Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., S. R., L. Z., K. D., A. D., M. K., L. K., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š. (B.), J. B., N. B., A. M. (S.), E. S., L. L., V. Č., A. D. (Č.), E. D., N. A.-K., L. Š., A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“, uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, J. V., R. V., D. V., D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., M. G., S. R., L. Z., L. L, V. K. L., K. D., A. D., M. K., L. K., Ž. B., A. B., V. V., T. K., M. Š., J. B., N. B., G. S., V. S., A. M., E. Š., J. G., L. L., V. Č., A. D., E. D., G. V., N. A.-K, L. Š., R. M., M. K. dėl balsavimo protokolų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje - M. A., A. M., A. Š., T. S., M. S., G. S., E. N., A. L., R. L., uždaroji akcinė bendrovė „Vilnius Garments“, uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Nsoft“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 10 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolus Nr. 1 ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Savo reikalavimą grindė iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovai yra dalies patalpų, esančių Pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris yra gamybos, pramonės paskirties, savininkai. Pastatas yra 21 925,52 kv. m ploto ir jame yra 48 nekilnojamojo turto vienetai, iš kurių yra 10 - gyvenamosios patalpos (butai), ir 38 – negyvenamosios patalpos.

1.2. Dalis Pastato butų/patalpų savininkų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – Daugiabučių namų bendrijų įstatymas), įsteigė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) ir jos pirmininku išrinko J. V., kuris savo ruožtu inicijavo fakto neatitinkančios žymos įregistravimą Pastato Nekilnojamojo turto registro duomenyse, tvirtinant, kad Bendrija yra viso Pastato administratorius – įregistravo juridinį faktą „Bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta kitos paskirties pastatų savininkų bendrija) Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“,“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2058-492/2021 patenkino ieškovų skundą dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų ir nurodė, kad žyma dėl Pastato administravimo negalėjo būti registruojama, ji padaryta neteisėtai ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi ją panaikinti.

2. Atsakovai Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, J. V., A. D., N. B., J. B., , M. K., A. M. (S.), G. I., G. I., V. Č., K. D., L. K., M. I., L. I., L. L., V. V., N. A.-K, S. R., A. D. (Č), Ž. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovė reikalavimais, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Bendrija buvo teisėtai įsteigta, atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą, buvo išlaikytos visos privalomos teisės aktų procedūros, ji įregistruota viešajame registre. Nei vienas iš Pastato patalpų savininkų nekėlė Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimų, nesikreipė dėl jų į teismą. Ieškovų argumentai, jog kitiems nei Daugiabučių bendrijų įstatyme numatytiems statiniams prižiūrėti jų savininkai gali skirti administratorių bendrais pagrindais, yra nepagrįsti, kadangi CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendro naudojimo objektų administratorius. Šiuo atveju Pastato patalpų savininkai priėmė sprendimą įsteigti Bendriją.

2.2. 2017 m. rugpjūčio 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolais Nr.1 buvo svarstomi šie klausimai: 1) pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1 derinimas ir tvirtinimas; 2) pastato bendrosiose patalpose esančių liftų registracija Bendrijos nuosavybe; 3) elektros perdavimo linijos tiesimo ir elektros linijos prijungimo sutarčių sudarymas pagal parengtą projektą; 4) mokėti Bendrijos pirmininkui nustatyto dydžio atlyginimą; 5) įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus dėl reklamos ir iškabų talpinimo ant Pastato bendro naudojimo objektų; 6) įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus ir sudaryti sutartis dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų ploto nuomos, lėšas paskirstant Bendrijos ir Pastato eksploatavimo reikmėms; 7) automobilių stovėjimo vietų schemos patvirtinimas, paskirstant Pastato bendrojo naudojimo aikštelių eksploatavimą; 8) įgalioti Bendrijos pirmininką atstovauti Bendriją teismuose arba sudaryti sutartis dėl atstovavimo su Pastato administratoriumi ar kitu šias paslaugas teikiančiu asmeniu; 9) protokole nurodytų (16 vienetų) negyvenamosios paskirties patalpų paskirties keitimas į gyvenamosios paskirties patalpas (butus), atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus. Kiekvienam nekilnojamojo turto vienetui Pastate (48) į pašto dėžutes buvo įmesti balsavimo biuleteniai, iš kurių gauta 29/28. Vyko du balsavimai. Apie įvyksiantį susirinkimą ir balsavimą Pastato patalpų savininkai buvo informuoti ne tik balsavimo biuleteniais pašto dėžutėje, bet ir viešai 2017 m. liepos 24 d. pakabintais pranešimais, papildomai informuoti el. pašto grupėje, koridoriuje buvo įrengta papildoma balsadėžė.

