- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-176-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50388-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Kristina Kakurinė
- Nukentėjusysis
- K. M. L., A. L.
- Civilinis atsakovas
- AAS „B.“, Lietuvoje
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
civilinės atsakovės AAS „B.“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „B.“ filialą, atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės AAS „B.“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „B.“ filialą (toliau – ir AAS „B.“), atstovo, (duomenys neskelbtini), J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, perduodant jį pagal laidavimą be užstato D. P. vienerių metų šešių mėnesių terminui, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones.
S. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš dalies tenkintas K. M. L. civilinis ieškinys ir jai iš draudimo bendrovės AAS „B.“ papildomai priteista 3 000 Eur neatlygintos neturtinės žalos.
Iš dalies tenkintas A. L. civilinis ieškinys ir jai iš draudimo bendrovės AAS „B.“ papildomai priteista 194,74 Eur neatlygintos turtinės žalos.
Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Iš S. P. priteista A. L. 750 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.
Iš AAS „B.“ priteista A. L. 750 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. P. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo kaltintas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, jog, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
1.1. 2019 m. lapkričio 27 d., 7.29 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, (duomenys neskelbtini), S. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,51 promilės girtumas, vairuodamas automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi yra viena eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, turėdamas galimybę savalaikiai pastebėti jam iš kairės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, ir turėdamas galimybę sustoti, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios K. M. L., ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
1.2. Tokiais savo veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 30 punkto (Artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
2. Civilinės atsakovės AAS „B.“ atstovas, (duomenys neskelbtini), J. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti: 1) K. M. L. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti ir laikyti draudimo bendrovės išmokėtą 4 000 Eur sumą pakankamu neturtinės žalos atlyginimu; 2) A. L. civilinio ieškinio dalį dėl draudimo bendrovės neatlygintos 194,74 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti, nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių išlaidų patyrimo ir 2019 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio; 3) A. L. iš S. P. priteisti 1 500 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti.
2.1. Dėl nukentėjusiajai K. M. L. papildomai priteistos 3 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti
2.1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės eismo įvykio metu buvus neblaiviam, draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą, t. y. dėl draudimo išmokos grąžinimo iš S. P. Pastebėta, kad šis kriterijus nebuvo vertinamas pirmosios instancijos teismo, nustatant priteisiamų sumų dydžius. S. P. yra garbaus amžiaus, jo finansinės galimybės yra ribotos. Draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmokas dėl 2019 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio, jam buvo pareikšti 10 809,98 Eur dydžio regresiniai reikalavimai. S. P. iš savo santaupų apmokėjo dalį reikalavimų (4 049,93 Eur), o dėl likusios sumos sudarė susitarimą, kad mokės dalimis per 2 metus. Akivaizdu, kad papildomos sumos priteisimas dar labiau apsunkins ir taip jau sudėtingą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį.
2.1.2. Civilinė atsakovė pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl įvykio metu patirtos traumos patyrė dvasinę ir fizinę skriaudą, kas yra natūralus ir neišvengiamas traumos padarinys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši trauma turėtų ypatingai sunkias pasekmes nukentėjusiai. Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, po taikyto gydymo ir reabilitacijos pastebimas nukentėjusios būklės pagerėjimas, tikėtinas visiškas atsistatymas. Nukentėjusios atstovės teiginiai dėl papildomų operacijų reikalingumo nėra pagrįsti jokiais duomenimis. Apeliaciniame skunde išdėstytas vertinimas, kad, esant tokioms aplinkybėms, priteistinos neturtinės žalos dydžiai negali viršyti įprastai priteisiamos neturtinės žalos vidurkio. Nagrinėjamu atveju, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai K. M. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti mažinamas iki draudimo bendrovės išmokėtos sumos.
2.1.3. Civilinės atsakovės nuomone, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir priteisė neteisingą ir neadekvačią piniginę kompensaciją. Įprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 Eur iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K- 471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nei draudimo bendrovei tiesiogiai, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta ir nurodyta objektyvių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų pagrįstai ženkliai nutolti nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai K. M. L. priteisęs 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.
2.2. Dėl nukentėjusiajai A. L. priteistos 194,74 Eur neatlygintos turtinės žalos
2.2.1. Apeliaciniame skunde pastebima, kad 2020 m. vasario 17 d. draudimo išmoka (6 260,05 Eur dydžio), nukentėjusių prašymu, buvo pervesta į A. L. atsiskaitomąją sąskaitą, papildomai informuojant nukentėjusią apie priimtą sprendimą elektroniniu paštu. Jokių prieštaravimų ar papildomų pretenzijų dėl išmokos dydžio draudimo bendrovėje gauta nebuvo, o tai leido daryti išvadą, kad nukentėjusioji su draudimo bendrovės apskaičiuotu žalos dydžiu sutiko.
