- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- 2-74-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36618-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Giedrė Dainorė
dalyvaujant ieškovui P. R. (P. R.), ieškovo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Dainorei, atsakovei A. R., atsakovės atstovei advokatei Svetlanai Proninai, išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. (P. R.) ieškinį atsakovei A. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui P. R. (P. R.) dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje nurodoma, kad 2016-01-12 teismas sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką ir patvirtino tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė nevykdo sutartos bendravimo tvarkos, uždraudė ieškovui bendrauti su vaiku, antstolis negeba užtikrinti bendravimo tvarkos vykdymo. Atsakovė nesitardama nusprendė kokioje švietimo įstaigoje vaikas bus ugdomas, kokius būrelius lankys, neleidžia vaikui atostogauti su ieškovu, vykti atostogų į užsienį, bendrauti per tėvo ir vaiko brolio gimtadienio šventes, neteikia ieškovui informacijos apie vaiko pasiekimus ugdymo įstaigoje, ugdymo įstaigoje organizuojamas bendras šventes, tėvų susirinkimus, neteikia pakankamai informacijos apie vaiko sveikatos būklę, vartojamus vaistus, neleidžia rūpintis vaiku jam sergant, esant menkam sveikatos sutrikimui neleidžia vaikui būti su ieškovu. Atsakovė nustatė, kas gali vesti ir parsivesti vaiką iš ugdymo įstaigos, sudarydama ypač nepatogias sąlygas ieškovui, nesudarė galimybės su vaiku bendrauti ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nenurodo kokios aplinkybės, buvusios pagrindu nustatant bendravimo su vaiku tvarką, yra pasikeitusios, kokias konkrečiai, bendravimo su vaiku tvarkos nuostatas, kada ir kokiu būdu atsakovė pažeidė, nepateikė bendravimo tvarkos pažeidimus patvirtinančių įrodymų, duomenų kad kreipėsi į antstolį dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo. Atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką. Prašymą dėl ugdymo įstaigos Vilniaus miesto savivaldybei pildė kartu su ieškovu. Konkrečią įstaigą paskyrė savivaldybė, vaikas jį pradėjo lankyti dar šalims esant santuokoje ir lanko iki šiol. Su siūlomu lankyti būrelių sąrašu ieškovas buvo supažindintas, jam buvo paaiškinta, kad norimus lankyti būrelius vaikas išsirinko pats, dėl to pretenzijų ieškovas nereiškė. Teismo sprendimu atsakovė nėra įpareigota išleisti vaiko atostogauti su tėvu, į jo ar kito jo sūnaus gimtadienius, teikti informaciją apie organizuojamus tėvų susirinkimus, šventės ir kt., apie sūnaus sveikatos būklę. Nepaisant to, atsakovė leidžia ieškovui vykti atostogų su vaiku (kai atostogos atitinka vaiko amžių ir jo interesus), bendrauti su juo kitu, nei nustatyta laiku. Dėl vaiko ugdymo, atsakovė su ieškovu taip pat bendrauja, be to, ieškovas yra prisijungęs ir prie sūnaus lankomos ugdymo įstaigos grupės paskyros, dalyvauja organizuojamuose tėvų susirinkimuose, šventėse, išvykose. Informaciją iš vaiko ugdymo, gydymo ir kt. institucijų ieškovas turi teisę gauti pats. Vaikui susirgus, atsakovė sudaro galimybę ieškovui aplankyti vaiką namuose. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, jam svarbu turėti stabilią namų aplinką ir dienos režimą, o ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, praleidžiant vaikui lygią laiko dalį su kiekvienu iš tėvų, įgyvendinimas būtų varginantis ir nebūtų užtikrinama stabili vaiko gyvenamoji aplinka. Vaikas yra labai prisirišęs prie atsakovės. Ieškovas jau 4 metus gyvena skyrium, su kita moterimi, su kuria yra susilaukęs sūnaus (atsiliepimo pateikimo metu jam (duomenys neskelbtini) m.). Šalių sūnus su ieškovo sūnumi būti nenori, nes jam neįdomu. Vaiko psichologė neįžvelgė šalių vaiko artimo ryšio su broliu, tačiau vaiko elgesys aiškiai rodo, jog jam labai reikia mamos. Ieškovo sugyventinės nuomonė dėl ieškinio reikalavimo nepateikta. Kai ateina laikas šalių sūnaus susitikimui su ieškovu, jis paprastai nuliūsta, dažnai verkia, bėga slėptis. Atsakovės vertinimu tai lemia aplinkybė, jog ieškovas neužsiima su vaiku bendra veikla. Gali būti, kad vaikas ieškovo bijo (vaikas yra sakęs, kad tėčio bijo, tėtis jį muša, ant jo rėkia, uždaro tamsiame kambaryje) ar jaučiasi su juo nesaugus, jaučia psichologinį spaudimą. Vaikas pabuvęs su ieškovu neretai grįžta nesveikuodamas. Grįžęs po atostogų su ieškovu vaikas pasakojo, kad jam buvo neįdomu, tėtis jį „pametė“. Psichologės vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka traumuotų vaiką ir padarytų jam didžiulę žalą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-986-930/2016 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir padidinti išlaikymą vaikui iki 300 Eur per mėnesį. Priešieškinyje nurodoma, kad šalių susitarimu, patvirtintu 2016-01-12 teismo sprendimu, ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui moka po 163 Eur per mėnesį. Šalių susitarimo metu vaikui nebuvo (duomenys neskelbtini), dabar jam yra (duomenys neskelbtini) metai, jo poreikiai ženkliai išaugo, pakito ekonominė situacija. Atsakovės gaunamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 900 Eur. Neturėdama gyvenamosios vietos, buvo priversta pirkti būstą. Nors po 2016-01-12 teismo sprendimo atsakovė įgijo nekilnojamojo turto – butą, tačiau jį įgijo pasiimdama paskolą iš banko, butas yra įkeistas, mėnesinė įmoka bankui per mėnesį sudaro 284 Eur, 5,33 Eur per mėnesį mokami turto draudimui, taip pat prisideda komunaliniai mokesčiai. Turi taupyti, kad įsirengtų būstą, todėl priešieškinio teikimo metu gyveno atsakovės tėvams priklausančiame bute, už kurio komunalinius patarnavimus kiekvieną mėnesį turi mokėti apie 130 Eur. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas, turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, verslo vadybos ir administravimo specialybę, yra futbolo treneris, pokerio žaidėjas, todėl turi galimybę gauti pajamų. Po šalių santuokos nutraukimo vaikui nustatyti specialūs poreikiai - diagnozuoti susirgimai, kurių gydymui reikalingos papildomos lėšos: 1) (duomenys neskelbtini), rekomenduojama psichiatro konsultacija, psichologo tyrimas, terapija; 2) (duomenys neskelbtini), rekomenduojami skysčiai, vaistai; 3) (duomenys neskelbtini), skirta tęsti priešalerginius vaistus; 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini), rekomenduojama stiprinti imunitetą, taikytas medikamentinis gydymas, rekomenduotas baseinas; 6) (duomenys neskelbtini), rekomenduotas vitaminas D, melatoninas, sedatiniai preparatai, žuvų taukai, reabilitologo konsultacija; 7) (duomenys neskelbtini), taikytas medikamentinis gydymas; 8) (duomenys neskelbtini), paskirti emolientai, alergologo konsultacijos; 9) (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas, alergologo konsultacijos; 10) (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas. Šalių sūnus lanko mokyklą, būrelius. Minimali Vyriausybės patvirtinta mėnesio alga 2020-01-01 yra 607 Eur, todėl iš ieškovo vaiko išlaikymui turėtų būti priteista 300 Eur per mėnesį. Šalių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia: 300 Eur maistui, 20 Eur dienpinigiams, 20 Eur ugdymui ir lavinimui (pratybų sąsiuviniai, knygos, mokyklos išvykos, teatrai, renginiai, ekskursijos), 20 Eur uniformai, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 70 Eur sveikatos priežiūrai (vitaminai, maisto papildai, vaistai ir tyrimai, gydytojų paslaugos), 40 Eur pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui (kino teatro lankymas, lankymasis vaikų gimimo dienos šventėse, vandens ir pramogų parkuose, čiuožykloje, batutai, t. t.), 20 Eur lauko žaislams (dviračiai, riedučiai, paspirtukai, slidės, rogės ir kt.), 25 Eur kanceliarinėms prekėms, 50 Eur baseinui, 185 Eur būsto komunalinėms paslaugoms, 20 Eur higienos prekėms, 20 Eur buities prekėms, 10 Eur kirpimui, 120 Eur transportui (kurui ir parkavimuisi vizitams pas medikus, į būrelius, ugdymo įstaigą), 17,50 Eur televizijai ir internetui, 20 Eur anglų kalbos būreliui, 20 Eur lietuvių kalbos būreliui, 20 Eur Lego būreliui, 20 Eur šachmatų būreliui, 25 Eur šokių būreliui, 20 Eur atostogoms ir šventėms.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma priešieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog perka vaikui drabužius, sporto inventorių, leisdamas laiką kartu, pilnai išlaiko vaiką. Šalių gaunamos pajamos yra panašaus dydžio, bet jis turi dar vieną mažametį vaiką. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 800 Eur, vaikų ir būsto išlaikymui išleidžia 650 Eur, maistui - 200 Eur, kurui - 200 Eur, savo drabužiams, avalynei ir kitoms būtinoms išlaidoms - 200 Eur, moka atsakovei vaiko išlaikymą po 180 Eur. Atsakovė reikalauja iš ieškovo dalies komunalinių išlaidų būstui, kurį nusipirko už paskolą ir kuris dar nėra įrengtas jos ir vaiko gyvenimui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovės tiek ieškovo, tiek valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalių sutartoje ir teismo 2016-01-12 sprendimu patvirtintoje ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje buvo numatyta galimybė ieškovui bendrauti su vaiku per šventes (Šv. Velykas, Šv. Kalėdas), gimtadienius, tačiau turi būti iš anksto suderintas konkretus laikas. Tarp šalių kyla nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su vaiku per šventes, gimtadienius. Taip pat tėvai susitarė, kad sprendimai dėl sūnaus ugdymo įstaigų parinkimo ar pakeitimų ir panašių klausimų turi būti priimti kartu. Sūnus lanko jau trečią ugdymo įstaigą, kurios parinkimas su ieškovu nebuvo derintas, kaip nebuvo derinti ir vaiko lankomi būreliai. Be to, šalių sulygtoje sutartyje nebuvo aptarta galimybė ieškovui bendrauti su vaiku mokslo metų atostogų metu. Ieškovas neturi galimybės praleisti su vaiku net 14 dienų vasaros atostogų metu. Atsakovė pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, kadangi yra kelis kartus išvykusi su vaiku į užsienį iš anksto neinformavus ieškovo, nors ieškovas su sūnumi buvo suplanavę laiką kartu. Ieškovo ir vaiko tarpusavio ryšiui esant stipriam, yra tikslinga nustatyti maksimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bendravimą atostogų ir švenčių metu. Taip pat numatyti galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad su sūnumi bendrauja savaitgalį ir vieną ar dvi darbo dienas, siūlo ilginti savaitgalinį laiką prie jo pridedant 1 darbo dieną. Taigi ieškovas prašo nustatyti, kad bendrauja su vaiku porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio, pasibaigus ugdymo procesui, baigiant su vaiku bendrauti ateinančios savaitės pirmadienį, vaiką pristatant į ugdymo įstaigą 8 val. Tuo atveju, kai mokslas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, vaiką ieškovas paimtų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį, o ateinančios savaitės pirmadienį, pasibaigus ugdymo procesui, atsakovė pasiimtų vaiką iš ieškovo gyvenamosios vietos. Tokia bendravimo tvarka būtų taikoma mokslo metais, išskyrus mokyklinių atostogų, švenčių ir vasaros sezono metu. Tikslinga vaiko mokyklines atostogas (rudens, pavasario) tėvams dalintis rotacijos principu, t. y. kas antrus metus. Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu susitarė, jog ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui mokės po 163 Eur per mėnesį. Ieškovas teikia vaikui išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, bendravimo su vaiku metu papildomai tenkina vaiko poreikius. Ieškovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, turi dar vieną išlaikytinį - sūnų I. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės priešieškinyje deklaruojamas vaiko poreikių dydis nėra pagrindžiamas pridedamais dokumentais. Kadangi atsakovė su vaiku gyvena dviese, tam tikros išlaidos turi būti dalinamos iš dviejų. Vaiko poreikis maistui galėtų sudaryti 120 Eur per mėnesį (įskaitant dienpinigius), kadangi šį poreikį iš dalies tenkina ir ieškovas. Ieškovas sutinka, jog būsto išlaidos asmeniui, įskaitant televiziją ir internetą, per mėnesį galėtų sudaryti 30-40 Eur. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai pagrindžia jos vidutiniškai vaiko vaistams ir vitaminams išleidžiamus 40 Eur per mėnesį, tačiau ne 70 Eur per mėnesį. Be to, ieškovas taip pat perka vaikui kremus ir vaistus. Vaiko higienos ir kirpyklos išlaidos racionaliai siekia 10 Eur per mėnesį, kadangi nupirktų higienos priemonių užtenka maždaug trims mėnesiams, higienos priemonėmis vaiką aprūpina ir pats ieškovas, o naudotis kirpyklos paslaugomis nėra reikalinga kartą per mėnesį. Buities priemonių įsigijimui išleidžiama nedidelė suma. Išlaidos drabužiams, įskaitant uniformos, sportinės aprangos įsigijimą, sudaro 50,00 Eur per mėnesį. Išlaidos mokymosi, ugdymo priemonėms, mokyklos rinkliavoms ir kanceliarinėms prekėms siekia 15 Eur per mėnesį. Ieškovas nesutinka dėl 40,00 Eur dydžio sumos pramogoms, kai vaikas su atsakove praleidžia tik 2 savaitgalius, ši suma mėnesiui sudarytų apie 15 Eur, kadangi ieškovas taip pat tenkina vaiko laisvalaikio poreikius. Ieškovas neturėtų kompensuoti atsakovės atostogų su sūnumi patiriamų išlaidų. Transporto išlaidos yra nepagrįstos, kadangi vaikas auga, darosi savarankiškas, todėl gali naudotis viešuoju transportu. Vaikas lanko tik šokių būrelį, šachmatų, Lego ir baseino nelanko dėl šalyje įvesto karantino. Protingos išlaidos būrelių lankymui sudarytų 75 Eur per mėnesį. Protingos vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 400-450 Eur. Atsakovė gauna vaiko išmoką (70,00 Eur), kuri turi būti panaudojama tenkinti vaiko poreikius. Sumažinus patiriamas išlaidas mokama vaiko išmoka, likusi suma turėtų būti skirstoma tarp vaiko tėvų. Ieškovas sutinka padidinti teikiamą išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad mokyklą vaikui parinko kartu su ieškovu. Todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovė nepasitarusi su juo parinko vaikui ugdymo įstaigą, neatitinka tikrovės. Atsakovė informuoja ieškovą dėl vaiko ugdymo, tėvų susirinkimų, mokykloje organizuojamų renginių, be to, ieškovas iš vaiko mokytojos gauna SMS pranešimus su informacija apie organizuojamus tėvų susirinkimus, šventes ir kt., kuriuose jis dalyvauja. Pats ieškovas pasiimdavo vaiką anksčiau iš darželio, nesuderinęs su atsakove, neretai pasiimdavo anksčiau nei baigiasi jo ugdymui skirti užsiėmimai/būreliai ar į darželį vaiko nevesdavo, arba atvesdavo vėliau nei nustatyta pagal bendravimo tvarką, dėl ko vaikas praleisdavo svarbius jo ugdymui užsiėmimus. Nėra aišku, ar ieškovo sugyventinė sutinka su ieškiniu prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Turi būti įvertintas ir paties ieškovo tarpusavio ryšys su vaiku, vaiko noras. Kai ieškovas skambina, vaikas dažnai sako, kad nenori kalbėtis su tėčiu. Tai galimai lemia aplinkybės, jog ieškovas neužsiima su vaiku bendra veikla, o jei užsiima, tai galimai neatsižvelgdamas ar vaikui užsiėmimas patinka. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo ryšį su kiekvienu iš tėvų, kitais artimaisiais, vaiko elgesį, išreikštą nuomonę ir kitas aplinkybes, šiuo metu ieškovo siūloma bendravimo tvarka visiškai neatitiktų vaiko interesų, padarytų jam žalą. Vaikas nei karto nėra praleidęs 4 nepertraukiamų nakvynių su ieškovu, kuris nuo vaiko gimimo pastarajam skyrė itin mažai dėmesio, todėl nėra įpratęs leisti laiko su tėvu. Vaikas po pirmosios nakties pas tėvą pasiilgsta atsakovės, skambina jai sakydamas, kad nori namo. Pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką atsakovei neporiniais metais netektų praleisti laisvų nuo mokslo dienų su vaiku. Bendravimo tvarka vasaros atostogų metu kas dvi savaites po 14 dienų turėtų būti nustatoma palaipsniui. Nesutiktina, jog vaikui sergant, bendravimas kompensuotinas bei kad ieškovas gali vaiką lankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, kadangi tokiu būdu išvargintų vaiką. Be to, šalis sieja ne itin draugiški santykiai, ieškovas nėra pageidaujamas nei atsakovės tėvų nei atsakovės namuose, tad kilus nesutarimams, vaikas būtų konflikto stebėtoju. Ieškovas šalių santykius aiškinasi vaiko akivaizdoje, dėl ko vaikas nuolatos patiria stresą. Atsakovė sergantį vaiką privalo slaugyti, o pasveikusį turėtų perduoti ieškovui, tokiu būdu pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Reikalavimas perduoti kiekvieną kartą tėvui vaiko pasą, gimimo liudijimą, yra perteklinis, be to, ieškovas turi teisę gauti vaiko gimimo liudijimą. Ieškovo namuose jau turėjo/turi būti visi vaikui būtini asmeniniai daiktai, vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos, būna aprengtas pagal sezoniškumą, todėl atsakovė negali būti įpareigojama tenkinti dar ir papildomas ieškovo užgaidas. Be to, atsakovė visuomet aprūpina vaiką papildoma apranga. Daugiau nei maksimalaus bendravimo su tėvu nustatymas yra netikslingas, vaikas nėra įpratęs leisti su tėvu daug laiko, būti paliekamas jo sugyventinės priežiūrai, verčiamas rūpintis jaunesniu broliu, kai tuo tarpu tėvas užsiima savo reikalais, išvažiuoja. Ieškovo namuose nėra nustatyta jokių taisyklių, o pats bendravimas su vaiku vyksta per ieškovo naudojamą psichologinį spaudimą. Ieškovas verčia vaiką važinėti dviračiu blogu oru, maitina jį ne šviežiu maistu, o pusfabrikačiais, o paskui tyčiojasi iš vaiko, kad jis yra storas, primena vaikui apie viršsvorį. Dabartinė bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, prie jos vaikas yra pripratęs. Atsakovė nesutinka, jog ieškovo vaikui teikiamas išlaikymas apsiribotų 200 Eur per mėnesį, kadangi vaiko išlaikymui kas mėnesį yra skiriama mažiausiai 700 Eur, o ieškovas nežino vaiko poreikių. Vaikas lanko anglų kalbos (20 Eur per mėnesį), lietuvių kalbos (20 Eur per mėnesį) būrelius, piešimą, karate, šokius (25 Eur per mėnesį), baseiną (50 Eur per mėnesį).
8. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) – pateikė išvadą (t. I, b. l. 25-26, t. III, b. l. 49), kurioje nurodė, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku ir savo tėvais gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Su vaiku Tarnybos atstovė individualiai nebendravo, pokalbyje dalyvavo atsakovė, kadangi vaikas kalba tik rusiškai, yra nedrąsus, nemėgsta svetimų žmonių. Tarnybos atstovei vaikas pasakojo, kad pas tėtį kartais patinka būti, bet ne visada. Nepatinka, kad pusryčius gamina kita moteris. Sakė, jog tėtis yra jį mušęs, bara, kai šis susipyksta su mažuoju vaiku. Ieškovas gyvena kartu su drauge bei jų nepilnamečiu vaiku, sudarytos sąlygos vaikui augti. Apsilankymo pas ieškovą metu su šalių sūnumi Tarnybos specialistė bendravo individualiai, vaikas nurodė, jog jam patinka būti ir pas mamą, ir pas tėtį, nori būti su tėčiu. Pas tėtį mėgsta žaisti su broliu, X boxu, kartais susimuša, bet tėtis griežtas pastabas duoda jiems abiem. Tarnybos vertinimu vaiko interesus atitiktų maksimali vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg plati, neatitiktų vaiko interesų bei teisės į saugią, įprastą gyvenamąją aplinką. Patikslintame ieškinyje prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis galimai būtų nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius.
9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad sutinka, jog auga kainos ir didėja vaiko poreikiai, tačiau ne tiek, kiek nurodo atsakovė. Sutiktų teikti vaikui 234 Eur per mėnesį išlaikymą. Sutinka, jog išlaikymas būtų priteistas iš abiejų tėvų lygiomis dalimis. Dalį vaiko poreikių ieškovas tenkina vaikui būnant su juo. Ieškovas perka vaikui baldus, drabužius, inventorių. Nupirko vaikui viešojo transporto bilietą už 10 Eur metams, išmokė naudotis viešuoju transportu. Jeigu atsakovė nori vežioti vaiką, turi pati apmokėti transporto išlaidas. Atsakovė pati nusprendė įsigyti būstą, kurį reikia įrengti. Vaikas lanko tik šokių būrelį. Ieškovas neprieštarauja baseino lankymui, tačiau vaikas niekada jo nelankė. Alergologas išrašė vaikui 3 vaistus už apytiksliai 10 Eur (kompensuojami), kurių vaikui būnant pas ieškovą užtenka 2-3 mėnesiams. Atsakovės nurodytos išlaidos maistui yra nepagrįstai didelės, vaiko maistui pakanka100 Eur per mėnesį. Su kiekvienu iš tėvų lankomas pramogas ir gimtadienius, apmoka tas iš tėvų, su kuriuo vaikas eina. Ieškovo išsilavinimas - aukštasis universitetinis, specialybė – (duomenys neskelbtini). Dirba dviejuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2021 m. ieškovo mėnesio pajamos siekė 700 Eur, kadangi dėl pandemijos nevykdė individualios veiklos. Dirbdamas pagal specialybę turėtų didesnes finansines galimybes, tačiau nori dirbti tai, kas jam patinka. Jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo draugė dirba (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Šalių vaiko ir ieškovo sugyventinės santykiai draugiški. Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris turi didesnių sveikatos problemų, nei šalių vaikas. Ieškovo vaikas sutaria su šalių vaiku. Nors būna, kad pasipyksta, tokiu būdu vaikai išmoksta taikytis, ieškoti kompromisų. Ieškovas nėra smurtavęs prieš vaiką. Šalių vaikas būdamas be motinos, rodo ieškovui šiltus jausmus. Kai vaikas neišbūna pas ieškovą viso bendravimo laiko, jis grąžinamas atsakovei. Po skyrybų ieškovas lankydavosi atsakovės namuose vaikui sergant. Galėtų susitarti, jog dėl vaiko ligos ieškovui būtų kompensuojama bent dalis bendravimo laiko. Arba nustatyti, jog ieškovas slaugo vaiką jam sergant. Vaikas nemėgsta bendrauti telefonu. Ieškovo atostogos - 20 darbo dienų (2 nepertraukiamos vasaros savaitės, 2 savaitės žiemą). Ieškovas yra lankstus sprendžiant dėl vaiko praleidžiamų atostogų su juo laikotarpio. Galima pradėti nuo savaitės, po 1 metų pailginti iki 10 d., dar po metų pailginti iki 14 d., svarbu, kad kiekvienam iš tėvų tektų po 50 proc. atostogų laiko.