2.3. Ieškovai be Konstitucijos 23 straipsnio citavimo konkrečiai nenurodė, kaip priimti sprendimai pažeis jų teises ir teisėtus interesus. Tam, kad būtų nustatyti pažeidimai ir jie galėtų būti pašalinti, ieškovai turi pateikti pažeidimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovai, ginčydami sprendimus dėl patalpų keitimo, savo veiksmais apriboja atsakovų teises į jiems priklausančią nuosavybę, nes paskirties keitimas niekaip nedarys įtakos ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams. Pakeitus dar 16-kai patalpų paskirtį į butų, gyvenamųjų patalpų plotas pastate padidėtų iki 1 900 kv. m. Šis plotas užima itin mažą dalį viso pastato ploto ir nedarys įtakos pagrindinei Pastato paskirčiai pasikeisti ar ribos ieškovų gamybinę ar kitą komercinę veiklą. Ieškovai, būdami pasyvūs, pažeidžia atsakovų teisėtus interesus jiems įgyvendinti savo teisę į nuosavybę.

4. Tretieji asmenys A. Š., T. S., M. S., G. S., G. S. ir A. M. pateikė atsiliepimus, kuriais nesutiko su ieškovų reikalavimais, palaikė atsakovų poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliantai (atsakovai) Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., S. R., L. Z., K. D., A. D., M. K., L. K., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š. (B), J. B., N. B., A. M. (S), E. S., L. L., V. Č., A. D. (Č), E. D., N. A.-K, L. Š., A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.2. Pirmos instancijos teismui pripažinus, kad Pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, kad Pastatui netaikomas Daugiabučių namų bendrijos įstatymas, apeliacinio skundo argumentai dėl tinkamo ar netinkamo Aprašo taikymo neturi teisinės reikšmės, nes konstatavus tokį Pastato teisinį statusą, Aprašas apskritai ginčo teisiniuose santykiuose negalėjo būti taikomas. Taigi, Pastatas nepatenka į Aprašo reguliavimo sritį, o Bendrija net pagal Aprašo sąlygas negali ir negalėjo inicijuoti bei organizuoti kokį nors Pastato patalpų savininkų sprendimo priėmimą (ar tai susirinkime, ar tai balsavimu raštu).

14.5. Patalpų paskirties keitimas iš esmės keičia Pastato savybes ir dėl to Statybos įstatyme numatyta būtinybė gauti Pastato patalpų savininkų sprendimą leisti tai padaryti. Jeigu apeliantai mano, kad toks sprendimas nesvarbus ir jiems nereikalingas, nereikalingas ir pagal teisės aktų reikalavimus, tai jo nebuvo ir nėra reikalo inicijuoti. Jeigu toks sprendimas reikalingas pagal teisės aktų reikalavimus, tai toks reglamentavimas savaime suponuoja išvadą, kad tokie sprendimai turi esminę reikšmę Pastato patalpų savininkų teisėms ir negali būti priimami be jų valios. Pažymėtina ir tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso didžioji dalis Pastato ploto (daugiau kaip 80 procentų, kas pripažįstama ir apeliaciniu skundu, tą rodo ir Nekilnojamojo turto registro duomenys), kad jų kaip didžiųjų Pastato savininkų valios ignoravimas ir net trukdymas pareikšti ją įstatymų numatyta tvarka, pažeidžia jų teises.

15. A. V. K ir L. L pateikė atsiliepimą (el. laiškas), kuriame nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

17. Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - VĮ „Registrų centras“ 2021 m. gruodžio 3 d. raštą, kuriuo informuojama, kad 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. 10/97028, išregistruojant juridinį faktą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“); Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl statinių, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/97028; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 ir UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl jo.