2.2.2. Civilinė atsakovė informavo pirmosios instancijos teismą, kad pirminis nukentėjusių reikalavimas buvo mažintinas, kadangi draudimo bendrovei nekyla prievolė kompensuoti išlaidų dėl vaistinių preparatų, nesusijusių su eismo įvykiu, pirkimo. Išlaidos maisto papildams įsigyti nekompensuojamos, kadangi draudimo bendrovės kompensuoja išlaidas tik už įsigytus vaistinius preparatus, t. y. gydomąjį poveikį turinčius medikamentus, tuo tarpu maisto papildai / vitaminai neturi gydomojo poveikio. Draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti nukentėjusiam asmeniui tik būtinas išlaidas, priežastiniu ryšiu sietinas su įvykio metu patirta trauma.
2.2.3. Taip pat apeliaciniame skunde pažymėta, jog draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti reikalaujamų 131,42 Eur išlaidų dėl parduotuvėse „M.“, „L.“, „I.“, „R.“ įsigytų prekių. Pažymėta, kad buvo pirkti įprasti maisto produktai, higienos priemonės ir kitos prekės, kurie būtų pirkti, jei ir nebūtų įvykęs eismo įvykis. Be to, atsižvelgiant į įsigytų maisto produktų rūšis, nenustatyta jokių pagerinto maitinimosi indikacijų. Taigi visos dėl įsigytų prekių patirtos išlaidos nėra priskirtinos būtinoms ir sietinoms priežastiniu ryšiu su įvykio metu patirta trauma.
2.2.4. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į civilinės atsakovės pranešimo turinį, kadangi teismo teiginys, jog anksčiau minėtos išlaidos susidarė dėl būtinybės visapusiškai gydyti ir slaugyti nukentėjusią nepilnametę mergaitę, teikti jai pagerintą maistą, yra nesuprantamas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2.3. Dėl nukentėjusiajai A. L. priteistos 750 Eur sumos iš civilinės atsakovės advokato išlaidoms apmokėti
2.3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) neturi jokio teisinio pagrindo mokėti išmoką už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
2.3.2. Taigi apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, priimdami sprendimą priteisti nukentėjusiai A. L. 750 Eur atstovavimo išlaidų iš civilinės atsakovės AAS „B.“, netinkamai išsprendė atstovavimo išlaidų kompensavimo klausimą ir pažeidė BPK 106 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiosios K. M. L. įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji A. L., nukentėjusysis K. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti civilinės atsakovės AAS „B.“ atstovo, (duomenys neskelbtini), J. K. apeliacinį skundą ir priteisti iš civilinės atsakovės proceso išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
3.1. Dėl nukentėjusiajai K. M. L. papildomai priteistos 3 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti
3.1.1. Atsiliepime pažymima, jog, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai ir tiesiogiai nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio, todėl teiginiai, kad teismas neva netinkamai vertino ir taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, visiškai nepagrįsti. Be to, motyvai dėl nukentėjusiosios prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio aiškiai ir išsamiai išdėstyti civiliniame ieškinyje, juos pagrindžia byloje esantys medicininiai dokumentai, specialisto išvada, kurių pirmosios instancijos teismas tiesiog nebekartojo. Atsiliepime daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, nuodugniai įvertino neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus ir aiškiai bei išsamiai dėl jų pasisakė, taigi tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.
3.1.2. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusioji įgyja teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš draudiko, t. y. civilinio atsakovo, remiantis ne deliktine prievole, o draudimine, t. y. teisė kyla iš kaltinamojo (draudėjo) ir civilinio atsakovo (draudiko) sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Draudikas, apdraudęs kaltinamojo transporto priemonę, turi pareigą mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai prievolės, kylančios iš draudimo sutarties, pagrindu. Tuo tarpu aplinkybės, kad S. P. eismo įvykio metu buvo neblaivus ir dėl to draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Pažymėtina, kad draudikas į S. P. įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, o ne pareigą tokį reikalavimą reikšti. Dėl to, jeigu civilinė atsakovė mano, kad teismo nukentėjusiajai papildomai priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas S. P., dėl kurio kaltės, jam esant neblaiviam, buvo sužalota ir ilgam laikui suluošinta jauna mergina, yra pernelyg didelė finansinė našta, civilinė atsakovė gali nereikšti atgręžtinio reikalavimo S. P. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nukentėjusioji K. M. L., patyrusi itin skausmingus, ilgą laiką trunkančius, ne vienos operacijos pareikalavusius sužalojimus, pateikdama civilinį ieškinį, patirtą neturtinę žalą įvertino 12 000 Eur ir prašė juos priteisti iš civilinės atsakovės. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino beveik du kartus mažesne suma ir priteisė jai 7 000 Eur. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, įskaitant ir S. P. finansinę padėtį.
