Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-553-264/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
e2A-553-264/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05797-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „G&J Group“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Toskano statyba“
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
  • 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
  • 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-553-264/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05797-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G&J Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11585-920/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Toskano statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G&J Group“, trečiajam asmeniui V. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Toskano statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „G&J Group“ 15 291,67 Eur sumą, kuri susideda iš 15 258,10 Eur skolos už atliktus darbus ir 33,57 Eur delspinigių, bei 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Toskano statyba“ ir atsakovė UAB „G&J Group“ sudarė 2018 m. spalio 15 d. Subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM181015, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasadinių sienų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte - daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „G&J Group“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties p. 2.1). Šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei už darbus pagal faktiškai dirbtas darbo dienas, atsižvelgiant į ieškovės darbuotojų, atlikusių darbus, skaičių (Sutarties 3.1 p.). Šalys susitarė dėl preliminarių darbų atlikimo terminų, darbų pradžią numatant 2018 m. spalio 19 d., o darbų pabaigą – 2018 m. lapkričio 9 d. (Sutarties 4.1 p.). Ieškovės UAB „Toskano statyba“ darbuotojai atliko sutartus fasadinių sienų atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir juos užbaigė 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Toskano statyba“ buvo atsakovės pasamdyta taisyti kitų asmenų atliktų darbų trūkumus. Būtent todėl, kad kitų asmenų defektų taisymo atveju itin sudėtinga numatyti darbų apimtis, jų kainą ir tam reikalingą laiką, šalys pasirašė Sutartį, kurioje: a) darbų atlikimo terminai buvo preliminarūs (Sutarties 4.1 p.) ir b) šalys susitarė dėl apmokėjimo už darbą pagal faktiškai dirbtas darbo dienas, atsižvelgiant į ieškovės darbuotojų, atlikusių darbus, skaičių (Sutarties 3.1 p.). Atsakovė sutiko su tokiomis sutarties sąlygomis, - preliminariais terminais ir tikslia suma neapibrėžta (nekonkrečia) darbų kaina, - suprasdama ir įvertindama tai, kad darbų apimtys ir jų atlikimo terminai pasirašant Sutartį negalėjo būti tiksliai numatyti. Ieškovė pateikė atsakovei UAB „G&J Group“ tokius atliktų darbų aktus: atliktų darbų aktą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d., iš viso 3 775,20 Eur su PVM sumai; šį atliktų darbų aktą ir ieškovės išrašytą 2018 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TSK Nr.098 atsakovė priėmė ir už atliktus darbus apmokėjo. Atliktų darbų aktas 2018-10-15 - 2018-10-31, 2018-11-07 PVM sąskaita faktūra TSK Nr.098, 2018-12-10 d. mokėjimo nurodymas); Atliktų darbų aktą už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2018-11-16, 6763,90 Eur su PVM sumai; Atliktų darbų aktą už laikotarpį nuo 2018-11-16 iki 2018-11-31, 3303,30 Eur su PVM sumai; Atliktų darbų aktą už laikotarpį nuo 2018-12-03 iki 2018-12-19, 5190,90 Eur su PVM sumai, iš viso 15 258,10 Eur su PVM sumai. Šiuose aktuose nurodytą ieškovės darbuotojų ir jų darbo dienų skaičių įrodo pateikiami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Ieškovės darbuotojų darbo laiką (darbo dienas ir valandas, darbuotojų skaičių) fiksuodavo atsakovės statybos vadovas S. Š. ir būtent pagal su juo suderintus duomenis (kiek darbuotojų, kiek laiko dirbo) buvo surašomi atliktų darbų aktai. Už šiuos ieškovės darbuotojų atliktus darbus atsakovė nesumokėjo. Atsakovė UAB „G&J Group“ 2019 m. sausio 11 d. raštu atsisakė priimti nurodytus atliktų darbų aktus, iš viso 15 258,10 Eur su PVM sumai, motyvuodama tuo, kad darbai atlikti po preliminariai nustatytos darbų atlikimo termino pabaigos, o darbų terminas praleistas dėl to, kad esą ieškovė neužtikrino, kad darbus atliktų ne mažiau kaip 4 darbuotojai bei kad darbuotojai dirbtų ne mažiau nei 8 val. per dieną, kaip nurodyta Sutarties 3.1 p. ir 4.4 p. Atsakovė neginčijo atliktų darbų aktuose nurodytų sumų ir duomenų apie dirbtas darbo dienas ir darbo laiką (kurie buvo suderinti su atsakovės statybos vadovu). Ieškovė nesutinka su atsisakymu priimti atliktų darbų aktus ir apmokėti ieškovei už jos darbuotojų darbą. Ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. sausio 15 d. raštą, kuriame nurodė priežastis, kodėl fasado atnaujinimo darbai negalėjo būti atlikti per preliminariai sutartyje nustatytus terminus. Pagal Sutarties 2.3 p. reikalingas medžiagas turėjo tiekti Rangovas, t.y. atsakovė. Tai, kad medžiagos vėlavo, įrodo 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovės elektroninis laiškas atsakovei, kuriame pranešama apie medžiagų trūkumą, t.y. praėjus vos porai savaičių nuo darbų pradžios ieškovė buvo priversta informuoti atsakovę, kad objekte kyla problemų, kad atsakovės statybos vadovas S. Š. tinkamai nesprendžia kilusių klausimų ir neužsako reikalingų medžiagų. Atsakovė 2019 m. sausio 24 d. raštu pakartotinai atsisakė priimti ieškovės teikiamus atliktų darbų aktus, todėl ieškovė atliktų darbų aktus pasirašė ir pateikė vienašališkai, kartu su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Iš viso pagal šiuos dokumentus ieškovei mokėtina už jo darbuotojų darbą suma – 15 258,10 Eur su PVM. Vienašališkai pasirašytus aktus su PVM sąskaitomis faktūromis ieškovė pateikė išsiųsdama elektroniniu paštu 2019 m. vasario 18 d. ir tą pačią dieną gavo atsakovės atstovo atsakymą (taip pat elektroniniu paštu), kad atsakovė atsisako priimti atliktų darbų aktus dėl anksčiau siųstuose raštuose išdėstytų aplinkybių, taip pat atsakovė nepriėmė vienašališkai pasirašytų aktų, siųstų registruoto pašto siunta. Ieškovės darbuotojų atlikti darbai yra faktiškai atsakovės, o taip pat ir pastato modernizavimo darbus užsakiusius užsakovės UAB „Molėtų švara“ priimti ir jais naudojamasi. Dėl ieškovės darbuotojų atliktų darbų kokybės ieškovė nėra gavusi pretenzijų (defektiniu aktu ar pan.) iš atsakovės. Be to, užsakovės statybos techninės priežiūros vadovas raštu patvirtino, kad ieškovės atlikti fasadinių sienų atnaujinimo (modernizavimo) darbai atlikti kokybiškai, kokybė atitinka projekto techninius reikalavimus, tai patvirtina Atliktų darbų apžiūros aktas. Laikytina, kad ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį pilnai ir tinkamai, jos darbuotojai atliko sutartus darbus, todėl atsakovei kyla pareiga su ieškove atsiskaityti. Atsakovė šios savo pareigos neįvykdė. Pagal Sutarties 5.1 p. atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Kaip matyti iš sąskaitų kopijų (išrašytos 2019 m. vasario 15 d.), taip pat jų pateikimo atsakovei dokumentų (pateikta 2019 m. vasario 18 d.), mokėjimų pagal pateiktas sąskaitas terminai yra suėję, todėl atsakovė ieškovei yra skolinga 15 258,10 Eur su PVM.