- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-122-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10515-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- BUAB „Vista ceramic“
- Atsakovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Vista ceramic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vista ceramic“ ieškinį atsakovui S. V., trečiajam asmeniui V. M., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Vista ceramic“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2022-07-28 CBP-14090) prašė priteisti iš atsakovo S. V. (toliau – ir atsakovas) 20 723,88 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike (2022-11-11 DOK-139462) nurodė, kad šalys 2019 m. balandžio 30 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 19/05/01 (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią ieškovei buvo perduota žemės sklypas ir patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė veiklos vykdymui reikalingam turtui įsigyti panaudojo 20 723,88 Eur. Atsakovui 2020 m. vasario 14 d. vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, ieškovės atstovai į žemės sklypą ir patalpas nebuvo įleisti, o už nurodytą sumą ieškovės įsigytas turtas negrąžintas. Buvęs ieškovės vadovas V. M. patvirtino, kad visas turtas buvo pristatytas išsinuomoto turto adresu. Daugiau ieškovė jokios veiklos nevykdė ir turtas negalėjo būti panaudotas kitur. Minėtu adresu šiuo metu vykdoma komercinė veikla pavadinimu (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus „Facebook“ puslapį prie (duomenys neskelbtini) pateiktų nuotraukų matyti, kad 2020 m. gegužės 22 d. įkelta nuotrauka, kurioje matyti ieškovės turtas – vejos traktorius Cub Cadet LTX 1050. Nuomos nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartis neįrodo, kad ieškovės turtas buvo grąžintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. V. atsiliepimu į ieškinį (2022-09-05 DOK-110302) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2022-11-24 DOK-144792) nurodė, kad ieškovas nevykdė nuomos sutartimi prisiimtos prievolės mokėti atsakovui nuomos mokestį. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, 2020 m. sausio 22 d., vienose iš atsakovui išnuomotų patalpų kilo gaisras, dėl ko buvo pabloginta nekilnojamojo turto būklė. Atsakovas 2020 m. vasario 14 d. raštu informavo ieškovę apie nuomos sutarties vienašalį nutraukimą dėl ieškovės kaltės, t. y. esminio nuomos sutarties nuostatų pažeidimo, pareikalavo ieškovės žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą grąžinti ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 24 d. Šalys 2020 m. vasario 24 d. sudarė nuomos nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartį, kuria vadovaujantis ieškovė geranoriškai grąžino žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą atsakovui, dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo ir (ar) kitokių pretenzijų atsakovui nepareiškė. Byloje nėra įrodymų, kad su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodomos prekės buvo pristatytos į nekilnojamąjį turtą ir (arba) perduotos atsakovui ginčo šalims pasirašant dvišalį tokio turto perdavimo - priėmimo aktą, atskirus susitarimus prie nuomos sutarties ir (ar) kitokį turto perdavimo dokumentą. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas jokio nurodomo 20 723,88 Eur vertės turto iš ieškovės nėra gavęs, priėmęs ar panaudojęs savo asmeniniams interesams tenkinti. Taip pat PVM sąskaitos - faktūros nepatvirtina, jog šių mokėjimo dokumentų pagrindu prekės buvo įsigytos ir (ar) perduotos ieškovei (jo atstovams), ieškovė nepateikia šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Nelogiška daryti išvadą, jog panašaus ar identiško turto nuotraukos buvimas socialinių tinklų platformoje (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje www.facebook.com patvirtina absoliučiai viso ginčo turto buvimą nekilnojamame turte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodomos prekės buvo pristatytos į nuomotą nekilnojamąjį turtą ar perduotos atsakovui, ginčo šalims pasirašant dvišalį tokio turto perdavimo-priėmimo aktą, atskirus susitarimus prie nuomos sutarties ar kitokį turto perdavimo dokumentą. Įvertinus skirtingų tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės nurodomas turtas ieškovės buvo įsigytas ir naudojamas įmonės veikloje, nuomotose patalpose, nes ieškovė nepateikė minėtų sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų dėl minėtų prekių apmokėjimo, tačiau ir nepateikė sutarčių, kurios patvirtintų šių daiktų pristatymą į nuomotas patalpas, sumontavimą ar nuomotų patalpų remontą, panaudojant ieškovės nupirktas prekes. Ieškovė dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, pretenzijų dėl negrąžinto turto (ieškinio dalyko) atsakovui, pasirašydama nuomos nutraukimo ir patalpų grąžinimo 2020 m. vasario 24 d. sutartį ir vėliau, nereiškė, kas leido teismui daryti išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo.
7. Net ir laikant, jog ieškovės nurodyti daiktai buvo nuomotose patalpose, tačiau dalis prekių įgytų pagal pateiktas sąskaitas yra tapę neatskiriama nuomojamo turto dalimi (medsraigčiai, plytelės, klijai, grindų danga, sriegiai, putos ir kt.), kas reikštų, jog minėti klausimai turėjo būti sureguliuoti sutartimi arba vertintini, kaip eilinis remontas, kas pagal sutartį yra nuomininko pareiga, todėl jie niekaip negalėjo būti ieškovės pasiimti ar atsakovo grąžinti, kas sudarė teismui atskirą pagrindą ieškinį laikyti nepagrįstu ir atmestinu. Teismas pastebėjo, kad ieškovė į žalą įskaičiavo ir sumas, sumokėtas už tam tikrų prietaisų nuomą.
8. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-10-02 DOK-117812) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti būtinu trečiojo asmens V. M. dalyvavimą nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme; išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato visą surinktą medžiagą pagal trečiojo asmens V. M. kreipimąsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl S. V. veiksmų, susijusių su 2019 m. balandžio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 19/05/01 sudarymu ir dėl V. M. kreipimosi į policiją jos priimtus procesinius sprendimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Ieškovė teismo prašė pripažinti būtinu trečiojo asmens V. M. dalyvavimą bylos nagrinėjime ir išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato visą surinktą medžiagą pagal V. M. kreipimąsi į Kauno apskirties VPK dėl S. V. neteisėtų veiksmų, susijusių su sutarties vykdymu. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šiuos prašymus. Todėl teismo išvadų nepagrindžia byloje surinkti duomenys. Teismas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, o ieškovės prašymai atmesti formaliais motyvais, neįvertinus, jog byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, o ieškovė papildomais įrodymais siekė pagrįsti argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo fakto ir dėl to ieškovei padarytą turtinę žalą. Abiejų ieškovės prašymų patenkinimo klausimas turėjo būti spręstas ne vien formaliai, bet įvertinant įrodymų šaltinio (priemonės) bei įrodymų neišreikalavimo padarinius.
9.2 Teismo sprendimas turi būti teisingas, paremtas ne tik formalia teisės normų analize, bet ir protingumo ir teisingumo principais bei logika, o skundžiamo sprendimo išvados šių reikalavimų neatitinka. Ieškovė nemokėjo atsakovui nuomos mokesčio už 2019 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, sausio mėnesius (po 4 000 Eur/mėn, kas už 9 mėnesius sudaro 36 000 Eur), tačiau atsakovas dėl to nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Tai sudaro pakankamą ir protingą pagrindą spręsti, jog ieškovės pristatytas turtas į išsinuomotas patalpas galimai dėl to ir buvo atsakovo, 2020 m. vasario 14 d. nutraukus nuomos sutartį, ieškovei neatiduotas, taip siekiant užsitikrinti tariamų nuostolių kompensavimą, o buvusiam ieškovės vadovui ir atsakovui nesutarus, kas iš tikrųjų netinkamai vykdė nuomos sutartį, ieškovei turtas ir nebuvo grąžintas. Šioms aplinkybėms teismas nepagrįstai reikiamo dėmesio neskyrė, o atsisakęs tenkinti pirmiau aptartus ieškovės du prašymus, tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių.
9.3 Ieškovė pateikė įrodymus apie jos įsigytą turtą, kuris buvo skirtas poilsio bei pramogų veiklai vykdyti, ir buvo suvežtas į išsinuomotas iš atsakovo patalpas, tai patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Įsigytų daiktų paskirtis ir nuomos sutartyje nurodytas tikslas, kuriam ieškovė iš atsakovo išsinuomojo nekilnojamąjį turtą (poilsio ir pramogų centro veikla), nepalieka protingų abejonių, kad šis turtas ir buvo supirktas būtent tokiai veiklai vykdyti iš atsakovo išsinuomotose patalpose ir į jas ieškovės buvo suvežtas bei naudojamas. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. (kai atsakovas perdavė ieškovei nekilnojamąjį turtą) iki 2020 m. vasario 14 d. (kai atsakovas ieškovei pranešė, jog nutraukia nuomos sutartį) praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, ir byloje nėra duomenų, o ir teismas nenustatė, kad ieškovė būtų laikiusi išsinuomotas iš atsakovo patalpas tuščias ir jose būtų nevykdžiusi tos veiklos, kuriai ir buvo sudaryta nuomos sutartis. Ieškovei nebuvo tikslo nuomotis iš atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jo nenaudoti tai veiklai, kokiai jį išsinuomojo. Veiklos vykdymą išsinuomotose patalpose įrodo 2020 m. vasario 24 d. nuomos nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartis.
9.4 Atsakovas neįrodinėjo, taip pat byloje nėra duomenų, o ir teismas nenustatė, kad pagal nuomos sutartį atsakovo ieškovui išnuomotame nekilnojamajame turte atsakovo jau būtų buvusios supirktos visos prekės, reikalingos poilsio ir pramogų centro veiklai vykdyti, patalpos iki nuomos sutarties sudarymo jau būtų buvusios paruoštos šiai veiklai vykdyti ir ieškovei po nuomos sutarties sudarymo nebūtų poreikio nei paruošti, nei susipirkti prekių šiai veiklai vykdyti. Nuomos sutarties 7.2.2 punktas nustatė, kad nuomininkas (ieškovė) įsipareigoja gauti visus teisės aktų reikalaujamus leidimus, licencijas, sutikimus bei kitus dokumentus, reikalingus naudoti patalpas pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Jeigu pagal nuomos sutartį atsakovas būtų ieškovei perdavęs ne tik nekilnojamąjį turtą, išvardintą nuomos sutartyje, bet ir kilnojamuosius daiktus, neabejotina, kad prie nuomos sutarties būtų buvęs sudarytas tokių daiktų sąrašas, aprašyta tų daiktų būklė ir kita. Teismas visoms šioms aplinkybėms deramo dėmesio irgi neskyrė, todėl priimtas sprendimas nėra pagrįstas.
