- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-536-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- E. R., R. R., V. R., O. R.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų E. R., R. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams E. R., R. R., V. R., O. R. dėl priverstinio iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančių statinių – garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių jam priklausančioje 342/682 žemės sklypo dalyje, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove O. R. 2004 m. kovo 18 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 911. Šia sutartimi ieškovas pardavė, o atsakovai nupirko 190/682 kv. m dydžio žemės sklypo dalį iš ieškovui priklausančios 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini; 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo lAlm, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; 13/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nebaigtą rekonstrukciją namų ūkio pastatų: garažo, žymimo 3I1ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ūkinio pastato, žymimo 4I1ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 1/4 dalį pastato - viralinės, žymimos 5I1ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Ši sutartis Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu (kurio dalis buvo palikta galioti ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2017 m. vasario 8 d. nutartį) buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu taikyta restitucija natūra ir D. V. grąžintos nuosavybės teisės į pagal sandorį O. R. perduotą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą. Ieškovo teigimu, nėra abejonių, jog jis yra šio nekilnojamojo turto teisėtas savininkas. Pažymėjo, kad atsakovai ūkiniame pastate, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, įsirengė gyvenamąsias patalpas. Gyvendami šiose patalpose be ieškovo leidimo ir sutikimo atsakovai pažeidžia ieškovo teises naudotis bei disponuoti jam priklausančiu turtu. Nurodė, kad atsakovai ne kartą buvo raginti žodžiu išsikelti iš ieškovui priklausančių statinių, taip pat jiems buvo siųsti pranešimai paštu, trumpąja SMS žinute bei programa „Messenger“, kuriuose atsakovai raginti išsikelti iš šių statinių iki 2019 m. kovo 1 d., tačiau atsakovai į šiuos pranešimus nereagavo.
2. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra ginčo, jog atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame turte, tačiau nesutinka su tuo, jog šiuo metu yra teisinis pagrindas atsakovus iškeldinti. Pažymėjo, jog atsakovai šiuo metu nesutinka išsikelti tik todėl, kad teisėtai naudojasi sulaikymo teise, kadangi ieškovo nurodytas garažas ir ūkinis pastatas buvo nugriauti ir nuo pamatų rekonstrukcijos metu vietoje jų apjungimo būdu pastatytas naujas pastatas, formaliai – ūkinis pastatas, o realiai – gyvenamasis namas, kuriame atsakovai nepertraukiamai gyvena nuo 2007 metų.?Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-40-613/2018) buvo iš dalies tenkinęs V. R. ir O. R. apeliacinį skundą ir jiems priteisęs iš ieškovo D. V. 55 607,23 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje nepareiškė priešieškinio dėl ieškovui grąžinamų pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo, o nesant atsakovų priešieškinio, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pastatų būklės pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo. Atsakovai, vadovaudamiesi minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, yra pareiškę ieškinį D. V. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019, todėl ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo šiuo metu negali būti laikomas pagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovus O. R., V. R., E. R., R. R. su visais jiems priklausančiais daiktais iš D. V. priklausančių statinių – garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių ieškovui priklausančioje 342/682 žemės sklypo dalyje, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini. Priteisė iš atsakovų O. R., V. R., E. R., R. R. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V..
4. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad statiniai – garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinis pastatas, žymimas 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iš kurių ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taip pat pažymėjo, jog atsakovai neginčija, kad nėra su ieškovu sudarę jokių sutarčių dėl ginčo statinių naudojimosi ar valdymo (nuomos, panaudos ar kt.), taip pat, kad ten nuolat gyvena atsakovas E. R., yra šio atsakovo bei atsakovų O. R. ir R. R. deklaruotos gyvenamosios vietos, laikomi atsakovų asmeniniai, buities apyvokos ir kiti daiktai, baldai, kad tik jie vieni disponuoja pastatų raktais, o ieškovas negali patekti į patalpas.
5. Atsakydamas į atsakovų argumentus dėl sulaikymo teisės, teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju svarbu tai, kad daikto sulaikymo teisę turi tik kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai nėra teisėti ginčo patalpų valdytojai, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo turtas turi būti grąžintas ieškovui, o atsakovai ir ieškovas jokių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis nėra sudarę ir ieškovas tokių ketinimų neturi, priešingai – ieškovas ragina atsakovus išsikelti, be to, atsakovai neturi ir jokių reikalavimų ieškovui, kurių įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019 2019 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo atsakovui V. R. priteista kompensacija už ieškovui priklausančio turto pagerinimą, nėra įsiteisėjęs.