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su dalimi ieškovės reikalavimo. Atsakovė sutinka apmokėti tik tą ieškovės darbuotojų darbo laiką, kuriuo buvo kurtas kokybiškas Statybos darbų rezultatas. Nurodė, kad užsakovė UAB „Molėtų švara“ iš atsakovės užsakė atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Atsakovė nusamdė du subrangovus pastato fasado atnaujinimo darbams atlikti - MB „Smilva“ ir V. K.. V. K. prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, t.y. dalies statybos darbų neatliko, statybos darbus atliko nekokybiškai ir atsisakė taisyti statybos darbų defektus. Dėl to atsakovė buvo priversta samdyti kitus subrangovus V. K. neužbaigtiems statybos darbams atlikti ir nekokybiškai atliktiems statybos darbams ištaisyti. Tokiu būdu objekte statybos darbus pradėjo vykdyti UAB „Lorinda“ ir ieškovė. Atsakovė dėl V. K. netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsiliko nuo su užsakove sudarytoje sutartyje nustatyto darbų grafiko. Užsakovės ir atsakovės sudarytoje rangos sutartyje atsakovė įsipareigojo, jog visi statybos darbai bus atlikti iki 2018 m. lapkričio 15 d., todėl atsakovei buvo ypatingai svarbu, jog V. K. vykdyti statybos darbai būtų kuo greičiau atlikti ir iš užsakovės nebūtų sulaukta pretenzijų dėl delspinigių ir/ar kitų užsakovės patirtų nuostolių. Ieškovė atsakovei pasiūlė operatyvų ir atsakovės interesus atitinkantį darbų atlikimo terminą, todėl ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 15 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM181015, kuria ieškovė objekte (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti statybinius fasadinių sienų atnaujinimo tarp ašių 1-3/A, A-F/1, 1-3/F darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Sutartyje šalys susitarė, jog Statybos darbus atsakovė pradės 2018 m. spalio 19 d., o pabaigs 2018 m. lapkričio 9 d. (Sutarties 4.1. punktas). Sutarties sudarymo metu ieškovė tvirtino, jog Statybos darbai bus atlikti ne ilgiau kaip per 3 savaites. Ieškovė taip pat žadėjo į Objektą nusiųsti ne mažesnę kaip 4 darbuotojų komandą, o tuo atveju, jei statybos darbams atlikti nustatytu terminu nepakaktų 4 darbuotojų komandos, į Objektą nusiųsti papildomų darbuotojai. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, šalys Sutartimi susitarė, jog ieškovė sumokės atsakovei už Sutartyje numatytas faktiškai dirbtas darbo dienas. Šalys taip pat susitarė, jog darbo diena sudarys ne mažiau kaip 8 darbo valandų, o vieno darbuotojo dienos darbo kaina bus 130 Eur. Šalys susitarė, jog Objekte dirbs ne mažiau kaip 4 darbuotojai, o preliminari Sutarties kaina už dieną bus 520 Eur (Sutarties 3.1. punktas). Atsakovė Statybos darbus pradėjo vykdyti 2018 m. spalio 19 d., o pabaigė 2019 m. gruodžio 18 d. Atsakovė sudarė 4 atliktų darbų aktus: 1) 2018-10-15 - 2018-10-31; 2) 2018-11-01 - 2018-11-16; 3) 2018-11-16 - 2018-11-31; 4) 2018-12-03 - 2018-12-19 (toliau atitinkamai ir - Atliktų darbų aktai Nr. 1; 2; 3; 4). Už atliktus darbus atsakovė išrašė 4 PVM sąskaitas - faktūras iš viso 15 730 Eur + PVM sumai (3120 Eur + 4290 Eur + 2730 Eur + 5590 Eur = 15 730 Eur). Ieškovė priėmė atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 1 ir sumokėjo ieškovei 3 775,20 Eur su PVM. Atliktų darbų aktų Nr. 2, 3 ir 4 atsakovė nepriėmė ir neapmokėjo jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kadangi atsakovė dėl ieškovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo iš esmės negavo to ko tikėjosi sudarydama Sutartį. Ieškovė jau 2018 m. spalio mėn. neužtikrino pakankamo Sutarties 3.1. punkte numatyto darbuotojų kiekio Objekte. Iš Atliktų darbų akto Nr. 1 matoma, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. spalio 31 d. užfiksavo 24 darbuotojų darbo dienas. Šiame laikotarpyje buvo 9 darbo dienos, todėl ieškovei pasitelkus Sutartyje numatytą minimalią 4 darbuotojų komandą Objekte, Ieškovė būtų užfiksavusi 36 darbuotojų darbo dienas (4 darbuotojai * 9 darbo dienos = 36 darbuotojų darbo dienos). Vadovaujantis pačios ieškovės į bylą pateiktais duomenimis (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. užfiksavo 24 darbuotojų darbo dienas. Šiuo laikotarpiu ieškovė užtikrino vidutiniškai pakankamą darbuotojų komandą objekte. Kita vertus, vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 8 d. Objekte buvo 3 ieškovės darbuotojai, todėl šiomis dienomis ieškovė neužtikrino pakankamo darbuotojų kiekio objekte ir tokiu būdu pažeidė Sutartinius įsipareigojimus. Vadovaujantis UAB „Sistela“ duomenų bazėje patalpinta informacija vienas asmuo, dirbdamas normaliu tempu standartinę darbo dieną, Statybos darbus turėtų atlikti per 42 darbo dienas. Taigi, 4 darbuotojai tokius darbus turėtų atlikti vidutiniškai per 11 darbo dienų. Vadovaujantis ieškovės duomenimis (atliktų darbų aktai ir darbo laiko žiniaraštis), ieškovė užtruko 121 darbuotojo darbo dieną ir apytiksliai 31 faktinę darbo dieną. Akivaizdu, jog ieškovė darbus vykdė ypač lėtai, t.y., 3 kartus lėčiau nei įprasta statybų rinkoje. Tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė vykdė darbus itin aplaidžiai ir nekvalifikuotai. Ieškovei nereikėjo atlikti visų sienos modernizavimo darbų, kadangi dalis jų jau buvo atlikti ankstesnio subrangovo V. K.. Ieškovė buvo pasitelkta tik V. K. statybos darbų defektams ištaisyti ir V. K. neatliktiems darbams pabaigti, todėl ieškovė sutartinius įsipareigojimus turėjo atlikti per trumpesnį laiką ir už mažesnę kainą nei nurodyta UAB „Sistela“ rekomendacijose, kadangi dalis darbų jau buvo atlikti. Atsakovė V. K. nekokybiškai atliktiems darbams ištaisyti pasitelkė ir kitą subrangovą - UAB „Lorinda“. UAB „Lorinda“ objekte atliko 221 m2 apimties fasado atnaujinimo statybinius darbus, o ieškovė atliko 165 m2 apimties fasado atnaujinimo statybos darbus. Nepaisant to, jog UAB „Lorinda“ atliko didesnę dalį darbų nei ieškovė, UAB „Lorinda“ atliktų darbų vertė yra 3 kartus mažesnė nei užfiksuota ieškovės atliktų darbų aktuose. UAB „Lorinda“ už statybos darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 5 082,65 Eur be PVM sumai (pridedama), o ieškovės atliktų darbų aktuose užfiksuota darbų kainą sudaro 15 730 Eur be PVM. Be to, vadovaujantis pridedama UAB „Sistela“ duomenų bazės informacija (lokalinė sąmata), ieškovės atliktų Statybos darbų normali rinkos kaina yra 3 918,14 Eur be PVM. Akivaizdu, jog ieškovės atliktų darbų rinkos vertė yra žymiai mažesnė nei ta, kurios ieškovė reikalauja iš atsakovės. Ieškovė yra neteisi teigdama, jog ji negalėjo numatyti reikalingų atlikti darbų kainos ir termino. Ieškovė yra rangos darbų profesionalė, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Šalys Sutartimi susitarė dėl statybos darbų kainos (520 Eur už dieną) ir darbų atlikimo termino (nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d.). Ieškovė dėl nuo atsakovės nepriklausiusių priežasčių grubai pažeidė darbų atlikimo terminą ir nepagrįstai išaugino statybos darbų kainą, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė apmokėti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus.

