- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-633-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00570-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., A. K., kooperatinė bendrovė kredito unija „Litas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00875, juo prašo: (i) panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo turto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 237,06 kv. m, varžytynės; (ii) priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjo turto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 237,06 kv. m, varžytynės būtų atšauktos; (iii) paskirti pareiškėjo turto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 237,06 kv. m, rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog:
1.1. Antstolis R. B. vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo turto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 237,06 kv. m (toliau – ir Turtas). Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jo Turtas būtų tinkamai įkainotas ir būtų parduotas už didžiausią kainą, tačiau antstolis Turtą įkainojo netinkamai. Be to, antstolis neinformavo pareiškėjo apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją Turtui nupirkti iki varžytynių paskelbimo. Antstolis pats savo nuožiūra įkainojęs Turtą nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. paskelbė bei vykdo pareiškėjo Turto varžytynes Nr. 278548.
1.2. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes Turtas parduodamas daug žemesne nei jo rinkos kaina. Šiuo atveju antstolis pareiškėjo Turtą – gyvenamąjį namą Kauno mieste įvertino tik 280 000,00 Eur, tačiau šio Turto vertė rinkoje yra daug didesnė. Teigia, jog antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad Turtas varžytynėse būtų parduodamas už jo rinkos kainą. Tuo tarpu antstolis pareiškėjo Turtą – namą Kauno mieste įvertino tik 280 000 Eur. Mano, kad kartu su skundu pateikti analogiško turto pardavimo skelbimai atspindi skolininko Turto galimą rinkos vertę, skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolio nustatyta Turto vertė ir reali šio Turto vertė gerokai skiriasi. Mano, kad Turto vertė šiuo metu yra daug didesnė nei antstolio vykdomosiose bylose nustatytoji, todėl yra pagrindas atlikti Turto vertės nustatymą paskiriant Turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas sutinka apmokėti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išlaidas.
2. Antstolio R. B. 2025 m. sausio 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundas buvo netenkintas ir perduotas teismui. Patvarkyme antstolis nurodė:
2.1. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0085/21/00875, kuri užvesta pagal 2021 m. birželio 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. MV-4186, išduotą Kauno m. 28-ojo notarų biuro notaro M. V., dėl skolos išieškojimo iš skolininkų S. K. ir A. K. išieškotojos kooperatinės bendrovės kredito unijos „Litas“ naudai, išieškojimą nukreipiant į sutartinės hipotekos sutartimi įkeistą įkaito davėjams S. K. ir A. K. priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 237,06 kv. m, 2006 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2.2. 2024 m. gruodžio 30 d. skolininkas S. K. pateikė antstoliui 2024 m. gruodžio 27 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės, prašo varžytynes atšaukti bei paskirti minėto namo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Skundo netenkino.
2.3. Nurodė, kad 2024 m. spalio 11 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo antstolis vadovaudamasis 2024 m. spalio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. NBA 24-09 (106) nustatė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 237,06 kv. m, vertę – 280 000,00 Eur. 2024 m. spalio 11 d. patvarkymas Nr. S-24-85-21528 su ekspertizės aktu S. K. ir A. K. registruotu laišku buvo išsiųstas 2024 m. spalio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, gyvenamąjį namą (atkreipė dėmesį į tai, jog skolininkui nepriklauso joks sklypas, ant kurio stovi namas, todėl žemės sklypas nebuvo vertinamas) įvertino 280 000,00 Eur.
2.4. Pažymėjo, kad vieninteliame skunde pateiktame pavyzdyje iš portalo www.aruodas.lt matyti, jog namas (duomenys neskelbtini) mikrorajone su 11,17 a žemės sklypu, kurio bendras plotas 288,44 kv. m, parduodamas už 775 000,00 Eur. Pateikiamas toks vienintelis argumentas dėl dviejų nesulyginamų nekilnojamojo turto objektų, nes skolininko namas įvertintas be žemės, nes žemės nuosavybė skolininkui nepriklauso, namas yra (duomenys neskelbtini) rajone ir namo plotas yra mažesnis negu pateiktas pavyzdys, taip pat pavyzdys yra pateiktas iš skelbimų portalo, t. y. už kokią sumą parduodama, bet ne už kokią sumą parduota. Teigia, jog minėtas skundo argumentas vertintinas kaip niekinis, pateiktas siekiant vilkinti vykdymo procesą, nes dėl šio skundo teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė priverstinį skolos išieškojimą iki galutinio skundo išnagrinėjimo.
