Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-246/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-23
Bylos Nr.: 2A-246/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kaminera“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Spindulio spaustuvė“

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-246/2014Procesinio sprendimo kategorija 44.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2071-390/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaminera“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spindulio spaustuvė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BAB spaustuvė „Spindulys“ 2012-05-31 kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kaminera“ 1 094 000 Lt nuostolių, kilusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BAB spaustuvės „Spindulys“ kilnojamojo turto pardavimo proceso metu 2011-05-02 buvo gautas UAB „Spindulio spaustuvė“ pasiūlymas įsigyti turtą už 820 000 Lt ir 2011-05-18 UAB „BALTO print“ 1 500 000 Lt pasiūlymas, tačiau turto pardavimas buvo nutrauktas dėl atsakovo UAB „Kaminera“ neteisėtų veiksmų – skundų dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

- Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3446-343/2010 sustabdė 2010-09-30 BAB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kilnojamojo turto pardavimo kainos mažinimo 60 procentų vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas. Teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo skundą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą ir atmetė atsakovo atskirąjį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-786/2011 sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 2011 m. kovo 31 d. vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovo kasacinis skundas, byla nutraukta 2011 m. spalio 17 d., atsakovo teisių perėmėjui atsisakius nuo kasacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

- Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-531-343/2011 uždraudė parduoti BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausantį UAB „Kaminera“ įkeistą kilnojamąjį turtą iki bus išnagrinėtas atsakovo pateiktas prašymas sušaukti kreditorių susirinkimą. 2011 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo prašymas atmestas, administratoriui susirinkimą sušaukus savo iniciatyva.

- Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2700-343/2011 uždraudė BAB spaustuvei „Spindulys“ parduoti UAB „Kaminera“ priklausantį įkeistą kilnojamąjį turtą iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas dėl 2011-05-25 kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti jo prašymo perduoti jam įkeistą neparduotą turtą. Byla nutraukta 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, atsakovo teisių perėmėjui atsisakius nuo skundo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad UAB „BALTO print“ 2011-08-05 raštu informavo, jog atsiima pasiūlymą dėl turto įsigijimo ir prašo grąžinti sumokėtą įnašą. Kilnojamasis turtas parduotas 2011-12-01 UAB „Spindulio spaustuvė“ tik už 721 000 Lt, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas privalo atlyginti jo nuostolius, t. y. 1 094 000 Lt skirtumą tarp negautų pajamų ir galutinės pardavimo kainos. Teigė, kad teisminius ginčus UAB „Kaminera“ inicijavo gindama savo kaip kreditoriaus, kurio reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu, teises, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1694-555/2011 pripažino negaliojančiais 2009-04-09 paskolos sutarties dalį, kuria AB spaustuvė „Spindulys“ įsipareigojo įkeisti UAB „Kaminera“ naudai turimą kilnojamąjį turtą bei 2009-05-14 įkeitimo lakštą, konstatavo UAB „Kaminera“ nesąžiningumą sudarant įkeitimo sandorį. Ieškovo nuomone, atsakovas, žinodamas, kad jo įkeitimo teisė yra ginčijama teisme, elgėsi nesąžiningai inicijuodamas prieš tai nurodytus teisminius ginčus, kurie baigėsi pripažinus, kad atsakovo reikalavimai yra nepagrįsti arba atsakovo teisių perėmėjui nuo jų atsisakius. Remdamasis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, prašė jo ieškinį patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir nuostoliai, CK 6.245-6.249 str.). Nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė, įstatymo saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Nustatė, kad atsakovas, būdamas kreditoriumi, ginčijo BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, teikė skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki jų išnagrinėjimo. Remdamasis šiomis nuostatomis ir aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas, nepaisant to, jog jo skundai dėl kreditorių susirinkimo buvo atmesti kaip nepagrįsti, turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą ieškovo nurodytose bylose reikšti reikalavimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o paminėti jo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ar nesąžiningi. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad UAB „BALTO print“ pasitraukimas iš turto pirkimo procedūrų yra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais ir atsiradusiais nuostoliais. Tokią išvadą padarė remdamasis 2012-06-20 UAB „BALTO print“ rašto dėl kilnojamojo turto pirkimo duomenimis, liudytojo, šios įmonės vadovo A. K. paaiškinimais, jog siekė turtą išsinuomoti, vėliau – įsigyti, pasiūlymo pateikimo metu buvo žinoma apie vykstančius ginčus dėl parduodamo turto, jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kad atsisakė pirkti turtą, nes susirado kitą objektą, o ne dėl turtui taikomų draudimų, kad pats bankroto administratorius nerodė jokios iniciatyvos sandorio sudarymu. Sprendė, kad ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų ar kaltų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp jų ir kilusių nuostolių, todėl ieškinys yra nepagrįstas (CK 6.246 str., CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas BAB spaustuvė „Spindulys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo prie bylos prijungti įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 147 straipsnio 3 dalies normą (redakcija, galiojusi iki 2011-09-30), nesilaikė teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius kitos šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaltė, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas tokiu atveju nenustatinėjamas, o neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010).

