Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

3. 2023-03-06 ieškovė raštu įspėjo atsakovą, kad jis privalo išsikelti iš Buto per tris mėnesius nuo šio įspėjimo įteikimo dienos su visais priklausančiais daiktais. Įspėjimas atsakovui įteiktas 2023-03-10, tačiau atsakovas iki nurodyto termino iš Buto neišsikėlė.

4. Kadangi šalis nesieja nei giminystės, nei sutartiniai santykiai, todėl teismų praktikoje laikoma, kad tokiu atveju susiklosto panaudos teisiniai santykiai, kurie nutraukiami įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2023-03-10 įteikus įspėjimą atsakovui panaudos teisiniai santykiai laikomi nutraukti nuo 2023-06-10. Nurodė, kad ieškovė yra senatvės pensininkė, visos jos gaunamos pajamos yra senatvės pensija, todėl yra sunku išlaikyti du butus. Ieškovė norėtų paveldėtą Butą parduoti, siūlė jį pirkti atsakovui, tačiau atsakovas atsisakė. Atsakovas nemokamai gyvena ieškovės Bute, jo veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Mano, kad atsakovo iškeldinimas yra proporcinga teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemonė.

6. Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės su I. B. sukurti negalėjo, nes Butas buvo ne sukurtas (pastatytas), o I. B. nusipirktas iki pažinties su atsakovu, todėl atsakovas negalėjo sudaryti su I. B. jokio susitarimo dėl Buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovas nėra ir negali būti šio Buto bendraturtis. atsakovo lėšų įsigyjant Butą nebuvo ir negalėjo būti panaudota.

8. Atsakovas I. B. gyvenime atsirado gal tik po 10 metų po Buto įsigijimo. Kartu gyvenant, buvo atliekami smulkūs remonto darbai, pavyzdžiui, suremontuotas tualeto bakelis ar kranas. Atsakovas Bute gyveno, juo naudojosi, todėl, suprantama, privalėjo atlikti smulkius einamojo remonto darbus ir už savo asmenines lėšas. Buto einamasis remontas nėra esminis Buto pagerinimas, kuris atsakovui galėtų sukurti teisę į nuosavybę. Neigė, kad jos dukrai ir atsakovui kartu gyvenant Bute, virtuvėje įrengtas stacionarus virtuvės baldų komplektas, nes tokio Bute nebuvo ir nėra.

9. Nepagrįstai priešieškinyje teigiama, kad atsakovui priklauso nuosavybės teisė į ½ dalį Buto, nes, jam gyvenant kartu su I. B., Butas buvo išlaikomas didžiąja dalimi jo asmeninėmis lėšomis (mažiausiai 18 000 Eur), o I. B. mirus, jis vienas moka mokesčius už Butą. Pažymėjo, kad mokesčių mokėjimas už Butą nesukuria teisės į turtą. Atsakovas naudojasi Butu, todėl jis ir privalo mokėti mokesčius už sunaudotą vandenį, elektrą, šildymą, dujas ar komunalinius mokesčius. Net Bute gyvenantys nuomininkai privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, bet tai jiems nuosavybės į naudojamą turtą nesukuria. Jeigu atsakovas turi kokių turtinių pretenzijų dėl, jo manymu, I. B. jo sąskaita sutaupyto turto, I. B. mirus, per tris mėnesius turėjo pareikšti kreditorinius reikalavimus. Atsakovas jokių pretenzijų per notarą nepareiškė.

11. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovė neprisidėjo prie ginčo Buto išlaikymo, jo pagerinimo, o taip pat neprisidėjo prie dukters išlaikymo, paramos. Ieškovė prisidėjo prie Buto įsigijimo, nes iki įsigyjant Butą, I. B. gyveno pas ieškovę, buvo pilnai ieškovės išlaikoma, o savo uždarbį taupė Butui įsigyti. Be to, pusę sumos, reikalingos Butui įsigyti, jai davė ieškovė. Dar daugiau, ieškovė padėjo pragyventi ne tik savo dukrai, bei ir pačiam atsakovui. Ieškovė turi 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas nuolat nedirbo, nuolatinių pajamų neturėjo, ieškovė paprašydavo atsakovo padėti ir už kiekvieną dieną mokėjo po 20-25 Eur. Taip ieškovė padėjo atsakovui gauti pajamų. Be pinigų, ieškovė kiekvieną kartą pridėdavo atsakovui pilnus krepšius daržovių, vaisių, uogų. Nei I. B., nei atsakovas ištisus metus nepirko jokių daržovių. Ieškovė parveždavo iš Lenkijos savo dukrai maisto produktų, vaistų. Ieškovė ir pačiam atsakovui skolindavo pinigų, kurių jis niekada negrąžindavo.

12. Priešingai nei nurodyta priešieškinyje, ieškovė mokėjo už Butui suteiktas paslaugas, o būtent: UAB „Tele2“ už 2022 m. lapkričio mėnesį už I. B. ryšio paslaugas 2022- 12-18 sumokėjo 13,40 Eur; UAB „Ignitis“ už dujas 2022-11-28 sumokėjo 16,25 Eur; už kabelinę televiziją UAB „Splius“ 2022-11-28 sumokėjo 30 Eur; už 2022 m. atliekų tvarkymą 2022-11-28 sumokėjo 59,96 Eur; 2022-11-28 už elektrą sumokėjo 97,72 Eur; 2022-11-25 už buto šildymą ir karštą vandenį sumokėjo 95,53 Eur, taip pat ir 67,20 Eur įsiskolinimą; 2022-11-25 už sunaudotą vandenį sumokėjo 19,78 Eur; 2022-11-28 UAB „Mano būstas“ už komunalinius patarnavimus sumokėjo 79,46 Eur, taip pat ir 51,80 Eur įsiskolinimą. Ieškovė iki šiol moka po 5,50 Eur už Buto kabelinę televiziją UAB „Splius“, o atsakovas iki šiol naudojasi kabeline televizija.