3. Ieškovė UAB „Toskano statyba“ pateikė dubliką, kuriuo palaikė savo ieškinį. Atsakovė UAB „G&J Group“ pateikė tripliką, kuriuo taip pat palaikė savo pateiktą atsiliepimą į ieškovės UAB „Toskano statyba“ ieškinį.

Šalies argumentai

4. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) Sutarties 3.1. punktą pripažinti nesąžiningu ir nustatyti Sutarties kainą – 6 240 Eur; 2) priteisti atsakovės naudai iš ieškovės atsakovės patirtus nuostolius – 6 057,54 Eur; 3) teismui nustačius, jog neegzistuoja pagrindai priteisti nuostolius, iš ieškovės atsakovei priteisti sutartines baudines netesybas – 780 Eur; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) iš ieškovės atsakovei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė dėl trečiojo asmens netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsiliko nuo su užsakovu sudarytoje sutartyje nustatyto darbų grafiko. Užsakovo ir atsakovės sudalytoje rangos sutartyje atsakovė įsipareigojo, jog visi statybos darbai bus atlikti iki 2018 m. lapkričio 15 d., todėl atsakovei buvo ypatingai svarbu, jog trečiojo asmens vykdyti statybos darbai būtų kuo greičiau atlikti ir iš užsakovo nebūtų sulaukta pretenzijų dėl delspinigių ir/ar kitų užsakovo patirtų nuostolių. Apie tai buvo žinoma ir ieškovei. Šalys susitarė, jog Objekte dirbs ne mažiau kaip 4 darbuotojai, o preliminari Sutarties kaina už dieną bus 520 Eur. Atsakovė Statybos darbus pradėjo vykdyti 2018 m. spalio 19 d., o pabaigė 2018 m. gruodžio 18 d. Atsakovė sudarė 4 atliktų darbų aktus: 1) 2018-10-15 - 2018-10-31; 2) 2018-11-01 - 2018-11-16; 3) 2018-11-16 - 2018-11-31; 4) 2018-12-03 - 2018-12-19 (toliau atitinkamai - Atliktų darbų aktai Nr. 1; 2; 3; 4). Už atliktus darbus atsakovė išrašė 4 PVM sąskaitas - faktūras iš viso 15 730 Eur + PVM sumai (3 120 Eur + 4 290 Eur + 2 730 Eur + 5 590 Eur = 15 730 Eur). Ieškovė priėmė atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 1 ir sumokėjo ieškovei 3 775,20 Eur su PVM. Atliktų darbų aktų Nr. 2, 3 ir 4 atsakovė nepriėmė ir neapmokėjo jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Atsakovė atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kadangi ieškovė nesąžiningai pasinaudojo Sutarties 3.1. punkto jai suteiktu nepagrįstai perdėtu pranašumu, reikalavo sumokėti aiškiai protingumo ir sąžiningumo kriterijus neatitinkančią sumą už atliktus Statybos darbus. Ieškovės atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuota atliktų darbų kaina yra aiškiai neprotinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu, todėl Sutarties kaina turėtų būti nustatoma pagal LR 6.198 str., įtvirtintas taisykles. Atsakovė sutinka apmokėti tą ieškovės darbuotojų darbo laiką, kuriuo buvo kurtas kokybiškas Statybos darbų rezultatas, t.y., atsakovė sutinka apmokėti ieškovės darbuotojų darbą Sutartyje nustatyto termino laikotarpiu. Atsižvelgiant į pačios ieškovės pridėtus dokumentus, galima daryti išvadą, jog nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė objekte užfiksavo 48 darbuotojų darbo dienas. Todėl atsakovė sutinka apmokėti ieškovės nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. vykdytų Statybos darbų kainą, kuri sudaro 6 240 Eur (42 d. d. * 130 Eur = 6 240 Eur). Atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (termino praleidimo) patyrė nuostolių. Visų pirma, ieškovei praleidus Statybos darbų atlikimo terminą, atsakovė praleido su užsakovu sudarytos sutarties terminą, todėl užsakovas atsakovės atžvilgiu taikė baudines netesybas – 3 115,35 Eur. Antra, dėl daugiau kaip mėnesiu pailgėjusio ieškovės Statybos darbų atlikimo termino atsakovė buvo priversta naudoti nuosavas darbo priemones (pastolius, buitines patalpas), kurias atsakovė buvo suplanavusi naudoti kitame objekte. Kadangi nuosavi pastoliai buvo naudojami ieškovei atliekant Statybos darbus, atsakovė buvo priversta nuomotis pastolius ir buitines patalpas statybos darbams kituose objektuose atlikti. Atsakovė tokiu būdu patyrė 552,10 Eur nuostolių. Trečia, dėl ieškovės kaltės pailgėjusio darbų vykdymo termino atsakovė buvo priversta pratęsti objekto civilinės atsakomybės draudimo polisus ir tokiu būdu patyrė 500 Eur papildomų nuostolių. Atsakovė Objekto statybos darbams atlikti buvo pasamdžiusi statybos darbų vadovą S. Š., kurį dėl ieškovės terminio praleidimo atsakovė buvo priversta samdyti ilgesniam laikui. Su statybos darbų vadovu buvo sudaryta terminuota tikslinė darbo sutartis, todėl ieškovei laiku atlikus darbus atsakovė nebūtų patyrusi papildomų nuostolių, kurie sudaro 1 922,01 Eur. Ieškovei praleidus darbų įvykdymo terminą atsakovė buvo priversta Objekte papildomam laikotarpiui nuomotis biotualetą ir statybvietės aptvėrimus. Atsakovė tokiu būdu patyrė 121,01 Eur nuostolių. Atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė iš viso 6 210,47 Eur (552,10 Eur + 1922,01 Eur + 121,01 Eur + 3115,35 Eur + 500 Eur) nuostolių, dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovė pirmąją ieškovės siųstą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo pilna apimtimi (Atsakovė vietoje 3 120 Eur sumokėjo 3 775,20 Eur). Atsakovė prašė ieškovės grąžinti nepagrįstą pridėtinės vertės dydžio permoką, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Pažymi, jog į šią sumą yra įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str., statybos darbams yra taikomas atvirkštinis pridėtinės vertės mokesčio mokėjimas, t.y., pridėtinės vertės mokestį sumoka ne rangovas, o užsakovas. Turi būti laikoma, jog atsakovė ieškovei už Statybos darbus yra sumokėjusi 3 775,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė priešieškiniu prašo sumažinti Sutarties kainą iki 6 240 Eur, atsakovė už Statybos darbus yra skolinga ieškovei 2 464,80 Eur (be PVM).

5. Ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad negali būti laikoma, jog atsakovė šiuo atveju buvo iš esmės silpnesnė sutarties šalis, kad sutartinė sąlyga dėl apmokėjimo už darbus suteikė ieškovei perdėtai didelį pranašumą ir galimybę šia sąlyga piktnaudžiauti. Atsakovė statybų rinkoje veikia daugiau nei 10 metų, yra patyręs verslo subjektas. Šalys dėl Sutarties sąlygų derėjosi kaip lygiaverčiai subjektai. Niekaip negali būti laikoma, kad atsakovė nesuprato ar neįvertino sąlygos dėl apmokėjimo už darbus pagal faktiškai dirbtą darbo laiką, t.y. kad tai nekonkreti atlygio už darbus suma, kuri keisis priklausomai nuo darbo apimčių, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką. Taip pat atsakovė neįrodė savo patirtų nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl to, kad užsitęsė ieškovės darbų vykdymas. Objekte 2018 lapkričio - gruodžio mėnesiais buvo vykdomi ne tik ieškovės darbai, objekte dirbo dar daug darbininkų; tai, kad ir kiti darbai objekte dar buvo vykdomi 2018 lapkričio - gruodžio mėnesiais, bus matyti iš ieškovės prašymu teismo pareikalauto į bylą pateikti karkaso montavimo ir šiltinimo akmens vata darbų objekte - daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalo. Visi objekto statybos darbai buvo užbaigti ir objektas perduotas užsakovui tik 2019 balandžio mėn. (2019 m. kovo 21 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr.6). Taigi, net jei ieškovė būtų užbaigusi darbus Sutartyje numatytu preliminariu terminu, objekte dar buvo vykdomi kiti statybos darbai ir taisomi defektai iki pat 2019 m. pavasario. Tuo tarpu ieškovė savo darbus objekte baigė dar 2018 m. gruodžio 19 d. Nepaisant to, atsakovė visus nurodytus nuostolius (užsakovo pritaikytas netesybas, tam tikras aikštelės, įrangos išlaidas, draudimų išlaidas ir pan.) priskiria tik ieškovei. Iš atsakovės pateiktų dokumentų yra visiškai neaišku, už kokį laikotarpį užsakovas atsakovei šias netesybas paskaičiavo, t.y. neįrodyta, kad šie delspinigiai skaičiuoti ir tuo laikotarpiu, kai ieškovė dar dirbo objekte, ar kad jie paskaičiuoti vien už ieškovės darbų vėlavimą. Atsakovė neįrodė nei neteisėtų ieškovės veiksmų, — t.y. kad ieškovė vykdė darbus ilgiau, nei buvo preliminariai numatyta Sutartyje, dėl jos pačios netinkamo įsipareigojimų vykdymo, - nei patirtų nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovės vykdytų darbų terminų prasitęsimo. Atsakovė neįrodė, kad šių nuostolių atsakovė nebūtų patyrusi, jei ieškovė būtų užbaigusi darbus 2018 m. lapkričio 9 d. Atsakovė visus nuostolius, patirtus iki pat objekto perdavimo užsakovui, visiškai nepagrįstai priskiria ieškovei, nors akivaizdu, kad objekto užbaigimas ir pavėluotas perdavimas užsakovui 2019 m. balandžio mėnesį niekaip negali būti sąlygotas ieškovės darbų vykdymo, kurie buvo baigti dar 2018 m. gruodžio mėn.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo V. K. nurodė, kad ieškovės ieškinio ir atsakovės pareikšto priešieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, kad trečiasis asmuo savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei tinkamai neįvykdė, yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė pradėjo organizuoti ir skirstyti darbus subrangovams neturėdama parengusi visos būtinos statybų techninės dokumentacijos. Atsakovė tinkami neįvertino darbų apimties, objekte laiku nesumontavo langų, o be kita ko vėlavo pristatyti medžiagas trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių, nepaisant to, jog atsakovė vietoje trečiojo asmens ir MB „Smilva“ vėliau nusamdė kitą subrangovą, t.y. ieškovę, tačiau atsakovė ir toliau tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų prieš savo subrangovus: vėlavo pateikti būtinas statybines medžiagas, pateikė deformuotas fasadines plokštes, netinkamai saugojo statybines medžiagas, o atsakovės atstovui (darbų vadovui) paprasčiausiai trūko kompetencijos prižiūrėti tokio pobūdžio statybos darbus. Atsakovė galimai dėl patirties ar kompetencijos stokos vykdant tokio pobūdžio projektą (daugiabučio namo modernizavimas/atnaujinimas) nesugebėjo tinkamai pasiruošti ir suvaldyti statybos darbų proceso. Atsakovė neturėjo tinkamai paruoštos statybos darbų išpildomosios techninės dokumentacijos, pati vėlavo su darbų atlikimu, vėlavo su medžiagų pristatymais, dėl ko atitinkamai išsitęsė ir jos nusamdytų subrangovų darbų atlikimo terminai, neplanuotai išaugo darbų apimtys. Šiuo atveju atsakovė neturi teisės reikšti kokių nors pretenzijų dėl trečiojo asmens atliktų darbų kokybės, kadangi visi trečiojo asmens atlikti darbai yra priimti atsakovės įgalioto atstovo pasirašytais darbų perdavimo-priėmimo aktais kaip atlikti tinkamai ir kokybiškai. Šiuo atveju pati atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu ir yra skolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu: 1) ieškinį tenkino iš dalies; 2) priešieškinį atmetė; 3) priteisė iš atsakovės UAB G&J Group“ ieškovės UAB „Toskano statyba“ naudai 12 643,57 Eur skolos ir 27,82 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 643,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 330 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 285,52 Eur žyminio mokesčio; 4) priteisė iš ieškovės UAB „Toskano statyba“ atsakovės UAB „G&J Group“ naudai 329,12 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; 5) priteisė iš atsakovės UAB G&J Group“ valstybės naudai 14,16 Eur procesines išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

8. Teismas konstatavo, jog šalių sudarytos Sutarties 4.3. punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog Sutarties terminas gali būti pratęstas tik Šalių rašytiniu susitarimu. Kita vertus, atsižvelgiant į faktą, kad po Sutarties 4.1 p. nustatyto termino pabaigos 2018 m. lapkričio 9 d. darbai buvo vykdomi toliau bei pagal Atliktų darbų apžiūros aktą jie buvo atlikti kokybiškai, kokybė atitiko projekto techninius reikalavimus, pastato modernizavimo darbus užsakiusio užsakovo UAB „Molėtų švara“ darbai faktiškai buvo priimti ir jais naudojamasi, teismas rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika bei pripažino, kad sprendžiant šalių ginčą, būtina atsižvelgti į statybos rangos darbų specifiką, kuri lemia tai, jog statybos darbai gali užsitęsti dėl sunkiai prognozuojamų ir iš anksto nežinomų aplinkybių, todėl jų įvykdymui būna sudaromi papildomi susitarimai.

9. Teismas nustatęs, jog ginčo objekte visą laiką nuo darbų pradžios iki jų pabaigos 2018 m. gruodžio 19 d. buvo ir darbus organizavo, pagal Sutarties 2.3 p. medžiagas ieškovės darbuotojams tiekė atsakovės darbų vadovas S. Š. (t. I, b.l. 111-112), sprendė, kad visa tai įrodo, kad atsakovei visą darbų vykdymo laiką buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie visas esmines darbų vykdymo aplinkybes bei jų vykdymo terminus.

10. Teismas taip pat vertino, jog byloje nustatytos aplinkybės, o ypač nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. A. ir D. Č. parodymai, taip pat trečiojo asmens V. K. nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė Sutarties 4.1 p. nustatytą darbų terminą praleido ne dėl savo, o dėl atsakovės netinkamo darbų organizavimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šią aplinkybę taip pat pagrindžia faktas, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl per ilgai užtrukusių darbų bei nesinaudojo Sutarties 7.2. p. nustatyta teise reikalauti iš ieškovės už termino nesilaikymą 20 Eur dieninių baudinių netesybų atsakovės naudai.

11. Teismas pripažino kad šalys, įgyvendindamos pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutarties reikalavimus, turėjo kartu derinti sutarties pratęsimo sąlygas. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, labiau tikėtinomis pripažintinos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šalys žodžiu susitarė dėl sutarties pratęsimo ilgesniam terminui, tokiu būdu bendrai sutikdamos nesivadovauti Sutarties 4.3 p. nuostata. Tokią šalių valią, teismo vertinimu, patvirtina ir pačios atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovę spaudė su užsakovu UAB „Molėtų švara“ sudarytoje Sutartyje nustatyti terminai, grėsė baudos iš užsakovo, atsakovė neturėjo laiko samdyti kitų subrangovų.

12. Teismas taip pat pripažino, jog šalių elgesys po sutarties sudarymo, o ypač po Sutarties 4.1 p. nustatyto darbų termino pabaigos, kuomet atsakovė neteikė ieškovei jokių pretenzijų dėl termino nesilaikymo, nesiūlė sudaryti papildomo susitarimo dėl darbų termino pratęsimo (LR CK 6.209 str.), leidžia daryti išvadą, kad atsakovė termino praleidimo nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, o šalys dėl termino pratęsimo susitarė žodžiu arba konkliudentiniais veiksmais, toliau faktiškai vykdydamos sutartyje nustatytus darbus ir prisiimtus įsipareigojimus.

13. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nėra pateikta atsakovės statybos vadovo pranešimų apie nepagrįstas ieškovės darbuotojų prastovas, nors būtent šis asmuo betarpiškai prižiūrėjo darbų vykdymą, nėra ir kitų asmenų (pvz. objekto užsakovo ar jo techninės priežiūros vadovo) pranešimų ar pretenzijų, kad be jokių priežasčių yra nevykdomi ieškovės darbai ar pan.

14. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė pripažįsta gavusi ieškovės 2018 m. lapkričio 5 d. elektroninį laišką, kuriame pranešama apie medžiagų trūkumą, netinkamą jų sandėliavimą, jog atsakovės statybos vadovas S. Š. tinkamai nesprendžia kilusių klausimų, nors techninė priežiūra neleidžia montuoti netinkamų plokščių.

15. Teismas pripažino, jog ne raštu, o kita forma atsakovė buvo nuolat įspėjama apie aplinkybes, kurios trukdo tinkamai vykdyti Sutartį ar kelia grėsmę atliekamų Darbų kokybei bei terminams, tokiu būdu iš esmės įgyvendinant Sutarties 6.2. p. reikalavimus.

16. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pati pripažino, jog ji neįtraukė defektų taisymo laiko į atsakovei pateiktus apmokėjimui dokumentus, nes 2018 m. lapkričio 16 d. užfiksuoti defektai buvo ištaisyti 2018 m. lapkričio 19 d., o 2018 m. lapkričio 20 d. užfiksuoti defektai buvo ištaisyti 2018 m. lapkričio 21 d.

17. Teismas pripažino, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti dalį sumos už ieškovės atliktus darbus, motyvuodama dalies darbų nekokybišku atlikimu bei tuo, kad ieškovė neužtikrino pakankamo darbuotojų kiekio objekte, taip pat darbus vykdė ypač lėtai, tokiu būdu nepagrįstai pratęsdama darbų atlikimo terminą.

18. Sprendė, kad nors ieškovė nurodo, kad atsiskaitymas pagal Sutartį buvo numatytas iš esmės kaip apmokėjimas už darbuotojų nuomą, o ne už konkrečius statybos darbus ir dėl to ieškovė išrašė sąskaitas atsakovei kaip už darbuotojų nuomą, tačiau teismas šiuos paaiškinimus pripažino nepagrįstais, nes pagal šalių 2018 m. spalio 15 d. sudarytos Subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM181015 ieškovė įsipareigojo atlikti fasadinių sienų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte - daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „G&J Group“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties p. 2.1). Tai reiškia, kad tarp buvo šalių sudaryta subrangos, o ne darbuotojų nuomos sutartis, nes tai neatitinka Darbo kodekso 72 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laikinojo darbo sutarties sudarymą.

19. Priešieškinio reikalavimą Sutarties 3.1. punktą pripažinti nesąžiningu ir nustatyti Sutarties kainą – 6 240 Eur teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad prisiimdama sutartinius įsipareigojimus atsakovė, kaip verslininkė, veikė savo rizika ir todėl ta aplinkybė, kad sudarydama sutartį su užsakovu dėl ginčo objekto darbų ji galimai numatė per trumpus darbų vykdymo terminus, negali būti laikoma esminės nelygybės sąlyga vedant derybas su ieškove. Pažymėjo, kad šalys dėl Sutarties sąlygų derėjosi kaip lygiaverčiai subjektai, todėl šalių susitarimu nustatytas Sutarties 3.1. punktas negali būti laikomas perdėtai palankiu ieškovės atžvilgiu.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstą priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovės naudai iš ieškovės atsakovės patirtus nuostolius – 6 057,54 Eur bei nurodė, jog atsakovė nepateikė faktinių nuostolius patvirtinančių apmokėjimo dokumentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

21. Atsakovė UAB „G&J Group“ apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės naudai priteista 12 643,57 Eur skolos ir 27,82 Eur delspinigių pakeisti ir priimti naują sprendimą - tenkinti apeliantės priešieškinį, Sutarties 3.1. punktą pripažinti nesąžiningu ir nustatyti Sutarties kainą – 6 240 Eur, pripažinti, jog apeliantė ieškovei skolinga 2 464,80 Eur, likusioje dalyje atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti apeliantės naudai iš ieškovės apeliantės patirtus nuostolius – 6 057,54 Eur; 2) likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti galioti; 3) priteisti apeliantės naudai iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė apie prasitęsusius terminus dėl iki tol netinkamai atliktų statybos darbų yra ne tik prieštaraujanti į bylą apeliantės pateiktiems įrodymams, tačiau ir nelogiška, nes apeliantė į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovė buvo pakankamai informuota apie Statybos darbų specifiką, jai buvo sudarytos visos galimybės įsivertinti reikalingus atlikti Statybos darbus ir terminus, o Statybos darbų apimtis darbų vykdymo metu nesikeitė. Į bylą nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad apeliantė suklaidino ieškovę apie Statybos darbų apimtis, ar kad ieškovė atliko papildomus darbus.

21.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog statybos darbų terminas prasitęsė dėl apeliantės tiekiamų medžiagų tariamų vėlavimų ir neva netinkamo medžiagų sandėliavimo. Teismas, nustatydamas šią aplinkybę, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, nes Sutarties 2.3. punktu šalys susitarė, jog ieškovė darbus atlieka naudodama apeliantės medžiagas, savarankiškai planuoja ir teikia prašymus medžiagų užsakymui pas apeliantės darbų vadovą. Taigi, susidūrus su defektuotomis ir/ar netinkamomis medžiagomis, ieškovė privalėjo kreiptis į apeliantę su prašymu užsakyti reikalingas medžiagas.

21.3. Teismas, nustatydamas aplinkybę dėl neva netinkamai sandėliuotų ir nekokybiškų medžiagų, nepagrįstai rėmėsi ieškovės liudytojų (ieškovės darbuotojų V. P., L. G., D. R.), bei trečiojo asmens V. K. parodymais, nes ieškovės darbuotojai V. P., L. G., D. R. turi akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi. Jų parodymai gali daryti įtaką tolimesniems darbiniams santykiams su ieškove, todėl ieškovės darbuotojų V. P., L. G., D. R. parodymai negali būti laikomi patikimais, dėl ko jie vertintini kritiškai. V. K. taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi – aplinkybė, jog apeliantas teikė neva nekokybiškas medžiagas, jas netinkamai sandėliavo, yra palanki V. K., kadangi šių aplinkybių pagrindu V. K. galėtų remtis ginantis potencialioje civilinėje byloje.

21.4. Teismas nepagrįstai nustatė, jog statybos darbų terminas prasitęsė dėl neva netinkamų apeliantės statybos darbų vadovo S. Š. nurodymų ir neva netinkamo apeliantės Statybos darbų organizavimo. Teigia, kad tai neatitinka statybos dalyvių pareigas reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos ir nustatyta neatsižvelgiant į statybos dalyvių pareigų apimtis.

21.5. Teismo nustatyta aplinkybė, kad neva dėl apeliantės kaltės prasitęsusius terminus, taip pat pagrindžia faktas, kad apeliantė nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl per ilgai užtrukusių darbų bei nesinaudojo Sutarties 7.2. p. nustatyta teise reikalauti iš ieškovės už termino nesilaikymą 20 Eur dieninių baudinių netesybų apeliantės naudai, prieštarauja apeliantės į bylą pateiktų įrodymų turiniui, nes apeliantė į ieškovę dėl lėtai ir netinkamai vykdomų darbų kreipėsi tiek Statybos darbų atlikimo metu, tiek po jų atlikimo.

21.6. Teismo nustatyta aplinkybė, jog šalys neva Sutarties terminą pratęsė žodžiu, yra deklaratyvi ir visiškai nepagrįsta. Akivaizdu, jog šalys Sutarties termino nepratęsė, dėl to apeliantė turi teisę į nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl ieškovės sutarties termino praleidimo. Apeliantės nuomone, būtų ydinga teigti, jog kiekvienu atveju, kai rangovas praleidžia statybos darbų terminą, o užsakovas nenutraukia sutarties ir nesiūlo sudaryti papildomo susitarimo dėl darbų termino pratęsimo, sutarties terminas automatiškai prasitęsia.