9.5 Nesutiktina su teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog su ieškovės ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose fiksuotos prekės buvo pristatytos į iš atsakovo pagal nuomos sutartį nuomotą nekilnojamąjį turtą ar perduotos atsakovui. Sutarties turinys, ieškovės su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose fiksuotų ieškovės įsigytų prekių pavadinimai, jų paskirtis nepalieka protingų abejonių, kad prekės buvo pristatytos į nuomotą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų užsiėmusi prekybine veikla (perpardavinėjimu) tų prekių, kurias įgijo pagal prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas-faktūras ir/ar, kad būtų vykdžiusi poilsio ir pramogų veiklą kitur, nei iš atsakovo išsinuomotose patalpose ir/ar, kad būtų pirkusi prekes kažkokiam kitam tikslui, nei vykdyti veiklą išsinuomotame nekilnojamajame turte. Aplinkybė, kad nėra sutarčių, kurios patvirtintų pridėtose PVM sąskaitose-faktūrose išvardintų prekių pristatymą į išsinuomotas patalpas, kurią akcentuoja teismas, pati savaime neįrodo, kad ieškovė šių prekių į išsinuomotas patalpas nesuvežė ir jų nenaudojo veikloje. Atsakovas pripažino, kad ir dabar ieškovės nuomotas turtas naudojamas poilsio bei pramogų veiklai, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis (atsakovas) būtų supirkęs turtą (prekes), kuris reikalingas tokiai veiklai vykdyti. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovės įsigytas ir pristatytas į atsakovo patalpas turtas (prekės) toliau, jau po nuomos sutarties nutraukimo, buvo naudojamas poilsio bei pramogų veiklai vykdyti.
9.6 Dublike ieškovė nurodė, kad V. M. paaiškino, jog adresu (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra vykdoma komercinė veikla pavadinimu (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus Facebook puslapį prie (duomenys neskelbtini) pateiktų nuotraukų yra matyti, kad 2020 m. gegužės 22 d. įkelta nuotrauka, kurioje matyti ieškovės turtas - vejos traktorius Cub Cadet LTX 1050, dėl šio turto ieškovei priklausomybės prie ieškinio pateikta 2019 m. gegužės 28 d. PVM sąskaita-faktūra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų pirkęs vejos traktorių, kuris matyti pateiktoje nuotraukoje, taip pat nepateikė kitų duomenų, kurie nuneigtų ieškovės konkrečiais įrodymais pagrįstą poziciją, jog aptartas ieškovei priklausęs vejos traktorius liko atsakovui priklausančiose patalpose ir buvo naudojamas jau po nuomos sutarties nutraukimo šio turto ieškovei nebegrąžinus.
9.7 Nesutiktina su teismo išvada, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovės nurodomas turtas buvo įsigytas ir naudojamas įmonės veiklai nuomotose patalpose, nes ieškovė nepateikė PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Prekės pristatymui būtina sąlyga nėra apmokėjimas – paprastai prekės nuperkamos, o už jas sumokama per tam tikrą terminą, ypač nagrinėjamu atveju, kai pirkėjas yra juridinis asmuo. Ieškovė už prekes atsiskaitė, o tų įsipareigojimų, kurių neįvykdė, kreditoriai pateikė reikalavimus ieškovės bankroto byloje. Byloje nėra duomenų, o ir teismas nenustatė, kad su ieškovės ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ar jų dalis būtų buvusios anuliuotos ir/ar prekės, kurios pateiktos ieškovei, pardavėjams grąžintos ar panašiai.
9.8 Atsakovas nepateikė patalpų perdavimo – priėmimo akto (nuomos sutarties 4.2 punktas) ar kitokio dokumento, kur būtų fiksuota, jog jo iš ieškovės perimtame po nuomos sutarties pasibaigimo nekilnojamajam turte neliko ieškovei priklausančio turto.
9.9 Teismo nurodytos aplinkybės, kad dalis prekių, įgytų pagal ieškovės su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas-faktūras yra tapę neatskiriama nuomojamo turto dalimi (medsraigčiai, plytelės, klijai, grindų danga, sriegiai, putos ir kt.), todėl jie niekaip negalėjo būti ieškovės pasiimti ar atsakovo grąžinti, nesudarė pagrindo ieškovės ieškinį laikyti nepagrįstu ir atmestinu, kaip neteisingai sprendė teismas – tai tik galėjo sudaryti teismui pagrindą tokias prekes ir jų kainas išskaičiuoti iš ieškovės prašomos priteisti žalos ir toje dalyje tokiu pagrindu ieškinį atmesti. Kitos prekės, kurias ieškovė įsigijo pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, niekaip netapo pagal nuomos sutartį išnuomoto nekilnojamojo turto neatskiriama dalimi, tuo labiau, kad atsakovas tokiomis aplinkybėmis net nesirėmė bei tokių aplinkybių neįrodinėjo.
9.10 Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Byloje surinkta pakankamai daug netiesioginių įrodymų, kurie neįgalina padaryti vienareikšmės išvados apie vieno ar kito fakto egzistavimą ar neegzistavimą, todėl šioje byloje buvo ypač svarbu visus įrodymus įvertinti visapusiškai, tiek sprendžiant dėl vieno ar kito konkretaus įrodymo atskirai, tiek atskleidžiant ir įvertinant jų tarpusavio santykį, o taip pat tenkinant pirmiau aptartus ieškovės prašymus ir taip šalinant prieštaravimus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu (2023-10-23 DOK-127967) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinti apeliantės prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, motyvuotai ieškinį atmetė, apeliantei neįrodžius ieškinio pagrįstumo. Apeliantė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodomos prekės buvo pristatytos į atsakovo nekilnojamąjį turtą (pvz. krovinių važtaraščių) ir (arba) perduotos atsakovui ginčo šalims pasirašant dvišalį tokio turto perdavimo-priėmimo aktą, atskirus susitarimus prie nuomos sutarties ir (ar) kitokį turto perdavimo dokumentą. Atsakovas jokio nurodomo 20 723,88 Eur vertės turto nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu iš apeliantės nėra ir niekada nebuvo gavęs, priėmęs ar panaudojęs savo asmeniniams interesams tenkinti. Vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo ieškovė grindė faktinių aplinkybių egzistavimą, buvo trečiojo asmens V. M. neva duoti paaiškinimai. Tačiau atitinkamų faktinių aplinkybių perpasakojimas nėra ir negali būti laikomas leistina įrodinėjimo priemone.