13. Nurodė, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras teikė įspėjimą „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos“, kuris paneigia, kad atsakovas laiku mokėjo mokesčius.

14. Nepagrįstai priešieškinyje teigiama, kad atsakovas su mirusia ieškovės dukra puoselėjo vienas kitam šiltus meilės jausmus nuo 2007 metų. I. B. niekada nėra motinai ar kitiems artimiems giminaičiams sakiusi, kad ji ir atsakovas ketina susituokti. Priešingai, dėl to, kad atsakovas girtavo, neadekvačiai elgdavosi prie ieškovės ar kitų I. B. artimųjų, ji yra sakiusi ieškovei, kad planuoja nutraukti visus santykius su juo ir atsakovą išvaryti iš savo Buto. Kad I. B. nesiruošė su atsakovu kurti šeimos, įrodo ir tai, kad atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute tik 2017-12-19.

15. Paaiškino, kad I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas, su ja gyvendamas viename Bute, apie jos mirtį pranešė ne ieškovei - jos motinai ar broliui ir seseriai, o policijai, po keleto dienų nuo jos mirties. Ieškovė apie savo dukros mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų. Mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ekspertai dėl kūno suirimo negalėjo tiksliai nustatyti jos mirties laiko. Dėl kūno suirimo teismo medicinos ekspertai negalėjo nustatyti tikslaus mirties laiko, nebuvo galima jos karste pašarvoti, aprengti prieš kremaciją. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ieškovei sakė, kad kūnas iki išvežimo iš Buto galėjo pragulėti apie 6 paras. Kur buvo visą tą laiką ir ką veikė atsakovas, kodėl iš karto nekvietė greitosios pagalbos I. B., nėra žinoma.

16. Neteisingai priešieškinyje teigiama, kad po I. B. mirties apsilankę jos artimieji išsinešė ne tik I. pirktus aukso dirbinius, bet ir atsakovo pirktus vestuvinius žiedus. Po dukros mirties ieškovė Bute buvo tik vieną kartą. Nei ieškovė, nei kiti giminaičiai iš I. B. Buto nieko neišsinešė, išskyrus seną jos kompiuterį, kurį I. B. buvo padovanojęs sūnėnas ir kuris buvo reikalingas dėl prieigos prie elektroninės bankininkystės. Ieškovė iš I. B. buto pasiėmė nuotraukas, dukters pažymių knygutes ir mokesčių sąskaitas.

17. Kaip jau anksčiau nurodyta, I. B. buvo nusipirkusi iki pažinties su atsakovu vertingų auksinių papuošalų. Jai mirus, nuo jos kūno dingo auksiniai papuošalai, nors ji niekada nenusiimdavo auksinių auskarų, žiedų, stambios auksinės grandinėlės. Kad turėtų pinigų nusipirkti alkoholio, atsakovas nešė iš I. B. Buto į lombardą jos daiktus ir papuošalus. Tai pripažino pats atsakovas. Pati I. B. sunkiai vaikščiojo, į lombardą pati negalėjo nueiti, todėl tik atsakovas išnešė į lombardą jos mobilųjį telefoną. Po I. B. mirties jos telefonas buvo reikalingas pasiekti kompiuteryje elektroninės bankininkystės duomenims ir nustatyti, ar sumokėti visi mokesčiai. Paklaustas, kur yra telefonas, atsakovas iš pradžių apsimetė, kad nežino, tik paskui prisipažino, o kitą dieną parnešė iš lombardo.

18. Pažymėjo, kad atsakovas nereiškė kreditorinių reikalavimų dėl ieškovės priimto palikimo. Atsakovas ir šiuo metu neginčija ieškovės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Atsakovas ir ieškovė jokios bendros jungtinės veiklos nevykdė, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo, kad atsakovui priklauso kokia nors dalis paveldėto turto. Neginčijant Paveldėjimo teisės liudijimo, nėra pagrindo atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį ieškovės paveldėto turto. Neteisingai priešieškinyje teigiama, kad ieškovė pripažino, kad atsakovui priklauso dalis ginčo Buto už 20 000 Eur, kad jis turi pirmumo teisę pirkti šį ginčo Butą ir kad ieškovė sutinka išskaičiuoti atsakovui neva priklausančią Buto dalies vertę iš ginčo Buto bendros vertės, jei atsakovas pirks Butą. Ieškovė yra pasiūliusi atsakovui pirkti Butą, bet niekada nėra atsakovui sakiusi, kad jis turi pirmumo teisę Butą pirkti. Atsakovas pinigų neturi ir už jokią kainą Buto negali nusipirkti.