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai – skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – negali būti vertinami kaip neteisėti. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2009-04-09 paskolos sutarties dalį, kuria AB spaustuvė ,,Spindulys” įsipareigojo įkeisti UAB ,,Kaminera” naudai turimą kilnojamąjį turtą, taip pat konstatavo atsakovo nesąžiningumą sudarant įkeitimo sandorį. Taigi atsakovo teikti skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su jo naudai įkeistu turtu, buvo nepagrįsti ir negalėjo būti patenkinti.

3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vertino ir rėmėsi atskirais įrodymais ir neatsižvelgė į jų visumą, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp kilusių nuostolių ir atsakovo veiksmų.

4. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas vien tik dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo akceptuoti UAB ,,BALTO print” pasiūlymo ir per protingą terminą sudaryti sandorio.

5. Nepagrįsta teismo išvada, jog UAB ,,BALTO print” atsiėmė pasiūlymą įsigyti bankrutuojančios įmonės turtą, nes įsigijo kitą – ARX Baltic spaustuvę. UAB ,,BALTO print” kito turto neįsigijo, tai patvirtina prašomas prijungti įrodymas – ieškovo atstovės siųstas užklausimas UAB ,,BALTO print”, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti. Įmonė nepateikė atsakymo į šį raštą, kokį kitą turtą, vietoje BAB spaustuvės ,,Spindulys” parduodamo, įsigijo.

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo suinteresuotas ne tik sustabdyti turto pardavimą bet ir tuo, kad UAB ,,BALTO print“ pasitrauktų iš turto pardavimo proceso. Tai patvirtina 2011-07-20 reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovas UAB ,,Kaminera“ (pradinis kreditorius) įsipareigojo grąžinti trečiojo asmens UAB ,,Spindulio spaustuvė“ (naujasis kreditorius) sumokėtas lėšas, jeigu UAB „BALTO print” ar bet kuris kitas asmuo atliks teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, susijusius su BAB spaustuvės ,,Spindulio” turto pardavimu už mažesnę kainą nei 710 283 Lt. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir t. t., lėmė UAB ,,BALTO print“ atsisakymą dalyvauti ieškovo turto pardavimo procese, kartu sudarė sąlygas pirkėjui UAB ,,Spindulio spaustuvė“ įsigyti turtą už kreditorių nustatytą mažiausią turto pardavimo kainą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Kaminera“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos teiginius:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010, nes paminėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa (ratio decidendi).

