- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-1667-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Atsakovas
- M. L., V. L.
- Ieškovas
- BUAB „Tomerta“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Tomerta“, atstovaujamos bankroto administratorės Sandros Gedminienės, ieškinį atsakovams M. L. ir V. L. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje antstolė Inga Karalienė, Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė Dainora Jievaitytė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-03 iškėlė bankroto bylą UAB „Tomerta”. Bankroto administratoriumi paskirta Sandra Gedminienė. Antstolės Ingos Karalienės kontora vykdo skolos išieškojimą iš atsakovo M. L. pagal Vilniaus miesto pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Tomerta“ ir M. L. pasirašyta taikos sutartį. Viso atsakovas M. L. pagal patvirtintą taikos sutartį yra skolingas BUAB „Tomertai“ 18 869,58 Eur sumą ir delspinigius. Vykdant išieškojimą, antstolės Ingos Karalienės kontora 2018-08-02 patvarkymu Nr. S-18-139-11129 areštavo sutuoktinių bendrą turtą ir pasiūlė sutuoktiniams įstatymo nustatyta tvarka pasidalinti turtą ir ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, pateikti antstoliui patvarkyme nurodytą informaciją. Vykdant išieškojimą, antstolė išsiuntė piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai 2018-08-02 nurodymą Nr. S-18-139-11129 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Antstolis išieškotojui nurodė, kad Vedybų sutarčių registre (duomenys neskelbtini) įregistruota skolininko M. L. ir jo sutuoktinės V. L. vedybų sutartis (povedybinė). Skolininkas ir sutuoktinė šią vedybų (povedybinę) sutartį sudarė po to, kai 2018-08-02 antstolės patvarkymu bendras sutuoktinių turtas buvo areštuotas. Ši vedybų (povedybinė) sutartis yra niekinė, negaliojanti nuo pat jos sudarymo, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ginčo vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta, kuomet antstolė Inga Karalienė jau buvo pradėjusi priverstinį įsiskolinimo kreditoriui BUAB „Tomerta” išieškojimą, buvo areštavusi skolininko sutuoktinės turtą. Ginčo vedybinė (povedybinė) sutartis yra niekinė CK 1.80 str. 1 d., 181 str. nustatytais pagrindais, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai. Antstolio duodami reikalavimai yra privalomi visiems asmenimis (CPK 585 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgaliojimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Pareiškėjas nežino, kokį turtą suinteresuotas asmuo V. L. įgijo asmeninės nuosavybės teise pagal ginčo (duomenys neskelbtini) vedybų sutartį (povedybinę). Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) V. L. ir M. L. vedybų sutartį (povedybinę), patvirtintą Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės (notarinio registro Nr. DJ - 4879) ir taikyti restituciją, panaikinti įrašą vedybų sutarčių registre apie 2018-08-27 d. vedybų sutarties (povedybinės) tarp V. L. ir M. L. įregistravimą.
Atsiliepimas
Atsakovai M. L. ir V. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jie augina tris vaikus. Dėl vykdomų išieškojimų ir dešimčių bylų (kylančių iš bendrovės bankroto) atsakovas jau keli metai, kaip neturi galimybės prisidėti prie šeimos gerovės ir vaikų išlaikymo, kadangi visas jo turtas ir banko sąskaitos yra areštuotos. Areštavus ir sutuoktinės sąskaitas bei nepalikus jokios sumos pragyvenimui (tikrąja to žodžio prasme) šeima objektyviai liko be jokių disponuojamų lėšų. (duomenys neskelbtini) jie oficialiai sudarė Povedybinę sutartį, kurią patvirtinto Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė Dainora Jievaitytė. Povedybine sutartimi jie aiškiai susitarė, kad Sutuoktinių atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus po Povedybinės sutarties įsigaliojimo yra ir bus asmeninė nuosavybė to Sutuoktinio, kuris šį turtą įgis. Pažymėjo, kad Atsakovai aiškiai susitarė jog turtiniai įsipareigojimai laikomi to Sutuoktinio asmenine prievole, kurio vardu jie prisiimti, jeigu atsirado iki santuokos sudarymo arba po Povedybinės sutarties įsigaliojimo. Sutuoktinių teisė sudaryti povedybinę sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skolininkas