21. I. B. turėjo neįgalumą ir nedirbo, todėl jos vienintelės pajamos buvo jos neįgalumo išmoka, kuri tesudarė - apie 200 Eur, o ši suma nėra pakankama išlaikyti save (išlaidos maistui, drabužiams, vaistams ir buičiai) ir išlaikyti butą (žiemos laikotarpiu išlaidos butui sudarė apie - 200 Eur per kalendorinį mėnesį). Būtent atsakovas padėjo I. pragyventi ne tik fizine pagalba bet ir finansiškai - skirdavo I. pinigines lėšas mokėti už Butą, pirkdavo maistą sau ir I., vaistus.

22. Nurodė, kad kurį laiką dirbo užsienyje ir I. B. kiekvieną mėnesį pervesdavo po 600-900 Eur savo darbo užmokesčio. Pastaruoju metu gyveno ir dirbo Šiauliuose, rūpinosi I. B. ir bendru ūkiu bei Butu – jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, jį išlaikė, mokėjo mokesčius, Buto būklė buvo gerinama asmeninėmis atsakovo lėšomis. Atsakovas su I. virtuvėje įrengė naują stacionarų virtuvės komplektą, sumontavo naują santechniką. Po I. mirties liko gyventi Bute, mokėjo už jį visus mokesčius (ieškovė nėra mokėjusi jokių mokesčių).

23. Netrukus po I. mirties Bute apsilankė I. artimieji ir pradėjo rinktis jos daiktus, įskaitant tuos, kuriuos atsakovas su I. pirko ir naudojosi kartu, tačiau už jo lėšas (pvz. nešiojamą kompiuterį). Be to, jos artimieji be atsakovo žinios ir sutikimo susirinko iš namų visus aukso dirbinius, kuriuos I. pirko internetu iš lombardų ir pagal viešus skelbimus. Šie pirkiniai buvo perkami už atsakovo asmenines lėšas.

24. Patvirtino, kad gavo įspėjimą išsikraustyti iš Buto. Vėliau S. B. pradėjo imituoti derybas dėl galimo taikaus ginčo sprendimo, Buto pirkimo, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad ieškovė S. B.: sutinka, kad atsakovui priklauso dalis ginčo Buto, net nurodė jos vertę - 20 000 Eur; sutiko, kad atsakovas turi pirmumo teisę pirkti šį ginčo Butą; sutiko išskaičiuoti atsakovui priklausančios Buto dalies vertę iš ginčo Buto bendros vertės, jei atsakovas pirks Butą; tačiau nurodė aiškiai nerealią (dirbtinai ir nesąžiningai) sukeltą ginčo Buto (34 kv. m ploto, 1970 m. statybos, silikatinių plytų name) kainą – 60 000 Eur, nors Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Buto rinkos vertė yra 38 600 Eur. Taigi išminusavus 20 000 Eur, gaunama 40 000 Eur kaina, kurią jis pagal pasiūlymą turėtų sumokėti atsakovas, ką atsakovas laiko ieškovės nesąžiningumu.

25. Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį (el. b. medž. 1 t., 113-123 l.), kuriuo prašė: pripažinti, kad tarp atsakovo D. D. ir I. B. buvo sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į Butą, todėl atsakovui D. D. Bute asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio Buto; atidalinti ieškovei S. B. priklausančio turto dalį iš bendro su atsakovu D. D. Buto, įpareigojant atsakovą D. D. išmokėti ieškovei S. B. priklausančios bendro turto dalies piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai Buto rinkos vertės, nustatytos šioje byloje teismo eksperto atliktos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu, sumokant piniginę kompensaciją į S. B. priklausančią banko sąskaitą ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; bei priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Buto išlaikymui šiltuoju metų laikotarpiu jis išleisdavo po 100 Eur, o šaltuoju - po 150-200 Eur. Tai reiškia, kad per 15 bendro gyvenimo metų vien Buto išlaikymui atsakovas skyrė mažiausiai 18 000 Eur (15 m x 12 mėn. x 100 Eur/mėn.) arba 27 000 - 36 000 Eur, jei skaičiuoti po 150-200 Eur mokėjimus šaltuoju metų laikotarpiu. Vertinant, kad šildymo sezonas trunka mažiausiai 5 mėnesius, tai realiai jo mažiausios patirtos išlaidos per kalendorinius metus sudaro - 1450 Eur ((7 mėnesiai x 100 Eur) + (5 mėnesiai x 150 Eur)), o viso, per 15 metų vidutiniškai apie - 21 750 Eur. Kartu tai reiškia, kad I. B. mažiausiai tiek lėšų sutaupė už jai formaliai priklausiusio Buto išlaikymą.

28. Paaiškino, kad I. dėl didelio antsvorio, ligų ir negalėjimo laisvai judėti, buvo priklausoma ir nuo atsakovo fizinės pagalbos atliekant ūkio darbus, tokius kaip Buto tvarkymas, plovimas, dulkių siurbimas dulkių siurbliu, langų valymas, kilimų purtymas ir kt. Nei vienas iš I. giminaičių niekuomet ir jokia forma nepadėjo I. ir/ar atsakovui prižiūrėti Butą, kuriame jie gyveno.

29. Mano, kad jam turėtų priklausyti ½ dalis Buto, todėl pripažinus šią faktinę aplinkybę, šalys laikytinos Buto bendrasavininkiais. Nurodė, kad šis Butas atsakovui jau daug metų yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, tuo tarpu ieškovė turi kitą butą, kuriame gyvena, o ginčo Bute nėra gyvenusi niekuomet, ji jį tik paveldėjo po dukters mirties. Be to, ieškovė neplanuoja Bute gyventi, nori jį parduoti, ieškovei šis Butas neturi jokios asmeninės vertės, tik finansinį interesą, Butas yra vieno kambario, todėl jo dalinti natūra yra neįmanoma, todėl prašo ieškovei priklausančią Buto dalį atidalinti, priteisiant iš atsakovo ieškovei ½ Buto vertės kompensaciją.