18. Be to, ieškovai prieš paskirtą bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei jas patvirtinančiais įrodymais, pateikė prašymą prijungti prie bylos, kaip teigiama, prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-13 nutartį c.b. Nr. e3K-3-88-916/2022 tarp tų pačių šalių dėl to paties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų kito susirinkimo sprendimų, kurie buvo įforminti atitinkamais protokolais, pripažinimo negaliojančiais, teigdami, jog joje pateikti išaiškinimai dėl LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. S1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), pagal kuriuos toks Aprašas netaikytinas pagal analogiją kitų bendrąją dalinę nuosavybę valdančių, ją naudojančių ir disponuojančių kitos nei gyvenamoji paskirtis namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės santykiams reguliuoti, aktualus ir nagrinėjamai civilinei bylai.

19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

20. Nors vieni iš naujai pateiktų dokumentų yra datuoti ankstesne data nei teismo priimtas skundžiamas sprendimas, tačiau visuose naujai pateiktuose dokumentuose pateikiami duomenys neabejotinai susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir yra reikšmingi teisingam bylos pagal apeliantų apeliacinį skundą išnagrinėjimui, kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo laiko pasisakyti dėl pateiktų įrodymų turinio ir aktualumo nagrinėjamai bylai, tačiau jokių prieštaravimų dėl šių dokumentų prijungimo nepateikė, dokumentų turinys jiems neabejotinai yra žinomas ir nėra siurprizinis (pavyzdžiui, dėl jų dalyvavimo kitose civilinėse bylose, kuriose priimti procesiniai sprendimai ir apeliacinis skundas teikiami teismui, taip pat dėl jų dalyvavimo administracinėje byloje, kurioje priimtą sprendimą vykdant VĮ "Registrų centras" atlikti atitinkami juridinio fakto išregistravimo veiksmai), todėl ieškovų pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Pagrindinė pastato paskirtis – gamybos, pramonės, bendras plotas - 21 925,77 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 840,90 kv. m. Pagal viešojo registro 2020 m. balandžio 16 d. butų (patalpų) sąrašą pastate yra kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 74 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017 m. birželio 1 d. butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis buvo 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos). 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše (Nr. 10/97028) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. spalio 20d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2058-492/2021 konstatuota, jog tokia žyma negalėjo būti registruojama, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2021 m. gruodžio 1 d. pakeitė duomenis, išregistruodamas juridinį faktą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“).

Dėl ginčo esmės

24. Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija 2017 m. rugpjūčio 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolu Nr. 1 priimtus sprendimus, kurie buvo priimti šiais klausimais: 1) Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1 derinimas ir tvirtinimas; 2) Pastato bendrosiose patalpose esančių liftų, reikalingų pakilti nuo Pastato patalpos 1-11 ir 1-13 iki 5 aukšto (5-1 patalpos), registracija Pastato Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre ir šių liftų eksploatacijai Bendrijos vardu; 3) elektros perdavimo linijos tiesimo ir elektros linijos prijungimo sutarčių sudarymas išskiriant vartotojus pagal S. S. parengto ir patvirtinto elektros energijos prijungimo projekto sprendinius, numatant kiekvienai projekte nurodytai patalpai 10 Kw elektros galią, o bendro naudojimo patalpoms ir kitiems Pastate eksploatuojamiems įrengimas 20 Kw elektros galią; 4) mokėti Bendrijos pirmininkui mėnesinį atlyginimą 150 Eur atskaičius mokesčius ir įgalioti Bendrijos valdybą savo sprendimu šį atlyginimą mažinti ar didinti; 5) įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus dėl reklamos ir iškabų talpinimo ant Pastato bendro naudojimo objektų (fasadų, stogo, langų ir pan.); 6) įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus ir sudaryti sutartis dėl pastato bendro naudojimo objektų (fasadų, stogo, langų ir pan.) ploto nuomos, lėšas skirstant Bendrijos ir Pastato eksploatavimo reikmėms; 7) automobilių stovėjimo vietų schemos tvirtinimas, paskirstant Pastato bendro naudojimo aikštelių eksploatavimą; 8) įgalioti Bendrijos pirmininką atstovauti Bendriją teismuose, arba sudaryti sutartis dėl atstovavimo su Pastato administratoriumi ar kitu šias paslaugas teikiančiu asmeniu; 9) Protokole nurodytų (iš viso 16 vienetų) negyvenamosios paskirties patalpų paskirties keitimas į gyvenamosios paskirties patalpas (butus), atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

25. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolų Nr. 1 ir susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovai laikosi pozicijos, kad Pastatas nėra gyvenamasis namas ar gyvenamosios paskirties statinys ar bet koks statinys, kuriam galėtų būti taikomas Daugiabučių namų bendrijų įstatymas ir jame numatyta administravimo tvarka, taip pat CK 4.81 – 4.85 straipsniuose numatytas reglamentavimas dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, Pastato patalpų ir butų savininkų sprendimų priėmimo, o Pastatas yra gamybinės paskirties, todėl šiuo atveju jame esančių butų ir patalpų savininkų (Pastato bendraturčių) sprendimai turėjo ir turi būti priimami laikantis būtent CK 4.75 straipsnyje numatytų sąlygų ir tvarkos, t. y. šių bendraturčių sprendimai turi būti priimami vienbalsiai ir jų susirinkimuose, o ne balsavimu raštu, nes tokia sprendimų priėmimo galimybė negyvenamųjų pastatų atveju nėra numatyta teisės aktuose. Nurodo, kad esamu atveju su ieškovais Protokolų sprendimai nebuvo derinti ir ieškovai jiems nepritarė, su jais nesutinka, todėl ginčijami Protokolai, kaip neteisėtai įforminti ir neatspindintys tikrosios Pastato bendraturčių valios, turi būti panaikinti. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su tokia ieškovų pozicija savo ruožtu nurodo, kad balsavimas įvyko laikantis visų teisės aktų reikalavimų, visi patalpų savininkai buvo informuoti apie vyksiantį balsavimą, 29 iš 48 pareiškė savo valią, nurodydami kaip ir už kokį klausimą balsuoja; Protokolai sudaryti ir jais įforminti sprendimai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl, anot atsakovų, nėra teisinio pagrindo juos pripažinti negaliojančiais ir naikinti.

27. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas pilna apimtimi ir ginčo protokolai pripažinti neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Visų pirma, apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo rėmėsi išimtinai vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2058-492/2021. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

29. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Taigi, CPK 182 bei 279 straipsniai kategoriškai nurodo įsiteisėjusių teismų sprendimų pasekmes, įskaitant jų prejudicinę reikšmę, res judicata galią - tokie sprendimai privalomi visiems asmenims ir jų nustatytų aplinkybių negalima ginčyti arba nepaisyti. Be to, CPK 4 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodą teismų praktikos formavimą, kas reiškia, kad žemesnės instancijos teismai turi vadovautis suformuota teismų praktika dėl teisės taikymo, ji jiems yra privaloma.

30. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis CPK normomis bei šiuo aspektu suformuluota teismų praktika, turėjo pagrindą, kaip prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, remtis aukščiau nurodytomis tiek Lietuvos Aukščiausiojo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų nutartimis civilinėje bei administracinėse bylose, kuriose dalyvavo iš esmės visi tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, šiose bylose teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teisinėmis išvadomis, kadangi tose bylose buvo sprendžiamas itin glaudžiai su nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindą bei dalyką sudarančiais klausimais susijęs klausimas dėl šalims priklausančių gamybos/pramonės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo per atsakovų įsiteigtą Bendriją, atitinkamai ir tokio administravimo išviešinimo viešajame registre ir t.t. Be to, net jei nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys (kai kurie iš jų) nebūtų dalyvavę minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, joje kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs teisę ir netgi pareigą vadovautis, kaip teismo precedentu, nes joje buvo sprendžiama iš esmės dėl identiško pobūdžio, aktualių nagrinėjamai bylai aspektų ir teisinių klausimų, susijusių tiek su Bendrijos įsteigimu ne gyvenamosios paskirties pastate apskritai, tiek su Daugiabučių namų bendrijų įstatymo taikymu tokiems santykiams, tiek su tokios įsteigtos bendrijos, kaip pastate esančių bendrojo naudojimo objektų/jų dalies administravimo formos, teisių, veiklos apimties, įgaliojimų ir pan.

31. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė remdamasis ne vien minėtais procesinio pobūdžio sprendimais, priimtais kitų teismų nagrinėtose bylose, bet tirdamas ir vertindamas nagrinėjamoje byloje tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, jų atstovų paaiškinimus, analizuodamas būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, jas pritaikydamas aukščiau pateiktos teismų praktikos kontekste.

32. Apeliacinio skundo teiginiai, kad bendrija, kaip juridinis asmuo, buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre teisėtai, ir nei vienas iš pastato patalpų savininkų nekėlė/neginčijo jos įsiteigimo teisėtumo klausimo, kad notarui nekilo abejonių dėl tvirtinamų Bendrijos steigimo dokumentų teisėtumo ir pan., šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertintinai kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo pagrįstumo, kadangi ir pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, ir tarp šalių iš tikrųjų nekilo ginčo dėl Bendrijos įsteigimo teisėtumo, t. y. kad Bendrija laikytina teisėtai įsteigta.

33. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl tokios Bendrijos kompetencijos ribų, o būtent jos teisių organizuoti bei spręsti dėl pastate esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir kitus visų pastate esančių patalpų (tiek gyvenamųjų, tiek ir negyvenamųjų) savininkams aktualius klausimus, šiais klausimais priimti sprendimus/organizuoti jų priėmimą, dėl tokių sprendimų priėmimo tvarkos, privalomumo, teisinių pasekmių Bendrijos nariais nesantiems, sprendimams nepritariantiems negyvenamosios paskirties patalpų savininkams.

34. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, buvo nustatyta, jog ginčo Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų), taigi, priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų lokalizacijos pastate, tam tikra ginčo pastato dalis ar jo dalys pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties; patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. Daugiabučių namų bendrijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualioje Daugiabučių namų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama Daugiabučių namų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, sprendė, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą "kitos paskirties pastato" sąvoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat šioje byloje išaiškino, jog atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas vertintinas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą bendriją pastate steigti ne viso jo mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijos steigimas viso pastato mastu ar tik jo autonomiškoje dalyje, turinčioje atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, lemia bendrijos kompetencijos ribas, bendrojo naudojimo objektų aprašą.

35. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir ieškovų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi (civilinėje byloje e3K-3-121-701/2021) grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 pilnai patenkino ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovams UAB „Mano būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir nusprendė pripažinti jų sudarytos 2015 m. spalio 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041 bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimų dalis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu negaliojančiomis. Teismas, vadovaudamasis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, šioje byloje konstatavo, kad: ginčui netaikant Daugiabučių namų bendrijų įstatymo nuostatų, netaikytinas ir Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tarp kurių yra pareiga vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismas įvertino tą aplinkybę, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), apie 80 procentų patalpų yra gamybinės paskirties ir jų reikšminga dalis priklauso ieškovėms, todėl Bendrijos, kurios nariai ginčo Pastate turi gerokai mažesnę dalį patalpų (iš esmės gyvenamosios paskirties), sprendimai ir jų pagrindu sudaryti su UAB ,,Mano Būstas NPC“ susitarimai, kuriais ieškovėms nustatomos pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (tam tikro dydžio mokesčiai, dėl kurių dydžio ieškovės neišreiškė savo valios), iš esmės reiškia mažumos bendraturčių valios primetimą daugumai, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Kadangi byloje buvo pateikti įrodymai, kad Pastate, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti įrengti ir funkcionuoti atskiri inžineriniai tinklai, priskirti tik ieškovėms, t. y. atskirai nuo Bendrijos, teismas konstatavo esant pagrindą pripažinti, jog Bendrija nepagrįstai įtraukė ieškoves į pastato (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugų gavėjų sąrašą remiantis 2015 m. spalio 23 d. sutartimi Nr. NPCV-SUT-15-0041, bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. susitarimais su UAB ,,Mano Būstas NPC“.

36. Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 dar nėra įsiteisėjęs (dėl jo pateiktas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, kuris dar nėra išnagrinėtas), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje šiuo metu neturi duomenų ir įrodymų, kurie leistų kitaip vertinti situaciją, ir vien vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, gali nagrinėjamoje byloje daryti atitinkamas teisiškai reikšmingas išvadas.

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ginčijame susirinkime buvo balsuojama ir priimti atitinkami sprendimai dėl tokių klausimų, kaip: pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymas ir derinimas, bendrojo naudojimo patalpose esančių liftų registravimo, elektros perdavimo linijos tiesimo ir kitų sutarčių sudarymas, reklamos talpinimo ant pastato bendrojo naudojimo objektų, sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų nuomos sudarymo ir pajamų iš tokių sutarčių naudojimo, bendrojo naudojimo aikštelių automobiliams statyti prie pastato eksploatavimo, patalpų paskirties keitimo ir pan., t. y. klausimų, susijusių su visų bendrojo naudojimo objektų, priklausančių tiek atsakovams, tiek ir ieškovams, tvarkymu, valdymu, naudojimu ir pan. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, kad kokie nors objektai (dėl kurių priimti ginčijami sprendimai) yra individualiai naudojami tik bendrijos narių, tik gyvenamosios paskirties patalpų savininkų, kad egzistuoja atskiri inžineriniai tinklų įvadai, autonominės inžinerinės sistemos ar objektai, kurie būtų naudojami tik bendrijos narių, tik gyvenamųjų patalpų savininkų, kas atitinkamai lemtų Bendrijos kompetenciją spręsti dėl būtent tokių, ne visų Pastato patalpų savininkų naudojamų, atitinkamai ne visų pastato patalpų savininkų interesus paliečiančių, objektų naudojimo, valdymo, administravimo ir pan.

38. Šių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo išvados, jog Bendrija neturi teisinio pagrindo administruoti viso gamybinės paskirties pastato ir neturi įgalinimo veikti visų Pastato patalpų savininkų vardu, todėl Pastato patalpų savininkų sprendimų priėmimai buvo organizuoti vadovaujantis netinkamais teisės aktais bei juridinio asmens, neturinčio teisės veikti visų Pastato patalpų savininkų vardu, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolai Nr. 1 pripažintini neteisėtais, laikytinos visiški pagrįstomis.

39. Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktu LR Aplinkos ministerijos raštu Nr. (14-4)-D8, kuriame nurodyta, jog pramonės paskirties pastatai patenka į Daugiabučių namų bendrijų įstatyme įtvirtintą „kitos paskirties pastatų“ sąvoką. Teismas, spręsdamas bylą, turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi būtent teisės aktais bei juos aiškinančia/taikančia teismų praktika, o ne kitų subjektų, kuriems nėra priskirta kompetencija aiškinti teisės normas (šiuo atveju vykdomosios valdžios institucijos - ministerijos), neprivalomo pobūdžio išaiškinimais/nuomone.