6. Nustatė, kad atsakovai apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą iki 2019 m. kovo 1 d. yra įspėti raštu 2019 m. sausio 3–4 d. pranešimais. Patalpose faktiškai gyvena tik vienas iš atsakovų – E. R., kuris, kaip ir kiti atsakovai, yra pilnametis, duomenų apie atsakovų sveikatos problemas, nedarbingumą byloje nepateikta, pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo statiniai nėra gyvenamosios paskirties, be to, nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iki bylos išnagrinėjimo praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, taigi atsakovai turėjo pakankamą terminą susipažinti, sužinoti savininko valią ir jo reikalavimus atlaisvinti savininko turtą nuo kitų asmenų valdomų daiktų bei pasirūpinti būstu kitur.
7. Taigi konstatavęs, kad atsakovai jokių teisių į ginčo turtą neturi, jie gyvena ir naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais be jokio teisinio pagrindo, ir tokiais savavališkais veiksmais pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovai E. R., R. R. ir V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prideda naujus įrodymus: D. V. ieškinį, 2004 m. kovo 18 d. žemės sklypo pasidalijimo planą, 2004 m. gegužės 19 d. notarinį sutikimą rekonstrukcijai, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-824/2016, 2017 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-29-513/2017, 2017 m. gegužės 9 d. D. V. patikslintas reikalavimas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-159-884/2017, 2018 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-40-613/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-494-219/2018, 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas klaidingai ieškinį laikė vindikaciniu ir sprendimą motyvavo vindikacijos taikymo sąlygomis, remdamasis atitinkama kasacinio teismo praktika. Ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą ir pagrindą išvadai, jog teismas neatskleidė bylos esmės.
8.2. Turtas, iš kurio ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, yra viešame registre įregistruotas ieškovo vardu, ieškovas negali tuo turtu naudotis tik faktiškai, pats ieškovas ieškinį motyvuoja savo subjektine teise reikalauti pašalinti trukdymus naudotis nuosavybe, todėl ieškinys turėjo būti kvalifikuotas kaip negatorinis.
8.3. Nors atsakovai neginčija, kad ieškovas formaliai turi teisę reikšti negatorinį reikalavimą, tačiau ar šis reikalavimas konkrečiu atveju turėjo būti patenkintas, priklauso nuo kitų reikšmingų aplinkybių, t. y. ar prieš jį pagrįstai panaudota savigyna (pasinaudojimas daikto sulaikymo teise), ar ji nagrinėjamu atveju panaudota esant įstatyme tam nustatytomis sąlygomis.
8.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo turtą atsakovai valdo neteisėtai. Sprendime nepagrįstai sutapatintas daikto valdymas, kaip vienas iš nuosavybės teisės turinio elementų, ir faktinis daikto valdymas kitais pagrindais.
8.5. Tai, kad Skuodo rūmų 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu buvo pripažinta, jog atsakovų su ieškovu 2004 metais sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, t. y. perleisto turto savininku po 13 metų sprendimu pripažintas ieškovas, nereiškia, kad atsakovai bet kokiu atveju visą tą laiką neteisėtai valdo ieškovo turtą faktiškai.
8.6. Ieškovo pozicija patvirtina, kad perleistų statinių rekonstrukcija, kurie šiuo metu priklauso jam, atlikta jo sutikimu, kad jis leido atsakovams rekonstruotame turte gyventi. Taigi atsakovų valdymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kilo teisėtai. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019 tenkino atsakovų ieškinį dėl kompensacijos priteisimo ir atmetė D. V. argumentus dėl neteisėto valdymo, pripažinęs, kad R. teisėtai atliko rekonstrukciją, teisėtai jį valdė ir prižiūrėjo bei išlaiko daiktą geros būklės.