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas, teikdamas skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliko neteisėtus veiksmus. Taikant CPK 147 straipsnio 3 dalį, yra būtina nustatyti tokias sąlygas: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Tačiau tik viena iš visų bylų, buvo baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo atsakovo prašymas įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą buvo atmestas, nes jis susirinkimą sušaukė savo iniciatyva (civilinės bylos Nr. B2-531-343/2011). Ieškovas nepateikė ir nenurodė nei vieno teismo sprendimo, kuriuo atsakovo reikalavimai buvo atmesti iš esmės. Atsakovas 2011-07-20 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Spindulio spaustuvė“ savo kreditorinio reikalavimo teises į ieškovą, taip pat ir pareigas civilinėse bylose. Naujasis kreditorius visose atsakovo inicijuotose bylose pateikė UAB „Kaminera“ paduotų skundų atsisakymus ir tuo pagrindu procesai buvo nutraukti. Tačiau nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, nereiškia, kad reikalavimai yra nepagrįsti.

3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nes naudojosi jam kaip įstatymuose bankrutuojančios įmonės kreditoriui suteiktomis teisėmis.

3. Apeliantas, teigdamas, jog UAB „BALTO print” pasitraukimas iš turto pirkimo procedūrų yra tiesioginiai susijęs su neteisėtais atsakovo veiksmais, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, 2012-11-05 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog prieš pareiškiant ieškinį nesiaiškino, kodėl UAB „BALTO print” atsiėmė savo pasiūlymą pirkti bankrutuojančios įmonės turtą. Ieškovo bankroto administratorius taip pat negalėjo įvardinti priežasčių, kodėl UAB „BALTO print” atsiėmė savo pasiūlymą.

4. Nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su reikalavimo perleidimo sutartimi, nes visos bylos buvo iškeltos ir prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti iki šios sutarties pasirašymo. Atsakovas nebuvo suinteresuotas neleisti įsigyti UAB „BALTO print” turtą, nes tokiu atveju UAB ,,Kaminera“ reikalavimas būtų visiškai atlygintas. Atsakovo ir trečiojo asmens 2011-07-20 sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties kainos dydis nėra šios bylos negarinėjimo dalykas.

5. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi visos esančios ar ateityje atsirasiančios su kreditoriniu reikalavimu susijusios teisės, taip pat atsakovo procesinės teisės ir pareigos civilinėse bylose buvo perduotos naujajam kreditoriui UAB „Spindulio spaustuvė“, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstu apeliacinį skundą, atsakomybė dėl kilusių nuostolių turėtų būti taikoma naujajam kreditoriui UAB „Spindulio spaustuvė“.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Spindulio spaustuvė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Iš esmės nurodo tuos pačius teiginius kaip ir atsakovas. Papildomai teigia, kad:

1. Pats ieškovas BAB spaustuvė „Spindulys“ elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai (CK 6.246 str.) ir nesilaikė Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi taikyto draudimo vykdyti turto pardavimo procedūras. Ieškovas, žinodamas apie taikomas tokias priemones, negalėjo vykdyti jokių procedūrų, susijusių su kilnojamojo turto pirkimu pardavimu, tačiau priėmė 2011-05-18 UAB „BALTO print” pasiūlymą dėl turto įsigijimo ir 2011-05-19 viešai paskelbė, kad kilnojamojo turto pardavimas nebus vykdomas.

2. Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad pasiūlymas įsigyti turtą nėra pirkimo-pardavimo sutartis ir pirkėjas gali atsisakyti ją sudaryti bet kuriuo metu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pardavėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo BAB spaustuvė „Spindulys“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tarp jų ir susidariusių nuostolių neįrodytas priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o taip pat pažymėti šiam ginčui taikytinas materialinės bei proceso teisės normas ir susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad UAB „Kaminera“ (atsakovas) 2009-04-09 paskolos sutartimi AB spaustuvė „Spindulys“ (ieškovas) suteikė 400 000 Lt paskolą, o šis sutarties prievolių užtikrinimui įkeitė jam priklausantį kilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovui AB spaustuvei ,,Spindulys“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, o teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino šios bendrovės 16 399 251,87 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir įkeitimu užtikrintą 358 714,26 Lt UAB „Kaminera” kreditorinį reikalavimą.