Šalies argumentai
10.2 Apeliantės teiginiai, neva pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą turtą ji įsigijo remdamasis nuomos sutartimi, yra visiškai nelogiški, sunkiai paaiškinami ir byloje visiškai nepasitvirtino. Nei prie nuomos sutartyje apibrėžtų apeliantės teisių ir pareigų, nei prie atsakovo teisių ir pareigų, nei kitur nuomos sutartyje nėra užsimenama apie tai, jog apeliantė būtų įsipareigojusi ar turėjusi teisę atitinkamus daiktus (turtą) pristatyti į nekilnojamąjį turtą, bei savo ruožtu šį turtą perdavusi atsakovui.
10.3 Aplinkybės apie neva neteisėtai negrąžintą turtą nebuvo ir šalių sudarytoje 2020 m. vasario 24 d. nuomos nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartyje, kuria, kaip minėta, apeliantė gera valia grąžino jai išnuomotus objektus, o jokių pastabų ir pretenzijų šioje sutartyje atsakovui nepareiškė. Tai patvirtina, jog pagrindai prisiteisti tariamą turtinę žalą buvo/yra visiškai fiktyvūs. Apeliantė klaidino teismą, jog byloje atsakovo pateikta 2020 m. vasario 24 d. nuomos nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartimi atsakovas siekė pagrįsti, kad ginčo turtas atsakovui buvo grąžintas. Nutraukimo sandoryje apeliantė niekaip nėra užsiminusi, pažymėjusi ir (ar) pareiškusi kokias nors pretenzijas dėl atsakovo tariamo vengimo grąžinti atitinkamą turtą, detalizuojant negrąžintus daiktus (turtą).
10.4 Įvertinus skirtingų tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kyla abejonių, ar apeliantės nurodomas turtas buvo įsigytas ir (ar) naudojamas įmonės veikloje. Vertinant įsigyto turto rūšis, galima daryti prielaidą, kad apeliantės direktorius V. M. įmonės turtą tikėtinai naudojo savo asmeniniams, o ne įmonės interesams tenkinti. Apeliantė neįrodė ginčo prekių pristatymo į nekilnojamąjį turtą aplinkybės. Neatmeta ir tikimybė, jog šioje byloje ieškinys pareikštas, nemokumo administratorei tikėtinai gavus melagingus duomenis iš buvusio ieškovės direktoriaus V. M., kurio reputacija yra itin prieštaringa: remiantis viešai prieinamais duomenimis, V. M. 2014 m. buvo nuteistas už sukčiavimą, kai iš senyvo asmens apgaulės būdu išviliojo jam priklausantį turtą. Taigi laikytina, jog šioje byloje pareikštas ieškinys galimai buvo eilinis direktoriaus V. M. siekis neteisėtu ir (ar) galimai nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, todėl ir pareikšti reikalavimai teismo turi būti vertinami ypatingai atidžiai ir kritiškai.
10.5 Apeliantė bandė traktuoti, esą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateikta asociatyvi nuotrauka, kurioje yra matyti vejos pjovimo traktorius, yra būtent apeliantės nupirktas ir į nekilnojamąjį turtą pristatytas vejos pjovimo traktorius Cub Cadet LTX 1050. Tačiau, ši apeliantės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas jokio turto, įskaitant vejos pjovimo traktorių Cub Cadet LTX 1050, iš apeliantės nėra ir niekada nebuvo asmeniškai gavęs, priėmęs ir (ar) panaudojęs savo poreikiams tenkinti. Apeliantės nurodomi daiktai taip pat niekada nebuvo pristatyti į nekilnojamąjį turtą. Apeliantės ieškinys buvo grindžiamas ne tik neva jai negrąžintu vejos pjovimo traktoriumi Cub Cadet LTX 1050, bet ir kitu turtu, taigi nelogiška yra daryti išvadą, jog panašaus ar identiško turto nuotraukos buvimas socialinių tinklų platformoje (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje www.facebook.com patvirtina absoliučiai viso ginčo turto buvimą nekilnojamame turte.
10.6 Atsakovas yra apeliantės ir V. M. kreditorius – įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš nurodomų asmenų atsakovui priteista solidariai 33 500 Eur skola ir 5 procentai procesinių palūkanų; lygiomis dalimis 341 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė neteisėtai atsakovo, kaip savo kreditoriaus, nenurodė jai iškeltoje bankroto byloje. Atsakovas mano, jog apeliantė ar V. M. galimai siekė ir kitų tikslų, pvz. suvedinėti sąskaitas ir atsakovo atžvilgiu inicijuoti neteisėtus ir nepagrįstus teisminius procesus. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad apeliantei pretenzijos dėl neatsiskaitymo pagal nuomos sutartį nebuvo reiškiamos. Apeliantės naujai keliama versija, neva ginčo turtas buvo sulaikytas siekiant užsitikrinti atsiskaitymą pagal nuomos sutartį (kompensuoti nuostolius), yra nepagrįsta ir byloje nebuvo įrodyta.
10.7 Apeliantė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas 2011 m. spalio 10 d., įregistravęs veiklą – statybinių medžiagų mažmeninę prekybą, ir 2015 m. – 2019 m. ataskaitiniais laikotarpiais generavo gerokai didesnes, nei 100 000 Eur, pardavimo pajamas. Teiginiai, neva apeliantė nevykdė jokios kitos veikos, kas neva patvirtintų ginčo turto perdavimą atsakovei ir jo naudojimą nekilnojamajame turte, yra visiškai nepagrįsti ir tik papildomai sustiprina atsakovo iškeltą versiją, kad apeliantės direktorius V. M., gresiant ieškovės bankrotui, tikėtinai pasisavino ar iššvaistė bendrovėje esantį turtą, galimai turint tikslą išvengti ir atsiskaitymo su kreditoriais.
10.8 Net jei ir būtų galima laikyti, kad ginčo turtas buvo perduotas atsakovui ir (ar) panaudotas veiklai vystyti nekilnojamajame turte, kaip teisingai pažymėjo teismas, didžioji dalis PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų daiktų (prekių) yra sunaudojamieji daiktai, todėl galėtų būti traktuojami kaip tapę nekilnojamojo turto dalimi. Tokie daiktai po nuomos sutarties nutraukimo bet kokiu atveju negalėtų būti atskirti nuo nekilnojamojo turto nepadarant jam turtinės žalos. Todėl apeliantė bet kokiu atveju neturi teisės į žalos atlyginimą.
10.9 Skundo motyvai, neva atsakovas turėjo pateikti į bylą duomenis, kad po nuomos sutarties nutraukimo nekilnojamame turte neliko apeliantei priklausančio turto, stokoja elementarios logikos. Atsakovas negalėjo ir negali pateikti to, ko faktiškai nėra, kadangi, kaip minėta, atsakovas bet kokio turto gavimą iš apeliantės neigė/neigia. Todėl tokių įrodymų pateikimas nebuvo ir nėra įmanomas.
10.10 V. M. į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi ne dėl ieškovės atsakovui tariamai perduoto turto, kuris sudarė ginčo dalyką šioje byloje. Taigi prašomi išreikalauti duomenys yra visiškai pertekliniai, nes nei patvirtins, nei paneigs bylai reikšmingus faktus. Toks apelianto prašymas yra teikiamas nesavalaikiai. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad prašomus išreikalauti duomenis siekė gauti savarankiškai, kita vertus, pirminį prašymą pareiškė jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl teismas pagrįstai atsisakė šį prašymą tenkinti. Tokių procesinių prašymų tenkinimas apeliacinėje instancijoje nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
10.11 Atmestinas apeliantės prašymas pripažinti trečiojo asmens V. M. dalyvavimą būtinu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė ginčo turtą perdavė atsakovui ir (ar) kad šis turtas buvo/yra naudojamas nekilnojamajame turte. Nesant jokių prieštaravimų dėl ginčui esminių aplinkybių, nėra absoliučiai jokio pagrindo pripažinti trečiojo asmens V. M. dalyvavimą būtinu. Prašymas tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje buvo/yra teikiamas nesavalaikiai.
10.12 Šalys savo argumentus/motyvus aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė savo procesiniuose dokumentuose. Todėl, įvertinus ginčo objektą ir bylos medžiagą, kurioje, kaip minėta, jokių prieštaravimų nėra, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Todėl atsakovas prašo netenkinti apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu
12. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti trečiojo asmens V. M. dalyvavimą būtinu. Nurodo, kad V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nemokumo administratorius negali žinoti tiksliai objektyviai visų aplinkybių, susijusių su ieškovės išsinuomotų iš atsakovo patalpų įrengimu, apstatymu ir veiklai patalpose vykdyti turto suvežimu į patalpas, sutarties vykdymu, ieškovės turto pasilikimu atsakovo patalpose po sutarties nutraukimo bei iš atsakovo pusės nesuteikimo galimybės jį išsivežti iš nuomotų patalpų. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės atstovo prašymo dėl V. M. dalyvavimo bylos nagrinėjime pripažinimo būtinu.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
14. CPK suteikia teismui teisę nuspręsti, kada yra reikalingas byloje dalyvaujančių asmenų asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje.
15. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, siekiant apklausti trečiąjį asmenį V. M.. Pažymėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 28 d., tačiau prašymas dėl trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu pirmosios instancijos teisme pateiktas beveik po vienerių metų, tik paskutiniame teismo posėdyje. Apeliantė neneigia, kad su V. M. bendravo, rėmėsi jo paaiškinimais, todėl toks prašymas nėra savalaikis, jis galėjo būti pateiktas ieškinyje, dublike. Toks prašymas nebuvo pateiktas ir tada, kai du kartus teismo posėdžiai buvo atidėti. Be to, nemokumo administratorė nenurodė argumentų, kad trečiasis asmuo galėtų nurodyti tokias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie leistų priešingai vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, atsiliepimo į jį motyvus, byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir trečiojo asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažinti būtinu, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo
17. Apeliantė prašo išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato visą surinktą medžiagą pagal trečiojo asmens V. M. kreipimąsi dėl S. V. veiksmų, susijusių su 2019 m. balandžio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 19/05/01 sudarymu, ir dėl to priimtus procesinius sprendimus. Nurodo, kad trečiasis asmuo V. M. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl atsakovo S. V. veiksmų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu ir įvykdymu, kad atsakovo atstovas neneigė buvus tokį kreipimąsi. Buvo apklausti tiek V. M., tiek S. V.. Ieškovo atstovas nurodė, tokį prašymą pateikęs pirmosios instancijos teismui, bet jo teismas netenkino. Prašymui pagrįsti ieškovo atstovas papildomai nurodė aplinkybes, kad ieškovas nemokėjo atsakovui nuomos mokesčio (apie ką nurodė ir atsakovas 2020 m. vasario 14 d. rašte dėl sutarties nutraukimo), atsakovas teigė patyręs nuostolius dėl gaisro, kas sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas galimai dėl to ir neleido ieškovui pasiimti jam priklausančio turto iš nuomotų patalpų pasibaigus sutarčiai. Tokios aplinkybės galėtų būti patvirtintos arba paneigtos būtent ta medžiaga, kurią ieškovė prašė išreikalauti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.
18. Vadovaudamasis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis, teismas gali pasiūlyti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia teismui prašymą išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, jog tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).
19. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylą taisyklė yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas.
20. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų išreikalavimo klausimas jau buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje. Atsakovės atstovas prašė netenkinti ieškovės atstovo prašymų, nurodęs priešingas aplinkybes: tyrimas buvo atliekamas, tačiau jis visiškai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, bet dėl to, kad S. V. dar iki nuomos sutarties sudarymo pardavė kitam asmeniui visą šį nekilnojamąjį turtą su atidėtu atsiskaitymu, kuris tęsėsi penkerius metus, dėl to kilo eilė ginčų, vienas jų – pirkėjas mėgino pripažinti faktinę aplinkybę, kad S. V. pardavęs jam turtą, negalėjo jo nuomoti; pats nuomininkas su tuo pirkėju siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą tam, kad sukurtų juridinį faktą, jog , neteisėtai sudarius nuomos sutartį, buvo pažeista pirkimo – pardavimo sutartis (2023 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 12 min.15 s. – 16 min. 20 s., 20 min. 10 s. – 21 min. 5 s.). Pirmosios instancijos teismas, išklausęs ieškovės atstovo prašymus, atsakovo atstovo nuomonę, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių atstovų pasisakymus teismo posėdyje, nutarė atmesti ieškovės atstovo prašymus dėl trečiojo asmens V. M. dalyvavimo pripažinimo būtinu ir dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo. Teismas nurodė, kad byla nagrinėjama nuo 2022 m. liepos 28 d., tokius prašymus ieškovas galėjo pareikšti anksčiau; ieškovės atstovas nepateikė duomenų, kad tokio ikiteisminio tyrimo medžiaga yra reikšminga nagrinėjamai bylai; trečiojo asmens paaiškinimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, ir ieškovui nebuvo užkirsta galimybė teikti ir kitus įrodymus savo ieškiniui pagrįsti; tokių prašymų pateikimas trečiame teismo posėdyje vilkina bylos nagrinėjimą (garso įrašo 1 val. 27 min. 10 s.).
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (CKP 179 straipsnio 3 dalis) apie Alytaus apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes apie ginčą dėl nuomos sutarties, kilusį tarp S. V. (atsakovo) ir kito asmens – pirkėjo (duomenys neskelbtini) (ieškovo), kuriam buvo parduotas visas šis nekilnojamasis turtas (kuris vėliau pagal 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį buvo išnuomotas V. M. vadovaujamai įmonei UAB „Vista Ceramic“). (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį, trečiuoju asmeniu dalyvavo patalpų nuomininkas UAB „Vista Ceramic“. Byla, Kauno apygardos teismui 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikinus Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą, buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. Toje byloje su ieškinio priedais buvo pateiktas Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini). Iš šio nutarimo matyti, kad buvo apklausti ir V. M., ir S. V., tačiau tirtos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla pagal BUAB „Vista Ceramic“ ieškinį, ir skundą pateikęs asmuo yra ne V. M., bet kitas asmuo – (duomenys neskelbtini) akcininkas dėl jo įmonei priklausančių baldų vagystės.
23. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį bankrutuojančios UAB „Vista Ceramic“ vardu pateikė nemokumo administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bei valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka. Teigdama, kad pagal ieškovės vadovo kreipimąsi ikiteisminio tyrimo įstaiga atliko tyrimą, susijusį su ieškovei negrąžintu turtu, ieškovės nemokumo administratorė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl prašomų duomenų išreikalavimo, ir kad šių duomenų gauti negali (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Teismo vertinimu, ieškovė, inicijavusi teisme bylą dėl žalos atlyginimo, teismo proceso metu ieškovė neformulavo konkrečių savalaikių prašymų išreikalauti konkrečius įrodymų, galinčių patvirtinti konkrečias iš anksto (reiškiant ieškinį ir dėstant jo faktinį pagrindą) nurodomas aplinkybes, kaip reikalauja CPK 135 straipsnio 2–3 punktų bei 199 straipsnio nuostatos. Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyko paruošiamaisiais dokumentais, tačiau ir pasirengimo stadijoje ieškovė neteikė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu. Du teismo posėdžiai (2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. balandžio 20 d.) buvo atidėti, tačiau ieškovės atstovo prašymas išreikalauti įrodymus pateiktas tik 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje. Tokie veiksmai neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) ir CPK 42 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių šalis savo procesinėsmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo motyvus, sprendžia, kad ieškovės atstovė turėjo objektyvią galimybę pateikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ankstesnėje proceso stadijoje, ieškovės prašymus tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, ir nepateikta duomenų, kad ieškovės prašomi įrodymai turėtų esminės reikšmės, sprendžiant šalių ginčą, todėl nėra pagrindo prašymui tenkinti.