Šalies argumentai
10. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo 6 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra nebetinkama. Atsakovė supranta, kad reikia keisti bendravimo tvarką, tačiau pati pakeitimų nesiūlo, tik prieštarauja ieškovo siūlomiems. Atsakovė nepagrįstai prašo mažinti ieškovo bendravimo su vaiku laiką nuo 11 d. iki 4 d. per mėnesį, nors tam nėra pagrindo. Pagrindinis atsakovės argumentas mažinti ieškovo bendravimą su vaiku - vaiko nenoras. Tačiau vaikas išgyvena lojalumo konfliktą. Atsakovė pasiduoda vaiko emocijoms, vežioja vaiką visur, neugdo jo savarankiškumo. Ieškovas skatina vaiką būti savarankiškesniu, pačiam ruošti namų darbus. Siekia, kad vaikas priprastų būti ieškovo aplinkoje, nori sukurti su vaiku tokį patį ryšį, kokį yra sukūrusi atsakovė. Nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu iki pirmadienio būtų žalingas vaikui. Vaiko dokumentų perdavimas ieškovui reikalingas, jeigu buvimo su ieškovu metu įvyktų kokia nors trauma. Išduodamas tik vienas asmens dokumentas. Vaiko maistui reikia 140-160 Eur per mėnesį, 20 Eur - maistui mokykloje. Su baseino, šokių lankymu bei įkainiais ieškovas sutinka, taip pat sutinka, kad ugdymui reikia 20 Eur per mėnesį. Sutinka, jog drabužiams ir avalynei reikia 50 Eur per mėnesį, 20 Eur - uniformai. Nesutinka su 70 Eur per mėnesį suma sveikatos priežiūrai, pakanka 35 Eur. Vaiko dalis komunaliniams mokesčiams gali siekti apie 35 Eur per mėnesį. Televizija ir internetu naudojasi ne tik vaikas. Kirpyklai ir higienai reikia apie 10 Eur per mėnesį. Protingos vaiko išlaikymo išlaidos yra 450 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
11. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad vaikas pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 15 val. iki 16 val. lanko baseiną, o nuo 17.15 iki 18.15 - šokius. Šokiai kainuoja 35 Eur mėnesiui, reikia lėšų drabužiams ir avalynei. Baseinas kainuoja 70 Eur mėnesiui. Nori lankyti karate būrelį, vieno karto kaina - 5 Eur, vyksta du kartus per savaitę. Kai po pamokų vaikas važiuoja pas ieškovą, mokykloje būna pailgintoje grupėje. Mokykla yra 3 km nuo namų, tačiau vaikas bijo važiuoti viešuoju transportu, o ieškovas atsisako jį vežioti. Be to, vaikas yra rizikos grupėje, todėl pandemijos metu važiuoti viešuoju transportu jam nesaugu. Vaiko ir tėvo santykiai nėra geri. Kai reikia važiuoti pas tėvą, prasideda isterijos, verksmai. Vaikas lankosi pas psichologę poliklinikoje. Alergija vaikui diagnozuota nuo 2 m., odos problemos ir tikai – nuo 2018 m. Alergija maisto produktams su metais kinta. Dėl alergijos reikia akių vaistų (5-7 Eur), dėl odos problemų reikalingi kremai, kurie kainuoja po 15 Eur, 30 Eur, dušo žėlė - 30 Eur (perkami kas 2-3 mėnesius). Kad išbūtų pas tėvą, vaikas, geria vaistus, nors namuose jų nevartoja. Vaistai dėl alergijos kompensuojami, bet turi primokėti 6 Eur. Vaikui perkamas jūros vanduo (13 Eur), purškiklis į nosį (7 Eur), vitaminai - 20 Eur mėnesiui. Dėl vaikui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) būtina važiuoti prie jūros. Vaikas ne viską valgo, atsakovė perka daug vaisių ir daržovių turgeliuose. Pietūs mokykloje vaikui nemokami tik pirmoje ir antroje klasėje, pirkti pietus kainuoja apie 20 Eur per mėnesį. Maistas pailgintoje grupėje kainuoja – 20-30 Eur. Uniformai ir avalynei į mokyklą (po 2 vnt. per metus) reikia 300 Eur. Į naują butą atsakovė dar nepersikėlė, gyvena su tėvais (iš viso 4 asmenys). Vaiko dalis komunaliniams mokesčiams sudaro virš 50 Eur per mėnesį. Internetui ir televizijai reikia dar 20 Eur mėnesiui. Už įsigytą butą atsakovė moka po 70-80 Eur per mėnesį komunalinių mokesčių. Būsto remontui pasiskolino 13 000 Eur iš pažįstamo asmens, todėl kiekvieną mėnesį dengia skolą. Jos gaunamos pajamos - 950 Eur atskaičius mokesčius. Kredito bankui mėnesinė įmoka kartu su draudimu - 290 Eur per mėnesį. Paskolos remontui įmoka - 200-300 Eur per mėnesį. Prie vaiko baldų pirkimo ieškovas neprisidėjo. Augdamas vaikas reiškia nuomonę dėl drabužių, nori kompiuterio, brangesnių žaislų. Jis turi daug draugų, eina į jų gimtadienius. Vaikas kas 2-3 savaitės lankosi pas kirpėją. Šiuo metu būrelių mokykloje nelanko. Klasės fondui 2021 m. reikėjo mokėti 50 Eur. Prie ugdymo priemonių atsakovė priskaičiuoja išlaidas pratyboms, įvairiems sveikinimams ir ekskursijoms. Sutiktų, jog ieškovas teiktų 250 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Ieškovas nesužiūri vaiko namų darbų, neturi kantrybės dirbti su vaiku. Vaikas pas ieškovą prašo būti 1-2 dienas, ne ilgiau. 2016 m. sprendime nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Atsakovė sutinka, kad ieškovas su vaiku bendrautų nuo penktadienio iki sekmadienio, darbo dienomis - antradieniais ir ketvirtadieniais, be nakvynių, pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant iki 20 val., nes 21 val. vaikas eina miegoti. Dėl bendravimo Tėvo dieną, neprieštarauja. Atostogauti su vaiku ne Lietuvoje ieškovas gali, jei vaikas nori. Mokslo metų atostogos turi būti dalinamos. Nepertraukiamos ieškovo ir vaiko atostogos po 7 dienas, būtų per ilgos. Sutiktų, jei vaikas norėtų, su 4-5 dienų per dvi savaites atostogomis pas ieškovą. Vaikas nenori su ieškovu važiuoti atostogų ilgiau nei dviem dienom, bet ieškovas daro jam spaudimą, todėl vaikas sutinka. Atsakovė būna (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, galės pristatyti ieškovui vaiko asmens dokumentus.
12. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo šalių vaikui nustatyti specialūs poreikiai. Minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydis gali tenkinti tik minimalius poreikius. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, kadangi ieškovas dirba 4 dienas per savaitę, neturi kreditorinių įsipareigojimų. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) m., todėl jis turi turėti stabilią aplinką. Jo interesus atitiktų bendravimas su ieškovu tik savaitgaliais.
13. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra duomenų, jog ieškovas nepakankamai padeda vaikui pasiruošti pamokoms. Fizinis smurtas vaiko atžvilgiu nenustatytas, tačiau verčiant vaiką važinėti pas atsakovą viešuoju transportu, vaikas patiria psichologinį smurtą. Vaikas yra prisirišęs prie motinos, turi turėti stabilią gyvenamąją vietą, darbo dienomis nakvoti savo namuose. Pakaktų ieškovo bendravimo su vaiku nuo penktadienio iki sekmadienio. Atostogų su ieškovu laikotarpis turėtų būti didinamas palaipsniui. Ieškovas pripažįsta jog vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė lėšų suma. 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas neatitinka teismų praktikos. Duomenų, kodėl ieškovas negali teikti vaikui didesnio išlaikymo, byloje nėra. 300 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui nėra per didelė suma, kadangi vaikas turi sveikatos sutrikimų.
14. Teismo posėdžio metu liudytoja V. Z. (ieškovo sugyventinė) paaiškino, kad su ieškovu kartu gyvena nuo 2016 m., šiuo metu gyvena jos tėvų bute. Su ieškovo vaiku santykiai geri, konfliktų nebūna, vaikas nei jos, nei ieškovo nebijo. Ieškovo sūnaus ir šalių sūnaus santykiai geri, kartais ko nors nepasidalina, tačiau leidžia laiką kartu. Kol vaikas būna pas mamą, nenori pas ieškovą, tačiau atvykus viskas būna gerai, turi daug veiklos. Ilgesnį laiką nebuvus, reikia ilgesnės adaptacijos. Vaikui važiuojant viešuoju transportu, ieškovas pasitinka vaiką, o nuo mokyklos iki stotelės - tik 100 m. Kai būna būreliai, vaiką veža močiutė. Padeda atlikti namų darbus, tačiau vaikas neturi motyvacijos, nori, kad šalia jo kas nors sėdėtų. Ieškovas nori ugdyti vaiko savarankiškumą. Vaikas nori kartu su ieškovu važiuoti atostogų, tačiau bijo nuvilti mamą, sako, jog jai bus liūdna. Būna, kad vaikas nori anksčiau grįžti pas atsakovę, tada ieškovas jį išleidžia anksčiau, nei nustatyta bendravimo tvarkoje. Ieškovas dirba dviejuose (duomenys neskelbtini) nuo 8 val. iki 17 val. (duomenys neskelbtini), penktadieniais - laisva diena. Liudytoja dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 9 val. iki 17 val., gaunamas darbo užmokestis - 1100 Eur per mėnesį. Įsigijo automobilį už 8000 Eur. Registruotas jos vardu, nes ji juo daugiausiai naudojasi. Apie vaiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalys žinojo nuo tada, kai vaikas buvo mažas. Lego ir šachmatų būrelius vaikas lankė tada, kai lankė darželį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. (atsakovės motina) paaiškino, kad atsakovė vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį išleidžia apie 600 Eur. Maistui atsakovė išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Į mokyklą pinigų vaikui neduoda, tačiau moka už pietus. Vieno sezono drabužiams reikia apie 250 Eur. Vaikui per metus reikia 2-3 uniformos kelnių po 25 Eur. Elektrinė dantų šepetėlio galvutė mėnesiui kainuoja 15 Eur, dantų pasta - 6 Eur. Namuose televizija naudojasi visi, internetu tik atsakovė. Vaikas vartoja vaistus: purškalus, akių lašus, jūros vandenį, Neurofen. Šalių skyrybų metu vaikas nesirgo. Vaikui nepatinka važiuoti pas ieškovą, nenori, verkia, pasakojo, jog ieškovas su savo vaiku juokiasi iš jo, tyčiojasi. Liudytojos santykiai su ieškovu įtempti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš byloje esančios rašytinės bylos medžiagos ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką – sūnų N. R., gim. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 7). 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 straipsnio 4 dalis) bei išlaikymo vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 163 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (t I, b. l. 8-9).