BAB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių 2010-03-18 susirinkime, be kitų klausimų, nutarta visą bankrutuojančios įmonės turtą parduoti už 15 000 000 Lt, kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeistą turtą parduoti už 12 244 169 Lt, UAB ,,Kaminera“ naudai įkeistą turtą parduoti už 1 000 000 Lt, neįkeistą turtą – už 1 632 802 Lt, o kitą turtą – už 142 655 Lt. Turtas nebuvo parduotas, nes surengtose varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Administratorius siūlė atsakovui įkaito turėtojui UAB ,,Kaminera“ perimti šį turtą, tačiau jis atsisakė.

Kreditorių 2010-06-28 susirinkime nutarta bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti atskirai, o visą kitą likusį kilnojamąjį turtą, tarp jo – ir įkeistą UAB ,,Kaminera“, parduoti kartu, nustatant 60 procentų balansinės turto vertės kainą antrosiose varžytinėse. Turtas šiose varžytinėse taip pat nebuvo parduotas. Atsakovas UAB ,,Kaminera“ neatsakė į 2010-08-20 administratoriaus siūlymą perimti jam įkeistą turto dalį.

Kreditorių 2010-09-30 susirinkime nutarta mažinti parduodamo kilnojamojo turto kainą 60 procentų ir vieną mėnesį jį pardavinėti visą, taip pat ir įkeistą, už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 710 283 Lt (3 darbotvarkės klausimo 2 punktas), taip pat nustatyta, kad pateikiant pasiūlymą dėl turto pirkimo turi būti sumokėtas 20 procentų nustatytos pradinės turto kainos avansas, kuris, atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, negrąžinamas (3 darbotvarkės klausimo 5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teisme 2010-10-15 gautas kreditoriaus UAB ,,Kaminera“ skundas dėl 2010-09-30 paminėtų kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi patenkino prašymą ir sustabdė šių nutarimų vykdymą.

Išnagrinėjęs šį ginčą iš esmės, teismas 2011 m. lapkričio 26 d. nutartimi paminėtą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavo 87,89 procentai visų kreditorių balsų, sprendė, jog bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Nurodė, kad kreditoriai turi teisę spręsti dėl specifinio parduodamo turto kainos, tuo tarpu atsakovas neįrodė teiginių, jog nustatyta turto kaina yra neprotingai maža. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog turto pardavimo tvarka, kai turi būti sumokamas 20 procentų avansas, sumažina galimybes parduoti įkeistą turtą. Nurodė, kad rinkos dalyviui per vieną mėnesį surinktina suma pradiniam įnašui, atsižvelgiant į visą parduodamo turto kainą, nėra neprotingai didelė, o tokia tvarka apsaugo bankrutuojančią įmonę nuo nemokių rinkos dalyvių, nevilkina bankroto proceso (civilinės bylos Nr. B2-3446-343/2010).

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė UAB ,,Kaminera“ atskirąjį skundą ir paminėtą teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-863/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-786/2011 sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 2011 m. kovo 31 d. vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovo kasacinis skundas. UAB ,,Kaminera“ (pradinis kreditorius) ir UAB ,,Spindulio spaustuvė“ (naujasis kreditorius) 2011-07-20 sudarė reikalavimo teisės į BAB spaustuvę ,,Spindulys“ perleidimo sutartį. Kasacinė byla nutraukta 2011 m. spalio 17 d. nutartimi, UAB ,,Kaminera“ teisių perėmėjui atsisakius nuo kasacinio skundo (civilinė byla Nr. 3K-3-437/2011.)

Kauno apygardos teisme 2011-05-04 gautas UAB ,,Kaminera“ prašymas įpareigoti administratorių sušaukti BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimą, į jo dienotvarkę įtraukti klausimą dėl kilnojamojo turto, įkeisto UAB „Kaminera“, perdavimo įkaito turėtojui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti parduoti UAB „Kaminera“ įkeistą turtą. Teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi patenkino minėtą prašymą ir uždraudė BAB spaustuvei ,,Spindulys“ parduoti UAB „Kaminera“ įkeistą turtą. Išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą ir panaikino taikytas minėtas priemones. Nurodė, kad bankroto administratorius 2011-05-25 sušaukė kreditorių susirinkimą, kuris netenkino atsakovo prašymo perduoti jam įkeistą turtą, tačiau atsakovas savo teismui pateikto reikalavimo neatsisakė (civilinės bylos Nr. B2-531-343/2011).