40. Nors apeliantai savo skunde didelį dėmesį skyrė ginčo susirinkimo sušaukimo, informavimo apie susirinkimą, balsavimo biuletenių įteikimo patalpų savininkams, balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarkos, balsavimo protokolų įforminimo ir kitiems procedūriniams klausimams, teigdami, kad teisės aktuose, o būtent LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. S1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtintos tvarkos ir procedūrų jie nepažeidė, tačiau visi šie procedūrinio pobūdžio susirinkimo aspektai, pirmosios instancijos teismui konstatavus materialinės teisės pažeidimą, o būtent Bendrijos įgalinimų bei kompetencijos veikti visų pastato patalpų savininkų, įskaitant ir ieškovus, vardu, svarstyti ir priimti sprendimus dėl klausimų, liečiančių visų pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą (pvz., dėl elektros perdavimo linijų tiesimo ir elektros linijos prijungimo sutarčių sudarymo, reklamos ir iškabų talpinimo ant Pastato, liftų eksploatavimo Pastate, automobilių stovėjimo vietų schemos tvirtinimo ir kt.), nebuvimą, dėl ko tokie susirinkime priimti sprendimai tampa pažeidžiančiais imperatyvias teisės normas, tad niekiniais ir negaliojančiais, vertinti procedūrinius įvykusio susirinkimo aspektus tampa netikslinga ir neaktualu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai priimtoje 2022-04-13 nutartyje c.b. Nr. e3K-3-88-916/2022 tarp tų pačių šalių dėl to paties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų kito susirinkimo sprendimų, kurie buvo įforminti atitinkamais protokolais, pripažinimo negaliojančiais, išaiškino, jog Aprašas, kuriuo apeliantai remiasi ir nagrinėjamoje byloje, apskritai netaikytinas pagal analogiją kitų bendrąją dalinę nuosavybę valdančių, ją naudojančių ir disponuojančių kitos nei gyvenamoji paskirtis namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės santykiams reguliuoti. Kasacinis teismas konstatavo, kad šiuo Aprašu siekiama detalizuoti, kaip įgyvendintina daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendraturčių bendrosios nuosavybės teisė, ir nėra pagrindo spręsti, kad jis taikytinas ir kitų bendrąją dalinę nuosavybę valdančių, ja naudojančių ir disponuojančių kitos nei gyvenamoji paskirtis namuose esančių, butų ir kitų patalpų, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės santykiams reguliuoti. Apraše esantis reguliavimas negali būti taikomas ir pagal teisės analogiją, kadangi aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, skirtas įgyvendinti CK normas, reglamentuojančias daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių santykius, kurios, kaip minėta, yra specialiosios.

41. Tuo tarpu išsamių bei motyvuotų argumentų dėl to, kodėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrija neturėjo teisinio pagrindo administruoti visą gamybinį pastatą ir teisinių įgalinimų tvarkyti viso Pastato bendrojo naudojimo objektus, nes tokie bendrosios dalinės nuosavybės objektai gali būti valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama tik bendraturčių sutarimu, turėtų būti laikoma teisiškai nepagrįsta ir pripažinta neteisėta, apeliantai nepateikė.

42. Pagaliau, nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieškovai neįrodė, kaip ir kuo buvo pažeistos jų teisės ginčijamais sprendimais, tuo pačiu apribojo atsakovų teisę į jiems priklausančią nuosavybę, kiek tai susiję su negyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimu į gyvenamąsias patalpas. Šiais aspektais pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog esant esminiams pažeidimams dėl Bendrijos ribojimų veikti visų pastato patalpų savininkų vardu, klausimas dėl ieškovų interesų pažeidimo, keičiant patalpų paskirtį, tampa teisiškai nereikšmingas, tuo tarpu atsakovų nuosavybės teisių realizavimo, keičiant patalpų paskirtį, klausimas gali būti sprendžiamas CK 4.75 straipsnio tvarka, t. y. visų patalpų savininkų sutarimu, tokio sutarimo nesant - teismine tvarka. Savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017 22 punktą).

Dėl bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovų jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

46. Ieškovai pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jų patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei pridėjo rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad apeliaciniame procese ieškovės UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“ patyrė po 154,88 Eur, o ieškovės UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ patyrė po 106,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydžio, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdui ir tvarkai (atsižvelgiant į tai, jog atsakovų yra didelis skaičius, balsavimą organizavo Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrija), kurio neskundė nei vieną iš proceso šalių, jos priteisiamos iš atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantų (atsakovų) Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., S. R., L. Z., K. D., A. D., M. K., L. K., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š. (B), J. B., N. B., A. M. (S), E. S., L. L., V. Č., A. D. (Č), E. D., N. A.-K, L. Š., A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovėms: UAB „Vitropolis“ (kodas – 123550926) – 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 centus), UAB „Friskas“ (kodas – 123793999) – 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 centus), UAB „Kodinis raktas“ (kodas -223659990) - 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 centus), UAB „OSKV“ (kodas – 302454150) -106,48 Eur (vieną šimtą šešis eurus 48 centus), UAB „Kasparlita“ (kodas – 126337075)- 106,48 Eur (vieną šimtą šešis eurus 48 centus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.