26. Be to, tokio prašymo patenkinimas suponuotų apeliacinės instancijos teismo pareigą atidėti teismo posėdį, pasiūlant kitoms šalims susipažinti su prašymu bei pateikti dėl jo nuomonę, o tai neabejotinai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, neatitiktų bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1,9479 ha ploto žemės sklypas ir jame esantys pastatai – individualus gyvenamasis namas, svečių namai, administracinis pastatas, turizmo centras, trys poilsio namų pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Visą šį turtą (žemės sklypą ir pastatus) atsakovas pagal 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį 19/05/01 (toliau – ir nuomos sutartis) išnuomojo ieškovei. Nuomos sutarties objektas ieškovei perduotas, šalims pasirašant 2019 m. gegužės 1 d. patalpų – pastatų perdavimo sutartį (e. b. 1 t. 9-14, 15 l.).
29. Atsakovas 2020 m. vasario 14 d. raštu informavo ieškovę apie nuomos sutarties vienašalį nutraukimą dėl ieškovės kaltės, pažeidus nuomos sutarties 9.1.2 ir 9.1.3 punktus, ir pareikalavo žemės sklypą ir pastatus grąžinti ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 24 d. (e. b. 1 t. 16 l.). Šalys 2020 m. vasario 24 d. sudarė nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartį, kuria vadovaujantis ieškovė grąžino žemės sklypą ir pastatus atsakovui (e.b. 1 t. 192 l.).
30. Ieškovė nurodo, jog nuomojamose patalpose norėjo teikti poilsio ir pramogų centro paslaugas ir įsigijo daiktų už 20 723,88 Eur pagal PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (e. b. 1 t. 17-174 l.), šie daiktai ieškovei nebuvo grąžinti, todėl ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jų įsigijimo vertę.
31. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „Vista Ceramic” iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Talismanas LT” (e. b. 1 t. 5-8 l.), 2022 m. sausio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta išieškoti kreditoriui S. V. iš skolininkų UAB „Vista Ceramic“ ir V. M. solidariai 33 500 Eur skolą pagal 2019 m. gegužės 1 d. sutartį, 5 procentus metinių palūkanų ir iš kiekvieno skolininko po 170,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį teismo įsakymą vykdžiusi antstolė vykdomąjį dokumentą persiuntė UAB „Vista Ceramic“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tuo pagrindu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „Vista Ceramic“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus S. V. finansinis reikalavimas, kurį sudaro 33 500 Eur skola ir 2345 Eur palūkanų solidariai su V. M., 170,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikiamo dėmesio neskyrė aplinkybei, kad ieškovė nemokėjo atsakovui nuomos mokesčio už 2019 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, sausio mėnesius (po 4 000 Eur/mėn, kas už 9 mėnesius sudaro 36 000 Eur), tačiau atsakovas dėl to nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Šios aplinkybės sudaro pakankamą ir protingą pagrindą spręsti, jog ieškovės pristatytas turtas į išsinuomotas iš atsakovo patalpas galimai dėl to ir buvo ieškovei neatiduotas, atsakovui 2020 m. vasario 14 d. nutraukus nuomos sutartį, taip siekiant užsitikrinti tariamų nuostolių kompensavimą. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
34. Minėtus apeliantės argumentus paneigia Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodyta išieškoti solidariai iš skolininkų V. M. ir UAB „Vista Ceramic“ 33 500 Eur skolos pagal 2019 m. gegužės 1 d. sutartį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (33 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir po 170,50 Eur iš kiekvieno kreditoriui S. V..
35. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose fiksuotos prekės buvo pristatytos į išnuomotą iš atsakovo nekilnojamąjį turtą ar perduotos atsakovui. Apeliantės teigimu, sutarties turinys, PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti ieškovės įsigytų prekių pavadinimai, jų paskirtis nepalieka protingų abejonių, kad prekės buvo pristatytos į išsinuomotą nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad nėra sutarčių, kurios patvirtintų šių prekių pristatymą į išsinuomotas patalpas, neįrodo, kad ieškovė šių prekių į išsinuomotas patalpas nesuvežė ir jų nenaudojo veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
36. Sutiktina, kad sąskaitose-faktūrose nurodomi daiktai gali būti naudojami vykdant poilsio ir pramogų centro veiklą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėti daiktai buvo realiai pristatyti į nuomojamas patalpas (pvz. transportavimo sutartys, foto nuotraukos). Su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra pakankami įrodymai patvirtinti, kad ieškovė šiose sąskaitose nurodytas prekes suvežė į išsinuomotas patalpas, o atsakovas jų negrąžino.
37. Apeliantė teigia, kad atsakovas neįrodinėjo, byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad išnuomotame nekilnojamajame turte jau būtų buvusios supirktos visos prekės, reikalingos poilsio ir pramogų centro veiklai vykdyti, kad patalpos iki nuomos sutarties sudarymo jau būtų buvusios paruoštos šiai veiklai vykdyti ir ieškovei po nuomos sutarties sudarymo nebūtų poreikio nei paruošti, nei susipirkti prekių šiai veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako, kadangi šios apeliacijos dalykas nėra patalpose iki nuomos sutarties sudarymo buvusių daiktų vertinimas.