Bankroto administratorius 2011-04-19, 2011-04-20, 2011-05-03 dienraščiuose paskelbė apie turto pardavimą, ir 2011-05-02 gavo UAB ,,Spindulio spaustuvė“ pasiūlymą įsigyti parduodamą kilnojamąjį turtą už 820 000 Lt, o 2011-05-18 gavo UAB ,,BALTO print“ pasiūlymą įsigyti parduodamą kilnojamąjį turtą už 1 500 000 Lt.

Kreditorių 2011-05-25 susirinkime buvo nutarta netenkinti atsakovo kreditoriaus UAB „Kaminera“ prašymo perduoti jo naudai įkeistą neparduotą turtą, nes jis pateiktas praleidus nustatytą 2010-09-09 terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas pateikė teismui skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi BAB spaustuvei „Spindulys“ uždraudė parduoti UAB „Kaminera“ įkeistą kilnojamąjį turtą, 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutraukė bylą UAB ,,Kaminera“ teisių perėmėjui UAB ,,Spindulio spaustuvė“ atsisakius nuo skundo (civilinės bylos Nr. B2-2700-343/2011).

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB ,,Kaminera“ skundą dėl 2010-03-18 kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti visą turtą už 15 000 000 Lt ir dėl 2010-06-28 nutarimo nustatyti viso, kartu parduodamo turto pardavimo kainą 60 procentų nuo balansinės turto vertės pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti ne vėliau kaip per 14 dienų, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (Įmonių bankroto įstatymo, toliau – ĮBĮ, 24 str. 5 d.), tačiau atsakovas skundą pateikė 2011-05-03, t. y. praėjus daugiau kaip metams. Sprendė, kad šis terminas yra praleistas nesant tam svarbių priežasčių, nes, kaip teigė pats atsakovas, apie paminėtų nutarimų priėmimą jam tapo žinoma jų priėmimo dieną. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog šiais nutarimais yra pažeidžiamos jo kaip įkaito turėtojo teisės, nes pardavinėjant jo nuadai įkeistą turtą kartu su kitu, turtas jam negali būti perduodamas, o nustatyta kaina pažeidžia tiek jo, tiek kitų kreditorių interesus. Atmesdamas šiuos argumentus, teismas nurodė, kad atsakovas atsisakė perimti įkeistą turtą po pirmųjų neįvykusių varžytinių, o į tokį administratoriaus 2010-08-20 siūlymą po neįvykusių antrųjų varžytinių iš viso neatsakė, be to, BAB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių 2011-05-25 susirinkime nutarta netenkinti UAB „Kaminera“ prašymo perduoti jai jos naudai įkeistą neparduotą turtą, nes toks prašymas pateiktas praleidus nustatytą 2010-09-09 terminą (civilinės bylos Nr. B2-2504-343/2011). UAB ,,Kaminera“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė UAB ,,Kaminera“ teisių perėmėjui UAB ,,Spindulio spaustuvė“ atsisakius nuo skundo (civilinės bylos Nr. 2-2125/2011).

BAB spaustuvė ,,Spindulys“ administratorius 2011-07-27 informavo UAB ,,BALTO print“, kad turto pardavimas yra sustabdytas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

UAB ,,BALTO print“ 2011-08-05 raštu informavo administratorių, jog atsiima pasiūlymą įsigyti turtą ir prašo grąžinti sumokėtą dalyvio mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi į kreditorių sąrašą vietoj UAB „Kaminera“ įtrauktas teisių perėmėjas UAB ,,Spindulio spaustuvė“.