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
46. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, motyvuodamas iš esmės tuo, kad atsakovė jos nevykdo, kad nenustatyta konkreti bendravimo tvarka per šventes, nenumatytas bendravimas atostogų metu.
47. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
48. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas, motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 1, 3 d.).
49. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
50. 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 8-9) buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl tokios ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos:
· tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio II savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 16 val. ir grąžindamas jį motinai sekmadienį iki 17 val.;
· tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio IV savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 16 val. ir grąžindamas jį į vaiko ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą pirmadienį iki 8 val.;
· tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio I ir III savaitės antradienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį į jo ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą iki 8 val.;
· tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio II ir IV savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį kitą dieną į jo ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą iki 8 val.
· tėvui sudaroma galimybė susitikti ir bendrauti su Sūnumi per jo gimtadienius, šventes (Šv. Velykas, Kalėdas ir kt.), dėl konkretaus laiko iš anksto susitarus su vaiko motina A. R.;
· tėvui sudaroma galimybė bendrauti su Sūnumi ryšio priemonėmis – telefonu, internetu, „Skype“ ir kt. Tėvas, įgyvendindamas šiame punkte jam suteiktą teisę, įsipareigoja netrikdyti įprasto Sūnaus dienos režimo;
· tėvas bendrauja su Sūnumi 4.1-4.5 p. nurodytomis sąlygomis, atsižvelgdamas į Sūnaus sveikatos būklę, iš anksto suplanuotus renginius, užsiėmimus švietimo, ugdymo įstaigose, užsakytą poilsinę ar kitokia kelionę Lietuvos Respublikoje ar užsienyje ir kt.;
51. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pakeisti 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-986-930/2016 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:
· porinėmis metų savaitėmis, pradedant su vaiku bendrauti nuo ketvirtadienio 18 val. ir vaiką grąžinant ateinančios savaitės pirmadienį į ugdymo įstaigą iki ugdymo proceso pradžios; tuo atveju, jei ugdymas būtų vykdomas nuotoliniu būdu, vaiką tėtis paimtų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18 val., o ateinančios savaitės pirmadienį, pasibaigus ugdymo procesui, vaiko mama jį pasiimtų iš vaiko tėčio gyvenamosios vietos; tokia bendravimo tvarka būtų nustatoma mokslo metais, išskyrus mokyklinių atostogų metu;
· mokslo metų rudens atostogų metu tėvas su sūnumi bendrautų neporiniais metais, vaiką paimant atostogų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant vaiką paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val.;
· mokslo metų papildomų atostogų metu tėvas su sūnumi bendrautų neporiniais metais, su juo praleisdamas pirmąją atostogų dalį, o poriniais metais - antrąją atostogų dalį, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo dienos išvakarėse 18 val. ir grąžindamas vaiką paskutinę bendravimo dieną 18 val.;
· mokslo metų žiemos atostogų metu poriniais metais tėvas su sūnumi bendrautų nuo gruodžio 23 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 29 d. 18 val., o neporiniais metais tėvas su sūnumi bendrautų nuo gruodžio 29 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas paskutinę mokyklinių žiemos atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą 18 val.;
· mokslo metų pavasario atostogų metu tėvas su vaiku bendrautų neporiniais metais, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pavasario atostogų išvakarėse 18 val. ir grąžindamas vaiką paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val.;
· mokslo metų vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi bendrautų kas dvi savaites po 14 dienų, pradedant pirmą sekmadienį po ugdymo įstaigos paskelbtos mokslo metų vasaros atostogų pradžios dienos; mokslo metų vasaros atostogų pabaiga - rugpjūčio 28 d.;
· Tėvo dienos šventės savaitgalį tėvas praleistų su sūnumi, Motinos dienos savaitgalį motina praleistų su sūnumi; šiais savaitgaliais nebūtų taikoma ieškinio reikalavimų 26.1 punkte numatyta bendravimo tvarka; tėvo dienos savaitgalį vaiko tėvas pasiimtų sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžintų vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;
Žemesnės instancijos teismas
· tėvai mokslo metų atostogų metu turėtų teisę su vaiku atostogauti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų;
· visos tėvui priklausančios bendrauti dienos, vaiko praleistos dėl ligos motinos namuose, būtų kompensuojamos tėvui patogiu laiku;
Žemesnės instancijos teismas
· apie vaiko sveikatos būklę, vizitus pas gydytojus, vaiko negalavimus tėvas ar motina vienas kitą informuotų nedelsdami, taip pat nevaržydami vienas kito galimybių lankyti sergantį vaiką, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų ar gydymo įstaigoje yra vaikas;
· be tėvų išankstinio nuomonių suderinimo bei vienas kito informavimo, nebūtų priimami svarbūs sprendimai dėl vaiko ateities (pvz. mokymo įstaigos parinkimas, užklasinės veiklos, pirkinių, kurie gali turėti didelę įtaką vaiko psichikos būklei (pvz. telefonas) įsigijimas, gyvenamosios vietos pakeitimas, išvykimas į užsienį, ir pan.);
· pristatant vaiką tėvui, taip pat būtų pristatomi ir tėvui perduodami visi vaiko dokumentai (pasas, gimimo liudijimas ir t. t.), kadangi asmens dokumentai yra tiesiogiai siejami su vaiko sveikatos priežiūra bei išvykomis atostogų laiku; atitinkamai, tėvas sugrąžindamas vaiką motinai, sugrąžintų ir visus perduotus vaiko dokumentus;
· atsakovė bendravimui su tėvu privalėtų paruošti sūnui drabužius, avalynę ir kitas priemones pagal sezoną.
Žemesnės instancijos teismas
52. Iš nustatytos bendravimo tvarkos ir ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų matyti, kad ieškovas iš esmės nesiekia praplėsti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytos jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau siekia pakeisti tvarkoje nurodytas darbo dienas ir prijungti jas prie jam tenkančio bendravimo savaitgalio. Pagal esamą bendravimo tvarką atsakovas su vaiku turėjo bendrauti pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio (2 nakvynės darbo dienomis), antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki ketvirtadienio ir nuo penktadienio iki sekmadienio (1 nakvynė darbo dieną ir 2 nakvynės savaitgalį), o ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę – nuo trečiadienio iki ketvirtadienio ir nuo penktadienio iki pirmadienio (2 nakvynės darbo dienomis ir 2 nakvynės savaitgalį). Pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką atsakovas su vaiku bendrautų kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio (2 nakvynės darbo dienomis ir 2 nakvynės savaitgalį).
53. Nors ieškinyje aiškių būtent tokio bendravimo tvarkos pakeitimo motyvų ieškovas nenurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo bendravimo su vaiku trukmė kas antrą savaitgalį skirtinga, buvo daug kalbų apie tai, kad tokia bendravimo tvarka yra netinkama, nes vaikas neturi pastovios gyvenamosios vietos, jam sunku blaškytis, todėl geriau būtų bendrauti su vaiku tik vieną darbo dieną, bet ilgesnį nepertraukiamą laikotarpį – nuo ketvirtadienio. Ketvirtadieniais atsakovas paruoštų su vaiku namų darbus, taip prisidėdamas prie vaiko auklėjimo. Penktadieniais jis nedirba, todėl galėtų nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir iš jos paimti. Tokiu būdu per dviejų savaičių laikotarpį vaikui tektų pas jį važiuoti tik vieną kartą, ir praleisti su juo tik 4 dienas, o su ieškove vaikas praleistų 10 dienų. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildė, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, šokius, baseiną, buvusi bendravimo tvarka nebėra tinkama. Vaikas ketvirtadieniais nelanko būrelių, o nakvynė iš sekmadienio į pirmadienį buvo nustatyta ir anksčiau, nėra duomenų, kad toks bendravimas būtų žalingas. Atsakovė savo siūlomos bendravimo tvarkos nenurodė.
54. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad esama bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Vaiko ir tėvo santykiai nėra geri, vaikas nenori taip dažnai bendrauti su ieškovu, nori tik susitikti, pabūti 1-2 dienas, tačiau ieškovas dažnai nesutinka trumpinti bendravimo. Pirmadieniais ir trečiadieniais vaikas lanko šokius ir baseiną, tačiau ieškovas atsisako į juos vežioti. Atsakovė taip pat prieštaravo ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Savo poziciją grindė tuo, kad po nakvynių pas ieškovą vaikas grįždavo neparuošęs namų darbų, be uniformos, vadovėlių. Kai važiuoja pas atsakovą vaikas turi būti mokykloje iki 18 val., o namo grįžta iš karto po pamokų. Iš namų į mokyklą jį nuveža atsakovė, o iš ieškovo vaikas važiuoja visuomeniniu transportu, turi anksčiau keltis. Vaikas negali ilgai būti pas ieškovą, nes būdamas pas jį turi vartoti vaistus nuo (duomenys neskelbtini), paūmėja simptomai, nors namuose vaikui vaistų nereikia. Atsakovė nurodė, kad ieškovas su vaiku turėtų bendrauti darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, be nakvynių, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant iki 20 val., nes 21 val. vaikas eina miegoti, o savaitgaliais – nuo penktadienio, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos po pamokų ir būrelių, iki sekmadienio 18 val., grąžinant į gyvenamąją vietą, kad vaikas grįžęs pasiruoštų mokyklai. Baigiamojoje kalboje atsakovė nurodė, kad būrelių laikas gali keistis, todėl vaikas galėtų bendrauti su atsakovu tik savaitgaliais. Atsakovės atstovė nurodė, kad vaiko interesus atitiktų bendravimas su ieškovu tik savaitgaliais.
55. Tokiai pozicijai pritarė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, nurodžiusi, kad vaikas turi turėti stabilią gyvenamąją vietą, darbo dienomis nakvoti namuose. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašo nustatyti bendravimo darbo dienomis be nakvynių. Kiekvienas bendravimas su ieškovu sukelia vaikui stresą, todėl bendravimo tvarka turi būti pakeista į palankesnę.
56. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vaikas kiekvieną savaitę vis kitaip bendrauja su ieškovu, važinėja pas jį su nakvynėmis kas antrą dieną, išskyrus didesnes pertraukas tarp pirmos ir antros bei trečios ir ketvirtos mėnesio savaičių. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią vaiko nakvynės vieta keičiama kas antrą dieną, galima tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).
57. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra sutarimo dėl bendravimo su vaiku, vaikas yra išreiškęs nuomonę, jog išvis nenori būti pas tėtį (t. III, b. l. 100-105). Iš nurodytų šalių paaiškinimų, Tarnybos išvados akivaizdu, kad iš esmės visi dalyvaujantys byloje asmenys sutinka, jog šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų. 2020 m. vasario 12-28 dienomis atlikus vaiko N. R. teismo psichologijos ekspertizę (t. II, b.l. 4-10) nustatyta, kad vaikui svarbu turėti pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jis praleistų didesnę dalį savo laiko, o nakvynių dienos ir jų skaičius mėnesio eigoje neturėtų pernelyg keistis.
58. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimu patvirtinta šalių sutarta bendravimo su vaiku tvarka turi būti keičiama. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, nors pritarė, kad nustatyta bendravimo tvarka yra netinkama, nepateikė jokių jos pakeitimo pasiūlymų. Tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad bendravimo tvarka gali būti keičiama tik tokia, kokią prašo nustatyti ieškovas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnis numato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose. Pagal šio straipsnio 3, 4 dalis, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
59. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, jog priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius.
60. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, spręsdamas dėl šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu ieškovu tvarkos, teismas nėra saistomas šalių reikalavimų, o bendravimo tvarką nustato atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.
61. Pabrėžtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
62. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti jo bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki pirmadienio su nakvynėmis. Atsakovė sutinka nustatyti, kad ieškovas su nakvynėmis bendrautų nuo penktadienio iki sekmadienio, t. y. ne darbo dienomis. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl to ar vaikas gali bendrauti su ieškovu darbo dienomis su nakvynėmis.
63. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, bendravimas darbo dienomis turėtų būti toks, kuris nekenktų normaliam vaiko dienos režimui. Ieškovo atstovė nurodė, kad bendravimas iki pirmadienio buvo numatytas ir anksčiau ir nėra duomenų, kad jis darė žalos. Tačiau ekspertizės išvadoje nurodoma, jog pradėjus lankyti mokyklą rekomenduojama, kad darbo dienomis vaikas nakvotų savo gyvenamojoje vietoje ir tokia rekomendacija yra svarbesnė tais atvejais kai bylos šalys negeba bendrauti tarpusavyje ir sutarti vaiko rūpinimosi, auklėjimo ir drausmės klausimais, neužtikrina vienodų sąlygų.
64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, jos negeba konstruktyviai tartis su vaiku susijusiais klausimais, kooperuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje. Tai liudija byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga (t. I, b. l. 140-148, 157-177, 211), socialinių darbuotojų išvados (t. I, b. l. 125-130; t. III, b. l. 100-105). Iš susirašinėjimo pastebėtina, kad ieškovo bendravimas su atsakove nepagarbus, piktybiškas. Konfliktinę tėvų tarpusavio situaciją ir joje vaiko jaučiamą bejėgiškumą, pyktį konstatavo ir ekspertizės išvada.
65. Skiriasi ir šalių taikomi vaiko auklėjimo būdai (t. III, b. l. 100-105, 119, 122-135). Ieškovas skatina vaiko savarankiškumą, nori, kad vaikas pats atliktų namų darbus, atvyktų pas jį ir nuvyktų į mokyklą viešuoju transportu, tuo tarpu atsakovė linkusi vaiką globoti, jam padėti, vežioti.
66. Svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku trukmės - vaiko sveikatos būklė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas yra alergiškas, jam nustatyti tikai, rekomenduojama vengti streso, nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į vaiko emocinę ir fizinę sveikatą (t. I, b. l. 47-50, 52; t. II, b. l. 97, 105-115). Ieškovas iš esmės pripažino, kad vaikui būnant pas jį, turi būti vartojami vaistai nuo alergijos, tuo tarpu atsakovė teigė, kad namuose vaikas vaistų nevartoja arba vartoja tik grįžęs iš ieškovo, nes pasireiškia alergijos simptomai. Nors teismo posėdžio metu atsakovė minėjo, kad vaikas vartoja vaistus profilaktiškai, tai savaime nereiškia, kad jie vartojami nuolat, kaip tai turi būti daroma pas atsakovą.
67. Iš ekspertizės išvados nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas save labiau tapatina su atsakove, yra labiau prie jos prisirišęs emociškai, sunkiai nuo jos atsiskiria. 2021-09-28 vaikas buvo apklaustas ieškovo gyvenamojoje vietoje, buvo liūdnas, teigė, kad nenori būti pas ieškovą, pasakojo, kad šis dažnai jį bara, šaukia ant jo, jį muša brolis ir niekas jo negina, vaikas skaičiuoja dienas kada važiuos pas mamą. Nors, remiantis ekspertizės išvada, vaiko norai įtakojami ne tik didesnio vaiko prisirišimo prie atsakovės, bet ir vaiko išgyvenamo lojalumo konflikto (vaikas atstumia ieškovą, nes nenori liūdinti atsakovės), teismas negali neįvertinti to, kad šiuo metu ieškovo santykiai su vaiku yra keliantys jam stresą.
68. Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, šiuo metu pakankamas būtų vaiko bendravimas su ieškovu darbo dienomis be nakvynių.
69. Šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini), jam yra tik (duomenys neskelbtini) metai, jis išvargintas tėvų tarpusavio konfliktų (ekspertei išsakė didžiausią norą, kad mama ir tėtis sutartų gerai, būtų draugiški vienas kitam), išreiškia ir išsako norą nebendrauti su tėvu (t. I, b. l. 154, 178-210; t. III, b. l. 101). Todėl teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šiuo metu vaiko interesus geriausiai atitiks toks bendravimas darbo dienomis, kuris kels jam mažiau nepatogumų, užtikrins psichologinį saugumą ir ramią vaiko rutiną – nakvynę savo namuose, nuvežimą iš jų į mokyklą. Ieškovo argumentas, kad bendraudamas su vaiku darbo dienomis jis taip pat turėtų galimybę dalyvauti vaiko auklėjime, ugdyme nėra reikšmingas, kadangi vykdyti šias pareigas atsakovas galėtų ir bendraudamas su vaiku darbo dienomis be nakvynės. Minėta, kad skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, tuo tarpu principingas ieškovo siekis bendrauti su vaiku maksimaliai, nepaisant vaiko norų, jo patogumo, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, teismo vertinimu, yra labiau orientuotas į paties ieškovo, o ne į vaiko interesus.
70. Atsakovė, nors bylos nagrinėjimo eigoje sutiko, kad vaikas su ieškovu bendrautų be nakvynės antradieniais ir ketvirtadieniais, baigiamosiose kalbose nurodė, kad vaiko būrelių laikas gali keistis, todėl bendravimas darbo dienomis išvis nenustatytinas. Kaip pakankamą bendravimą savaitgaliais nurodė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Minėta, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, bendravimo tvarka turi būti orientuota į tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog bendravimas su ieškovu darbo dienomis be nakvynių kenktų vaiko interesams. Vaiko nenoras ilgesnį laiką bendrauti su tėvu negalėtų būti kliūtimi nustatyti bendravimą darbo dienomis be nakvynių, siekiant, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų nepertraukiamas ir nuolatinis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Žemesnės instancijos teismas
71. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad vaikas isako norą matytis su tėčiu. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas nori pabūti su ieškovu 1-2 dienas. Teismo vertinimu, bendravimas su tėvu vaikui taip pat ne mažiau svarbus nei pamokų ruoša, o kalbant apie vaiko, kaip harmoningos asmenybės vystymąsi, yra nepalyginamai svarbesnis nei retkarčiais pasitaikantys namų darbų neparuošimo atvejai, todėl bendravimo tvarkos siaurinimas, nenustatant bendravimo darbo dienomis, remiantis vien tuo, kad galimai vaikas tokio bendravimo metu neparuoš namų darbų nėra proporcinga priemonė ir pažeistų ne tik ieškovo, bet ir vaiko interesus. Rekomendacijos siaurinti bendravimą visiškai nenumatant jo darbo dienomis nenurodė ir teismo ekspertizė. Tuo tarpu tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR).
72. Nustatydamas bendravimą darbo dienomis, teismas atsižvelgia į atsakovės nurodytą vaiko užimtumą: pirmadieniais ir trečiadieniais vaikas lanko būrelius, todėl tikslingesnis jo bendravimas su ieškovu antradieniais ir ketvirtadieniais. Ta aplinkybė, kad būrelių laikas ir dienos gali keistis, neturi reikšmės ir negali būti priežastimi nenustatyti bendravimo darbo dienomis, nes bendravimo tvarka nustatoma pagal situaciją, esančią teismo sprendimo priėmimo metu.
73. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku pradžią 18 val., teismo posėdžio metu patikslino, kad vaikas turėtų būti paimamas iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos arba atvažiuotų pas ieškovą pats. Atsakovė teismo posėdžio metu siūlė nustatyti, kad ieškovas paimtų vaiką iš ugdymo įstaigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-01-12 sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje buvo numatyta, kad vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ši nuostata turėtų būti keičiama nustatant, kad vaikas pas ieškovą atvyksta pats, dėl ko ieškovas negalėtų pasiimti vaiko. Iš vaiko nuomonės nustatyta, kad vaikas skundėsi, kad ieškovas verčia važinėti viešuoju transportu (t. III, b. l. 101). Išvadą teikiančios institucijos atstovė tokį ieškovo elgesį įvertino kaip psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra tik (duomenys neskelbtini) metai ir važinėjimas vienam vakare po miestą viešu transportu gali kelti jam stresą, todėl teismas tokios vaiko atvykimo pas ieškovą galimybės nenustato. Atsižvelgdamas į šalių konfliktiškumą, siekdamas mažinti jų tarpusavio konfliktų galimybes, teismas numato, kad vaikas turi būti paimamas iš ugdymo įstaigos. Vaiko grąžinamas į gyvenamąją vietą nustatomas iki 20 val., kad vaikas laiku nueitų miegoti.
74. Atitinkamas vaiko paėmimas numatomas savaitgaliais, penktadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį grąžinant į gyvenamąją vietą. Nors atsakovė prašė nustatyti, kad sekmadienį vaikas grąžinamas 18 val., tačiau nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių grąžinimo laikas turėtų būti ankstesnis nei darbo dienomis, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarka ir taip yra siaurinama, nustato, kad vaikas turi būti grąžintas iki 20 val. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašė nustatyti, jog vaikui būnant jo namuose, pasibaigus bendravimo laikui jį pasiimtų atsakovė, tačiau taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtent atsakovei turėtų tekti tokia pareiga. Ieškovo bendravimas su vaiku prasideda jam vaiką pasiėmus ir baigiasi – grąžinus, todėl ieškovas savo bendravimo su vaiku tvarką turėtų įgyvendinti pats, o siekdamas kuo platesnio bendravimo su vaiku, išnaudoti bendravimui ir jo parvežimo į gyvenamąją vietą laiką.
75. Ieškovas taip pat prašo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką per atostogas. Remiantis CK 3.156 straipsnio 1 dalyje numatytu tėvų lygiateisiškumo principu, CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatytu maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principu, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per atostogas. Pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktika, bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Iš 2016-01-12 teismo sprendimo matyti, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarka per atostogas nustatyta nebuvo.
76. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis su vaiku bendraus neporiniais metais vaiko rudens, papildomų atostogų ir pavasario atostogų metu, taip pat antrą žiemos atostogų pusę nuo gruodžio 29 dienos. Tokiu būdu ieškovas su vaiku neporiniais metais iš esmės bendrautų visas atostogas, o su ieškove vaikas būtų tik pirmą pusę žiemos atostogų ir antrą pusę papildomų atostogų. Atsakovė prašė visas atostogas dalinti pusiau, nurodė, kad vaikas nėra pratęs būti su atsakovu ilgiau nei po 3-4 dienas.
Žemesnės instancijos teismas
77. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus ir tėvų lygiateisiškumo principą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių nepilnamečiui vaikui sunku ilgai išbūti atskirai nuo ieškovės, tikslingesnis ir labiau vaiko interesus atitinkantis būtų kiekvienų metų atostogų dalinimas pusiau, sudarant tiek ieškovui, tiek atsakovei galimybę lygiomis dalimis bendrauti su vaiku. Siekiant išvengti šalių ginčų, galinčių kilti dėl bendravimo vaiko atostogų metu tvarkos, nustatoma, kad poriniais metais pirmą kiekvienų vaiko atostogų mokslo metų eigoje pusę su vaiku praleis atsakovė, o antrąją – ieškovas, neporiniais metais - atvirkščiai. Kai ieškovas bendraus su vaiku pirmą atostogų puse, vaikas turi būti paimamas iš jo gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18 val. ir grąžintinas į gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną 18 val., o kai bendravimas vyksta antrąją atostogų pusę, vaikas turi būti paimamas vidurinę atostogų dieną 18 val. ir paskutinę atostogų dieną 18 val. Tokiam vaiko paėmimo ir grąžinimo laikui atsakovė neprieštaravo.
