Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3607-1012/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-16
Bylos Nr.: e2A-3607-1012/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08045-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: asociacijos „Baltspeda“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“

Kategorijos

2.6.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-3607-1012/2025Teisminio proceso Nr.

2-68-3-08045-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7; 2.6.10.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijaus Kairevičiaus ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) asociacijos „Baltspeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Baltspeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu byloje esant akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės 119 783,72 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 033 JAV dolerių (toliau – USD) turtinės žalos atlyginimo, šią sumą priteisiant eurais, pagal USD ir Eur kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną, 12,5 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; netenkinus trečiojo reikalavimo, priteisti 6 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad:

1.1. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta apsaugos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugas uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijoje esančiame administraciniame pastate atsakovės buvo sumontuota signalizacija su judesio davikliais bei ši signalizacija buvo prijungta prie bendros atsakovės sistemos, į kurią yra siunčiamas pavojaus signalas. Paslaugų teikimo metu, t. y. 2024 m. vasario 1 d. 21.17 val., ieškovės darbuotojas palikdamas darbo vietą įjungė administracinio pastato signalizaciją ir atitinkamai informavo atsakovės atsakingus darbuotojus apie tai, kad būtų pradėtas vaizdo stebėjimas teritorijoje. 2024 m. vasario 2 d. ryte, apie 8.20 val. atvykus į teritoriją buvo pastebėta, jog buvo įvykdyta vagystė, t. y. buvo neteisėtai patekta į teritoriją ir per langą įsilaužta į teritorijoje esantį administracinį pastatą, iš kurio pirminiais duomenimis buvo pavogta apie 250 vnt. automobilių raktų, kompiuteris, 2 telefonai, alkotesteris, automobilių užvedėjas, akumuliatorinio šlifuoklio pakrovėjas bei 480 Eur grynųjų pinigų. Pašaliniai asmenys (vagys) pateko į teritoriją, jėga atidarė administracinio pastato langą bei iš administracinio pastato pavogė nurodytą turtą, o atsakovė šio įvykio net neužfiksavo ir į teritoriją atsakovės apsaugos darbuotojai net nenuvyko.

1.2. Po vagystės ieškovė bandė su atsakove tartis dėl nuostolių atlyginimo, 2024 m. vasario 13 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo atsakovę atlyginti preliminarius 50 000 Eur dydžio nuostolius. Pretenzijoje atsakovė taip pat buvo informuota apie tai, kad šalims susitarus dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė vertina pačią mažiausią galimą nuostolių sumą. Vėliau ieškovė įvertinusi, kad iš administracinio pastato buvo pavogta ne mažiau kaip 328 automobilių raktai, patikslino, jog preliminariu vertinimu nuostoliai yra daugiau kaip 133 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad negali patenkinti ieškovės reikalavimų, nes ji nėra atsakinga už kilusią žalą.

1.3. Egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovės patirta žala, kurią sudaro ieškovės nuostoliai dėl turto vagystės (prarasto turto vertė bei jau patirtos ir būsimos išlaidos, susijusios su automobilių raktų gamyba), yra reali ir pagrįsta. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu netinkamai teikiant vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus, nes jeigu ieškovė būtų tinkamai teikusi paslaugas, nuostoliai nebūtų atsiradę. Kaltė yra akivaizdi, nes atsakovė neveikė atidžiai, rūpestingai bei protingai.

1.4. Atsakovė akivaizdžiai paslaugas teikė netinkamai, pažeisdama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus: 1) jei atsakovė manė, kad yra kokios nors kliūtys tinkamam paslaugų teikimui, turėdama pareigą apie tai informuoti ieškovę, atsakovė to nepadarė; 2) atsakovė netinkamai teikė vaizdo stebėjimo paslaugas – nepastebėjo, kad buvo neteisėtai patekta į teritoriją ir administracinį pastatą; 3) atsakovė netinkamai įrengė administracinio pastato apsaugos sistemą, dėl ko vagystę įvykdęs asmuo/asmenys sugebėjo be signalizacijos suveikimo išlaužti ir atidaryti administracinio pastato langą, patekti į administracinio pastato vidų, pasiekti administraciniame pastate esantį stalą ir stalčius bei su stalčiuje esančiu pulteliu išjungti signalizaciją; 4) apie signalizacijos administraciniame pastate suveikimą atsakovė ieškovę informavo netinkamai, nes buvo informuotas ne pirmasis pagal prioritetinį sąrašą asmuo, kuriam būtų žinoma, kad pranešimo gavimo metu teritorijoje nieko neturėjo būti. Atsakovei tinkamai atlikus savo pareigas, vagystės būtų išvengta.