3.1.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad „teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos“, tačiau atsiliepime pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl teismų praktikoje neturtinės žalos dydžiai nėra suformuoti. Teismų praktikoje yra pateikti išaiškinimai, į ką turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kokiais kriterijais remtis, tačiau paties neturtinės žalos dydžio fakto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatinėja, tai nėra teisės taikymo taisyklė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-225-895/2016, ir kt.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad K. M. L. sužalojimų negalima laikyti įprastiniu atveju. Pažymėtina, kad paskutinė operacija nukentėjusiajai atlikta 2020 m. birželio 17 d: operuota atliekant bendrinę nejautrą, pašalinta (duomenys neskelbtini) vinis iš dešiniojo žastikaulio. Operacijų vietose liko randai, gydymas tęsiasi ir po nuosprendžio priėmimo, taigi nukentėjusioji K. M. L. iki šiol nėra visiškai pasveikusi. Po nustatytų diagnozių ir atliktos operacijos nukentėjusiajai buvo taikomas medikamentinis gydymas, rekomenduota imobilizaciją tęsti 3–4 savaites. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai iki 2020 m. vasario 1 d. skirtas mokymas namuose. Nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 30 d. nukentėjusioji atliko reabilitaciją (duomenys neskelbtini) „P.“. Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji iš esmės negalėjo savarankiškai judėti. Gydymosi laikotarpiu nukentėjusioji jautė didelį diskomfortą, dėl patirtų sužalojimų jautė didelius nuolatinius skausmus galvos, kaklo, žastikaulio, kojų srityse. Skausmai lūžusių kaulų vietose išliko. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji iki šiol negali visiškai savimi pasirūpinti, išliko apribotos judėjimo galimybės, nebegali užsiimti sportine veikla, lankyti dailės studijos. Net į apklausas teisėsaugos institucijose K. M. L. buvo vežama neįgaliojo vežimėlyje.
3.1.4. Nukentėjusioji be fizinių patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, ilgą laiką išgyveno nepatogumus, buvo ir šiuo metu yra sutrikdytas normalus jos gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė. K. M. L. lankosi pas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiąją kamuoja slogios mintys dėl įvykusio eismo įvykio, ją kamuoja nerimas, ar sveikata tiek fizinė, tiek psichologinė atsistatys į buvusią iki eismo įvykio, ar ji galės ateityje gyventi pilnavertį gyvenimą, normaliai vaikščioti, judėti, užsiimti sportine veikla, dailės studijomis, ar galės ramiai pereiti pėsčiųjų perėją, dalyvauti eisme ne tik kaip pėsčioji, bet ir vairuotoja. Dėl šių priežasčių atsiliepime padaryta išvada, jog apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, yra visiškai nepagrįsti.
3.2. Dėl nukentėjusiajai A. L. priteistos 194,74 Eur neatlygintos turtinės žalos
3.2.1. Atsiliepime pažymima, jog tai, kad nukentėjusieji nepareiškė jokių pretenzijų draudimo bendrovei po to, kai ji išmokėjo 6 260,05 Eur išmoką, jokiu būdu nereiškia, kad jie esą su draudimo bendrovės paskaičiavimu sutiko. Žalos atlyginimo metu nukentėjusieji baudžiamojoje byloje buvo pateikę civilinį ieškinį, kuriame aiškiai nurodė keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo ginčyti draudimo bendrovės sprendimą dėl išmokos dydžio. Būtent teismas, ištyręs byloje esančių duomenų visumą, teisingai taikęs materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio ir juo reikalaujamo žalos atlyginimo.
3.2.2. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, ką civilinė atsakovė laiko turtine žala, atsiradusia dėl eismo įvykio, ką ji sutinka atlyginti ir ko ne, teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju teismo nuosprendžiu priteista 194,74 Eur suma būtent ir laikytina turėtomis išlaidomis – tiesioginiais nuostoliais, kurių nukentėjusieji nebūtų patyrę, jeigu S. P. nebūtų sukėlęs eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į civilinės atsakovės motyvus, kodėl ji atsisakė skirti 194,74 Eur išmoką, bet ir pateikė išsamius iargumentus, dėl ko su tokia draudimo bendrovės pozicija nesutinka ir dėl kokių priežasčių 194,74 Eur suma priteistina kaip nukentėjusiųjų patirta turtinė žala. Vien tai, kad civilinė atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir sau naudinga linkme pateikia argumentus dėl 194,74 Eur nukentėjusiųjų turėtų išlaidų, savaime nereiškia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis yra neteisėta ar nepagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsiliepime padaryta išvada, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė turtinės žalos A. L. atlyginimo klausimą, yra nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis.