78. Ieškovas prašo nustatyti, kad žiemos atostogų metu jis su vaiku bendrautų poriniais metais nuo gruodžio 23 dienos 18 val., grąžindamas gruodžio 29 d. 18 val., o neporiniais metais – paimdamas gruodžio 29 d. 18 val. ir grąžindamas paskutinę žiemos atostogų dieną 18 val. Neaišku kodėl pirma atostogų dalis turėtų trukti būtent iki gruodžio 29 d. ir būti trumpesnė nei antroji dalis, be to, teismas atsižvelgia į tai, kad žiemos atostogos prasideda nuo kalėdinių su švenčių, kurias, natūralu, su vaiku nori praleisti kiekvienas iš tėvų. Todėl nustatytina, kad poriniais metais ieškovas vaiką pasiimtų gruodžio 23 d. 18 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžintų gruodžio 25 d. 18 val., o antrai atostogų pusei vaiką paimtų sausio 1 d. 18 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžintų paskutinę atostogų dieną 18 val. į gyvenamąją vietą. Atitinkamai neporiniais metais vaikas nuo gruodžio 23 d. 18 val. praleistų su atsakove, o ieškovas pirmai atostogų pusei vaiką pasiimtų gruodžio 25 d. 18 val. ir grąžintų sausio 1 d. 18 val.
79. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu. Ieškovas prašė nustatyti, kad jis bendrautų su vaiku kas dvi savaites po 14 dienų, pradedant nuo pirmo sekmadienio po vasaros atostogų pradžios ir baigiant rugpjūčio 28 d. Vėliau, teikdamas rašytinius paaiškinimus ir žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad bendravimas atostogų metu būtų ilginamas palaipsniui, pradedant nuo bendravimo po 7 dienas pirmaisiais metais, po 10 dienų antraisiais metais ir toliau – po 14 d. Atsakovė tokiam bendravimui prieštaravo, sutiko, kad ieškovas su vaiku vasaros atostogų metu bendrautų po 3-4 dienas kas dvi savaites.
80. Nustačius, kad turi būti užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu per atostogas, atsakovės argumentas dėl to, jog vaikas nėra pratęs bendrauti su vaiku daugiau nei po 3-4 dienas nėra reikšmingas. Per atostogas turi būti sudaryta galimybė išvykti ilgesniam laikui, pati ieškovė nurodė, kad vaikas su ieškovu buvo išvykęs 5-6 dienom. Byloje nėra duomenų, kad tokios trukmės atostogos pakenkė vaikui. Į bylą ieškovo pateiktos nuotraukos (t. III, b. l. 64-67) patvirtina, kad vaikas, leisdamas laisvalaikį su ieškovu, geba atsipalaiduoti. Remiantis ekspertizės akto išvada, žaisdamas su ieškovu atskirai nuo atsakovės, vaikas jaučia mažiau nerimo, laisviau įsitraukia į bendras veiklas, yra drąsesnis, aktyvesnis, labiau spontaniškas ir geros nuotaikos. Liudytoja apklausta ieškovo sugyventinė V. Z. parodė, kad vaikas nori kartu su ieškovu važiuoti atostogų, tačiau bijo nuvilti mamą, sako, jog jai bus liūdna. Ekspertizės akte taip pat daroma išvada, kad N. labiau nerimauja ne dėl to, kad leidžia laiką su ieškovu, o dėl to, kad būdamas su juo palieka atsakovę. Vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, dėl to rodo atsakovei daugiau dėmesio, sunkiau nuo jos atsiskirdamas. Todėl atsakovė turi imtis aktyvaus vaidmens, skatinti vaiko bendravimą su ieškovu, savo elgesiu neparodyti nepasitikėjimo ieškovu ir nuogąstavimų dėl vaiko buvimo su juo, kurie persiduoda vaikui, nedemonstruoti jausmų, kurie verstų su ieškovu esantį vaiką liūdėti dėl atsakovės ir dėl to nenorėti būti ieškovo aplinkoje. Atsakovė turi suprasti, kad bendravimo su tėvu užtikrinimas yra jos, kaip į geriausius vaiko interesus besiorientuojančios motinos pareiga. Tik laisvai ir darniai bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali užaugti savimi pasitikinčia, harmoninga asmenybe. Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaiku, vaikai yra linkę prisiimti kaltę dėl tėvų tarpusavio konfliktų, jaučiasi tos kaltės prislėgti, nelaimingi, patiria sunkumų, išsivysto sveikatos problemos. Siekdami pasitraukti iš konflikto zonos vaikai renkasi tą iš tėvų, su kuriuo jaučia artimesnį ryšį, o kitą – atstumia. Tačiau ieškovė turėtų dėti visas pastangas, kad vaikas neliktų tokioje psichologiškai žalojančioje būklėje ir keisti vaikui persiduodantį požiūrį į jo bendravimą su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta visus argumentus, susijusius su vaiko nenoru leisti laisvalaikį su ieškovu, kadangi šis nenoras susiformavęs ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl vaiko išgyvenamo lojalumo konflikto.
81. Ieškovui sutinkant nustatyti, kad vaiko bendravimas su juo vasaros atostogų metu būtų plečiamas palaipsniui, teismas tenkina jo reikalavimą dėl bendravimo vasaros atostogų metu nustatymo iš dalies, numatydamas, kad pirmaisiais metais po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas bendrauja su vaiku po 7 dienas kas dvi savaites, pradedant nuo pirmo sekmadienio po ugdymo įstaigos paskelbtos vasaros atostogų pradžios, baigiant rugpjūčio 28 d., antraisiais metais – atitinkamai po 10 dienų kas dvi savaites, o trečiaisiais metais ir toliau – po 14 d. Teismo vertinimu, toks bendravimas geriausiai atitiks vaiko interesus, sudarys jam galimybę po truputį pratintis prie ilgesnio bendravimo su ieškovu. Atostogų ilginimui palaipsniui pritarė ir išvadą teikianti institucija. Lygiateisiškumo principui užtikrinti teismas nustato, kad atsakovė turi teisę į atitinkamus atostogų laikotarpius su vaiku, netaikant ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.
82. Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad atostogas šalys su vaiku gali praleisti tiek Lietuvoje, tiek už ribų. Šiam reikalavimui atsakovė neprieštaravo. Jis taip pat neprieštarauja CK 3.174 straipsnio 3 daliai, numatančiai tik ribojimą išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi.
83. Atsakovė sutiko ir su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka Tėvo dieną. Todėl teismas nustato, kad ieškovas bendrauja su sūnumi Tėvo dienos šventės savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos (nekeičiant įprastos tvarkos), o atsakovė praleidžia su vaiku Motinos dienos savaitgalį, netaikant nustatytos bendravimo savaitgaliais tvarkos.
84. Ieškovas prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje numatė kompensacinį mechanizmą tiems atvejams kai bendravimas su vaiku negali įvykti dėl vaiko ligos. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kuomet vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, o kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarka turi būti kuo stabilesnė, o bendravimo apimtis mėnesio eigoje neturėtų keistis. Tuo tarpu kompensacinis mechanizmas ne tik neužtikrintų tokio stabilumo, bet ir iškreiptų pačią bendravimo tvarkos esmę – ieškovas galėtų bendrauti su vaiku savo paties nuožiūra pasirinktu metu, neatsižvelgti į poreikį užtikrinti nakvynes darbo dienomis namuose ir pan. Dar kartą atkreipiamas ieškovo dėmesys, kad bendravimo tvarka yra skirta ne jo, o visų pirma, vaiko poreikiams tenkinti ir tai, kad vaikas serga, nekeičia jo stabilios gyvenamosios vietos poreikio, kita vertus, atsakovei tenka pareiga vaiką slaugyti, todėl ligos metu ir ji praranda galimybę pilnaverčiai leisti su vaiku laiką. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad bendravimo tvarka dėl vaiko ligos praradus ieškovo bendravimo laiką neturi būti kaip nors keičiama. Ieškovas turi galimybę įsitikinti vaiko sveikatos būkle naudodamasis prieiga prie e-sveikatos portalo, todėl pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turės galimybę piktnaudžiauti be pagrindo neleisdama jam bendrauti su vaiku, nėra.
85. Ieškovas prašo nustatyti šalių pareigą nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, vizitus pas gydytojus, vaiko negalavimus, nevaržyti vienas kito galimybių lankyti sergantį vaiką, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų ar gydymo įstaigoje vaikas yra. Visų pirma pažymėtina, kad reikalavimas informuoti apie vaiko sveikatos būklę yra ydingas savo esme, kadangi jį tenkinus, atsakovė būtų įpareigota nuolat pranešinėti ieškovui ar vaiko sveikatos būklė yra gera, net nesant jokių sveikatos problemų. Tačiau sutiktina, kad abu tėvai turėtų būti informuoti jei vaikas patiria kokių nors negalavimų, yra užregistruotas pas gydytojus.
86. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški. Pats ieškovas bylos medžiagoje yra nurodęs, kad atsakovė negebėdavo valdytis vaiko akivaizdoje, ieškovo nepagarba atsakovei taip pat akivaizdi iš šalių susirašinėjimo. Šalių nepilnametis vaikas dėl tėvų konfliktiškumo pats išgyvena lojalumo konfliktą, kas kenkia jo emocinei sveikatai, daro žalą psichinei būklei. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko lankymas ligos metu ne tik neatitiktų vaiko interesų, bet ir kenktų jo sveikatai, todėl negali būti nustatytas. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu atsakovė gyveno su savo tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl be jų sutikimo objektyviai negalėtų užtikrinti ieškovo lankymosi jų bute galimybės. Tuo tarpu reikalavimas nustatyti, kad šalys turi nevaržyti vienas kito galimybių lankyti vaiką gydymo įstaigoje yra perteklinis, kadangi pacientų lankymo gydymo įstaigoje tvarką numato gydymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nesant atitinkamų suvaržymų nei viena iš šalių neturi teisės drausti lankyti vaiką gydymo įstaigoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kada nors būtų varžiusi tokias ieškovo teises, o nesant atitinkamo teisės pažeidimo, nėra pagrindo nustatyti kokius nors įpareigojimus atsakovei ir, juolab, jo paties prašymu, ieškovui.
87. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas nustatyti, kad be tėvų išankstinio nuomonių suderinimo bei vienas kito informavimo nepriimami svarbūs sprendimai dėl vaiko ateities (pvz. mokymo įstaigos parinkimas, užklasinės veiklos, pirkinių, kurie gali turėti didelę įtaką vaiko psichikos būklei (pvz. telefonas) įsigijimas, gyvenamosios vietos pakeitimas, išvykimas į užsienį ir panašiai yra neapibrėžtas ir perteklinis. Įstatyme yra įtvirtinta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), todėl pakartotinis tokios nuostatos įtvirtinimas teismo sprendime nėra reikalingas. Kita vertus, teismo sprendimas turi būti aiškus, konkretus ir tikslus, tuo tarpu ieškovo nurodytos kategorijos - svarbūs sprendimai, galintys turėti didelę įtaką vaiko psichikos būklei yra vertinamojo pobūdžio, o jų sąrašas nebaigtinis. Be to, savo esme susitarimai dėl ateities sprendimų nėra bendravimo tvarkos dalykas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įpareigojimas derinti vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimą, išvykimą į užsienį (jei tai nėra išvykimas nuolat gyventi), nepagrįstai apribotų šalių teises ir galimai būtų objektyviai neįgyvendinimas, nes, pvz. gyvenamosios vietos keitimo būtinybė gali nepriklausyti nuo šalies valios).
88. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar vaikui bendraujant su ieškovu jam turi būti perduodami visi vaiko dokumentai – pasas, gimimo liudijimas ir t.t. Ieškovas nekonkretizavo kokie dar dokumentai turėtų būti perduodami, tačiau iš reikalavimo turinio matyti, kad tai yra vaiko asmens dokumentai, reikalingi kelionėms ir sveikatos priežiūrai – asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ir gimimo liudijimas. Teismo vertinimu, nei gimimo liudijimas, nei asmens tapatybės dokumentai nėra reikalingi kiekvieną kartą ieškovui bendraujant su vaiku. Asmens tapatybės dokumentai reikalingi tik išvykstant į užsienį, o gimimo liudijimo reikalingumą atsakovas motyvavo vaiko pristatymo į gydymo įstaigą atvejais. Todėl vaiko asmens dokumentai nėra reikalingi perduodant vaiką bendrauti darbo dienomis ir savaitgaliais. Apie išvykimą į užsienį ieškovas turėtų informuoti ieškovę iš anksto, tik tuomet jai ir atsirastų pareiga perduoti tam reikalingą vaiko asmens tapatybės dokumentą. Aiškumo dėlei šią pareigą teismas numato. Tuo tarpu dėl gimimo liudijimo perdavimo sutiktina, kad, visų pirma, Registrų centras asmens pageidavimu išduoda Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą (toliau – išrašas) (nuo 2017 m. sausio 1 d. liudijimai nebeišduodami), antra, yra protinga manyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti atsakovė, iškilus būtinybei, atvyktų į gydymo įstaigą ir pristatytų reikalingą dokumentą į gydymo įstaigą.
89. Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jo bendravimui su vaiku ieškovė turi paruošti drabužius, avalynę ir kitas priemones pagal sezoną. Atsakovė, viena vertus, teigė, kad visuomet sudeda vaikui reikalingus daiktus, kita vertus, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi vaikui reikalingus drabužius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nerengtų vaiko pagal sezoną, todėl manytina, kad vaikas būna parengtas bendravimui su ieškovu. Atsižvelgiant į paties ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu taip pat akivaizdu, kad nėra poreikio nustatyti tokio įpareigojimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje toks įpareigojimas būtų perteklinis, nepagrįstai kaskart apsunkintų atsakovės padėtį.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
90. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
91. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo šalių vaikams dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2016-01-12 teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaikų poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis.
92. Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo – padidinimo, grindžia išaugusiais vaiko poreikiais, atsiradusiais vaiko specialiaisiais poreikiais ir su jais susijusiomis išlaidomis, atsiradusiomis ugdymo išlaidomis, išlaidomis popamokinei veiklai, išaugusiomis rinkos kainomis.
93. Sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad teismui 2016-01-12 priimant sprendimą, šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Šiuo metu šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Šalių sūnus lanko mokyklą.
94. Vaiko išlaikymui reikalingą sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
95. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu sutiko, kad teikiamas išlaikymas sudarytų 250 Eur per mėnesį. Priešieškinyje nurodė, jog vaiko mėnesio poreikius sudaro: 300 Eur maistui, 20 Eur dienpinigiams, 20 Eur ugdymui ir lavinimui (pratybų sąsiuviniai, knygos, mokyklos išvykos, teatrai, renginiai, ekskursijos), 20 Eur uniformai, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 70 Eur sveikatos priežiūrai (vitaminai, maisto papildai, vaistai ir tyrimai, gydytojų paslaugos), 40 Eur pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui (kino teatro lankymas, lankymasis vaikų gimimo dienos šventėse, vandens ir pramogų parkuose, čiuožykloje, batutų parkuose, t. t.), 20 Eur lauko žaislams (dviračiai, riedučiai, paspirtukai, slidės, rogės ir kt.), 25 Eur kanceliarinėms prekėms, 50 Eur baseinui, 185 Eur būsto komunalinėms paslaugoms, 20 Eur higienos prekėms, 20 Eur buities prekėms, 10 Eur kirpimui, 120 Eur transportui (kurui ir parkavimuisi vizitams pas medikus, vežant vaiką į būrelius, ugdymo įstaigą), 17,50 Eur televizijai ir internetui, 20 Eur anglų kalbos būreliui, 20 Eur lietuvių kalbos būreliui, 20 Eur Lego būreliui, 20 Eur šachmatų būreliui, 25 Eur šokių būreliui, 20 Eur atostogoms ir šventėms. Atsiliepime į patikslintą ieškinį ieškovė nurodė, jog vaikas lanko anglų kalbos būrelį (20 Eur per mėnesį), lietuvių kalbos būrelį (20 Eur per mėnesį), piešimą, karate, šokius (25 Eur per mėnesį), baseiną (50 Eur per mėnesį). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog pietūs mokykloje vaikui nemokami tik pirmoje ir antroje klasėje, pirkti pietus kainuoja apie 20 Eur per mėnesį. Uniformai ir avalynei į mokyklą (po 2 vnt.) per metus reikia 300 Eur. Vaiko dalis komunaliniams mokesčiams be interneto, televizijos (20 Eur mėnesiui) sudaro virš 50 Eur per mėnesį. O už naujai įsigytą butą atsakovė moka per mėnesį po 70-80 Eur komunalinių mokesčių. Vaikas lankosi pas kirpėją kas 2-3 savaitės. Dėl alergijos reikia akių vaistų (5-7 Eur), dėl odos problemų reikalingi kremai, kurie kainuoja po 15 Eur, 30 Eur, dušo žėlė - 30 Eur (perkami kas 2-3 mėnesius). Vaistai dėl alergijos kompensuojami, bet reikia primokėti 6 Eur. Perkamas jūros vanduo (13 Eur), purškiklis į nosį (7 Eur), vitaminai (20 Eur mėnesiui). Klasės fondui vien mokslo metų pradžioje reikėjo sumokėti 50 Eur. Prie ugdymo priemonių atsakovė priskaičiuoja išlaidas pratyboms, sveikinimams ir ekskursijoms.
96. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį sutiko teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, nesutiko su dalimi atsakovės nurodytų vaiko poreikių ir nurodė, jog per mėnesį vaiko maistui reikia apie 120 Eur (įskaitant dienpinigius), būsto išlaidoms, įskaitant televiziją ir internetą, - 30-40 Eur, vaistams ir vitaminams - 40 Eur, higienos ir kirpyklos išlaidoms - 10 Eur, drabužiams, įskaitant uniformą, sportinę aprangą, - 50,00 Eur, mokymosi, ugdymo priemonėms, mokyklos rinkliavoms ir kanceliarinėms prekėms - 15 Eur, pramogoms - 15 Eur. Transporto išlaidos yra nepagrįstos, kadangi vaikas gali naudotis viešuoju transportu. Protingos išlaidos būrelių lankymui sudarytų 75 Eur per mėnesį. Protingos vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro iš viso 400-450 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, jog ieškovas sutinka, kad vaiko maistui reikia 140-160 Eur per mėnesį, 20 Eur - maistui mokykloje, drabužiams ir avalynei reikia 50 Eur, 20 Eur -uniformai, ugdymui - 20 Eur, sutinka su baseino, šokių lankymu bei įkainiais. Vaiko sveikatos priežiūrai pakanka 35 Eur, vaiko dalis komunaliniams mokesčiams gali siekti 35 Eur, kirpyklai ir higienai reikia skirti apie 10 Eur. Televizija ir internetu naudojasi ne tik vaikas. Protingos vaiko išlaikymo išlaidos yra 450 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko teikti vaikui 234 Eur per mėnesį išlaikymą. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovo patiriamas išlaidas tenkinant vaiko poreikius maistui, drabužiams ir avalynei, laisvalaikiui (t. II, b. l. 164-169, 180-182, t. III, b. l. 28, 152-156).
97. Atsakovės nurodytos mėnesinės vaiko išlaidos maistui, vitaminams ir vaistams, higienai, drabužiams, laisvalaikiui ir žaislams, televizijos ir interneto paslaugoms, komunalinėms paslaugoms, mokyklos rinkliavoms, mokesčiams už konkursus, kuriuose dalyvauja vaikas (t. II, b. l. 28-70, 72-76, t. III, b. l. 41-46, 69) yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau pastebėtina, kad su atsakove kartu gyvena jos tėvai, liudytoja teismo posėdžio metu apklausta ieškovės motina I. K. nurodė, kad išlaidos maistui yra bendros (apie 1000 Eur per mėnesį), todėl nėra galimybės spręsti ar pateikti įrodymai apie išlaidas maistui pagrindžia būtent vaiko poreikius. Kita vertus, minėta, kad teismas vaiko poreikius vertina atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, protingumo kriterijus, įvertindamas ar išlaidos jiems tenkinti yra realios ir protingo dydžio. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos vaiko maistui – 300 Eur per mėnesį – yra neprotingai didelės. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė perka vaikui kokį nors ypatingą, brangų maistą. Tokių išlaidų nepatvirtina ir liudytojos parodymai, kadangi 1000 Eur per mėnesį išlaidos 4 asmenų šeimai sudarytų tik po 250 Eur kiekvienam žmogui, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tikėtina, suvartoja mažiau maisto produktų nei kiti suaugę šeimos asmenys. Be to, remiantis atsakovės paaiškinimais, vaikas valgo mokykloje, todėl prie išlaidų maistui priskirtini ir dienpinigiai, o bendra šių išlaidų suma galėtų siekti iki 200 Eur per mėnesį.
98. Atsakovė nurodo, jog vaiko sveikatos išlaidos sudaro 70 Eur per mėnesį (vitaminai, maisto papildai, vaistai ir tyrimai, gydytojų paslaugos). Iš bylos duomenų matyti, jog šalių vaikas turi specialių poreikių: jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 47-58, 65-66, 78, 82, t. II, b. l. 86-117). Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad vaiko sveikatos problemos atsirado po šalių santuokos nutraukimo. Remiantis įrašais vaiko sveikatos kortelėje, tyrimai dėl alergijos atlikti ir alergenai nustatyti 2016 metais, nuo 2018 metų fiksuoti tikai. Duomenų apie išlaidas, susijusias su neurologinių problemų sprendimu į bylą nepateikta. Iš į bylą pateiktų kvitų bei šalių paaiškinimų matyti, kad patiriamos išlaidos susijusios su vaiko alerginiais susirgimais. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad perkami įvairūs kremai, kainuojantys po 15-30 Eur, dušo želė – 30 Eur, kurių pakanka 2-3 mėnesiams. Vaistai nuo alergijos kompensuojami, bet reikia primokėti po 6 Eur. Suprantama, kad vaikas retkarčiais serga, patiriamos išlaidos vaistams, vitaminams, kurios, teismo vertinimu galėtų sudaryti 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės nurodytas kainas, preparatų vartojimo trukmę, reikalingus tyrimus, mokamas paslaugas (pvz. pateikti duomenys apie skiepus) vaiko sveikatos poreikių tenkinimui iš viso reikia skirti apie 40 Eur per mėnesį.