21.7. Teismas, atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimus, neatsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai vertino ginčui taikytinas materialios teisės normas, precedentu naudojo bylą, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

21.8. Teismas neatsižvelgė į apeliantės reikalavimą priteisti 780 Eur sutartines baudines netesybas ir dėl jų visiškai nepasisakė. Kaip jau minėta aukščiau, šalys susitarė, jog Sutarties terminas pratęsiamas tik rašytiniu susitarimu. Į bylą nepateiktas nei toks rašytinis susitarimas, nei tariamą žodinį susitarimą patvirtinantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų ir iš teismo sprendimo net nėra aišku, kokiam terminui buvo tariamai pratęstas Sutarties terminas. Vadinasi, apeliantė turi teisę į sutartinių minimalių nuostolių atlyginimą.

21.9. Pirmos instancijos teismui nepagrįstai nustačius, jog apeliantė neva neteikė pretenzijų ieškovei dėl darbų vėlavimo ir kad šalys neva pratęsė Sutarties terminą žodžiu, iškilo būtinybė šį nepagrįstą faktą nuginčyti. Dėl to apeliantė į bylą teikia 2018 m. lapkričio 19 d. raštą, siųstą ieškovei, kuriame apeliantė eilinį kartą teikia pretenzijas dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo ir informuoja ieškovę, jog darbų atlikimo terminas pratęsiamas nebus. Apeliantė nurodo, kad tikėjosi, jog pateiktų dokumentų pirmosios instancijos teismui pakanka daryti išvadą dėl apeliantės patirtų nuostolių. Teismui atmetus apeliantės reikalavimą dėl neva nepateiktų nuostolius pagrindžiančių dokumentų, apeliantė teikia papildomus patirtų nuostolių faktą įrodančius dokumentus.

Atsiliepimas

22. Ieškovė UAB „Toskano statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti apeliantės UAB „G&J Group“ 2020 m. sausio 15 d. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą visa apimtimi; 2) priteisti ieškovei UAB „Toskano statyba“ iš apeliantės UAB „G&J Group“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje: ieškovės sumokėtą sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1 000 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

22.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismas rėmėsi ne tik ieškovės darbuotojų, bet ir nesuinteresuotų, nešališkų liudytojų - techninio prižiūrėtojo R. A. ir kito objekte dirbusio subrangovo UAB „Lorinda“ direktoriaus D. Č. - parodymais, jog dalies taisymo darbų nebuvo įmanoma numatyti nepradėjus darbų ir nenuardžius fasado plokščių, o taip pat trečiojo asmens V. K. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis apie dėl atsakovo patirties ar kompetencijos stokos neplanuotai išaugusias darbų apimtis (Sprendimo 10 pastraipa, dalis „Septinta“).

22.2. Nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos faktams yra apeliantės teiginys, jog apeliantė esą turėjo teisėtus lūkesčius, kad ieškovė darbus atliks per sutartą terminą: apeliantė negalėjo susiformuoti tokių teisėtų lūkesčių, jei pasirašė Sutartį sutikdama su preliminariais terminais.

22.3. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, neva ji buvusi ieškovės suklaidinta tiek dėl darbų terminų, tiek dėl darbų kainos (apeliacinio skundo 2.5 p.). Lygiai kaip ieškovei, taip ir atsakovei, kaip statybų rinkos profesionalams, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

22.4. Apeliantė neteisingai teigia, neva ieškovės darbų apimtis darbų vykdymo metu nesikeitė ir neva į bylą nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad ieškovė atliko papildomus darbus (apeliacinio skundo 2.4 p.)

22.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir įrodymus, susijusius su apeliantės tiekiamų medžiagų vėlavimu ir netinkamu sandėliavimu (apeliacinio skundo 2.7 p.). Kaip nurodo pati apeliantė, nustatydamas šias aplinkybes teismas rėmėsi ieškovės darbuotojų parodymais, o taip pat statybų techninio prižiūrėtojo R. A. ir kitų subrangovų, dirbusių objekte, - UAB „Lorinda“ vadovo D. Č. bei V. K. – parodymais.

22.6. Apeliantė klaidinančiai teigia, jog aplinkybes dėl medžiagų vėlavimų ir netinkamo medžiagų sandėliavimo teismas, esą, be liudytojų parodymų, nustatęs vieninteliu 2018 m. lapkričio 5 d. elektroniniu laišku - (I t., b.l. 28) (apeliacinio skundo 2.7, 2.10 p.). Tai netiesa, kadangi teismas Sprendime aiškiai nurodė, jog remiasi ir kitais rašytiniais įrodymais.

22.7. Nepagrįstas ir nelogiškas apeliantės argumentavimas, kad jei būtų laikoma, jog trūko kokybiškų medžiagų ir dėl to daugiau kaip mėnesį vėlavo darbai, vadinasi, ieškovės darbuotojai visą tą laiką nedirbo, o tai reiškia, kad atsakovė ir neturėtų už nedirbtą laiką mokėti; tuo tarpu teismas esą priteisė ieškovei atlygį ir už tą laiką, kurį jos darbuotojai buvo objekte, bet nekūrė statybos darbų rezultato, o laukė medžiagų pristatymo (apeliacinio skundo 2.18 p., 4.12 p.). Šių argumentų nepagrįstumą patvirtina ieškovės darbo laiko žiniaraščiai (I t. b.l. 29-30), kurie įrodo, jog tam tikromis dienomis, esant nuo ieškovės nepriklausančių trukdžių darbų vykdymui, ieškovė visai nesiųsdavo darbuotojų į objektą ar siųsdavo mažiau, nei buvo sutarta Sutartyje (mažiau nei 4), būtent dėl to, kad nebūtų veltui švaistomas darbuotojų laikas.

22.8. Apeliantės argumentai, jog teismas visiškai neteisingai sprendė, kad apeliantė delsė reikšti ieškovei pretenzijas ir netesybų nereikalavimą, yra nepagrįsti, nes apeliantės pretenzija dėl esą nepakankamo darbo tempo pareikšta tik 2018 m. lapkričio 8 d. elektroniniu laišku (I t. b.l. 69), t.y. likus vienai dienai iki preliminarios darbų pabaigos, todėl jei apeliantė iš tikro būtų turėjusi pretenzijų dėl ieškovės darbo laiko, būtų apie tai ėmusi reikšti pretenzijas gerokai anksčiau.

22.9. Apeliantė visiškai neteisingai teigia, jog 1) ieškovė (subrangovas UAB „Toskano statyba“) turėjo pareigą paskirti statinio statybos vadovą ir 2) jog tokį asmenį paskyrė. Ieškovė skyrė ne viso statinio statybos vadovą, o savo statybos darbų vadovą E. R. (apklaustas liudytoju 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje), kuris buvo atsakingas tik už ieškovės darbų vykdymą ir jos darbuotojų kontroliavimą, bet tikrai ne už visą objektą ir ne už kitus subrangovus 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžio įrašo laikas - 00:09:50 - 00:12:06).

22.10. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokių apeliantei trūksta įrodymų, jog šalys ir po preliminaraus termino pasibaigimo Sutartį vykdė, jos nenutraukė, abi veikė taip, lyg Sutartis galiotų, t.y. Sutartis, net ir nesant įrodymų apie rašytinius ar žodinius susitarimus, buvo tęsiama konkliudentiniais veiksmais.

22.11. Apeliantės reikalavimas pakeisti šalių sudarytą sutartį teismo tvarka CK 6.223 str. 2 d. 1 p. pagrindu nepagrįstas, nes negali būti laikoma, jog ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį ir dėl šio pažeidimo Sutarties kaina išaugo iki neprotingos ir nesąžiningos atsakovės atžvilgiu sumos (apeliacinio skundo 4.12 p.). Sutarties 4.1 p. šalys aiškiai susitarė dėl preliminarių darbų atlikimo terminų, taigi, negali būti laikoma, kad neatlikus darbų iki preliminariai numatytos datos, Sutartis buvo iš esmės pažeista. Kaip aptarta aukščiau, sudariusi Sutartį tokiomis sąlygomis, atsakovė negalėjo susiformuoti teisėtų lūkesčių, kad darbai bus atlikti tiksliai iki 2018 m. lapkričio 9 d. ir ne vėliau.