3.3. Dėl nukentėjusiajai A. L. iš civilinės atsakovės priteistos 750 Eur sumos išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti
3.3.1. Apeliaciniame skunde yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atstovavimo išlaidų kompensavimo klausimą ir pažeidė BPK 106 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Atsiliepime yra atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje teismas, be kita ko, nurodė: „Kadangi šios išlaidos yra susijusios ir su nusikalstamos veikos aplinkybių aiškinimusi, ir su pareikšto civilinio ieškinio pateikimu bei palaikymu, jos priteisiamos A. L. iš kaltinamojo S. P. ir civilinio atsakovo AAS „B.“ filialo Lietuvoje lygiomis dalimis (po 750 Eur)“. Taigi teismas nurodė, kad nukentėjusiosios A. L. patirtos atstovavimo išlaidos yra susijusios ne tik su civilinio ieškinio pateikimu ir jo palaikymu nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurios, remiantis BPK 106 straipsniu, priteistinos iš kaltinamojo, bet ir su nusikalstamos veikos aplinkybių aiškinimuisi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Būtent šios priežastys ir lėmė, kad atstovavimo išlaidos priteistos lygiomis dalimis. Toks atstovavimo išlaidų paskirstymas neprieštarauja BPK 106 straipsnio nuostatoms, o priešingai – atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra teisėtas bei pagrįstas.
4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš dalies tenkinti civilinės atsakovės AAS „B.“ atstovo, (duomenys neskelbtini), J. K. apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime sutinkama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose ir priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. M. L. dydį. Draudimo bendrovė apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad visa išmokėta 10 809,98 Eur turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems vėliau buvo regreso tvarka nukreipta į S. P., kurią jis jau iš dalies atlygino, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti per 2 metus. S. P. atsiliepime nurodo, kad jo materialinė padėtis nėra gera, jis yra (duomenys neskelbtini) ir iš gaunamos 330 Eur (duomenys neskelbtini) neturi jokių galimybių sumokėti visą žalos atlyginimą. Šiuo metu iš gaunamos (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė kas mėnesį nuskaičiuoja po 240 Eur, todėl S. P. pragyvenimui lieka tik 90 Eur. S. P. mano, kad draudimo bendrovė visiškai atlygino nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą ir sutinka su apeliantu, kad papildomai priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu.
4.2. AAS „B.“ apeliaciniame skunde padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 197,74 Eur patirtą turtinę žalą nukentėjusiajai A. L. S. P. nuomone, draudimo bendrovė pagrįstai nurodė, kad apskaičiuotas patirtos žalos atlyginimas buvo pervestas A. L. į jos banko sąskaitą ir ji jokių pretenzijų dėl išmokėtos sumos nereiškė. S. P. sutinka su apeliacinio skundo išvada, kad draudimo bendrovė neturi pagrindo kompensuoti nukentėjusiosios patirtas išlaidas už maisto produktus, maisto papildus, higienos priemones, rūbus, nes jos nesusijusios su minėtu eismo įvykiu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks galioti priteistą turtinės žalos atlyginimą, draudimo bendrovė bus priversta sumokėti, o paskui šio dydžio reikalavimą regreso tvarka nukreips į S. P.
4.3. AAS „B.“ nesutinka, kad iš civilinės atsakovės būtų priteistos nukentėjusiosios patirtos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos ir prašo šias išlaidas priteisti iš S. P. Su šiuo reikalavimu S. P. nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi civilinis ieškinys buvo pareikštas civilinei atsakovei AAS „B.“. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, iš dalies iš civilinės atsakovės priteisė ir nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. S. P. vertinimu, ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, o civilinės atsakovės reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
5. Teismo posėdžio metu civilinės atsakovės AAS „B.“ atstovas V. M. prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė J. Sarpalienė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir proceso išlaidas priteisti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, S. P. Nukentėjusiųjų K. M. L., A. L. ir K. L. atstovas advokatas D. Lengvinas prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, S. P. ir jo gynėja advokatė A. Mačernytė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nepriteisiant proceso išlaidų atlyginimo iš S. P., t. y. šią apeliacinio skundo dalį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Civilinės atsakovės AAS „B.“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „B.“ filialą, atstovo, (duomenys neskelbtini), J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
9. Apeliaciniame skunde nėra keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės, įrodymų vertinimo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nutartyje nepasisako. Apeliaciniame skunde yra keliami priteistų neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydžių pagrįstumo ir proceso išlaidų atlyginimo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas.
