės adresu nebuvo siųstas.
15. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 1751 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė MB „Gretma“ nėra viena iš CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.
17. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nurodė adresą korespondencijai, šaukimas į teismo posėdį jai šiuo adresu siųstas nebuvo, todėl negalima teigti, kad ieškovės atstovė buvo neabejotinai informuota apie paskirtą pirmąjį teismo posėdį. Taip pat nėra pagrindo ieškovės procesinio elgesio šiuo atveju vertinti kaip netinkamo ar nesąžiningo kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Vien aplinkybė, kad ieškovė ieškiniu išreiškė ketinimą bylą baigti taikiu susitarimu ir neatvyko į pirmąjį teismo posėdį, nesudaro pagrindo šios šalies vertinti kaip nesąžiningos.
18. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo, net ir esant formaliam CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui. Nesant pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti nesąžiningo ieškovės elgesio kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė ir jos atstovė būtų sistemingai piktnaudžiavę jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpinę greitu bylos išnagrinėjimu.
19. Vien aplinkybė, kad ieškovė neatvyko į pirmąjį paskirtą teismo posėdį, negali būti pagrindas taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškovo neatvykimo pasekmes. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovės bei jo atstovės procesinį elgesį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Perduodant civilinę bylą nagrinėti iš naujo, klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.