99. Atsakovės nurodytos išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui (40 Eur per mėnesį), atsižvelgiant į visuotinai žinomas laisvalaikio paslaugų kainas, yra adekvataus dydžio, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pats ieškovas, bendraudamas su vaiku kas antrą savaitgalį, patiria išlaidų jo laisvalaikiui. Tokiu būdu teismas sutinka, kad šiam poreikiui skirtina mažesnė – 15 Eur per mėnesį - suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prie vaiko laisvalaikio poreikių nurodė lankymąsi vaikų gimimo dienos šventėse. Dar 20 Eur atsakovė nurodė kaip skirtinus atostogoms ir šventėms, tačiau nustačius, kad ieškovas taip pat praleis su vaiku atostogas ir, atitinkamai, šventes, tik, pradžioje – mažesne apimtimi, šios išlaidos mažintinos. Atsakovės nurodytos išlaidos vaiko lauko inventoriui (20 Eur), atsižvelgiant į ieškovo pateiktus duomenis, kad jis taip pat perka vaikui žaislų (t. II, b. l. 168; t. III, b. l. 128), tačiau didžiąją laiko dalį vaikui praleidžiant su motina, dėl kurių atitinkamų daiktų reikia daugiau, mažintinos pusiau.
100. Atsakovės nurodytos išlaidos komunalinėms paslaugoms, teismo vertinimu, yra nepagrįstai didelės ir neįrodytos. Ieškovui negali būti perkelta pareiga mokėti už atsakovės patiriamas dviejų būstų išlaikymo išlaidas, kadangi vaikas gyvena tik viename iš jų. Į bylą pateiktais duomenimis atsakovės tėvas per mėnesį sumoka maždaug 100-130 Eur komunalinių paslaugų mokesčių (t. II, b. l. 72-76), kas vienam žmogui sudarytų vidutiniškai iki 30 Eur per mėnesį, o kartu su televizijos ir interneto mokesčiais, vidutiniškai galėtų siekti 35 Eur.
101. Išlaidos vaiko higienos, buitinių priemonių poreikiui tenkinti neturėtų sudaryti 40 Eur per mėnesį. Atitinkamų prekių paprastai pakanka ilgesniam terminui, todėl atsakovės nurodytos išlaidos mažintinos pusiau. Tačiau, teismo vertinimu, išlaidos vaiko kirpimui galėtų sudaryti 10 Eur per mėnesį, kaip nurodė atsakovė.
102. Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto išlaidų, kadangi atsakovė nurodė vežiojanti vaiką į ugdymo įstaigą ir būrelius bei patirianti apie 120 Eur dydžio per mėnesį išlaidas. Ieškovas su tokiu išlaidų dydžiu nesutiko ir nurodė, jog vaikas už 10 Eur per metus gali važinėti viešuoju transportu. Atsakovės teigimu, vaikas bijo važiuoti viešuoju transportu, be to, patenka į rizikos grupę dėl sveikatos būklės, esant pandeminei situacijai. Teismas sutinka ir su atsakove ir išvadą teikiančia institucija, kad vaikas yra dar mažas, iš į bylą pateiktų duomenų, vaiko nuomonės matyti, kad jis dar nėra pasirengęs savarankiškai važinėti po miestą, todėl ieškovas turi prisidėti prie atsakovės išlaidų, juolab atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatomą bendravimo tvarką ieškovas vaiko į būrelius nevežios. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad bendraudamas su vaiku ieškovas taip pat patirs transporto išlaidų laisvalaikiu. Be to, atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie būtinybę parkuoti automobilį, vežant vaiką į būrelius, mokamose aikštelėse. Todėl teismas mažina atsakovės nurodytą sumą šiam poreikiui tenkinti iki 40 Eur per mėnesį.
103. Tarp šalių nėra ginčo dėl mėnesinių išlaidų vaiko ugdymui, prie kurių priskaičiuojamos ir kanceliarinės prekės (20 Eur), uniformai (20 Eur), drabužiams ir avalynei (50 Eur), šokių būreliui (35 Eur), baseinui (70 Eur). Kitų atsakovės nurodytų būrelių sprendimo priėmimo metu vaikas nelanko.
104. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie atsiradusius papildomus šalių vaiko poreikius (po 2016 m. sprendimo vaikui diagnozuoti sveikatos sutrikimai dėl kurių atsirado papildomos išlaidos), vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir padidėjusius buvusius jo poreikius, remdamasis nustatytų aplinkybių apie juos visuma, teismas sprendžia, kad nuo 2016-01-12, kuomet teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui nustatyta skirti po 163 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai išaugo. 2016 m. teismo sprendimu nutraukiant santuoką nustatytas išlaikymo dydis negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius.
105. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 575 Eur per mėnesį dydžio suma. Nors liudytoja I. K. nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti atsakovė išleidžia didesnę sumą, tokie jos parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji gyvena kartu su atsakove ir vaiku, akivaizdu, kad vedamas bendras ūkis, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi.
106. Kaip jau buvo minėta, ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atveju ieškinio dalykas yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Atsakovė priešieškinio reikalavimą iš esmės grindžia pasikeitusiais vaiko poreikiais, tačiau ne pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Atsižvelgiant į priešieškinio pagrindu ir dalyku apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, duomenys apie šalių turtinę padėtį 2016 m. teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo metu į bylą neteikti. Iš 2016-01-12 teismo sprendimo taip pat nėra aišku kokiomis proporcijomis šalys susitarė teikti išlaikymą vaikui.
107. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių.
108. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra apie 950 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (t. II, b. l. 120-122). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 73/10799 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyti pagal būsto kredito sutartį (t. II, b. l. 26-27, 77-85, 125-147). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog kredito bankui mėnesinė įmoka kartu su draudimu, sudaro 290 Eur per mėnesį, įmoka remonto paskolai - 200-300 Eur per mėnesį. VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos Lietuvoje data 2009 m.) (t. II, b. l. 123). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra (t. II, b. l. 124). Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, kurios mažintų jos darbingumo lygį, byloje nėra.
109. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog vidutinės jo pajamos 2021 m. siekė 700 Eur, kadangi dėl pandemijos negalėjo dirbti. Nurodytas pajams patvirtina į bylą pateikti įrodymai (t. III, b. l. 90-91, 94). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. II, b. l. 154). Teismo posėdžio metu liudytoja V. Z. (ieškovo sugyventinė) nurodė, jog kartu su ieškovu gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. II, b. l. 152). Ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį - I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 43). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios mažintų jos darbingumo lygį, byloje nėra.
110. Nors ieškovo pajamos yra mažesnės nei atsakovės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas leidžia sau dirbti tik 4 dienas per savaitę, kas reiškia, kad nededa maksimalių pastangų didesnėms pajamoms gauti. Teismo vertinimu ieškovas turi galimybes gauti didesnes pajamas, nes, kaip nurodė teismo posėdžio metu, turi aukštąjį išsilavinimą nekilnojamojo turto vadybos srityje, tačiau pasirinko labiau patinkantį, bet akivaizdžiai prasčiau apmokamą vaikų futbolo trenerio darbą. Tokio ieškovo pasirinkimo našta neturi tekti atsakovei ir įtakoti vaiko poreikių tenkinimo lygmens. Atsakovė, skirtingai nei ieškovas, turi nekilnojamojo turto, tačiau jį įsigijo iš paskolos lėšų, turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių ieškovas neturi. Be to, turtas skirtas vaiko būsto poreikiams užtikrinti, prie kurių ieškovas neprisideda. Nors ieškovas turi dar vieną vaiką, atsakovės turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad šalių vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių turtinė padėtis nesiskiria kardinaliai, yra panaši, todėl šalys prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo, jog abu tėvai turi teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis, nebuvo.
111. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsakovė gauna už vaiką iš valstybės gauna 73 Eur dydžio socialinę išmoką (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo gaunamas pajamas, kurios yra beveik dvigubai mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, į tai, jog ieškovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką bei patenkinti savo asmeninius poreikius, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti išlaikymui reikalingą sumą valstybės mokama socialine išmoka.
112. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas iš dalies tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir priteisia iš ieškovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2020-05-26) iki vaiko pilnametystės.
113. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
114. Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
115. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
116. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
117. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-10-09 sprendimu ieškovas buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. I, b. l. 4-5, 91, t. II, b. l. 192-193). Pradinio ieškinio bendravimo tvarkos pakeitimo reikalavimą tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
118. Atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintas 64 procentais), iš ieškovo valstybės naudai priteisiamas 23,49 Eur žyminis mokestis ((250 Eur – 163 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
119. Į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš kurių matyti, kad už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 877,06 Eur (t. II, b. l. 184, t. III, b. l. 33-35). Proporcingai patenkintų ieškinio (50 proc.) ir atmestų priešieškinio (36 proc.) reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovės priteistina 43 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 377,14 Eur.
120. Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 850 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas, kurias detalizavo: 300 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 150 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (t. III, b. l. 157-163, 168-172).
121. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
122. Ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato padėjėjo pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai priteistina 365,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
123. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 122 Eur vertimo išlaidų ir 2420 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į jų detalizaciją, neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatytų maksimalių dydžių. Iš viso atsakovė patyrė 2542 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei iš ieškovo, proporcingai patenkintų priešieškinio (64 proc.) ir atmestų ieškinio (50 proc.) reikalavimų, priteistina 57 proc. jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 1448,94 Eur.
124. Įskaičius ieškovo atsakovei ir atsakovės ieškovui mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovei priteisiama 1083,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
125. Byloje susidarė 11,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos iš šalių priteisiamos taip proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai - 57 procentai iš ieškovo, t. y. 6,71 Eur, ir 43 procentai iš atsakovės, t. y. 5,06 Eur.
126. Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 23,49 Eur žyminio mokesčio ir 6,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. 30,20 Eur, iš atsakovės – 50 Eur žyminio mokesčio ir 5,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 55,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-986-930/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 straipsnio 4 punkte nustatytą ieškovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. R. (N. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad ieškovas su vaiku bendrauja:
1. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki 20 val.;
2. porinėmis metų savaitėmis, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.;
3. tokia bendravimo nustatoma mokslo metais, išskyrus mokyklinių atostogų metu.;
4. mokslo metų rudens atostogų, papildomų atostogų ir pavasario atostogų metu - neporiniais metais – pirmą atostogų pusę, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną 18 val.; poriniais metais - antrą atostogų pusę, paimant vaiką vidurinę atostogų dieną 18 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną 18 val.;
5. žiemos atostogų metu, poriniais metais gruodžio 23 d. paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 18 val., paimdamas sausio 1 d. 18 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val. Neporiniais metais paimdamas vaiką gruodžio 25 d. 18 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18 val.;
6. vasaros atostogų metu, pirmaisiais metais po teismo sprendimo įsiteisėjimo po 7 dienas kas dvi savaites, antraisiais metais po 10 dienų kas dvi savaites, o trečiaisiais metais ir toliau po 14 d. kas dvi savaites, pradedant nuo pirmo sekmadienio po ugdymo įstaigos paskelbtos vasaros atostogų pradžios ir baigiant rugpjūčio 28 d., pasiimant vaiką kiekvieno bendravimo laikotarpio pirmos dienos išvakarėse 18 val. ir grąžinant paskutinę dieną 18 val. Atsakovė turi teisę į atitinkamus atostogų laikotarpius su vaiku, netaikant ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos;
7. atostogų metu šalys turi teisę su vaiku atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Apie išvykimą į užsienį ieškovas turi informuoti atsakovę iš anksto, tuomet atsakovė turi perduoti ieškovui kelionei reikalingą vaiko asmens tapatybės dokumentą.;
8. Tėvo dienos šventės savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., atsakovei atitinkamai praleidžiant su vaiku Motinos dienos savaitgalį, netaikant nustatytos bendravimo savaitgaliais tvarkos.;
9. Šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą apie vizitus pas gydytojus, vaiko negalavimus.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-986-930/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 straipsnio 2 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. R. (N. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gegužės 26 d,) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1083,44 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris eurus keturiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,20 Eur (trisdešimt eurų dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55,06 Eur (penkiasdešimt penkis eurus šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 377,14 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus keturiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“, (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.