30. Teismo posėdyje atsakovas D. D. ir jo atstovas advokatas Marius Ramanauskas palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškinį prašė atmesti. Atsakovas patikslino, kad pagal jo pateiktą turto vertės nustatymo specialisto išvadą jis turėtų mokėti ieškovei 17 150 Eur kompensaciją, ją padėtų sumokėti tėvai, nes jis šiuo metu oficialiai nedirba, užsiima pavieniais darbais, nemoka mokesčių už Butą.

33. Nuo 2015-2016 m. I. B. užsiėmė aukso dirbinių pirkimu-pardavimu, juos pirko internetu (atsiųsdavo paštomatu) arba lombarduose. Pamačiusi gražesnius aukso dirbinius, atsibodusius aukso dirbinius užstatydavo lombarde, o patikusius pirko. Aukso dirbinius laikė namuose seife. Jis nešė į lombardą aukso dirbinius užstatyti I. B. prašymu, jis gautus grynuosius pinigus įnešdavo į savo banko sąskaitą, o I. B. juos persivesdavo į savo banko sąskaitą. Tokiu būdu buvo pervesta ne mažiau kaip 1000 Eur. Buvo, kad pirko alkoholį už gautus pinigus.

34. 2014-2015 m. I. B. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), vaistai buvo kompensuojami. Nuo 2018-2019 m. I. B. dėl ligų buvo sunku judėti, ji skundėsi, kad jai dega kojos, ji turėjo didelį antsvorį, svėrė 160 kg, beveik visą laiką ji prasėdėdavo. Ją reikėjo palydėti iki vonios, padėti išplauti galvą, jai buvo sunku atlikti buities darbus. Todėl kol jis būdavo Lietuvoje – padėdavo I. buityje, jam išvykus į užsienį – padėdavo jo draugas Ž. G.

35. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1999-11-24 pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 13676) pagrindu I. B. iki jos mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 6-7, 8 l.) (taip pat – Butas).

36. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) I. B. mirė dėl (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 9 l.). Iš prie civilinės bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-43774-22 matyti, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apie I. B. mirtį pranešė Greitosios medicinos pagalbos ekipažas, policijos pareigūnai apie I. B. mirtį pranešė ieškovei, mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2022-11-18 specialisto išvados Nr. M 624/2022(04) matyti, kad I. B. mirtis ištiko 3-6 d. prieš tyrimo atlikimą (duomenys neskelbtini), jos raumenyje rasta 95 promilės etilo alkoholio. Liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas D. D. patvirtino, kad jie kartu su I. B. apie 2 savaites kiekvieną dieną piktnaudžiavo alkoholiu. Ikiteisminis tyrimas 2022-12-22 nutarimu nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

37. 2023-02-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad ieškovė S. B. paveldėjo po dukters I. B. mirties atsiradusį palikimą, kurį be kita ko sudaro Butas (2023-02-06 nustatyta vidutinė rinkos vertė – 38 600 Eur) (el. b. medž. 1 t., 10-12 l.). Ieškovės asmeninė nuosavybės teisė į Butą įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2023-02-20 (el. b. medž. 1 t., 13-14 l.).

38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. B. ir atsakovas D. D. buvo sugyventiniai, kartu gyveno (atsakovo paaiškinimai, liudytojų R. D., R. D., K. I., R. B., M. B., E. P., Ž. G. parodymai), nuo 2017-12-19 D. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą Bute (el. b. medž. 1 t., 15 l.) ir jame gyvena iki šiol. Nors byloje kilo ginčas, nuo kada atsakovas gyveno su I. B. (atsakovas nurodė, kad nuo 2007-11-11, nes tuo metu Seimo pirmininku tapo A. Valinskas, tačiau A. Valinskas Seimo pirmininku buvo išrinktas 2008-11-17 - https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6113&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=53919&p_kade_id=6; o ieškovės teigimu atsakovas gyveno su I. B. nuo 2009 m.), tačiau esminės reikšmės, kada tiksliai pradėta gyventi kartu – 2008 m. ar 2009 m. - nagrinėjamai civilinei bylai neturi, visgi ieškovė iš esmės neginčijo, kad 2009 m. buvo švenčiamas 33 m. atsakovo gimtadienis jos sode (duomenys neskelbtini), taigi atsakovas ir I. B. 2009 m. jau tikrai gyveno kartu. Ieškovė 2023-03-09 įteikė atsakovui 2023-03-06 įspėjimą, kuriuo informavo, jog ji nutraukia Buto panaudos sutartį ir reikalauja atsakovą iki 2023-06-10 išsikraustyti iš Buto (el. b. medž. 1 t., 16, 17 l.).

39. Pateikti mokėjimo kvitai (el. b. medž. 1 t., 36-46 l., 2 t., 116-125l. ) patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė 2022 m. lapkričio mėnesį mokėjo mokesčius už Butui teikiamas paslaugas, taip pat ieškovė 2024-01-19 sumokėjo už Butui teikiamas paslaugas susidariusias skolas, ir šių aplinkybių atsakovas D. D. teismo posėdyje neginčijo. Be to, atsakovas taip pat pateikė mokesčių mokėjimą 2023 m. patvirtinančius įrodymus (el. b. medž. 1 t., 156-189 l.), tačiau atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis šiuo metu nemoka mokesčių.

40. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (el. b. medž. 1 t., 57-74 l.) nustatyta, kad I. B. dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2013-08-31, jai už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-08-31 išmokėta iš viso 112 657,69 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, arba vidutiniškai po 1 656,73 Lt darbo užmokesčio per mėnesį (atskaičius mokesčius), ji taip pat minėtu laikotarpiu gavo 1 540,89 Lt ligos išmokų. I. B. nuo 2013-01-01 iki 2014-12-22 kas mėnesį buvo mokama po 505,74 Lt netekto darbingumo pensijos, nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 – 146,89 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2015-07-01 iki 2015-12-15 – 149,16 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31 – 153,64 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2016-11-01 iki 2016-12-31 – 153,66 Eur, nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 – 164,48 Eur, nuo 2017-10-01 iki 2017-12-20 – 169,98 Eur, 2017-12-20 – 65,79 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – 363,54 Eur, nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 – 391,28 Eur, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 – 426,02 Eur ir 2020-08-22 200 Eur vienkartinę išmoką, nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 – 466,84 Eur, nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31 – 518,74 Eur, nuo 2022-06-01 iki 2022-10-31 – 544,67 Eur, nuo 2022-01-01 iki 2022-10-31 gavo kas mėnesį po 32 Eur vienišo asmens išmoką.

43. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo 2010 m. iki 2018-2019 m. dirbo užsienyje ir gavo nuolatines pajamas, dažniausiai dirbo nuo pavasario iki rudens, tačiau nei jo pajamas, nei darbą užsienyje patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra, o ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad atsakovo pajamos buvo labai mažos. Šiuos atsakovo paaiškinimus iš dalies paneigia pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (el. b. medž. 1 t., 75-86 l.), iš kurios matyti, kad 2010-01-04 - 2010-09-06 (žiema-ruduo) atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), 2010-08-05-2010-08-31 (vasara) - (duomenys neskelbtini), 2011-03-28-2011-08-12 (pavasaris-vasara) – (duomenys neskelbtini), 2012-04-02 – 2012-06-15 (pavasaris - vasara) – (duomenys neskelbtini), 2013-03-12 – 2013-06-05 (pavasaris - vasara) atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), 2013-05-21 – 2013-06-20 (pavasaris - vasara) buvo įgijęs verslo liudijimą, 2014-03-01 – 2014-03-21 (pavasaris) – (duomenys neskelbtini) (žiema-pavasaris), 2015-01-01-2015-05-22 (žiema-pavasaris) – (duomenys neskelbtini), 2015-06-11-2016-06-30 (vasara) – (duomenys neskelbtini), 2015-07-20 – 2015-10-31 (vasara-ruduo) – (duomenys neskelbtini), 2016-01-01-2016-10-07 (žiema-ruduo) – (duomenys neskelbtini), 2018-04-18-2018-06-20 (pavasaris-vasara) – (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad atsakovas dirbdamas Lietuvoje negalėjo tuo pačiu metu dirbti ir užsienyje. Liudytoju byloje apklaustas atsakovo tėtis R. D. nurodė kitą datą, nuo kada atsakovas pradėjo dirbti užsienyje – nuo 2007 m. ir dirbo apie 5 m. (iki 2012 m.). Liudytoja R. D., kuri yra atsakovo mama, nurodė, kad jos sūnus užsienyje pradėjo dirbti 2006 m. ir dirbo iki kol I. B. dirbo banke, nors pagal šioje byloje esančius įrodymus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) I. B. banke nedirbo. Liudytojas Ž. I. (atsakovo draugas) nurodė, kad atsakovas dirbo užsienyje prieš 10 m. (2014 m.), Švedijoje dirbo 6-9 mėnesius, Norvegijoje – 3 mėnesius, o Vokietijoje laiko neprisiminė. Taigi šių liudytojų parodymai nepatvirtina atsakovo paaiškinimų, nes liudytojai nurodė visai kitas atsakovo galimo darbo užsienyje datas, darbo laiką, iš liudytojos R. D. parodymų nėra aišku, iki kada jos sūnus dirbo užsienyje, be to, nei vienas liudytojas nenurodė atsakovo užsienyje gautų pajamų dydžio. Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovas neįrodė šioje byloje darbo užsienyje laikotarpio (-ių) bei gautų pajamų (CPK 178 str.).

44. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų R. D., R. D., Ž. I. parodymų nustatyta, kad atsakovas D. D. perdavė I. B. PIN kodų generatorių ir prisijungimus prie jo elektroninės bankininkystės, kad iš atsakovo banko sąskaitos I. B. atlikdavo piniginių lėšų pavedimus į savo banko sąskaitą bei kad mokesčius per elektroninę bankininkystę mokėjo I. B. Piniginių lėšų pavedimų faktą patvirtina ir 2024-01-29, 2024-02-09 „Swedbank“, AB raštai (el. b. medž. 2 t., 133, 143, 158 l.), iš kurių matyti, kad pirmasis pavedimas I. B. 352,10 Eur buvo atliktas 2015-01-14, nuo 2015-01-14 iki 2020-11-20 buvo atlikta pavedimų iš viso už 6102,63 Eur, o laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2022-11-20 – 15 102,77 Eur, taigi nuo 2020-11-20 iki 2022-11-20 pervesta iš viso dar 9000,14 Eur. Paklausus atsakovo teismo posėdyje, ar jis laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2022-11-20 turėjo ženklių pajamų, atsakovas nurodė, kad jis ženklių pajamų neturėjo, be to, užsienyje tuo metu jau nebedirbo (pagal atsakovo paaiškinimus), iš oficialiai deklaruotų pajamų matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2020 iki 2022 m. gavo iš viso 5 223,19 Eur pajamų. Šiame kontekste aktualu tai, kad byloje esantys įrodymai (atsakovo paaiškinimai, liudytojų parodymai) patvirtina, o ieškovė iš esmės šios aplinkybės neginčijo, kad nuo 2015 m. (nuo tada, kai I. B. buvo atliktas pirmas pavedimas) I. B. užsiėmė aukso dirbinių pirkimu-pardavimu, aukso dirbinius parduoti ar užstatyti į lombardą nešė atsakovas, o gautus grynuosius pinigus įsidėdavo į savo banko sąskaitą, iš kurios I. B. atlikdavo pavedimą į savo banko sąskaitą. Kaip teismo posėdyje nurodė liudytoja K. I., lombarduose buvo užstatomos saujos aukso dirbinių. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, jog iš atsakovo banko sąskaitos į I. B. banko sąskaitą atlikti pavedimai dėl to, jog buvo užstatyti arba parduoti I. B. aukso dirbiniai. Šiame kontekste aktualu ir tai, jog atsakovas priešieškinyje detaliai nurodė atskirais laikotarpiais iš jo banko sąskaitos į I. B. banko sąskaitą atliktus pavedimus, tačiau šiuos pavedimus patvirtinančių mokėjimo nurodymų ar banko sąskaitos išrašo teismui nepateikė, taigi šios priešieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodė leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

45. Atsakovas byloje prašė vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. e3K-133-421/2019 ir Nr. 3K-3-543-695/2016. Teismai civilinėje byloje Nr. e3K-133-421/2019 nustatė, kad bylos šalys gyveno kartu kaip sugyventiniai 15 m., augino bendrą vaiką, kelis kartus gyvendami kartu pirko ir pardavė nekilnojamuosius daiktus, juos renovavo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 nustatyta, kad ieškovė su sugyventiniu nuo 1986 metų gyveno bendrai kaip šeima, susilaukė dukters ir vedė bendrą ūkį iki pat sugyventinio mirties 2014 metais, gyvenant kartu 1990 metais pradėtas statyti namas, 1994 metais sugyventinis žemės sklypą išpirko iš valstybės. Taigi minėtose civilinėse bylose ir šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, o būtent minėtose civilinėse bylose buvo nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai buvo įsigyti kartu gyvenant pirkimo ir/ar statybos būdu, o tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje Butą I. B. įsigijo iki pažinties ir gyvenimo su atsakovu kartu.

Dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir atidalijimo.

47. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

48. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

49. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

50. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ir I. B. gyveno kartu nepertraukiamai Bute ne mažiau nei 13 m., gyveno kaip šeima. Nors ieškovė neigė, kad reikėjo rūpintis I. B., jai padėti buityje, ir tai darė atsakovas, tačiau pripažino, kad jos dukra turėjo sveikatos sutrikimų, antsvorį, kas galėjo įtakoti jos galimybes laisvai judėti. Tačiau vien sugyventinių gyvenimas kartu, rūpinimasis vienas kitu nepatvirtina fakto, kad jie buvo sudarę susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Kita vertus kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nekilnojamojo daikto specifiškumas lemia įgijimo ar sukūrimo įrodinėjimo ypatumus. Ir nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio. Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 34 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 25 punktas ir kita).

52. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Butas buvo įgytas, sudarius 1999-11-24 pirkimo-pardavimo sutartį iki I. B. ir atsakovo gyvenimo kartu pradžios – 2009 m., taigi atsakovas neprisidėjo įsigyjant (perkant) Butą savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog niekuomet nebuvo kalbos su I. B. dėl jo nuosavybės teisės į Butą, I. B. nesudarė testamento, kuriuo būtų išreiškusi valią po savo mirties Butą (ar jo dalį) palikti atsakovui. Byloje nustatyta, ir šios aplinkybės atsakovas neginčija, kad nuosavybės teisę į Butą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistravo I. B. palikimą priėmusi ieškovė. Taigi byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio I. B. valią pripažinti Butą bendrąja daline nuosavybe, priskiriant dalį Buto atsakovui. Tačiau atsakovas įrodinėjo, jog bendroji dalinė nuosavybė buvo sukurta jam 2016-2017 m. atlikus remonto darbus bei (kartu su I. B. ar atskirai) nupirkus buityje naudojamą buitinę techniką ir kitus daiktus. Šiame kontekste paminėtina tai, kad byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į Butą, o ne į kilnojamuosius daiktus (dujinė viryklė, šaldytuvas, skalbimo mašina ir kt.), todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl kilnojamųjų daiktų įsigijimo neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą (taip pat žr. 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 26 punktas ir kt.).

53. Kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Sprendžiant klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 35 punktą).