10. Dėl nukentėjusiajai K. M. L. papildomai priteisto neturtinės žalos atlyginimo
10.1. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 127–133), kuriame buvo prašoma nukentėjusiajai K. M. L. priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje yra duomenys, jog civilinė atsakovė AAS „B.“ jau atlygino nukentėjusiajai K. M. L. 4 000 Eur dėl patirtos neturtinės žalos (t. 2, b. l. 51–52). Pirmosios instancijos teismas papildomai nukentėjusiajai K. M. L. priteisė dar 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu prašoma šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
10.3. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
10.4. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.
10.5. Šioje byloje apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino nukentėjusiajai, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
10.5.1. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į K. M. L. patirtų sužalojimų mastą, sunkumą, gydymo sudėtingumą, patirtų ir dar būsimų operacijų kiekį, traumos ir jos metu patirtų sužalojimų gydymo skausmingumą, ilgalaikį skausmą ir esminius judėjimo bei bendravimo apribojimus, dėl kurių nepilnametė ilgą laiką negalėjo vaikščioti, lankyti mokyklą, iki tol lankytus sporto ir meno užsiėmimus, bendrauti su bendraamžiais, itin pablogėjusią šio vaiko psichologinę būseną, tebekoreguojamą specialistų ir turinčią esminės įtakos jos gyvenimo kokybei nuo eismo įvykio iki dabar ir neabejotinai ilgą laiką ateityje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, jog visos nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
10.5.2. Nukentėjusiųjų atsiliepime į apeliacinį skundą atkreiptas dėmesys, kad K. M. L. sužalojimų negalima laikyti įprastiniu atveju. Pažymėta, kad paskutinė operacija nukentėjusiajai atlikta 2020 m. birželio 17 d. Operacijų vietose liko randai, gydymas tęsiasi ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl nukentėjusioji K. M. L. iki šiol nėra visiškai pasveikusi. Po nustatytų diagnozių ir atliktos operacijos nukentėjusiajai buvo taikomas medikamentinis gydymas, rekomenduota tęsti imobilizaciją. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai iki 2020 m. vasario 1 d. buvo skirtas mokymas namuose. Nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 30 d. nukentėjusioji atliko reabilitaciją (duomenys neskelbtini) „P.“. Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji iš esmės negalėjo savarankiškai judėti. Gydimosi laikotarpiu nukentėjusioji jautė didelį diskomfortą, dėl patirtų sužalojimų jautė didelius nuolatinius skausmus galvos, kaklo, žastikaulio, kojų srityse. Skausmai lūžusių kaulų vietose išliko. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji iki šiol negali visiškai savimi pasirūpinti, išliko apribotos judėjimo galimybės, nebegali užsiimti sportine veikla, lankyti dailės studijos.
10.5.3. Nukentėjusioji K. M. L. be fizinių patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, ilgą laiką išgyveno nepatogumus, buvo ir šiuo metu yra sutrikdytas normalus jos gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė. K. M. L. lankosi pas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiąją kamuoja slogios mintys dėl buvusio eismo įvykio, ją kamuoja nerimas, ar sveikata tiek fizinė, tiek psichologinė atsistatys į buvusią iki eismo įvykio, ar ji galės ateityje gyventi pilnavertį gyvenimą, normaliai vaikščioti, judėti, užsiimti sportine veikla, dailės studijomis, ar galės ramiai pereiti pėsčiųjų perėją, dalyvauti eisme ne tik kaip pėsčioji, bet ir vairuotoja.
10.5.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui reikšmingas aplinkybes, siekė užtikrinti balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos sukeltų padarinių. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas jau aptarta anksčiau, darytina išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, nustatydami, jog papildoma 3 000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiosios K. M. L. neturtinei žalai atlyginti, nurodė išsamius argumentus, kodėl priteistina būtent tokia suma, pažymėjo, jog yra atsižvelgiama į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jos patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosprendyje pateikti motyvai yra pakankami, išsamiai aptartos aplinkybės, sąlygojusios būtent tokio neturtinės žalos dydžio nustatymą, o pati neturtinės žalos suma nėra pernelyg maža ar per didelė, ji nustatyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
10.6. Įvertinus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Nagrinėjamu atveju K. M. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Šios aptartos aplinkybės yra aktualios ir nagrinėjamu atveju.
10.7. Apeliacinio skundo argumentas, jog papildomos sumos priteisimas dar labiau apsunkins ir taip jau sudėtingą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį, nes civilinė atsakovė jam pareikš regresinį reikalavimą, negali būti laikomas esminiu kriterijumi, kuriuo vadovaujantis byloje yra nustatomas priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, visuomet stengiasi derinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesus, tačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus (veiksnys), dėl kurio nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas būtų nepagrįstai esmingai sumažinamas. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismo papildomai priteista 3 000 Eur suma K. M. L. neturtinei žalai atlyginti tikrai nėra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent nurodyta suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteisto papildomo neturtinės žalos atlyginimo dydžio paliekama nepakeista.