8.7. Teismo išvada, jog nėra ir kitos daikto sulaikymo sąlygos, t. y. nėra suėjęs atsakovų reikalavimo įvykdymo terminas, nepagrįsta ir prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Atsiliepimas
9. Ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Sutiktina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šalių ginčo santykio kvalifikuoti taikydamas CK 4.95 straipsnį negalėjo, o turėjo vadovautis CK 4.98 straipsniu. Tačiau toks teisinis kvalifikavimas neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo keisti ar naikinti.
9.2. Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. kovo 18 d. turto pirkimo –pardavimo sutartį, D. V., kaip formalaus bendraturčio, 2004 m. gegužės 19 d. sutikimas atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją O. R. ir V. R. atliktos rekonstrukcijos nedaro teisėtos, o jų ūkinio pastato valdymą sąžiningą. Dėl šių priežasčių yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teisėto šio ūkinio pastato valdymo.
9.3. Atsakovai ieškovui nepranešė, kad taiko D. V. priklausančio daikto sulaikymo teisę. Šią aplinkybę atsakovai nurodė tik pradėjus nagrinėti bylą teisme.
9.4. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad O. R. ir V. R. D. V. priklausiusio turto valdymas nebuvo teisėtas, nes turtas įgytas pažeidžiant teisės aktus. Tais pačiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovų iš atsakovo įsigyto turto valdymas buvo nesąžiningas, nes jie žinojo arba privalėjo žinoti, kad jie neturi teisės tapti tų daiktų valdytojais.
9.5. D. V. nepripažįstant ir ginčijant V. R. ir O. R. reikalavimo teisę laikytina, kad jų reikalavimo teisė yra neaiški, neapibrėžta, todėl nėra vykdytina iki ši byla bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, nurodytus šios nutarties 8 punkte.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantai nenurodo, dėl kokių priežasčių naujus įrodymus teikia kartu su apeliaciniu skundu ir kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pastebėtina, jog didžioji dalis pateiktų dokumentų yra byloje. Kolegijos vertinimu, nesant argumentų ar paaiškinimų, kodėl kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji, pirmosios instancijos teismui neteikti įrodymai, nėra pagrindo jų priimti ir vertinti.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta atsakovus iškeldinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Apeliantų teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčą bei padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų valdymo neteisėtumo, ji lėmė nepagrįstą vertinimą dėl atsakovų sulaikymo teisės teisėtumo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, šias skundo nuostatas vertina kaip iš dalies nepagrįstas.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne) teisėtumo
17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei susipažinusi su skundžiamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentus, susijusius su materialiosios teisės normų taikymu, vertina kaip pagrįstus, tačiau pažymi, jog šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.
18. Apeliantai pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl vindikacinio (CK 4.95 straipsnis) ir negatorinio (CK 4.98 straipsnis) ieškinių, ginant nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisę, santykio yra išaiškinęs, kad 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant klausimą, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis ), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
19. Todėl visiškai sutiktina su apeliantų argumentais, jog turtas, iš kurio ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, yra viešame registre įregistruotas ieškovo vardu, ieškovas negali tuo turtu naudotis tik faktiškai, ieškinys motyvuojamas ieškovo subjektine teise reikalauti pašalinti trukdymus naudotis nuosavybe, todėl ieškinys turėjo būti kvalifikuotas kaip negatorinis.
20. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
21. Šioje byloje nėra ginčo, kad statiniai – garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinis pastatas, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iš kurių ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taip pat byloje nėra ginčo, jog ieškovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais bei kad ieškovas ragino atsakovus išsikelti ir atlaisvinti ginčo statinius, t. y. nagrinėjamu atveju šalys neginčija, jog ieškovo teisės yra pažeistos. Vadovaujantis anksčiau minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, jog ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įvykdė – įrodė abi negatoriniam ieškiniui keliamas sąlygas. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsakovai, suvaržę ieškovo teises, elgiasi teisėtai.
22. Atsakovai savo veiksmų teisėtumą įrodinėjo argumentais, jog ginčo statiniais naudojasi teisėtai, kadangi pasinaudojo įstatyme įtvirtina sulaikymo teise, kol Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėtas ieškinys dėl kompensacijos už ieškovui priklausančio turto pagerinimą. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
23. CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas.
24. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. CK 4.229 straipsnyje nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali būti užtikrinami šiuo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių <...>. Kreditorius turi informuoti daikto savininką (skolininką) apie daikto sulaikymą, kad susiformuotų daikto sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena šių santykių šalis žinotų savo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).
25. Iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismui ieškovas V. R. pareiškė ieškinį atsakovui D. V. dėl 80 000 Eur kompensacijos priteisimo už D. V. priklausančio pastato priežiūros / išlaikymo / pagerinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovui V. R. priteisė iš atsakovo D. V. 80 000 Eur turto priežiūros, išlaikymo ir pagerinimo išlaidų kompensaciją ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas D. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, civilinė byla pagal atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėta, t. y. sprendimas nėra įsiteisėjęs.
26. Kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisės vykdytinumo, svarbu pažymėti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-895-460/2019 D. V. nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti, t. y. D. V. įrodinėjo, jog V. R. ir O. R. buvo ir yra neteisėti bei nesąžiningi jo turto valdytojai, todėl jų teisės negali būti ginamos kaip sąžiningų valdytojų CK 4.34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priteisiant dėl pagerinimų patirtas išlaidas. Kolegijos nuomone, įvertinus, jog civilinėje byloje Nr. e2-895-460/2019 tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės mokėti kompensaciją egzistavimo, atsižvelgiant, jog minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja būtina daikto sulaikymo teisės sąlyga – reikalavimo teisės vykdytinumas.
27. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo nuostata, jog atsakovai ginčo statinius šiuo metu valdo teisėtai.
28. CK 4.23 straipsnyje nurodyta, kad daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas (1 dalis); teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (2 dalis); neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (3 dalis).
29. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu 2004 m. kovo 18 d. ieškovo ir atsakovės O. R. sudaryta ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Įsiteisėjusiu Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu taikyta restitucija ir pagal 2004 m. kovo 18 d. sandorį O. R. parduotas turtas, tarp jų ir nebaigti rekonstruoti namų ūkio pastatai: garažas ir ūkinis pastatas buvo grąžinti ieškovui. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, statiniai – garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinis pastatas, žymimas 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iš kurių ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieškovui.
30. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, jog atsakovai nėra su ieškovu sudarę jokių sutarčių dėl ginčo statinių naudojimosi ar valdymo (nuomos, panaudos ar kt.).
31. Apeliantų teigimu, jie įgijo faktinį valdymą teisėtai, paties ieškovo sutikimu ir pažymi, jog atsakovai jų faktiškai valdomą ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą pastatė nuo pamatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina pažymėti, jog 2004 m. kovo 18 d. ieškovo ir atsakovės O. R. sudaryta ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo –pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento vadovaujantis CK 1.89 straipsniu – t. y. teismas konstatavo, jog ieškovas, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas išreiškė sutikimą dėl atsakovų teisės valdyti ginčo statinius, vertintini kritiškai.
32. Taip pat kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovų ginčo pastatų valdymo teisėtumą patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019. Pažymėtina, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl, kolegijos nuomone, plačiau dėl šio argumento nėra pagrindo pasisakyti.
33. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, konstatavus, jog tokių pagrindų atsakovai neįrodė, bei įvertinus, jog 2016 m. liepos 1 d. sprendimu 2004 m. kovo 18 d. ieškovo ir atsakovės O. R. sudaryta ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, t. y. nuosavybės įgyjimo pagrindas pripažintas neteisėtu, spręstina, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai šiuo metu yra teisėti ginčo pastatų valdytojai.
34. Taigi nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog nagrinėjamu atveju atsakovai negali būti laikomi teisėtais ginčo pastatų valdytojais.
35. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai informavo ieškovą apie savo sprendimą pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovų pasirinktą savigynos būdą, todėl negalima teigti, jog tarp šalių buvo susiformavę daikto sulaikymo teisiniai santykiai.
36. Todėl anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neturėjo pagrindo naudotis įstatyme įtvirtinta daikto sulaikymo teise.
37. Byloje nesant ginčo dėl to, kad yra naudojamasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, konstatuotina, kad tokiais atsakovų veiksmais yra pažeidžiama ieškovo, kaip ginčo pastatų savininko, teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimai iškeldinti atsakovus yra teisėti ir pagrįsti.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
41. Apeliantų skundo netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
42. Ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.