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino BAB spaustuvės ,,Spindulys“ ieškinį (actio Paulina) ir pripažino negaliojančiais: 2009-04-09 paskolos sutarties dalį, kuria AB spaustuvė ,,Spindulys“ įsipareigojo įkeisti UAB ,,Kaminera“ naudai turimą kilnojamąjį turtą; šios sutarties pagrindu sudarytą 2009-05-14 įkeitimo lakštą. Teismas konstatavo, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo finansinių sunkumų, tačiau sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, 400 000 Lt paskolos grąžinimui įkeitė visą kilnojamąjį turtą, kurio vertė daugiau kaip 6 kartus viršijo paskolos dydį; sandorio šalys buvo nesąžiningos ir, siekdamos užtikrinti su atsakovo UAB „Kaminera“ susijusių šeimos narių interesus, pažeidė AB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių teises (civilinės bylos Nr. 2-1694-555/2011).

BAB spaustuvė ,,Spindulys“ turtas parduotas 2011-12-01 UAB „Spindulio spaustuvė“ už 721 000 Lt.

Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ginčui taikytinos materialinės bei proceso teisės normų, susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamo pobūdžio bylose bei apeliacinio skundo argumentų.

Dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, padarytų ieškovo prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo tvarkos ir sąlygų pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį

Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų nustatymu atsakovui ar jo turtui bei turtinėms ir neturtinėms teisėms (CPK 145 str.). Atsakovo, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, yra įtvirtinta CPK 146 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01, CPK 147 str. 3 d. redakcija, galiojusi iki 2011-09-30), kurioje nustatyta, kad, įsiteisėjus sprendimui atmesti ieškinį, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl taikytų minėtų priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina tokių atsakovo nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius. Paminėtoje normoje civilinės atsakomybės sąlygos nėra nustatytos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str.). Civilinės atsakomybės sąlygą – kaltė – tokiu atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010 ir kt.). Taigi CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos iš esmės yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo atmesti ieškinį kaip būtinos CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos

Kaip teisingai nurodo apeliantas, neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti tokias priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186/2013; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010 ir kt.).

Kaip žinoma, įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi ne visada byla baigiama išnagrinėjant ją iš esmės ir priimant sprendimą (nutraukus, palikus pareiškimą nenagrinėtą (CPK 293, 296 str.), sprendžiant ieškinio reikalavimą atlyginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius, būtina nustatyti CPK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą ieškinio atmetimo sąlygos prasmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal šią normą reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti, o ši aplinkybė kartu lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, tačiau kurioje taikytos tokios priemonės, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos ir paminėtų kasacinio teismo nagrinėtų bylų aplinkybės tiksliai nesutampa (ratio decidendi), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos bendro pobūdžio išvados, tai yra dėl konkrečios teisės normos aiškinimo bei taikymo, yra naudinga svarstomais klausimais.

Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi tiek pirmiau išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais, civilinę atsakomybę, taip pat ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nuostatomis, civilinės teisės principais (CK 6.245 str., 6.246 str., CK 1.5 str.), sprendžia, jog tais atvejais, kai byla nutraukiama reikalavusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens prašymu, asmuo taip pat turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių jas taikant, atlyginimo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas UAB ,,Kaminera“, nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos, tačiau kai reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškiamas civilinėje byloje, baigtoje neišnagrinėjus jos iš esmės, inter alia – atsiėmus skundą (ieškinį), būtina įrodyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų

Kaip minėta, ieškovas savo ieškininį reikalavimą atlyginti nuostolius CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu grindė trimis, anot jo, atsakovo nepagrįstai inicijuotais teisminiais procesais bei šiose bylose atsakovo prašymu teismų taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tik viena iš ieškovo nurodomų civilinių bylų buvo baigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria konstatuota, jog atsakovo materialinis reikalavimas, o kartu ir jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįstas (civilinė byla Nr. B2-531-343/2011). Kitos ieškovo nurodomos civilinės bylos (civilinės bylos Nr. B2-3446-343/2010 ir Nr. B2-2700-343/2011), kuriose ieškovo prašymu taip pat taikytos minėtos priemonės, buvo nutrauktos atsakovo teisių perėmėjui atsisakius nuo skundų.