11. Dėl nukentėjusiajai A. L. priteisto turtinės žalos atlyginimo
11.1. Civiliniame ieškinyje buvo prašoma nukentėjusiajai A. L. priteisti 456,79 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 127–133). Byloje yra duomenys, jog civilinė atsakovė AAS „B.“ jau atlygino nukentėjusiajai 260,05 Eur patirtos turtinės žalos (t. 2, b. l. 51–52). Pirmosios instancijos teismas papildomai nukentėjusiajai A. L. priteisė dar 194,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu prašoma šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikinti. Liko neatlyginta 2 Eur su kelionėmis susijusių išlaidų, tačiau dėl jų civiliniai ieškovai pretenzijų nebereiškia.
11.2. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
11.3. Būtina pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien nurodytomis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat privalo patikrinti, ar prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas byloje pateiktais duomenimis. Svarbu, jog patirti nuostoliai, kurie priteisiami kaip turtinės žalos atlyginimas, turi būti ne spėjami, o labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis.
11.4. Kaip jau minėta, civilinė atsakovė AAS „B.“ jau atlygino nukentėjusiajai A. L. 260,05 Eur patirtos turtinės žalos, kurią sudaro 50 Eur už eismo įvykio metu sugadintus mergaitės rūbus, 81,90 Eur – už jai pirktus vaistus ir medicinines priemones ir 128,15 Eur išlaidų, susijusių su kelionėmis į gydymo įstaigas (t. 1, b. l. 126, t. 2, b. l. 51–52). Taigi civilinė atsakovė nesutinka su 63,32 Eur medikamentų bei medicininių priemonių įsigijimo išlaidų ir 131,42 Eur gydymo stacionare metu patirtų pagerinto maisto, higienos priemonių bei aprangos įsigijimo išlaidų atlyginimu.
11.4.1 Pažymėtina, jog 63,32 Eur sumą medikamentams ir medicininėms priemonėms įsigyti sudaro: 1) 34,74 Eur suma už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 6,50 Eur suma už „(duomenys neskelbtini)“ (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 22,08 Eur suma už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 135–136). Pastebėtina, jog pirminis nukentėjusiųjų reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su išlaidomis dėl vaistų ar medicininių preparatų pirkimo buvo civilinės atsakovės pagrįstai sumažintas, kadangi draudimo bendrovei nekyla prievolė kompensuoti išlaidų dėl vaistinių preparatų, nesusijusių su eismo įvykiu, pirkimo. Vertinant tai, išlaidų dėl „(duomenys neskelbtini)“ (maisto papildas), „(duomenys neskelbtini)“ (skystos geležies maisto papildas), „(duomenys neskelbtini)“ (maisto papildas), „(duomenys neskelbtini)“ (maisto papildas) bei (duomenys neskelbtini) (preparatas, skirtas rankų bei pėdų paprastųjų karpų šalinimui) draudimo bendrovė kompensuoti neturėjo pagrindo. Maisto papildai nekompensuojami, kadangi draudimo bendrovės kompensuoja išlaidas tik už įsigytus vaistinius preparatus, t. y. gydomąjį poveikį turinčius medikamentus, tuo tarpu maisto papildai / vitaminai neturi gydomojo poveikio (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra nurodžiusi, kad maisto papildai yra maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną, neturintys gydomųjų savybių, dėl to jie negali būti priskiriami gydymui skirtiems vaistams). Taip pat ir „(duomenys neskelbtini)“ preparatas, priešingai nei teigia nukentėjusieji, nėra skirtas įvykio metu patirtai traumai gydyti, t. y. jis naudojamas rankų ir pėdų paprastųjų karpų šalinimui, o draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti nukentėjusiajam asmeniui tik būtinas išlaidas, sietinas priežastiniu ryšiu su įvykio metu patirta trauma. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas 63,32 Eur sumą medikamentams ir medicininėms priemonėms įsigyti nepagrįstai pripažino turtine žala ir nesant pagrindo priteisė iš civilinės atsakovės AAS „B.“.
11.4.2. Pažymėtina, jog 131,42 Eur gydymo stacionare metu patirtų pagerinto maisto, higienos priemonių bei aprangos įsigijimo išlaidų sumą sudaro (t. 1, b. l. 141–144):
Kvito Nr. Suma Prekės (duomenys neskelbtini) 8,58 Eur „(duomenys neskelbtini)“ drėgnas tualet., higieniniai paketai „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) 14 Eur Dantų šepetėlis „(duomenys neskelbtini)“, kedrinės pinijos „(duomenys neskelbtini)“, kosmetiniai vatos lapeliai „(duomenys neskelbtini)“, balansą atkurianti dantų pasta „(duomenys neskelbtini)“, higieniniai paketai „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) 3,09 Eur Pasterizuotos apelsinų sultys „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) 2,26 Eur Anakardžiai su baltuoju šokoladu. (duomenys neskelbtini) 17,61 Eur Gazuotas kolos ir citrinų skonio gaivusis gėrimas, alavijų gėrimas „(duomenys neskelbtini)“, energetinis gėrimas „(duomenys neskelbtini)“, sūdytos krabų lazdelės, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sviestas, krepšeliai „(duomenys neskelbtini) su žemės riešutų sviestu, kramtomoji guma „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 10 Eur papildymas. (duomenys neskelbtini) 6,83 Eur Moteriškos šlepetės, kananberas „(duomenys neskelbtini)“, atšaldytos krabų lazdelės, šokoladinis varškės sūrelis „(duomenys neskelbtini)“, glaistytas varškės sūrelis „(duomenys neskelbtini)“, varškės sūrelis „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) 7,76 Eur Apelsinų, vynuogių ir žaliųjų citrinų sultys „(duomenys neskelbtini)“, ekologiškas batonėlis „(duomenys neskelbtini)“, šviežios datulės, šokoladinis pieno gėrimas „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) 18,22 Eur Saldainiai „(duomenys neskelbtini)“, žemės riešutų kremas „(duomenys neskelbtini)“, negazuotas natūralus mineralinis vanduo „(duomenys neskelbtini)“, įvairių vaisių nektaras „(duomenys neskelbtini)“, sūrio dešrelės „(duomenys neskelbtini)“, vytintos „(duomenys neskelbtini)“ dešrelės, sūrio skonio kukurūzų traškučiai „(duomenys neskelbtini)“, bananai, žemės riešutai „(duomenys neskelbtini)“, varškės sūrelis „(duomenys neskelbtini)“, pyragėlis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 3 Eur papildymas. (duomenys neskelbtini) 18,40 Eur Avižiniai dribsniai „(duomenys neskelbtini)“, ekologiška traški žemės riešutų masė „(duomenys neskelbtini)“, žemės riešutų kremas „(duomenys neskelbtini)“, pieninis šokoladas „(duomenys neskelbtini)“, pieninis šokoladas „(duomenys neskelbtini)“, guminukai „(duomenys neskelbtini)“, traškus užkandis druskos ir acto skonio „(duomenys neskelbtini)“, šokoladinių batonėlių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“, pieninis šokoladas „(duomenys neskelbtini)“, pieninis šokoladas „(duomenys neskelbtini)“, avižinė košė „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) 24,70 Negazuotas šaltinio vanduo „(duomenys neskelbtini)“, apelsinai, obuoliai, bananai, bulvių traškučiai „(duomenys neskelbtini)“, maisto papildas „(duomenys neskelbtini)“, kokosų kubeliai, vytintos „(duomenys neskelbtini)“ dešrelės, krepšeliai „(duomenys neskelbtini)“ su žemės riešutų sviestu, baltuoju šokoladu padengtas vaflis, balinamoji dantų pasta „(duomenys neskelbtini)“, bananų traškučiai, (duomenys neskelbtini) mini sausainiai „(duomenys neskelbtini)“, anakardžių riešutai, vytintos atlantinių lašišų juostelės. (duomenys neskelbtini) 9,97 Eur Kriaušės, apelsinai, ličiai, bandelė su šokoladu, obuoliai žali, negazuotas šaltinio vanduo, dešrelės „(duomenys neskelbtini)“, anakardžių riešutai, varškės sūrelis su kakava.
11.4.3. Atsižvelgus į aptartus duomenis, matyti, jog nukentėjusioji A. L. 131,42 Eur sumą išleido ne būtiniausioms maisto, higienos ir aprangos prekėms įsigyti, kai tokios išlaidos atsirado būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti reikalaujamų 131,42 Eur išlaidų dėl įsigytų prekių „M.“, „L.“, „I.“, „R.“ parduotuvėse. Pažymėtina, kad iš prie bylos medžiagos pridėtų kvitų matyti, jog nukentėjusioji A. L. pirko įprastus maisto produktus (sultys, krabų lazdelės, sviestas, saldainiai, žemės riešutai, mineralinis vanduo, pyragėliai, avižiniai dribsniai ir pan.), higienos priemones (tualetinis popierius, higieniniai paketai, dantų šepetėlis, kosmetiniai vatos lapeliai, dantų pasta), šlepetes, „(duomenys neskelbtini)“ papildymą. Atkreiptinas dėmesys, jog maitintis yra būtina tam, kad organizmas būtų aprūpintas reikiamomis maistinėmis medžiagomis, todėl galima pagrįstai teigti, kad įsigyti maisto produktai būtų pirkti ir tuo atveju, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, atsižvelgiant į įsigytų maisto produktų rūšis, nenustatyta jokių pagerinto maitinimosi indikacijų. Taip pat šlepetės ir „(duomenys neskelbtini)“ papildymas nėra priskirtini būtinoms bei sietinoms priežastiniu ryšiu su įvykio metu patirta trauma išlaidoms. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendis turi būti keičiamas ir naikinama ta jo dalis, kurioje nepagrįstai buvo priteistas 194,74 Eur turtinės žalos atlyginimas iš civilinės atsakovės AAS „B.“, nes ši neva nukentėjusiųjų patirta turtinė žala nebuvo pagrįsta prie bylos medžiagos pridėtais duomenimis, kurie realiai patvirtintų, kad šias išlaidas nukentėjusioji A. L. patyrė būtent dėl S. P. padarytos nusikalstamos veikos.