22.12. Apeliantė niekuo nepagrindė savo teiginių, kad ieškovė dirbo mažiau dienų, nei nurodyta atsakovei pateiktuose apmokėjimui dokumentuose, kad ieškovė sutartiniu pagrindu neva reikalauja atlygio už nedirbtas darbo valandas, kad dirbtinai padidino jų skaičių. Tokios galimybės, esant apeliantės atstovo kontrolei, ieškovė neturėjo, todėl teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, padarė teisingas išvadas.

22.13. Apeliantė nurodo, kad nuo sutarties sąlygų galima nukrypti ir esant sutarties sąlygų prieštaravimui bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (apeliacinio skundo 4.11 p.), tačiau visiškai nepagrindžia, kaip sutartinės sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar bendriesiems teisės principams prieštarauja.

22.14. Apeliantės melagingi teiginiai, kad atsakovė neturėjo galimybės samdyti kitų subrangovų ir kad kiti subrangovai neva buvo samdomi dėl ieškovės per lėtai atliekamų darbų, įrodo pačios atsakovės nesąžiningumą ir jos teiginių nepatikimumą.

22.15. Apeliantė klaidingai nurodo, jog teismas Sprendimu atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo rėmėsi kasacinio teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018 (apeliacinio skundo 4.1 p.).

22.16. Apeliantė visus nurodytus nuostolius (užsakovo pritaikytas netesybas, tam tikras aikštelės, įrangos išlaidas, draudimų išlaidas ir pan.) priskiria tik ieškovei, o tai akivaizdžiai neteisinga ir nepagrįsta.

22.17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naują, kituose procesiniuose dokumentuose neminėtą aplinkybę, neva ieškovės vėluojami atlikti darbai ir naudojami pastoliai trukdė atlikti kitus statybos darbus (pvz. tranšėjos kasimo darbus ir kitus nuogrindos įrengimo darbus), ir dėl to apeliantė praleido su užsakovu UAB „Molėtų švara“ sudarytos sutarties terminus ir patyrė nuostolių (apeliacinio skundo 5.2 p.). Tačiau atsakovė neįrodė, kad užsakovas UAB „Molėtų švara“ paskaičiavo atsakovei delspinigius (I t., b. 1.102-103) ir už laikotarpį, kai ieškovė dar dirbo objekte, ar kad jie paskaičiuoti būtent dėl ieškovės darbų vėlavimo.

22.18. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji iš tikrųjų faktiškai patyrė nurodytas išlaidas (t.y. nepateikti faktiniai nurodytų išlaidų apmokėjimo ar įskaitymo dokumentai), atkreiptinas dėmesys, kad dalis atsakovės pateiktų dokumentų yra niekieno nepasirašyti, pvz., priešieškinio priedai Nr.3 ir Nr.4 dėl pastolių ir buitinių patalpų nuomos, priedas Nr.7 - dėl statybos darbų vadovo darbo užmokesčio (I t., b. 1. 104, 108-110, 120). Taigi, teismas niekaip negalėjo jais vadovautis.

22.19. Apeliantė neįrodė nei vienos iš ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovei negali būti taikoma atsakomybė, t.y. negali būti tenkinami atsakovės reikalavimai nei dėl nuostolių, nei dėl sutartinių netesybų priteisimo.

22.20. Apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų, pateikiamų su apeliaciniu skundu, priėmimo, nėra pagrindo tenkinti, kadangi apeliantės argumentai, jog buvo tikimasi, kad pateiktų įrodymų pakaks, yra visiškai nepriimtini. Dėl apeliantės pateikiamų nuostolius pagrindžiančių įrodymų pažymėtina, kad šie įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau, tam jokių kliūčių nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

23. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.

Dėl naujų rašytinių įrodymų.

24. Prie apeliacinio skundo atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus - 2018 m. lapkričio 19 d. raštą UAB „Toskano statyba“, nurodydama, kad tikėjosi, jog pirmos instancijos teismui pateiktų įrodymų visumos pakanka tam, kad daryti išvadą apie apeliantės ieškovei reikštas pretenzijas dėl Sutarties termino praleidimo nurodydama. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti turimus įrodymus pirmosios instancijos teisme, vien tai, jog ji tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų visumos pakanka, nėra pagrindas turimų įrodymų į bylą neteikti. Be to pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliantės dokumentus atsisako priimti į bylą, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos faktinių aplinkybių.

25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to ar atsakovė pagrįstai atsisako apmokėti už atliktus statybos rangos darbus pagal 2018 m. spalio 15 d. Subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM181015 (toliau – ir Sutartis) ieškovei, motyvuodama tuo, kad darbai buvo atlikti vėliau, nei buvo preliminariai sutarta. Taip pat atsakovė priešieškiniu įrodinėjo, jog ieškovė nesąžiningai pasinaudojo Sutarties 3.1. punkto jai suteiktu nepagrįstai perdėtu pranašumu - ieškovės atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuota atliktų darbų kaina yra aiškiai neprotinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu, todėl Sutarties kaina turėtų būti nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles, taip pat prašė dėl ieškovės vėlavimo atlikti statybos darbus priteisti priešieškinyje nurodytus jos patirtus nuostolius. Atsakovė nurodė, jog sutinka apmokėti ieškovės darbuotojų darbą Sutartyje nustatyto termino laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „G&J Group“ ieškovės UAB „Toskano statyba“ naudai 12 643,57 Eur skolos ir 27,82 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 643,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė su tokiu teismo sprendimus nesutinka.

26. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad šalis siejo statybos rangos (subrangos) teisiniai santykiai. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė atliko 2018 m. spalio 15 d. Subrangos sutartyje Nr. GJ-AM181015 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasadinių sienų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte - daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtino, jog juos ieškovė statybos darbus atliko pavėluotai, todėl neprivalo mokėti už vėlavimo laikotarpiu ieškovės paskaičiuotos atliktų darbų kainos.

Dėl atsisakymo apmokėti pateiktus atliktų darbų aktus ir statybos darbų atlikimo preliminaraus termino praleidimo.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009; kt.).

28. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos pozicijos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

31. Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

32. Atliktų darbų faktą ir apimtį ieškovė įrodinėjo pateiktais vienašališkai pasirašytais 2019 m. vasario 15 d. atliktų darbų aktais bei PVM sąskaitomis-faktūromis apie atliktų darbų vertę iki 2018 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pasirašyti darbų atlikimo aktus bei atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovė statybos darbų atlikimo termino praleidimą laikė esminiu sutarties pažeidimu.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Statybos darbų sutartyje buvo nustatytas preliminarus darbų atlikimo terminas, kuris buvo tęsiamas šalių sutarimu dėl apeliantės tiekiamų medžiagų vėlavimų ir netinkamo medžiagų sandėliavimo.

34. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

35. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.

36. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė neginčija ieškovės vienašališkai pasirašytų 2019 m. vasario 15 d. atliktų darbų aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų apie atliktų darbų vertę iki 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau nurodo, jog ji pagrįstai atsisakė apmokėti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, nes ieškovė dėl nuo atsakovės nepriklausiusių priežasčių grubai pažeidė darbų atlikimo terminą ir nepagrįstai išaugino statybos darbų kainą.

37. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-143-695/2017).

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus ir juos apmokėti, tačiau pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovės darbuotojų atlikti darbai yra faktiškai apeliantės, o taip pat ir pastato modernizavimo darbus užsakiusio užsakovo UAB „Molėtų švara“ priimti ir jais naudojamasi. Jog ieškovės darbuotojų atlikti statybos darbai yra atlikti kokybiškai ir jais naudojamasi patvirtina ir techninės priežiūros vadovo R. A. atliktų darbų apžiūros aktas.