Šioje nutartyje buvo minėta, jog pagal kasacinio teismo praktiką, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo atmesti ieškinį (skundą), kas lemia atsakovo veiksmų nepagrįstumą, tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio (skundo) atmetimą. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, atsakovas UAB „Kaminera“ paminėtose civilinėse bylose reiškė reikalavimus iš esmės gindamas savo, kaip kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas turto įkeitimu, teises, t. y. nesutiko su kreditorių susirinkimo nutarimais parduoti visą kilnojamąją turtą kartu, taip pat ir įkeistą, su nustatyta turto pardavimo kaina, taip pat ginčijo kreditorių nutarimą, kuriuo atsisakyta perduoti jam jo naudai įkeistą turtą. Tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino BAB spaustuvės ,,Spindulys“ ieškinį (actio Paulina) ir pripažino negaliojančiais 2009-04-09 paskolos sutarties dalį, kuria AB spaustuvė ,,Spindulys“ įsipareigojo įkeisti UAB ,,Kaminera“ naudai turimą kilnojamąjį turtą ir šios sutarties pagrindu sudarytą 2009-05-14 įkeitimo lakštą (civilinės bylos Nr. 2-1694-555/2011). Taigi remiantis tuo, kas paminėta, taip pat atsižvelgiant į prieš tai nurodytas minėtuose teisminiuose procesuose teismo nustatytas aktualias aplinkybes, susijusias su kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo įvertinimu, darytina išvada, jog apeliantas pagrįstai teigia, kad atsakovo teikti skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, o taip pat ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi būti laikomi nepagrįstais ir negalėjo būti patenkinti, nes jo turima įkeitimo teisė pripažinta negaliojančia nuo jos įgijimo momento (CPK 185 str.). Iš tiesų, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis ir skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus bei teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, kaip minėta, reikšdami nepagrįstus reikalavimus, o ypač specifiniame bankroto procese, kuris yra griežtai reglamentuotas, siekiant šio proceso tikslus įgyvendinti kuo operatyviau bei ekonomiškiau, – asmenys turi prisiimti riziką, kad gali kilti ir būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, atsiradusių tokiu būdu, atlyginimo. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir prieš tai nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti (CPK 185 str.).

Konstatavus, kad atsakovas UAB ,,Kaminera“, pirmiau paminėtose civilinėse bylose reikšdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikė savo rizika, o pripažinus reikalavimus nepagrįstais, turi pareigą atlyginti ieškovui atsiradusius nuostolius, – apelianto argumentai, susiję su teismo išvada, kad atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

Kaip minėta, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, be neteisėtų veiksmų, būtina nustatyti ir kitas CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, t. y. nuostolius bei priežastinio ryšio buvimą tarp jų ir neteisėtų veiksmų.

Dėl priežastinio ryšio

Kaip minėta, apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog būtent dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam kilo prašomi atlyginti nuostoliai, t. y. priežastinis ryšys tarp jų nenustatytas.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su tokių priemonių taikymu, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip jų taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, civilinės atsakomybės taikymo pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.).