38. Apeliantės vertinimu, atsakovas pripažino, kad ir dabar ieškovės nuomotas turtas naudojamas poilsio bei pramogų veiklai, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovas būtų supirkęs prekes, reikalingas tokiai veiklai vykdyti. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovės įsigytas ir pristatytas į atsakovo patalpas turtas (prekės) po nuomos sutarties nutraukimo buvo naudojamas poilsio bei pramogų veiklai vykdyti. Šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
39. Aplinkybė, kad atsakovas toliau patalpose vykdė veiklą, nepatvirtina fakto, kad atsakovas būtų kliudęs ieškovei pasiimti jos atsivežtus daiktus, ir nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė gavusi 2020 m. vasario 14 d. pranešimą apie nuomos sutarties vienašalį nutraukimą ir reikalavimą žemės sklypą ir pastatus grąžinti ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 24 d., pasiėmė daiktus, jei tokie buvo.
40. Pažymėtina ir tai, kad sąskaitose-faktūrose nurodyti daiktai (skystas muilas, langų skystis, indų ploviklis, šiukšlių maišai, kempinės, servetėlės, žvakės ir kt.) pagal savo pobūdį yra kasdieninio vartojimo. Ieškovė neneigia, kad nuomotose patalpose vykdė veiklą, todėl tikėtina, kad jei tokie daiktai ir buvo, tačiau jų neišliko dėl jų suvartojimo.
41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas nepateikė patalpų perdavimo - priėmimo akto (nuomos sutarties 4.2 punktas) ar kitokio dokumento, kur būtų fiksuota, kad jo iš ieškovės perimtame po nuomos sutarties pasibaigimo nekilnojamajam turte neliko ieškovei priklausančio turto.
42. Šalys 2020 m. vasario 24 d. sudarė nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo sutartį, kuria vadovaujantis ieškovė grąžino žemės sklypą ir pastatus atsakovui (e.b. 1 t. 192 b. l.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvęs įmonės vadovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti nuomotose patalpose likusius daiktus, jeigu tokių buvo.
43. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad dalis prekių, įgytų pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras yra tapę neatskiriama nuomojamo turto dalimi (medsraigčiai, plytelės, klijai, grindų danga, sriegiai, putos ir kt.), todėl jie niekaip negalėjo būti ieškovės pasiimti ar atsakovo grąžinti. Apeliantės vertinimu, tokios teismo nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo ieškinį atmesti, bet galėjo tik sudaryti teismui pagrindą tokias prekes ir jų kainas išskaičiuoti iš ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio ir tokiu pagrindu tą ieškinio dalį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
44. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, pripažinus ją negaliojančia, ar ją nutraukus, nuomininkas privalo sutarties pasibaigimo dieną grąžinti patalpas nuomotojui pagal perdavimo-priėmimo aktą atlaisvintas nuo visų nuomininkui ar tretiesiems asmenims priklausančių daiktų, tokios pat būklės, kokios priėmė, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, su visais padarytais pagerinimais ir patvarkymais. Nuomininko einamajam remontui panaudotų lėšų nuomotojas neatlygina.
45. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dalis prekių įgytų pagal pateiktas sąskaitas yra tapę neatskiriama nuomojamo turto dalimi (medsraigčiai, plytelės, klijai, grindų danga, sriegiai, putos, ir kt.), kas reikštų, jog minėti klausimai turėjo būti sureguliuoti sutartimi arba vertintini kaip eilinis remontas, kas pagal sutartį yra nuomininko pareiga, todėl jie niekaip negalėjo būti ieškovės pasiimti ar atsakovo grąžinti. Be to, minėtu sutarties punktu ieškovė įsipareigojo perduoti patalpas atlaisvintas nuo visų nuomininkui ar tretiesiems asmenims priklausančių daiktų, tokios pat būklės, kokios priėmė, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, su visais padarytais pagerinimais ir patvarkymais.
46. Apeliantė taip pat nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vykdoma komercinė veikla pavadinimu (duomenys neskelbtini), ir facebook puslapyje prie (duomenys neskelbtini) nuotraukų 2020 m. gegužės 22 d. įkelta nuotrauka, kurioje yra ieškovės vejos traktorius Cub Cadet LTX 1050, jo nuosavybei patvirtinti pateikta 2019 m. gegužės 28 d. PVM sąskaita - faktūra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų pirkęs vejos traktorių, matomą minėtoje nuotraukoje, ir nepateikė kitų ieškovės poziciją paneigiančių duomenų, kad šis ieškovei priklausęs vejos traktorius po nuomos sutarties nutraukimo liko atsakovui priklausančiose patalpose ir buvo naudojamas, šio turto ieškovei nebegrąžinus.
47. Pateiktoje nuotraukoje, kuri buvo patalpinta (duomenys neskelbtini) facebook paskyroje (e. b. 2 t. 11-12 l.) matyti vejos traktorius, su kuriuo pjaunama veja. Tačiau iš minėtos foto nuotraukos neįmanoma nustatyti, kad tai tas pats vejos traktorius, kurį, kaip teigia ieškovė, ji įsigijo pagal 2019 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad panašaus ar identiško turto nuotraukos buvimas socialinių tinklų platformoje (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje www.facebook.com nepatvirtina ginčo turto buvimo nekilnojamame turte.
Dėl įrodymų vertinimo
48. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus.
49. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
50. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, apeliantės subjektyviais pamąstymais ir prielaidomis, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš apeliacinio skundo argumentų yra akivaizdu, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginio, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, neįsigilinęs į bylos esmę ar nenustatęs bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių, o siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Apeliantei nepagrindžiant teisės normų pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu. Vien apeliantės kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis).
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
54. Šalims nepateikus įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.