39. Apeliantė pateikė į bylą 2018 m. lapkričio 8 d. elektroninį laišką adresuotą ieškovei, iš kurio matyti, kad apeliantė reiškė pretenzijas dėl vėlavimo atlikti darbus. Ieškovės teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku, nes ieškovė turėjo taisyti anksčiau netinkamai atliktus darbus, o apeliantė vėlavo tiekti darbams reikalingas medžiagas, be to medžiagas netinkamai sandėliavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai – 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovės el. laiškas apeliantei dėl medžiagų trūkumo, apeliantės statybos vadovo neveikimo, taip pat 2019 m. sausio 15 d. atsakymas į raštą apeliantei Nr. JG/TOS20190111, patvirtina ieškovės nurodomas priežastis dėl vėlavimo atlikti statybos darbus pagal šalių sudarytą Sutartį. Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnis įtvirtina, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, galima teigti, kad atsakovė žinojo apie tai, jog preliminarus statybų darbų terminas gali prasitęsti. Be to, kaip minėta, apeliantė darbų rezultatu naudojosi, perdavė juos savo užsakovui UAB „Molėtų švara“, tačiau nesumokėjo už darbus ieškovei. Byloje ieškovės darbų trūkumų nenustatyta.

40. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė nepagrįstai atsisakė apmokėti dalį sumos už ieškovės atliktus statybos darbus, motyvuodama dalies statybos darbų nekokybišku atlikimu bei tuo, kad ieškovė darbus vykdė ypač lėtai, tokiu būdu nepagrįstai pratęsdama darbų atlikimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš šalių sudarytos Sutarties 4.1 p. matyti, kad šalys susitarė dėl preliminarių darbų atlikimo terminų, todėl apeliantė kaip rangos darbų profesionalė, daugiau nei 10 metų veikiant statybų rinkoje, kuriai yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo įvertinti, kad statybos darbų terminai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių gali prasitęsti arba sutrumpėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavėluotas darbų atlikimas neprarado prasmės, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi pareigą apmokėti už ieškovės faktiškai atliktus statybos darbus.

41. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę dėl netinkamai sandėliuotų ir nekokybiškų medžiagų, nepagrįstai rėmėsi ieškovės liudytojų (ieškovės darbuotojų V. P., L. G., D. R.), bei trečiojo asmens V. K. parodymais, nes ieškovės darbuotojai V. P., L. G., D. R. turi akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi. Jų parodymai gali daryti įtaką tolimesniems darbiniams santykiams su ieškove, todėl ieškovės darbuotojų V. P., L. G., D. R. parodymai negali būti laikomi patikimais, dėl ko jie vertintini kritiškai. V. K. taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi – aplinkybė, jog apeliantas teikė neva nekokybiškas medžiagas, jas netinkamai sandėliavo, yra palanki V. K., kadangi šių aplinkybių pagrindu V. K. galėtų remtis ginantis potencialioje civilinėje byloje.

42. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės liudytojų paaiškinimais bei trečiojo asmens V. K. parodymais rėmėsi nepagrįstai, nes jie turi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymi, kad įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais bei liudytojų parodymais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atsižvelgta į įrodymų visumą ieškovės liudytojų paaiškinimai bei trečiojo asmens V. K. parodymai nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais buvo remiamasi byloje, todėl nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl statybos darbų kainos.

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, priešieškinio reikalavimą - Sutarties 3.1. punktą pripažinti nesąžiningu ir nustatyti Sutarties kainą – 6 240 Eur, atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad atsakovė yra rangos darbų profesionalė, kuriai yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Taip pat sprendė, jog šalys dėl Sutarties sąlygų derėjosi kaip lygiaverčiai subjektai, todėl šalių susitarimu nustatytas Sutarties 3.1. punktas negali būti laikomas perdėtai palankiu ieškovės atžvilgiu.

44. Atsakovė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, kad teismas, atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimus, neatsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai vertino ginčui taikytinas materialios teisės normas, precedentu naudojo bylą, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

45. Kaip jau minėta, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

46. Rangovo ir užsakovo santykiams taip pat taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygų, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis).

47. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).

48. Reglamentavimas, ribojantis galimybę keisti sutartą konkrečią rangos sutarties kainą, užtikrina, kad suderinta ir sutartyje įtvirtinta konkreti kaina nebus keičiama pagal kriterijus, kurie nenustatyti sutartyje ir nėra priimtini abiem sutarties šalims. Tai ypač svarbu statybos rangos sutarties šalims, atsižvelgiant į tai, kad darbų kainos yra santykinai didelės, atitinkamai jų keitimas, tiek didinant, tiek mažinant, yra reikšmingas šalims. Dėl to šalims, ypač jei statybos darbai yra jų veiklos sritis, keliamas reikalavimas statybos rangos sutartyse atsakingai apibrėžti darbų kainą. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, šis reglamentavimas nedraudžia abiem sutarties šalims susitarti dėl sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017 23 punktą).

49. Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkto matyti, kad šalys Sutartimi susitarė, jog ieškovė sumokės atsakovei už Sutartyje numatytas faktiškai dirbtas darbo dienas. Šalys taip pat susitarė, jog darbo diena sudarys ne mažiau kaip 8 darbo valandų, o vieno darbuotojo dienos darbo kaina bus 130 Eur. Šalys susitarė, jog objekte dirbs ne mažiau kaip 4 darbuotojai, o preliminari Sutarties kaina už dieną bus 520 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkto matyti, kad Sutartimi šalys susitarė dėl preliminarios darbų kainos, kuri galėjo kisti dėl darbo valandų, tačiau ši sąlyga neturi reikšmės sprendžiant dėl kainos nustatymo būdo ir tuo labiau neatleidžia nuo pareigos laikytis CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad sutarta konkreti kaina nekeičiama net ir tais atvejais, kai, sudarant statybos rangos sutartį, nebuvo tiksliai žinoma darbų apimtis.

50. Statybos darbų kaina negali būti didinama arba mažinama be abiejų šalių valios. Tai, kad statybos darbų terminas prasitęsė, nesudaro pagrindo išvadai, kad sutarties kaina buvo nesąžininga ar pažeidžianti atsakovės teises bei interesus. Nors atsakovė akcentuoja, kad Sutarties 3.1. punktas yra perdėtai palankus ieškovės atžvilgiu, kad ieškovė įgijo neproporcingai didelį pranašumą ir galimybę juo piktnaudžiauti, tai taip pat teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei anksčiau nurodytos, nes šalys sudarant sutartį buvo lygiavertės – atsakovė yra profesionali rangovė, kuri sutarties sudarymo metu turėjo galimybę įvertinti darbų apimtis, jų kainas, ir kad šalys susitarė dėl preliminarių statybos darbų atlikimo terminų.

51. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vėlgi akcentuoja, kad šalys buvo laisvos susitarti dėl kainos nustatymo būdo ir pasirinko jį nustatyti preliminaria kaina, kuri gali kisti dėl statybos darbų termino pratęsimo, kuris kaip minėta šalių sudarytoje Sutartyje taip pat buvo nustatytas preliminarus. Sutarties laisvės principas taip pat rodo, kad šalys apibrėžė ir kriterijus, kurių pagrindu apskaičiuojama statybos darbų kaina. Šie kriterijai buvo aiškiai apibrėžti Sutarties 3.1. punkte, nustatant darbų kainos apskaičiavimo pagrindus kuriais priklausomai nuo darbo laiko kaina gali padidėti arba sumažėti. Akcentuotina, kad šalių teisė padidinti ar sumažinti darbų kainą reiškia ne tai, kad sutartyje kaina nebuvo apibrėžta ar buvo nesąžininga, o tai, kad esant tam tikroms sąlygoms, ji galėjo kisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus Sutarties 3.1. punktą pripažinti nesąžiningu ir nustatyti Sutarties kainą – 6 240 Eur.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas.

52. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės reikalavimą priteisti netesybas ir visiškai nepasisakė dėl apeliantei priklausančių netesybų. Teigia, jog apeliantė turi teisę į sutartinių minimalių nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 780 Eur netęsybas, kurias atsakovė apskaičiavo už vėlavimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus remiantis sutarties 7. 2 punktu, tačiau apeliantės priešieškinys netenkintas, atsakovei neįrodžius visų būtinų sąlygų ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti, tuo pačiu ir ieškovės kaltės dėl vėlavimo atlikti statybos darbus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šis apeliantės reikalavimas nebuvo išnagrinėtas.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

54. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

56. Ieškovė prašo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisia ieškovės naudai 1 000 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Toskano statyba“ 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė