- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- I1-4328-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00450-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), 2 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, nes dušo patalpos be sienelių ir užuolaidėlių, nebuvo persirengimo patalpų. Todėl buvo nužiūrinėjamas kitų nuteistųjų, negalėjo palaikyti tinkamos kūno higienos, negalėjo dušinėse persirengti švariais drabužiais. Dušo patalpose nebuvo pildomi šampūno bei skysto muilo dozatoriai. Kai jis buvo laikomas rakinamoje kameroje, nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su kunigu, išsakyti savo nuodėmes, turėjo melstis kitų kameroje apgyvendintų nuteistųjų akivaizdoje, todėl ne kartą buvo užgauliojamas, sulaukdavo pašaipų ir grasinimų iš kitų asmenų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jausdavo baimę, patyrė emocinius ir psichologinius sukrėtimus, kuriuos vertina prašoma priteisti 2 000 Eur neturtine žala. 2023 m. gegužės 15 d. į bylą pateiktame procesiniame dokumente „Pareiškimas“ (b. l. 45) pareiškėjas papildomai nurodė, kad pataisos įstaigos administracija paskirdama jį į 16-o būrio 4-ą brigadą pažeidė nuteistųjų perkėlimo į būrius metodiką, kad 16-as būrys koplytėlės neturi ir neturėjo. Jam nebuvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas ir tinkamai pasinaudoti dušu. Prašė reikalavimui netaikyti ieškinio senaties termino ir skundą tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN Antrajame sektoriuje 16 būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje (drausmės grupės nuteistųjų būryje). Antrajame sektoriuje dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos, todėl pareiškėjo privatumas dušo patalpose buvo užtikrinamas. Antrajame sektoriuje buvo įrengta koplytėlė. Drausmės grupės nuteistuosius lankydavo dvasininkai, į koplytėlę jie vedami, kai pateikia prašymą. Darė išvadą, kad pareiškėjas į drausmės grupę buvo patalpintas dėl savo netinkamo elgesio, todėl jis pats apribojo savo judėjimo laisvę pataisos įstaigoje, bei savo teises ir galimybes, tarp jų ir laisvalaikio metu nevaržomai lankytis koplytėlėje, kurioje galima atlikti religines apeigas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas ir Pravieniškių PN Trečiajame sektoriuje. Pripažino, kad Pravieniškių PN Trečiajame sektoriuje dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes tokia prievolė teisės aktuose atsakovui nenustatyta. Nurodė teismų praktiką, pagal kurią nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų sudaryti pagrindą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimui. Pravieniškių PN Trečiajame sektoriuje iki karantino paskelbimo Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai lankydavosi du kartus per mėnesį. Apie dvasininkų atvykimus nuteistieji buvo informuojami skelbimuose. Religinės apeigos vykdavo ir nuotoliniu būdu, t. y. tiesiogiai transliuojant vykstančias mišias bei pamokslus taip pat mišių įrašus. Religines apeigas nuteistieji galėjo atlikti ir laisvalaikio kambaryje, kuriame buvo religinė atributika (kryžius, maldaknygė). 2022 m. gruodžio 23 d. Trečiajame sektoriuje buvo atidaryta koplytėlė. Pažymėjo, kad dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti skunde minimos aplinkybės, pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ar neveikimo, konkrečiai neįvardijo, kaip apskaičiuotas prašomos atlyginti žalos dydis. Prašė ginčui taikyti ieškinio senatį, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas prašo ieškinio senaties netaikyti.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).
Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2023 m. vasario 21 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 20 d., atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl nesančių užuolaidėlių, sienelių, persirengimo patalpų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų (Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. LV-22772 „Apie nuteistojo M. Š. laikymo sąlygas“, 2023 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. RV-22-4382 „Dėl informacijos apie nuteistąjį M. Š.“) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN Trečiajame sektoriuje. Atsakovas pripažino, kad Trečiajame sektoriuje dušo patalpose tarp maudymosi vietų matomumą ribojančių pertvarų nebuvo.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras, tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN Trečiajame sektoriuje prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), buvo pažeista ir jis galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pastebėtina ir tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė atskirų persirengimo kabinų dušuose įrengimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti galimybę persirengti atskirai nuo kitų asmenų, o atsakovas to neužtikrino. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl neįrengtų persirengimo kabinų dušo patalpose. Tokia pozicija dėl persirengimo kabinų neįrengimo atitinka aktualią LVAT praktiką (žr., pvz., 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo varžoma jo religinė laisvė, nes nebuvo įrengta koplyčia, nebuvo kur atlikti religinių apeigų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir BVK) 106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ir tikintiems nuteistiesiems dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu vieniems arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pagal BVK 106 straipsnio 2 dalį pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas (BVK 106 str. 3 d.).
Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu detaliau reglamentavo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 113–115 punktai. Numatyta, kad pataisos įstaigos administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (113 p.). Pataisos įstaigos administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje. Pataisos įstaigoje vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas (114 p.). Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu (115 p.). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiose tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (galiojo iki 2020 m. gruodžio 21 d.), tiek Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (galioja nuo 2020 m gruodžio 22 d.) nėra numatyta, kad pataisos įstaigoje privalomai turi būti įrengta koplyčia. Todėl koplyčios neįrengimas negali būti vertinamas neteisėtu atsakovo veiksmu.
Akcentuotina ir tai, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl būtent nuteistasis turi išreikšti valią pasinaudoti šia savo teise. Byloje nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas būtų siekęs atlikti religines apeigas ir dėl to į atsakovą kreipėsi raštu, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga atitinkamų veiksmų imtis, pvz. siūlyti pareiškėjui būti nuvedamam į religinėms apeigoms atlikti skirtą vietą. Atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai iki karantino paskelbimo lankydavosi du kartus per mėnesį, apie tai parašant skelbimuose, jog vyko religinės apeigos nuotoliniu būdu, transliuojant tiesiogiai vykstančias mišias bei pamokslus, pareiškėjas pateiktame procesiname dokumente „Pareiškimas“ (b. l. 45) neginčijo. Nesant, pareiškėjo raštu pareikštų prašymų leisti išpažinti religiją, o pataisos įstaigos administracijos netinkamo reagavimo (pvz. atsisakymo tenkinti prašymus), argumentai dėl teisės į religines apeigas pažeidimo laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Dvasininkų lankymasis įstaigoje, religinė atributika poilsio kambario patalpose, mišių transliavimas tiesiogiai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atstovas pareiškėjui sudarė pakankamas sąlygas religijos išpažinimui.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš dušo patalpose nepildomų šampūno bei skysto muilo dozatorių, tačiau nenurodo, kada konkrečiai šampūno ir skysto muilo dozatoriai nebuvo užpildyti, nepateikia duomenų, kad dėl nepildomų dozatorių kreipėsi į atsakovą tuo metu, kai toks pažeidimas įvyko. Nurodytų aplinkybių nekonkretizavus ir nedetalizavus, argumentai dėl dozatorių neužpildymo laikytini deklaratyviais, pernelyg abstrakčiais, todėl negali būti pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas procesiniame dokumente „Pareiškimas” (b. l. 45) papildomai nurodė, jog atsakovas paskirdamas jį į 16-o būrio 4-ą brigadą pažeidė nuteistųjų perkėlimo į būrius metodiką.
Pastebėtina, kad ginčo teisme ribos yra apibrėžiamos pareiškėjo skunde nurodomu dalyku ir išdėstomais teisiniais ir faktiniais pagrindais – nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, ir tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); nurodant reikalavimus – t. y. tas teisės aktuose numatytas priemones ir būdus, kuriomis turi būti apginamos pažeistos teisės (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Tikslaus asmens teises pažeidžiančių faktų ir tai patvirtinančių aplinkybių įvardijamas yra svarbus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teikiant atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, ir teismui, kuris turi atlikti nurodomų asmens teisių ir teisėtų interesų galimų pažeidimų vertinimą. Teismo atliekamas vertinimas negali būti išplečiamas į naujus faktus, naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjo skunde (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4301-968/2019).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde aplinkybių dėl jo paskyrimo į 16-o būrio 4-ą brigadą, galimai pažeidžiant nuteistųjų perkėlimo į būrius metodiką, nebuvo nurodęs, dėl aplinkybių išplėtimo atsakovas turėtų parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti skunde, tai prieštarautų koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui, be to paskyrimo laikotarpis patektų į ginčui taikomą ieškinio senaties terminą, todėl teismas naujų aplinkybių nevertina, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų, ir dėl jų nepasisako.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.
Kita vertus, atsakovo į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 19 d. pažyma „Dėl nuteistojo M. Š.“ (b. l. 12) patvirtina, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, užgauliojimų, grasinimų iš kitų nuteistųjų, baimės jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas, negalėjimas pasimelsti koplyčioje, į psichologus nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad, atsakovui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo ir pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, neturtinės žalos atlyginimui yra adekvati 900 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose, formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA_351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.