yra M. L., todėl išieškojimas galimas tik iš šio sutuoktinio asmeninio turto ar jam prikiausančios turto dalies bendrame turte. Sutarties nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo taikomos būsimam po Povedybinės sutarties sudarymo įgytam turtui (1.2. p.); Turto atskirumo teisinis režimas taikomas paskoloms ir kitiems turtiniams įsipareigojimams (1.3. p.), tačiau paskolos laikomos to Sutuoktinio asmenine prievole, kurio vardu jos paimtos, jeigu tokios paskolos atsirado iki santuokos sudarymo arba po Povedybinės sutarties įsigaliojimo. Vadinasi, bendroms sutuoktinių prievolėms taikomas bendro turto teisinis rėžimas. Nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, po Atsakovų sudarytos Povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas Skolininko sutuoktinės pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais. Taikant nuosekliai formuojamą Lietuvos teismų praktiką, galima daryti išvadą, jog Povedybinės sutarties nuostatos neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai, nepažeidžia Ieškovės teisėtų interesų, nes sutarties nuostatos nėra taikomos retrospektyviai. Dėl šių priežasčių sutikti su Ieškinio argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškinyje nėra pateikiama jokių argumentų, kodėl, Ieškovės nuomone, Povedybinė sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ar teisingumo ir sąžiningumo principams. Svarbu prisiminti, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi Ieškovei prašančiai Civilinėje byloje panaikinti sudarytą Povedybinę sutartį, tenka pareiga įrodyti kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jos teises. Vien turto režimo (statuso) nustatymas Povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal Skolininko prievolę, atsiradusią iki Povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš Sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į Sutuoktinio (Skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Nagrinėjamu atveju Sutuoktiniai pakeitė būsimo, o ne jau įgyto turto, kuris Antstolės patvarkymu buvo areštuotas, turto teisinį rėžimą, todėl vertinti kokių nors Ieškovės interesų pažeidimo šiuo aspektu povedybinė sutartis, kuria susitariama dėl būsimo turto teisinio režimo yra teisėta ir galiojanti. Priešinga išvada nepagrįstai priešpastatytų ieškovės interesus prieš Sutuoktinių teisę sudaryti vedybų sutartį. Kaip numatyta CPK 667 str., Antstolis išieškotojui ar bendraturčiui gali pasiūlyti kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pažymime, kad sudarytos Povedybinės sutarties nuostatos tam nedaro jokios įtakos, kadangi aptaria tik būsimo turto teisinį režimą. Be to, net nustatant Skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje būtų taikomos bendrosios civilinės teisės nuostatos, kurios įtvirtina prezumpciją, kad Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Povedybinė sutartimi nebuvo susitarta dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. Tuo labiau Atsakovai neketino ir, kaip matyti iš Povedybinės sutarties teksto, nenustatė Skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje, tuo labiau nepagrįstai mažesnės jos dalies. Vadinasi, neegzistuoja jokios aplinkybės, sudarančios galimybę pažeisti kreditorių teisėtus interesus. Nepriklausomai nuo to, kad Povedybinė sutartis šiuo atveju buvo sudaryta ir įregistruota vedybų sutarčių registre po Antstolės pasiūlymo pasidalinti turtą ir kitų vykdomųjų veiksmų, Povedybinė sutartimi sutuoktiniams pakeitus savo turto teisinį režimą, išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta spręsti, jog Skolininko sutuoktinės (Atsakovės) gaunamos pajamos iš darbinės veiklos pagal Sutuoktinių sudarytą Povedybinę sutartį yra sutuoktinės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškinio nepagrįstumas ir Ieškovės neteisėtų interesų gynimas pastaraisiais metais keliant įvairias civilines bylas (puikiai žinant Atsakovų sunkią finansinę padėtį bei išlaikomos šeimos dydį) pagrindžia, kad Ieškovė ir ją atstovaujanti bankroto administratorė tendencingai piktnaudžiauja turimais plačiais procesiniais įgalinimais nesąžiningai ribodama Skolininko ir jo sutuoktinės teises.
Trečiasis asmuo Inga Karalienė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo reikalavimais sutinka. Nurodė, kad jai vykdymui pateiktas 2018-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-22950-994/2017 bei 2018-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-22950-994/2017, pagal kuriuos skolininkas M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išieškotojas BUAB „Tomerta“, į. k. 303163991, vykdomųjų bylų Nr. 0139/18/00436 bei 0139/18/01130. Patikrinus išieškojimo galimybes nustatyta, jog Atsakovas turi sutuoktinę V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) su kuria Atsakovas turi bendra jungtine nuosavybe valdomo turto. Vadovaujantis 667 str. nuostatomis, 2018-08-02 priimtas Nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-139-11129 bei Patvarkymas dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-l 8-138-11 128, kuriuo Atsakovui pasiūlyta pateikti antstoliui Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma. Nurodė, kad 2018-08-29 atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) Vedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria numatyta, jog atsakovų turtui taikomas asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. Atsakovai, sudarydami Povedybinę sutartį, žinojo apie išieškojimo nukreipimą į bendrą atsakovų turtą, todėl Povedybų sutartis sudaryta nepaisant CPK 667 str. nuostatų, kuriose numatyta skolininko turto, kuris yra jo bendra nuosavybė su kitais asmenimis, nustatymo tvarka. Taip pat pažymėjo, jog Antstolių bendro vykdomųjų bylų sąvado duomenimis, atsakovo atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma 12 vykdomųjų bylų, kurių bendra pradinė išieškotina suma yra 34903,17 Eur, bei BU AB „Tomerta“ bankroto administratorės Sandros Gedminienės ieškinyje nurodyta, jog be pateiktų vykdomųjų dokumentų Atsakovas BUAB „Tomerta“ skolingas dar 15769,58 Eur bei delspinigius. Seniausia M. L. atžvilgiu šiuo metu vis dar vykdoma byla yra nuo 2015-02-24. Vykdomosiose bylose Nr. 0139/18/00436 bei 0139/18/01130 šiai dienai nėra išieškotų jokių piniginių lėšų. Pažymėjo, jog M. L. vykdomųjų bylų Nr. 0139/18/00436 bei 0139/18/01130 bylų eiga pradėjo domėtis bei Povedybinę sutartį sudarė tik tuomet, kai buvo pradėtas išieškojimas iš bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, tačiau šiai dienai vis dar nėra jokių įmokų įsiskolinimams dengti. Vykdomojoje byloje turimais duomenimis, atsakovas dirba savo vadovaujamoje įmonėje UAB „Lanresa“, kurios buveinės adresu siunčiami patvarkymai dėl skolos išieškojimo grįžta neįteikti, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jis yra įkeistas hipoteka, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo, nerasta, todėl išieškojimo nukreipimas į bendrą atsakovų turtą yra efektyviausia priemonė dengiant įsiskolinimą kreditoriui.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė Dainora Jievaitytė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas M. L. prašė ieškinį atmesti iš esmės pakartojęs atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Atsakovo M. L. paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22950-994/2017 patvirtintos ieškovo ir atsakovo M. L. taikos sutarties pagrindu buvo išduoti: 2018 m. vasario 20 d. vykdomasis raštas Nr. e2-22950-994/2017 dėl 600,00 Eur skolos, 11,40 Eur delspinigių; 2018 m. birželio 18 d. vykdomasis raštas Nr. e2-22950-994/2017 dėl 2 500,00 Eur skolos, 76,25 Eur delspinigių išieškojimo; 2018 m. spalio 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2-22950-994/2017 dėl 2 000,00 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo M. L. ir perduoti antstolei Ingai Karalienei vykdyti. Antstolė Inga Karalienė vykdomojoje byloje Nr. 0139/18/01130, užvestoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2018 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-22950-994/2017, ir vykdomojoje byloje Nr. 0139/18/00436, užvestoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2018 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-22950-994/2017, 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-18-139-11128, kuriuo išaiškino, kad atsakovui M. L. priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, todėl, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, areštuotas bendrasis turtas ir atsakovui M. L. pasiūlyta per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Ingai Karalienei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ar kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kurį pareiškė pridedanti. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-139-11129, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0139/18/01130, areštuotos visos atsakovės V. L. banko sąskaitos, uždraudžiant jai išmokėti 3 780,86 Eur sumą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymas dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-18-139-11128 bei 2018 m. rugpjūčio 2 d. nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-139-11129 išsiųsti atsakovams adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 29 d. antstolių Ingos Karalienės, Neringos Lipeikienės, Andriaus Bublio, Ginto Badikonio ir Ramūno Kamarausko kontoroje gauta ir užregistruota (suteiktas Nr. 9-18-139-2718) atsakovų sudaryta (duomenys neskelbtini) vedybinė (povedybine?) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – povedybinė sutartis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų sudarytą (duomenys neskelbtini) vedybinę (povedybinę) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Povedybinė sutartį), grindžiamas savo reikalavimą aplinkybe, jog Povedybinė sutartį sudaryta antstolei Ingai Karalienei pradėjus priverstinius skolos iš skolininko M. L. išieškojimo veiksmus vykdymo procese, dėl ko, ieškovo nuomone, sudaryta Povedybinė sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, teisingumo ir sąžiningumo principams.
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Pagal CK 3.104 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje nustatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo sutuoktinių turto režimą (CK 3.104 straipsnio 3 dalis), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti apie susiklosčiusią tokią situaciją, kada pasibaigus antstolės Ingos Karalienės 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkyme dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-18-139-11128 nustatytam dvidešimties dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos terminui pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ar kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovai sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus nuo šios sutarties įsigaliojimo bei įregistravimo viešame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtą įgijo savo vardu ar gavo (gaus) dovanų, paveldėjo (paveldės), atsidalino (atsidalins) (sutarties 1.1-1.2 punktai). Sutuoktinių asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas taikomas visų turto rūšių ir prievolių atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant: nekilnojamiesiems daiktams; kilnojamiesiems daiktams; indėliams, piniginėms lėšoms; paskoloms, kitiems turtiniams įsipareigojimams; visų rūšių vertybiniams popieriams; lėšoms ir daiktams; visoms pajamoms, gautoms nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos kiekvieno iš sutuoktinio darbinės, intelektinės veiklos ar iš kiekvieno sutuoktinio verslo gautoms pajamoms; dividendams, taip pat pensijoms, pašalpoms bei kitoms išmokoms (sutarties 1.3 punktas). Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovai M. L. ir V. L. ginčijama Povedybine sutartimi nekeitė iki sutarties sudarymo įgyto ir areštuoto turto teisinio režimo, nesidalino iki sutarties sudarymo įgyto turto, kas galėtų pažeisti kreditorių interesus, o susitarė tik dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos ateičiai, atsakovų sudaryta Povedybinė sutartis yra teisėta ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovai nurodo, kad Povedybinę sutartį sudarė būtent vykdydami antstolės Ingos Karalienės nurodymą dėl turto pasidalinimo ir siekė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymas dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-18-139-11128 nebūtų pažeistas. Netikėti šiais atsakovų paaiškinimais teismas neturi pagrindo dėl tokių motyvų. Nors ginčijama Povedybinė sutartis atsakovų buvo sudaryta ir pateikta antstolių kontorai praleidus antstolės Ingos Karalienės nustatytą 20 dienų terminą, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovams nesudarius ginčijamos Povedybinės sutarties, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko M. L. procesas vis tiek negalėjo būti tęsiamas tol, kol LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų išspręstas klausimas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariama vedybų sutarties 1.3. b punkto nuostata, pagal kurią po sutarties sudarymo sutuoktinių visos pajamos, gautos nuo Povedybinės sutarties įsigaliojimo (šioms pajamoms priskiriamos ir lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis) yra sutuoktinio, kurio vardu pinigai yra įgyti, asmeninė nuosavybė, nebuvo perleistas ar padalytas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas (pajamos iš darbinės veiklos, reikalavimo teisė į šias pajamas) ar kitokiu būdu pakeista šio turto teisinė būklė. Aptariama vedybų sutarties 1.3. b punkto sąlyga laikytina ne santuokinio turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) perleidimu, padalijimu ar teisinės būklės pakeitimu, o sutuoktinių pajamoms, gaunamoms iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu pagal sutartį nustatytu teisiniu režimu (CK 3.81 straipsnis). Lėšų, gaunamų kaip sutuoktinių darbo užmokestis, arešto esmė – nuosavybės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – apribojimas nuo tokių pajamų gavimo arba reikalavimo teisės į jas atsiradimo momento. Sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimas sutartyje nustatytu būdu TAARĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas pajamų, gautų iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, valdymu, naudojimu ar disponavimu jomis. Tai reiškia, kad aptariama vedybų sutarties 1.3. b punkto sąlyga, kuria buvo susitarta dėl būsimoms pajamoms taikytino teisinio režimo, pirmiau nurodyto apribojimo nepažeidė.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį atmestus, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteisiamos.
Ieškinį atmestus, nėra pagrindo iš atsakovų valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais.
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.