Apeliantas, nesutikdamas su minėtomis išvadomis, nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vertino ir rėmėsi atskirais įrodymais ir neatsižvelgė į jų visumą. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą nuostatą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių, tai yra, įrodymai byloje turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito (CPK 185 str.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto šalys procesiniuose dokumentuose, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007 ir kt.). Kaip žinoma, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tai yra, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga bei vadovaudamasi pirmiau išdėstytais išaiškinimais, sprendžia, kad apeliantas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo akceptuoti UAB ,,BALTO print” pasiūlymo ir su šia bendrove sudaryti naudingo sandorio, o pardavęs turtą už mažesnę kainą nei siūlė UAB ,,BALTO print”, patyrė turto pardavimo nuostolių. Teisėjų kolegijos nuomone, šių teiginių taip pat nepatvirtina apelianto BAB spaustuvės ,,Spindulys“ papildomai pateiktas įrodymas, kurį teisėjų kolegija prijungia prie bylos ir vertina (CPK 314 str.) – UAB „BALTO print“ jo siųstas 2012-08-30 prašymas, atsakyti į klausimą, kokį kitą turtą, vietoj siūlomo BAB spaustuvės ,,Spindulys“, šis yra įsigijęs. Šia aplinkybe apeliantas siekia patvirtinti savo teiginius, kad ši bendrovė jo siūlymo atsisakė ne dėl kito – naudingesnio pasiūlymo, o dėl ieškovo turto pardavimo procedūrų sustabdymo pritaikius minimas priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, iš byloje esančio rašytinio įrodymo, t. y. 2012-06-20 d. rašto, matyti, jog UAB ,,BALTO print” 2010-11-02 kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu išsinuomoti BAB spaustuvė ,,Spindulys“ patalpas ir jose esančią įrangą, siūlydamas sumokėti šešių mėnesių avansą už nuomą ir pateikti vekselius likusiems mokėjimams iki bankroto bylos užbaigimo, o esant galimybei turtą įsigyti. Tačiau ieškovo kreditoriai susirinkimuose nutarė turtą išnuomoti ne šiai įmonei, bet UAB ,,Spindulio spaustuvė“. Be to UAB ,,BALTO print” rašte taip pat teigiama, kad ieškovo administratorius jokių kitų pasiūlymų jam nepateikė, nesiderėjo dėl pasiūlytų kainų ir sąlygų, neteikė papildomos informacijos ir, UAB ,,BALTO print” teigimu, tokiu būdu iš esmės siekė užtikrinti ne bankrutuojančios AB spaustuvė ,,Spindulys“, jos kreditorių interesus, o UAB ,,Spindulio spaustuvė“ interesus, šiam sudarydamas palankesnes sąlygas, tai yra mažesne kaina nei siūlė minima bendrovė, turtui išsinuomoti. UAB ,,BALTO print” šiame rašte taip pat nurodo, kad jam buvo žinoma apie parduodamam turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau UAB ,,Spaustuvė spindulys“ akcininkui jį informavus, kad būtent ši įmonė yra suinteresuota ginčo turto pirkimu ir pažadėjo jam grąžinti sumokėtą 20 procentų dydžio avansą – jis susitarė su kita bendrove – ARX Baltic spaustuve, dėl palankesnių sąlygų ir nutarė įsigyti kitą turtą (t. 2, b. l. 72-74). Teismo posėdžio metu liudytojas UAB ,,BALTO print” vadovas A. K. patvirtino minėtame rašte nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija laiko, jog čia tikslinga pažymėti ir tai, jog pagal turto pardavimo varžytynėse sąlygas, dalyviui atsisakius nuo savo pasiūlymo – avansas negrąžinamas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratorius UAB ,,BALTO print” sumokėtą avansą grąžino.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio buvimo, padarytas išvadas grindė vienas kitą papildančiais įrodymais: liudytojų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais ir kt. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar įrodymus įvertino netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl priežastinio ryšio tarp kilusių nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ir apelianto argumentai, susiję su pirmiau paminėta kreditoriaus UAB ,,Kaminera“ reikalavimo perleidimo sutartimi (atsakovas buvo suinteresuotas sustabdyti turto pirkimą, reikalavimo sutartis sudaryta su sąlyga, kad UAB „BALTO print” nebedalyvautų turto pardavimo procese ir t. t.). Visų pirma ši sutartis sudaryta 2011-07-20, t. y. po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą su nurodytais skundais ir prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antra, kaip žinia, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK6.156 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau paminėta pirmosios instancijos klaida aiškinant bei taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėtus veiksmus, kurią apeliacinės instancijos teismas ištaisė, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o BAB spaustuvė „Spindulys“ apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 330 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Atsakovas UAB ,,Kaminera“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, susijusių su šių išlaidų turėjimu (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Gintaras PečiulisDonatas Šernas