12. Dėl priteistų proceso išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme
12.1. Civilinės atsakovės AAS „B.“ atstovas J. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį ir nepriteisti nukentėjusiajai A. L. advokato išlaidų atlyginimo iš AAS „B.“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai A. L. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. P. ir civilinės atsakovės AAS „B.“ priteisė po 750 Eur advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra pateiktas kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusysioji A. L. sumokėjo advokatui D. Lengvinui 1 500 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 68, 69). Proceso išlaidų dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas.
12.2. AAS „B.“, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusijusios su žala, patirta dėl įvykio. Nė vienas iš nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų, taip pat ir Civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala. Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Dėl jų atlyginimo sprendžiama proceso įstatymų nustatyta tvarka.
12.3. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės AAS „B.“ nukentėjusiosios A. L. naudai nusprendė išieškoti 750 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir visa 1 500 Eur proceso išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajai A. L. priteisiama iš asmens, kuriam byla nutraukta, t. y. iš S. P.
13. Dėl proceso išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
13.1. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų A. L., K. L. ir K. M. L. įgaliotasis atstovas advokatas D. Lengvinas prašė priteisti solidariai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. P. ir civilinės atsakovės AAS „B.“ nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (300 Eur) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 135, 136, 137).
13.1.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
13.1.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal civilinės atsakovės AAS „B.“ apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiųjų A. L., K. L. ir K. M. L. atstovas advokatas D. Lengvinas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiųjų interesams, teikė atsiliepimus ir savo nuomonę dėl civilinės atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiaisiais, t. y. buvo prašoma sumažinti nukentėjusiajai K. M. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nepriteisti turtinės žalos atlyginimo. Taigi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos turi būti apmokėtos. Šios išlaidos priteisiamos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. P.
13.1.3. Teismas kiekvieną kartą sprendžia dėl priteisiamo proceso išlaidų dydžio, atsižvelgdamas į nuteistojo / atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens finansinę būklę, atliktus proceso veiksmus, nagrinėjant bylą, ir jų santykį su advokato suteiktomis paslaugomis. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per du žodinius posėdžius, kurie netruko ilgiau nei pusvalandį (2020 m. rugpjūčio 27 d. – 9 min., 2020 m. lapkričio 19 d. – 30 min.), įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, jog 300 Eur proceso išlaidų atlyginimas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai A. L. yra pagrįstas, atitinka advokato skirto darbo laiko ir žmoniškųjų išteklių sąnaudų, todėl nemažinamas.
13.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos S. P. išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sudaro 63 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. P.
13.2.1. 2020 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3180 buvo pakeista BPK 106 straipsnio 2 dalis, numatant, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo S. P. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus (t. 2, b. l. 63), yra sudaręs susitarimą su civiline atsakove AAS „B.“ dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 65), kuris uždeda ant S. P. didelę finansinę naštą – atlyginti draudimo bendrovei 6 260,05 Eur sumą, be to, draudimo bendrovė dar gali nukreipti atgręžtinį reikalavimą į S. P. dėl papildomo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi matyti, jog S. P. finansinė padėtis yra itin sudėtinga, be to, jis šiuo metu jau turi didelių finansinių įsipareigojimų.
13.2.2. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nevisiškai yra suderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tikėtina, jog, įstatyme nesant numatytai normai dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo S. P. asmeninius gynybos interesus būtų galėjęs realizuoti savarankiškai, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso metu nebuvo sprendžiami klausimai dėl asmens kaltės, įrodymų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo, nebuvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš S. P. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
civilinės atsakovės AAS „B.“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „B.“ filialą, atstovo, (duomenys neskelbtini), J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. L. priteistos iš civilinės atsakovės AAS „B.“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „B.“ filialą, 194,74 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. L. iš AAS „B.“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „B.“ filialą, priteistų 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti papildomai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. P. 750 Eur A. L. turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. P. 300 Eur A. L. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš S. P. priteisti 63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.