Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Kristinos Domarkienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams O. R. ir V. R., tretiesiems asmenims A. J., akcinei bendrovei SEB bankui ir Lietuvos notarų rūmams dėl restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė taikyti vienašalę restituciją, nepriteisti atsakovei O. R. iš ieškovo D. V. pinigų gražinimo pagal panaikintą 2004 m. kovo 18 d. sutartį Nr. 911, nustačius, kad atsakovė ieškovui pinigų pagal šią sutartį nemokėjo, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui nuosavybės teise 190/682 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo lAlm iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti restitucijos būdą ir perduoti ieškovui nebaigtą rekonstrukciją namų ūkio pastatų: garažo, žymimo 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, žymimo 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); l/4 dalį pastato – viralinės, žymimo 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė pagal sandorį gavo iš ieškovo nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas išlikęs ir gali būti grąžinamas natūra, ieškovas pagal sandorį pinigų iš atsakovų negavo. 13/100 dalių gyvenamojo namo, 13/100 dalių inžinierinių statinių, 190/682 kv. m. žemės sklypo dalis, perduoti pagal panaikintą sandorį, yra išlikęs nepakitę.Palangos miesto savivaldybė 2004 m. spalio 11 d. išdavė leidimą rekonstruoti ūkio pastatą (4Ilž) ir garažą (3Ilž), išlaikant išorinius gabaritus, naudojantis esamais pamatais, formuojant vieną bendrą nesudėtingą statinį – namų ūkio pastatą – 39,90 kv. m., kurio paskirtis pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes, įrengiant skalbyklą, ūkinį sandėlį, džiovyklą, viralinė (5I1ž) į rekonstrukciją nepateko. Tarp gyvenamojo namo ir namų ūkio pastato, atsirandančio rekonstrukcijos procese apjungus pastatus 4Ilž ir 3Ilž į vieną, yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, esantis nuolatinio pobūdžio ir pasižymi nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Iki kredito gavimo ūkinis pastatas jau buvo pastatytas, į namų valdos būklės gerinimą ir pastatų rekonstrukciją buvo investuotos ieškovo asmeninės lėšos.Restitucija taikoma dėl atsakovų kaltės, todėl jie privalo grąžinti ieškovui bet kokią iš turto gautą naudą, o ieškovas turi grąžinti atsakovams naudos gavimui turėtas būtinas išlaidas (CK 6.15l straipsnio 2 dalis), praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokios prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolių šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).Atsakovai esmingai nukrypo nuo projektinių sprendinių, įvykdė savavališką statybą, naudoja statinį ne pagal paskirtį, todėl jiems surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovų savavališka statyba negali būti įteisinta, savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami. Ieškovas turės papildomų išlaidų dėl atsiradusių teisių ir pareigų iš savavališkos statybos padarinių šalinimo, taip pagerėjusi ieškovo padėtis nepablogins atsakovų padėties.Ieškovas sutinka perimti atsakovų skolinį įsipareigojimą (23 169,60 Eur) SEB bankui, pasitraukiant iš kreditinių – paskolinių santykių atsakovams.Grąžinus ieškovui nekilnojamąjį turtą, atsakovų padėtis nepablogės, ieškovas susigrąžins prarastą nekilnojamąjį turtą, jo gyvenimo kokybė pagerės, nes išnyks nuolatiniai konfliktai.Atsakovai V. R. ir O. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad garažas, ūkinis pastatas ir viralinė visiškai buvo nugriauti ir nuo pamatų pastatytas naujas namas, statybos trūkumus ištaisė, pataisė projektinius sprendinius, sudarė naują kadastrinių matavimų bylą. Ieškovas piktybiškai trukdo įteisinti statinį, tikėdamasis neatlygintinai perimti atsakovų namą. Preliminariu 2016 m. liepos 15 d. UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ įvertinimu rekonstruoto pastato kaina galėtų siekti apie 85 000 Eur. Ankstesnių medinių statinių, statytų dar iki antrojo pasaulinio karo, vertė tebuvo keli tūkstančiai litų. Atsakovai rekonstrukcijai panaudojo asmenines ir skolintas pinigines lėšas. Taip pat trinkelėmis išklojo visą bendrą kiemą, naujomis dailylentėmis apkalė ieškovui su trečiuoju asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį namą, pastatė metalinius vartus. Civilinio kodekso 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija natūra negalima dėl abiejų minėtame straipsnyje nurodytų priežasčių – restitucija natūra neįmanoma, kadangi natūra nėra išlikę perleisti statiniai, be to, vienintelio gyvenamojo būsto, kuriame atsakovai dešimt metų augino savo nepilnamečius vaikus, praradimas, neabejotinai sukeltų didelių nepatogumų atsakovams ir jų vaikams.Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad bankas nereiškia prieštaravimų ieškovo prašymui taikyti restituciją natūra ir grąžinti jam nuosavybės teise nurodytą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir tą, kuris yra įkeistas bankui (190/682 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)) pagal 2006 m. kovo 2 d. Kredito sutartį Nr. 0450618070349-22. Tarp giminaičių kilus konfliktui, ginčo šalių tarpusavio santykiai ir iš jų kylanti neigiamų teisinių pasekmių rizika negali būti perkelta sąžiningam hipotekos kreditoriui. Todėl, nepaisant to, kad 2004 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, bankui, kaip sąžiningam hipotekos kreditoriui, negali būti perkelta neigiama teisinių padarinių rizika (CK 6.153 straipsnio 3 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2. straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Pritaikius restituciją natūra ir grąžinus ieškovui įkeistą turtą, hipoteka liktų galioti, tačiau tai nesudaro teisinių prielaidų kartu perkelti ieškovui ir visus atsakovų skolinius įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, taikė restituciją ir grąžino ieškovui D. V. nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotą turtą: 190/682 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį iš 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 13/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, žymimo indeksu lAlm iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nebaigtos rekonstrukcijos būdu sujungti į vieną pagalbinio ūkio pastatą, 13/100 dalių inžinierinių statinių - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovų O. R. ir V. R. po 1303,47 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus 47 euro ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo D. V. naudai, priteisė iš atsakovų O. R. ir V. R. po 37,04 Eur (trisdešimt septynis eurus 4 euro ct) pašto išlaidų iš kiekvieno valstybės naudai.Teismas nustatė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad rekonstrukcija yra atlikta, ir tarp šalių nėra ginčo, kad pastatai buvo perstatyti.Pažymėjo tai, kad nors pastatai buvo perstatyti apjungiant juos į vieną namų ūkio pastatą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jie nėra išlikę. Sutiko su ieškovo atstovės teiginiu, kad tarp gyvenamojo namo ir namų ūkio pastato, kuris atsiranda rekonstrukcijos procese apjungus garažą ir ūkinį pastatą, yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, esantis nuolatinio pobūdžio ir pasižymi nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi konstatuota, kad ginčo sandoris buvo žalingas ieškovui, nes iš sudaryto sandorio ieškovas negavo jokios turtinės naudos, prarado jam nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovo valia sudarant ginčo sandorį dėl jo psichinės būklės neatitiko tikrosios sandorio šalies valios, ir pripažino, kad restitucija taikoma dėl atsakovų kaltės, o byloje nustatytas faktas, kad ieškovas už perleistą turtą nieko negavo, svarbus sprendžiant restitucijos taikymo klausimą. Teismas konstatavo, kad nuginčytas sandoris buvo sudarytas 2004 m. kovo 18 d., pagal minėtą sandorį perleistu turtu atsakovai be jokio užmokesčio naudojosi daugiau nei dešimt metų.Pažymėjo, kad atsakovai nėra pareiškę reikalavimo dėl rekonstrukcijos metu atliktų pastatų pagerinimo turėtų išlaidų priteisimo, todėl teismas šiuo klausimu detaliau nepasisakė.Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų 2006 metais iš SEB banko paimtas 80 000 Lt, o 2007 metais papildomai paimtas 40 000 Lt kreditas buvo panaudotas pastatų rekonstrukcijai, ieškovas pripažįsta, kad atsakovai atliko pagerinimo darbus, tačiau nurodo, kad atsakovai veikė pagal savo finansines galimybes ir savo rizika.Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ginčo turtas nėra sunaikintas ar perleistas tretiesiems asmenims, todėl restitucija natūra yra galima ir ji taikytina, grąžinant ieškovui pagal nuginčytą sandorį perduotą turtą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.6. Mano, kad nagrinėjamu atveju siekiama paneigti restitucijos esmę. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad ūkinis pastatas, kurį apeliantas vadina gyvenamuoju namu, negali būti įteisintas kaip gyvenamasis namas, nes esamoje žemės sklypo dalyje (0,03ha) negali būti statomi du gyvenamieji namai, todėl ir statinio projekto korektūroje statinio paskirtis nurodyta – ūkinė. Apeliantas siekia pasinaudoti teismo sprendimu įsiteisinti neteisėtą statybą, kuri iš esmės ginčo žemės sklype nėra galima.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi nutarta bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus: kokio dydžio asmeninės lėšos buvo skirtos ginčo turto pagerinimui, kokie turto pagerinimo darbai buvo atlikti.Apeliantas 2018 m. sausio 29 d. pateikė teismui prašymą priimti rašytinius įrodymus (6 t., b. l. 2-4), prašyme nurodė, jog 2004 metais įgyti ūkinės paskirties statiniai buvo nugriauti ir vietoje jų pastatytas naujas pastatas, pateikė įrodymus, kokie rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą (t. 6, b. l. 9-61), kokia pastato rekonstrukcijos sąmata (t. 6, b. l. 62-65) ir turto vertė pagal pateiktą nekilnojamojo turto „Ober Haus“ vertintojo konsultaciją (t. 6, b. l. 5).Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 6, b. l. 162-164), nurodė, kad ginčo pastatų atkūrimo kaštai sudaro 6 557,00 Eur, kad ginčo pastatų rekonstrukcijai yra panaudotos ieškovo asmeninės lėšos 90 408,00 Lt (26 183,97 Eur) sumai bei prašė prijungti prie rašytinių paaiškinimų pridėtus įrodymus. Teismo posėdžio metu apeliantas apeliacinį skundą palaikė. Papildomai paaiškino, jog sutinka, kad atsakovams būtų priteista už atliktą turto pagerinimą pinigais. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas, atlikdamas rekonstrukcijos darbus ir esminiai nukrypdamas nuo projekto, veikė savo interesais ir savo rizika. Pažymėjo, jog sutinka perimti likusį atsakovų skolinį įsipareigojimą SEB bankui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, 2004 m. kovo 18 d. sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį.Aplinkybė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra reikšminga sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nedaro įtakos šiuo pagrindu pripažinto negaliojančiu sandorio padariniams, kurie, remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, yra restitucijos taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284-219/2016).Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.Ieškovas prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti jam nuosavybes teise 190/682 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį, 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, 13/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių Kastyčio g. l/Neringos g. 28, Palangoje, pakeisti restitucijos būdą ir perduoti ieškovui nebaigtą rekonstrukciją namų ūkio pastatų: garažo, žymimo 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, žymimo 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); l/4 dalį pastato – viralinės, žymimo 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad garažas, ūkinis pastatas ir viralinė visiškai buvo nugriauti ir nuo pamatų pastatytas naujas namas, ieškovo prašomi grąžinti pastatai neišlikę, todėl restitucija natūra negalima, ieškovui šiuo atveju turi būti sumokamas ekvivalentas pinigais, tai yra 13 901 Eur (48 000 Lt), tai yra pinigų suma, kurios, kaip teigia ieškovas, negavęs pagal sandorį.Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme konstatuota, jog ginčo sandoris buvo žalingas ieškovui, nes iš sudaryto sandorio ieškovas negavo jokios turtinės naudos, prarado jam nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovo valia sudarant ginčo sandorį dėl jo psichinės būklės neatitiko tikrosios sandorio šalies valios. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo turtas nėra sunaikintas ar perleistas tretiesiems asmenims, todėl restitucija natūra yra galima ir ji taikytina, grąžinant ieškovui pagal nuginčytą sandorį perduotą turtą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pastatai buvo perstatyti, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokios prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolių šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl restitucijos taikymo būdo. Atsakovas V. R. teigia, kad garažas, ūkinis pastatas ir viralinė visiškai buvo nugriauti ir nuo pamatų pastatytas naujas namas, ieškovo prašomi grąžinti pastatai neišlikę, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu taikydamas vienašalę restituciją natūra, sukūrė ieškovo praturtėjimą atsakovų sąskaita ir tai pateisino CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostata, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Tuo tarpu ieškovo atstovės teigimu, sandorį pripažinus negaliojančiu, restitucijos taikymui natūra kliūčių nėra: gyvenamojo namo dalis yra išlikusi, ūkinis statinys nėra sunaikintas, jis yra rekonstrukcijos procese, todėl gali būti grąžinti ieškovui. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal nuginčytą sandorį ieškovui perduoto turto dalis, t. y. 190/682 kv. m. dydžio žemės sklypo dalis iš 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu lAlm iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlikę, nepakitę, nesunaikinti ir neperduoti tretiesiems asmenims, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir sprendžia, kad šiai nekilnojamojo turto daliai galima restitucija natūra ir ji taikytina – šiame punkte paminėtas turtas nuosavybės teise gražintinas ieškovui.Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovo ir jo atstovo teiginius, kad ūkinis pastatas ir garažas buvo rekonstruoti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Palangos miesto savivaldybė 2004 m. spalio 11 d. išdavė leidimą Nr. 134 dėl ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal D. Č. parengtą rekonstrukcijos projektą (2 t., b. l. 130-137). Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad O. R. priklausinį, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro garažas su lauko WC, ūkinis pastatas ir 1/4 dalis viralinės, numatoma ūkinį pastatą su lauko WC ir garažą jungti į vieną bendrą statinį, viralinė į rekonstrukciją neįeina, garažas ir ūkinis pastatas su lauko WC sudaro 39 kv. m., rekonstruojant šį objektą išlaikomi išoriniai gabaritai, naudojamasi esamais pamatais, priklausinį sudarys: laiptinė – koridorius, skalbykla – WC, ūkinė patalpa, pastogė – džiovykla. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. sausio 25 d. akto matyti, kad, vykdant ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1ž, ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1ž, rekonstravimo darbus (pastatai rekonstruoti į vieną pastatą) nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių – statinio laikančiosios konstrukcijos ir išorės matmenys neatitinka statinio projekto „Ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcija, Kastyčio g. 1, Palangoje“, pagal kurį išduotas statybos leidimas Nr. 134, sprendinių, nes naujo pastato sienos yra kitose vietose nei anksčiau, skiriasi jų ilgis, taip pat pastato aukštis (t. 4, b. l. 84–86), statytojas V. R. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. 4, b. l. 69). Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 26 d. rašytinio pritarimo statinio projektui nustatyta, kad šiuo dokumentu suteikiama teisė rekonstruoti pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai) pastatus – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungiant į vieną pagalbinio ūkio pastatą (t. 4, b. l. 167-168). 2016 m. spalio 10 d. pažymoje, surašytoje bendrosios statinio statybos tech. priežiūros vadovo inžinieriaus G. Š. nurodyta, kad minėtų pastatų rekonstravimo projektas (projekto keitimas) yra suderintas ir tuo pagrindu išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui, statyba įvykdyta 100 proc. (t. 4, b. l. 163). Tai patvirtina, kad rekonstrukcija yra atlikta, kad pastatai buvo perstatyti ir pagerinta jų būklė.Sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo būdo rekonstruoto statinio atžvilgiu, svarbus ir žemės sklypo, būtino naudoti pastatą pagal paskirtį, klausimas. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teise rekonstruotą statinį palikus atsakovui, liktų neišspręstas žemės sklypo, kurį tas statinys užima ir kuris būtinas jam naudoti pagal paskirtį, klausimas. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos įvairios teisės, kurios gali būti perduotos nekilnojamojo daikto (pastato ir pan.) įgijėjui kaip pagrindas naudotis žemės sklypu, – tai gali būti nuosavybės (jeigu pardavėjas yra žemės sklypo savininkas), taip pat ir žemės nuomos, užstatymo ar, pavyzdžiui, panaudos teisė. Pažymėtina, kad pagal šią įstatymo nuostatą net ir tuo atveju, kai pastato ar kito su žeme susijusio nekilnojamojo daikto pardavėjas yra žemės sklypo savininkas, jis turi teisę neperleisti pastato pirkėjui žemės sklypo nuosavybės teisės, bet žemės sklypą išnuomoti ar leisti juo naudotis kitokios teisės pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinės, nei faktinės galimybės spręsti dėl restitucijos taikymo būdo pakeitimo, rekonstruotą statinį paliekant atsakovams, o ieškovui priteisiant ekvivalentą pinigais, kadangi lieka neišspręstas žemės sklypo klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl nekilnojamojo turto, aptarto šios nutarties 31 punkte, galima restitucija natūra ir ji taikytina, kadangi jis yra išlikęs, nesunaikintas ir neperleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo būdo nekilnojamajam turtui: pastatui – garažui, žymimam indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniam pastatui, žymimam indeksu 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra rekonstruotas sujungiant į vieną pagalbinio ūkio pastatą, teisėjų kolegija sutinka, jog rekonstruoto turto būklė yra pakitusi, tačiau pažymi, jog minėtas nekilnojamasis turtas nėra sunaikintas ar perleistas tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymo būdo pakeitimas rekonstruotą turtą perduodant atsakovams, o ieškovui priteisiant ekvivalentą pinigais, negalimas, kadangi lieka neišspręstas žemės sklypo klausimas. Įgyvendinant restitucijos taikymo esminį principą, kad negaliojančiu pripažinto sandorio šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, t. y. šalys yra grąžinamos į pradinę iki sandorio sudarymo padėtį, bei siekiant išvengti neigiamų restitucijos taikymo pasekmių, kuomet dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, esant duomenims, kad negaliojančiu pripažinto sandorio pagrindu atsakovui dalies perleisto turto būklė buvo pagerinta, teisėjų kolegija sprendžia, kad rekonstruoto turto atžvilgiu taikytina restitucija natūra, rekonstruotą turtą nuosavybės teise gražinant ieškovui, o atsakovams atlyginant turto būklės pagerinimo išlaidas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus: kokio dydžio asmeninės lėšos buvo skirtos ginčo turto pagerinimui, kokie turto pagerinimo darbai buvo atlikti.Ieškovas nurodė, kad ginčo pastatų rekonstrukcijai yra panaudotos ieškovo asmeninės lėšos 90 408,00 Lt (26 183,97 Eur) sumoje, pateikė teismui banko sąskaitos išrašus (t. 3, b. l. 94, 96-111), banko pažymą (t. 3, b. l. 112), patvirtinančius, kad ieškovas iš bankų ėmė paskolas, teigė, kad gauti pinigai buvo panaudoti ginčo pastatų rekonstrukcijai. Taip pat nurodė, kad minėtais pinigais, giminių bendru sutarimu, ieškovo interesais disponavo ir rekonstruojamo statinio reikalus tvarkė atsakovė O. R. ir jos motina P.. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos būtent ginčo statinių rekonstrukcijai, kadangi iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad paskolų pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo statinių rekonstrukcijai. Ieškovas nepateikė teismui paskolų sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti paskirtį. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo teiginiai, jog jo piniginėmis lėšomis disponavo P. ir atsakovė O. R. nėra pakankamas įrodymas spręsti, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie rekonstruojamų statinių. Be to, šių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš nurodytų asmenų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo statiniai buvo rekonstruoti ieškovo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas pateikė įrodymus, kokie rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą (t. 6, b. l. 9-61), kokia atliktos ginčų statinių rekonstrukcijos sąmata (t. 6, b. l. 62-65) ir turto vertė pagal pateiktą nekilnojamojo turto „Ober Haus“ vertintojo konsultaciją (t. 6, b. l. 5). Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės, daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad rekonstruojant ūkinį pastatą ir garažą, juos apjungiant į vieną statinį, buvo pagerinta jo būklė nėra. Tačiau ieškovo teigimu, pagal projektą, kuriam buvo duotas ieškovo sutikimas, turėjo būti įrengtas ūkinės paskirties pastatas, kurio funkcinis ryšys yra tarnauti pagrindiniam daiktui, tačiau atsakovas, atlikdamas ginčo statinių rekonstrukciją ir esminiai nukrypdamas nuo projekto, veikė savo interesais ir savo rizika. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovai turi teisę į rekonstruoto statinio būklės pagerinimo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog norint atlyginti turto būklės pagerinimo išlaidas, šalis turi įrodyti tokių išlaidų buvimo faktą. Iš byloje pateiktos 2006 m. kovo 2 d. kredito sutarties Nr. 0450618070349-22 (t. 3, b. l. 68-69), ir 2017 m. vasario 15 d. kredito sutarties Nr. 0450618070349-22 pakeitimo Nr. 1 (t. 3, b. l. 70) matyti, kad ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcijai buvo suteiktas kreditas 80 000 Lt ir 40 000 Lt kreditas. Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad atliktų rekonstruoto pastato darbų ir panaudotų medžiagų pagal 2017 m. spalio kainas vertė sudaro 55 607,23 Eur. Ieškovas prieštaravimų dėl pateiktos lokalinės sąmatos nepateikė, neginčijo, kad atlikti ginčo pastatų rekonstrukcijos darbai ir panaudotos medžiagos galėjo tiek kainuoti, kitų paskaičiavimų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas įrodė pagerinęs ginčo turtą, dėl ko kito jo vertė, taip pat pateikė duomenis, kiek kainavo atlikti nekilnojamojo turto būklės pagerinimai, kurios atsakovui turėtų būti atlyginamos taikant restituciją natūra ir šalis grąžinant į pradinę iki sandorio sudarymo padėtį.Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad rekonstruoto statinio vertė yra 85 000,00 Eur. Teigia, kad rekonstruoto ginčo statinio, jį teisiškai įregistravus įstatymų nustatyta tvarka, vertė būtų dar didesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto „Ober Haus“ vertintojo konsultacijoje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Iš byloje pateiktos nekilnojamojo turto „Ober Haus“ vertintojo konsultacijos (t. 6, b. l. 5) matyti, kad turtą, kurį vertino nekilnojamojo turto agentūra „Ober Haus“, sudaro tiek gyvenamasis namas, tiek pastatas – ūkinis pastatas, tiek pastatas – viralinės ¼ dalis, tiek inžineriniai statiniai – kiemo statinių 13/100 dalis, tiek 0,682 ha ploto žemės sklypo 190/682 dalis. Todėl teigti, kad rekonstruoto statinio vertė yra 85 000,000 Eur, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atlyginamos tik faktiškai turėtos turto būklės pagerinimo išlaidos. Kadangi atsakovas rekonstrukcijos darbus vykdė ūkio būdu ir neturi galimybės pateikti šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau pateikė lokalinę sąmatą kiek tokie darbai ir statybinės medžiagos kainuoja, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atliktiems rekonstrukcijos darbams paskaičiuotos 55 607,23 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis ir toks rekonstruoto statinio būklės pagerinimo atlyginimas atsakovams neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.Kadangi taikant restituciją kiekviena šalis turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusi vykdant sandorį, šioje byloje spręsti dėl piniginių lėšų grąžinimo pagal pripažintą negaliojančiu sandorį nėra pagrindo, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, konstatavo, jog ieškovas jokios turtinės naudos už parduodamą nekilnojamąjį turtą negavo. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytina restitucija, tačiau netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, dėl to priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 3 886,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 202,73 Eur (100 Lt ir 600 Lt) žyminis mokestis (t. 1, b. l. 9, 64), 237,49 Eur ekspertizės išlaidų ir 3 445,78 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 166; 2 t., b. l. 145, 146; t. 4, b. l. 21, 157). Atsakovas V. R. pateikė įrodymus, jog patyrė 765,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 162-164, 180; t. 4, b. l. 22). Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir šį reikalavimą tenkinus iš dalies, konstatuotina, jog patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovų priteistinos 2 914,50 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 1 457,25 Eur. Atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 procentai, todėl atsakovui V. R. iš ieškovo priteistina 191,46 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno po 27,78 Eur, o iš ieškovo – 18,52 Eur, priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 4, b. l. 19, t. 5, b. l. 98) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).Kadangi iš atsakovo V. R. ieškovui priteistina 1 457,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui – 191,46 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, tai, atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo V. R. priteistina 1 265,79 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 30,00 žyminio mokesčio ( t. 5, b. l. 125). Nuo likusios 586,50 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atleistas (t. 5, b. l. 128). Taip pat patyrė 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 6, b. l. 67). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 145). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau nėra galimybės nustatyti patenkintų reikalavimų dalies, konstatuotina, jog patenkinta 50 procentų, todėl šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo priteistinas 308,25 Eur žyminis mokestis valstybei, iš atsakovų priteistinos 175,00 Eur apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 87,50 Eur, iš ieškovo priteistina 50,00 Eur apeliacinės instancijos teismo atsakovo V. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo V. R. priteistina 37,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovo V. R. atstovas advokatas Dainius Žiedas 2018 m. vasario 15 d., 15:50:15 val. po to, kai byla buvo baigta nagrinėti iš esmės (teismo posėdis baigtas 15:05 val.), pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, jog patyrė 290,00 Eur išlaidų sąmatos parengimui. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai į bylą pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, atsisakytina juos priimti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pakeisti:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 607,23 Eur (penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai septyni eurai 23 centai) atlyginti nekilnojamojo turto: pastato – garažo, žymimo indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, žymimo indeksu 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie rekonstrukcijos būdu sujungti į vieną pagalbinio ūkio pastatą, būklės pagerinimo išlaidas atsakovams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 265,79 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt penki eurai 79 centai) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 457,25 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt septyni eurai 25 centai) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 27,78 Eur (dvidešimt septyni eurai 78 centai) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 27,78 Eur (dvidešimt septyni eurai 78 centai) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,52 Eur (aštuoniolika eurų 52 centai) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitą Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 37,50 Eur (trisdešimt septyni eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 308,25 Eur (trys šimtai aštuoni eurai 25 centai) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsisakyti priimti atsakovo V. R. atstovo advokato Dainiaus Žiedo 2018 m. vasario 15 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir su priedais grąžinti prašymą pateikusiam asmeniui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.