54. Šios bylos nagrinėjimui yra aktualios ir statybos teisės normos. Pagal LR statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 58 dalį statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (SĮ 2 str. 53 d.). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (SĮ 2 str. 72 d.).

55. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas teigė, kad iš esmės Buto jis nepagerino, tačiau 2016-2017 m. pirko statybines medžiagas (pirko dažus sienoms ir luboms, kurių reikėjo apie 50 kv. m plotui, už 5 Eur pirko klijų plytelėms, už 2 Eur pirko plytelių tarpų glaistą) ir atliko šiuos statybos darbus – išardė senas duris, šarvo duris pirko per pusę su I. B., išklijavo plytelėmis balkoną, pakeitė 2 šiferius, išdažė sienas ir lubas (apie 50 kv. m), užsandarino tarpus virtuvėje tarp lentelių, keitė kraną, maišytuvą, sanitarinę žarnelę, klozetą, tualeto bakelį, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų ar kitų daiktų įsigijimą atsakovas nepateikė. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais ir nuotraukomis (el. b. medž. 2 t. 134-142 l.). Visgi iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, ar Bute atsakovo nurodytu laikotarpiu buvo atlikti pagerinimai, kas juos atliko, ir kas patyrė išlaidas pagerinimams atlikti. Ieškovė neigė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl Buto pagerinimų. Iš liudytojo R. B. parodymų nustatyta, kad I. B. įsigijus Butą iki I. B. su atsakovu pažinties jis keitė grindis, dėjo laminatą, klijavo tapetais sienas ir lubas, pusseserės vyras O. klijavo plyteles vonios ir tualeto patalpoje, buvo pakeisti Bute langai į plastikinius. Liudytojai R. D., R. D. patvirtino, kad jų sūnus D. D. atliko remonto darbus, tačiau liudytojo R. D. parodymų, jog buvo klojamas linoleumas, nepatvirtino kiti liudytojai, o R. D. parodymų, jog atsakovas visą vonią remontavo, paneigė pats atsakovas ir liudytojas R. B. Nors atsakovas teigė, kad jis su I. B. kartu per pusę dalijosi šarvo durų kainą, kad jos buvo keistos 2015 m., tačiau liudytojas M. B. nurodė, jog teismo posėdyje parodytos šarvo durys visuomet buvo tokios, kokios yra nuotraukoje, Buto durys nebuvo keistos, o liudytoja E. P., kuri iki 2011-2012 m. lankėsi pas I. B. Bute, patvirtino, kad tai tos pačios durys, jos gal kiek buvo tamsesnės, kad I. B. nesigyrė, jog būtų Bute dariusi remontą. Liudytojas Ž. G., kuris nurodė, jog jis buvo atsakovo ir I. B. draugas apie 17-18 m., nurodė, jog šarvo durys nesikeitė, jog buvo tokios, kokios ir parodytoje nuotraukoje. Liudytojas Ž. G. taip pat teismo posėdyje parodė, kad jis prieš 10 m. (2014 m.) padėjo atsakovui atlikti Bute remontą, atsakovas dažė sienas, keitė klozetą, sanitarinę žarnelę, kranus. Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atmetus liudytojų R. D. parodymus, kad atsakovas klojo linoleumą, liudytojos R. D. parodymus, kad atsakovas visą vonią remontavo, kaip nepagrįstus kitais įrodymais, kad atsakovo paaiškinimų, jog jis per pusę dalinosi šarvo durų kainą su I. B. nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, spręstina, jog labiau tikėtina, kad atsakovas Bute 1 kartą per visą kartu su I. B. gyventą laiką atliko šiuos statybos darbus: dažė sienas ir lubas miegamajame kambaryje, užsandarino tarpus tarp lentelių virtuvėje, klijavo plyteles balkone, pakeitė 2 šiferio lakštus balkone, keitė kraną, maišytuvą, sanitarinę žarnelę, klozetą, tualeto bakelį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas ir nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo atliktas Buto remontas buvo einamasis, nes Buto vidaus matmenys, laikančiosios konstrukcijos nesikeitė. Iš to seka, kad nenustačius, kad Butas buvo iš esmės pagerintas (jame buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija), Buto pagerinimai atlikti vieną kartą, galimai 2016-2017 m., spręstina, kad nedidelės dalies statybinių medžiagų įsigijimas bei neesminių statybos darbų atlikimas nesukūrė atsakovui su I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Butą. Dar daugiau, atsakovas šioje byloje neįrodinėjo ir nenurodė aplinkybių apie iki Buto pagerinimų buvusią Buto vertę ir po Buto pagerinimų buvusią Buto vertę, jos pokytį (CPK 178 str.).