2.5. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė išieškotojui ir skolininkui pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir jų prašymu antstolio patvarkymu galimybė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau pareiškėjo prieštaravimas (skundas) yra nesavalaikis, nes pateiktas iki varžytynių pabaigos likus 3 dienoms ir, svarbiausia, nemotyvuotas bei nepagrįstas. Pabrėžė, jog skolininkas skunde nenurodė jokių aplinkybių, jog nežinojo apie ekspertizės paskyrimą, nustatytą turto vertę ar paskelbtas varžytynes. Priešingai, skolininkas nuolat kontaktavo su antstoliu ir apie visus priimtus procesinius sprendimus žinojo. Antstoliui nebuvo pateiktas joks prieštaravimas dėl turto įvertinimo.
2.6. 2024 m. spalio 11 d. patvarkyme Nr. S-24-85-21528 nurodyta, jog jis nėra skundžiamas, nes vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi antstolis paskyrė nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, o CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, todėl šiuo atveju tai yra imperatyvi teisės norma, antstolis privalo nurodyti vertę, kurią pateikė ekspertizę atlikusi įstaiga. Pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 4 d. antstoliui paskelbus pirmąsias varžytynes, kurių numatyta pabaiga 2025 m. sausio 2 d., skundas pateiktas tik 2024 m. gruodžio 30 d., kai iki varžytynių pabaigos liko 3 dienos. Iki 2024 m. gruodžio 30 d. antstolis nesulaukė nė vieno besidominčio Turtu, kaina nebuvo pakelta ir varžytynėse nebuvo užsiregistravęs nė vienas dalyvis, t. y. pirkėjai nesusidomėjo Turto už siūlomą pradinę 224 000,00 Eur kainą. Teigia, jog yra akivaizdu, jog turtas nėra įvertintas per maža kaina, be to, skolininkas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl ko turėtų būti paskirta dar viena turto ekspertizė, nepagrįstu skundu skolininkas vilkina vykdymo procesą.
2.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl antstolis privalėjo atšaukti gyvenamojo namo varžytynes, taigi vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra patenkintas ne antstolio iniciatyva.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo Turto varžytynės, šiuo atveju nenagrinėtinas, nes pareiškėjo Turto varžytynės jau yra atšauktos.
5. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teikiamų įrodymų apie Turto vertę nurodė, jog vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos vertinimas nėra objektyvus ir tikslus.
6. Konstatavo, jog Turto vertė buvo nustatyta ekspertizės aktu, o pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant Turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. ir skundą dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismui manant, kad pareiškėjo pateikti Turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus.
7.2. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pats galėjo skirti pareiškėjo Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti, ar paties antstolio turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjo Turto vertę.
7.3. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti, tačiau nepasiūlė pareiškėjui bei antstoliui pateikti Turto vertinimo dokumentų, kitų dokumentų, rodančių Turto rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas pats neskyrė teismo ekspertizės Turto rinkos vertei nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/21/00875 nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo išieškojimą iš skolininkų S. K. ir A. K. pagal 2021 m. birželio 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. MV-4186, išduotą Kauno m. 28-ojo notarų biuro notaro M. V., dėl skolos išieškojimo išieškotojos kooperatinės bendrovė kredito unijos „Litas“ naudai, išieškojimą nukreipiant į sutartinės hipotekos sutartimi įkeistą įkaito davėjams S. K. ir A. K. priklausantį Turtą.
12. 2024 m. spalio 11 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo antstolis vadovaudamasis 2024 m. spalio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. NBA 24-09 (106) nustatė Turto vertę – 280 000,00 Eur.
13. Nustatyta, jog pareiškėjo skundo reikalavimams užtikrinti 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-36413-1126/2024 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio R. B. vykdomą priverstinį pareiškėjo Turto pardavimą iš varžytynių, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo S. K. 2024 m. gruodžio 27 d. skundas dėl antstolio veiksmų. 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-36413-1126/2024 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2024 m. gruodžio 31 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-85-27915, kuriuo pareiškėjo Turto pardavimo varžytynes atšaukė.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog varžytynės, kurias ginčija pareiškėjas, yra atšauktos antstoliui vykdant Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-36413-1126/2024, kuria sustabdytas pareiškėjo Turto pardavimo iš varžytynių vykdymas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalies dėl varžytynių paskelbimo panaikinimo nenagrinėjo konstatavęs, jog antstolio patvarkymo, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo Turto varžytynės, panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, pasisakymas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentų, susijusių su parduodamu iš varžytynių pareiškėjo Turtu, nurodė, jog Turto vertė nustatyta ekspertizės aktu, kuriuo abejoti nėra pagrindo.
15. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių veiksmų siekdamas išsiaiškinti turto rinkos vertę – nei pasiūlė pareiškėjui ir antstoliui pateikti turto vertinimo ar kitus su turto verte susijusius dokumentus, nei paskyrė teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
16. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
17. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą, atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
19. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).
20. Minėta, jog antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
21. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolis 2024 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. S-24-85-18840 skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Taigi, antstolis turtą parduoda ne savo nustatytomis kainomis, o remdamasis atliktos Turto vertės nustatymo ekspertizės išvadomis.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentų visumą, atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas iš esmės nenurodė, kokios proceso teisės normos netinkamai taikytos skundžiamoje nutartyje, pakartotinai išdėstydamas argumentus, kuriuos jau įvertino ir dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apelianto argumentai apie teismo pereigą būti aktyviam, siūlant apeliantui ir antstoliui teikti įrodymus dėl Turto vertės arba savo iniciatyva skirti byloje ekspertizę Turto vertei nustatyti, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, pažymėtina, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga būti aktyviam nereiškia, jog pareiškėjas atleidžiamas nuo CPK nustatytų reikalavimų pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir argumentus.
25. Nors apeliantas teigia, kad teismas turėjo aiškintis dėl Turto vertės, išaiškinti pareigą teikti įrodymus apie Turto vertę, skirti ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių papildomų įrodymų šiuo klausimu apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo priverstinį vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis CPK VI dalyje, tarp jų CPK 593, 594, 510 straipsniais, teismui yra suteikta tik antstolio atliekamų vykdymo proceso veiksmų kontrolė, o sprendimų priėmimo teisė priverstinio vykdymo procese yra suteikta antstoliui. CPK 682 straipsnio, reglamentuojančio ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas jam įstatymo suteiktų teisių, skirtų pareikšti nesutikimą su antstolio paskirtos ir jo pavedimu atliktos ekspertizės išvadomis, neįgyvendino taip, kaip tai nustatyta CPK 682 straipsnio 2–6 dalyse, nagrinėjamu atveju nėra skundžiamas antstolio atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl teismui spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo nebuvo teisinio pagrindo.
26. Apeliantas savo poziciją dėl netinkamai nustatytos Turto rinkos vertės iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad iš portalo www.aruodas.lt matyti, jog namas (duomenys neskelbtini) mikrorajone su 11,17 a žemės sklypu, kurio bendras plotas 288,44 kv. m, parduodamas už 775 000,00 Eur.
27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nekilnojamojo turto skelbimai negali būti patikimas įrodymas nustatant realią turto vertę. Turto skelbimai parodo tik tai, kiek turto pardavėjas tikisi gauti pardavęs turtą, bet tai nereiškia, kad būtent už tokią kainą turtas ir bus parduotas. Be to, apeliantas atskirajame skunde neįvardijo konkrečių nekilnojamojo turto objektų, nepateikė konkrečių šių sklypų adresų ir kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie maksimalų šių sklypų ir Turto panašumą, nepateikė šių sklypų ir Turto lyginamųjų duomenų analizės, patvirtinančios, kad Turto ir nurodytų žemės sklypų vertės gali būti lyginamos be jokių korekcijų. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodytos panašaus turto pardavimo kainos savaime nereiškia, kad tokia pardavėjo nustatyta (pageidaujama) kaina atitinka realią rinkos vertę. Įvertinęs nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apelianto subjektyvi skelbimų portalų duomenų analizė negali būti pagrindas abejoti kvalifikuoto specialių žinių turinčio asmens išvadomis.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš varžytynių parduodant turtą potencialūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų, tai yra tiek, kiek jie laiko turtą esant vertą, todėl antstolio nustatyta kaina nebūtinai yra ta kaina, už kurią turtas tikrai bus parduotas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, kaip nurodė antstolis, 2024 m. gruodžio 4 d. paskelbus varžytynes, kuriose buvo parduodamas apeliantui priklausantis Turtas, iki varžytynių pabaigos likus trims dienoms nebuvo sulaukta nė vieno besidominčio Turtu, kaina nebuvo niekieno pakelta, nebuvo užsiregistravęs nė vienas dalyvis. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apelianto kvestionuojama eksperto nustatyta turto vertė nėra per maža.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo procese atliekamus veiksmus, ir priėmė pagrįstą nutartį, jos remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.