56. Atsakovas taip pat teigė, kad jis didžiąja dalimi išlaikė I. B. bei jai nuosavybės teise priklausiusį Butą, nurodė, kad I. B. iš jo banko sąskaitos atliko 15 102,77 Eur piniginių lėšų pervedimus, o šias lėšas I. B. panaudojo mokesčiams sumokėti, maistui ir kitiems buičiai reikalingiems daiktams pirkti. Ieškovė neigė, jog I. B. buvo reikalinga atsakovo parama, nurodė, kad dukra visuomet turėjo pakankamai piniginių lėšų, tačiau kita vertus ieškovė taip pat nurodė, jog ji padėjo savo dukrai ir atsakovui – nuolat atveždavo daržo gėrybių, teikė paramą dukrai mokėdama nedideles sumas, mokėjo atsakovui už pagalbą darže, ko akivaizdu, kad nebūtų reikėję daryti, jei ieškovės dukra nebūtų turėjusi finansinių sunkumų. Visgi atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų ar kitų mokėjimą patvirtinančių dokumentų), iš kurių būtų galima nustatyti, kokia dalis minėtų piniginių lėšų buvo panaudota mokesčiams sumokėti, maistui ar kitiems buičiai reikalingiems daiktams pirkti (CPK 178 str.). Nors atsakovas priešieškinyje pateikė mokesčių paskaičiavimą už 15 m., tačiau šis paskaičiavimas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais (nepateikti mokėjimo kvitai ir kiti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai), ir visuotinai žinoma aplinkybe pripažintina tai, jog už paslaugas mokėtini mokesčiai yra kintantys ir jų dydis keičiasi atsižvelgiant į suvartojimą ir paslaugų tiekėjo ar kainų reguliuotojo nustatytus įkainius. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, I. B. iki 2013-08-31 dirbo ir gavo nemažas pajamas, bei pavedimai I. B. buvo atliekami nuo 2015-01-14 (banko pažymos). Todėl atmestinas atsakovo teiginys kaip nepagrįstas, kad jis iki 2015-01-14 išlaikė I. B. ir mokėjo už ją mokesčius (CPK 178 str.).

57. Minėta, kad byloje nustatyta, jog pirmasis pavedimas į I. B. banko sąskaitą atliktas 2025-01-14, ir nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 (2 m.) I. B. netekto darbingumo pensija buvo nedidelio dydžio (146,89- 235,77 Eur per mėnesį). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad vien piniginių lėšų pavedimo faktas nepatvirtina, jog lėšos buvo panaudotos mokesčiams sumokėti ir maistui pirkti, o juo labiau neįrodo lėšų panaudojimo fakto Butui pagerinti. Minėta, kad iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti atsakovo darbo užsienyje laikotarpio bei gautų pajamų, o oficialios atsakovo pajamos buvo itin nedidelės, taigi atsakovas iš jo oficialiai gaunamų pajamų neturėjo galimybių atlikti pavedimus I. B. Šioje byloje taip pat konstatuota, jog labiau tikėtina, kad pavedimai iš atsakovo banko sąskaitos į I. B. banko sąskaitą patvirtina aukso dirbinių pardavimo faktą. Taigi, atsakovas neįrodė iš jo banko sąskaitos pervestų piniginių lėšų panaudojimo konkrečiam tikslui (mokesčiams mokėti, maistui pirkti ar Butui pagerinti) fakto (CPK 178 str.). Be kita ko vien mokesčių mokėjimo ir/ar maisto pirkimo faktas savaime nepatvirtina, jog sugyventiniai buvo susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės į Butą sukūrimo, nes atsakovas neįrodė, kad Butas iš esmės buvo pagerintas jo asmeninėmis lėšomis ir darbu. Taigi atsakovas neįrodė, kad jis buvo sudaręs susitarimą su I. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės į Butą, kad jis iš esmės pagerino Butą savo asmeninėmis lėšomis ir darbu.

60. Ieškovė pateikė 2023-01-31 vieno kambario buto su rūsiu vertinimo ataskaitą Nr. 40A0-2301-0112 (el. b. medž. 2 t., 2-58 l.), kurioje nurodyta, jog Buto rinkos vertė yra 50 400 Eur, turto vertei nustatyti buvo naudojamas lyginamasis metodas, kuris reiškia, jog turto vertė nustatoma lyginant analogiškų objektų faktinių sandorių kainos, atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Atsakovas pateikė 2023-12-21 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/12-156 (el. b. medž. 2 t., 79-107 l.), iš kurios matyti, kad specialisto nustatyta Buto vertė yra 34 300 Eur, pasirinktas vertinimo metodas – lyginamasis metodas. Taigi abiem atvejais taikytas tas pats turto rinkos vertės nustatymo metodas, tarp turto rinkos vertės nustatymų yra 11 mėnesių laikotarpis ir byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad dėl tam tikrų įvykių rinkoje ir/ar dėl paties Buto ypatybių, per 11 mėnesių laikotarpį Buto rinkos vertė žymiai krito (nuo 50 400 Eur iki 34 300 Eur). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad šalių nurodytos Buto rinkos vertės iš esmės atitinka atsakovo pateiktą informaciją iš „Oberhaus“ tinklapio (el. b. medž. 1 t., 151 l.) apie 2023 m. rugsėjį nustatytą 1 kambario buto, esančio senos statybos name, centre turto rinkos vertės ribas (nuo 1000 Eur/1 kv. m iki 1550 Eur/1 kv. m arba nuo 34 670 Eur iki 53 739 Eur vertinamo Buto atveju), t. y., ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Buto rinkos vertė neviršija, tačiau yra artima maksimaliai rinkos vertei, o atsakovo pateikti įrodymai – minimaliai rinkos vertei. Esant šioms aplinkybėms, neturint įrodymų apie Buto pardavimo kainą, sutartą su pirkėju, įvertinus tai, kad Butas yra įrengtas, jam nereikalingi esminiai pagerinimai, spręstina, kad labiausiai Buto rinkos vertę atspindėtų ieškovės ir atsakovo nurodytų rinkos verčių vidurkis - 42 350 Eur ((50 400+34 300)/2).