1.5. Nesutikdama su žalos dydžiu, atsakovė pateikia tik deklaratyvius teiginius ar kelia klausimus dėl žalos dydžio, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovė nurodyto dydžio žalos nepatyrė ar, kad patirta žala yra mažesnė. Sąlyga dėl atsakovės atsakomybės ribojimo yra negaliojanti. Esant atsakovės tyčiai ar dideliam neatsargumui, apsaugos sutarties nuostata, kuri riboja atsakovės atsakomybę, būtų laikoma negaliojanti, dėl ko jokie ribojimai atsakovės atsakomybei nebūtų taikytini. Atsakovės veiksmai patvirtina didelį atsakovės neatsargumą, prilyginamą tyčiai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodė:

2.1. Paslaugas vaizdo stebėjimo sutarties pagrindu atsakovė teikė tinkamai, t. y. buvo stebimas tas vaizdas (stebėjimo laukas), kuris perduodamas per vaizdo stebėjimo kameras. Ir nors ieškovė pareikštame ieškinyje teigia, kad atsakovė vagystės nepamatė, dėl ko į teritoriją nebuvo išsiųstas greitojo reagavimo ekipažas (toliau – GRE), tačiau šių teiginių ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais – ieškovė nepateikė vaizdo kameromis filmuotos medžiagos, kurioje filmavimo kameros užfiksavo tai, apie ką ieškinyje teigia ieškovė; be to, ieškovė nė nenurodo konkretaus laiko ar laiko atkarpos, kada įvyko ieškovės nurodomas įvykis.

2.2. Atsakovės teikiamos vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) teritorijos stebėjimas per vaizdo stebėjimo sistemą nustatytu laiku bei 2) reagavimas į vaizdo kameromis pastebėtas situacijas (pvz., vandalizmo, chuliganizmo, viešosios tvarkos pažeidimo požymių ir kt.) siunčiant į teritoriją GRE. Filmavimo kamerų įrengimas derinamas su užsakovu (ieškove) ir filmavimo laukas ieškovei buvo puikiai žinomas – ieškovė turėjo/turi prisijungimus prie jos teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, savo poreikiams ir (ar) pageidavimu prisijungdavo ir matydavo teritoriją per vaizdo stebėjimo kameras, turi ir gali peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus.

2.3. Vagystė į filmavimo kameromis filmuojamą vaizdą nepateko, dėl ko atsakovė ir neturėjo pareigos į teritoriją išsiųsti GRE.

2.4. Atsakovei iki pat šios dienos nėra žinomas konkretus galimai įvykdytos vagystės laikas. Ši aplinkybė (t. y. aptariamas įvykis (vagystė) įvyko vaizdo stebėjimo vykdymo laikotarpiu ar kitu laikotarpiu) svarbi, nes vaizdo stebėjimo sutarties pagrindu vaizdas per vaizdo stebėjimo kameras teritorijoje vykdomas ne visą parą, o tik konkrečiu, šalių sutartu, laiku.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovės nurodymu, atsakovės atsakingiems darbuotojams vaizdo stebėjimas teritorijoje pradėtas vykdyti nuo 2024 m. vasario 1 d. 21.17 val. ir atsakovė vaizdo stebėjimo paslaugą vykdė iki vasario 2 dienos 8.00 val. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 1 d. apie 19.17 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 8.20 val. buvo patekta į patalpą (objektą) ir pavogti daiktai. Taigi konkretus laikas, kada galimai įvykdyta vagystė, nėra konkrečiai nurodomas tyrimą atliekančios institucijos (policijos) rašytinėje informacijoje; ir vagystė galimai įvykdyta laiko atkarpoje, kuomet vaizdo stebėjimas pagal sutartines sąlygas nė nebuvo vykdomas.

2.6. Pagal objekto signalizacijos sistemos įjungimo, išjungimo bei suveikimų išklotinę/ataskaitą, objekto signalizacija buvo įjungta 2024 m. vasario 1 d. 21.17 val., o 21.39 val. nešiojamuoju pulteliu (kuris yra būtent ieškovės žinioje ir nuosavybėje) signalizacija išjungta ir nebuvo įjungta iki kitos dienos (2024 m. vasario 2 d.) 14.09 val. Atsakovės centrinis stebėjimo pultas SMS žinute 2024 m. vasario 1 d. 21.40 val. informavo ieškovės atsakingą asmenį apie neįjungtą apsaugos sistemos signalizaciją objekte. Į šį SMS pranešimą ieškovės atsakingas asmuo niekaip nesureagavo, ieškovė nebuvo rūpestinga, neįjungė signalizacijos sistemos iki pat kitos dienos.

2.7. Vaizdo stebėjimo sutartyje (sutarties bendrosios dalies 9.1 punktas) šalys susitarė, jog atsakovės atsakomybė atsiranda tik esant saugos tarnybos (atsakovės) kaltei. Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę.

2.8. Abejonių kelia „Caucasus auto import“ pareikšto reikalavimo, išrašytų sąskaitų ieškovei, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nėra jokių duomenų apie šalių (ieškovės ir „Caucasus auto import“) teisinius įsipareigojimus viena kitai. „Caucasus auto import“ reikalavimas nėra grindžiamas absoliučiai jokiomis teisinėmis, sutartinėmis nuostatomis.

2.9. Paslaugas vaizdo stebėjimo sutarties pagrindu atsakovė teikė tinkamai, t. y. buvo stebimas tas vaizdas (stebėjimo laukas), kuris perduodamas per vaizdo stebėjimo kameras. Tyrimą atliekančiai institucijai (policijai) peržiūrėjus vaizdo įrašus naudingos informacijos nerasta, todėl įrašai net nebuvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

2.10. Ieškovė apie nukrypimus nuo objekto signalizacijos sistemos įjungimo/išjungimo grafiko pageidavo informuoti konkretų asmenį, kuris ir buvo atsakovės informuotas.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė:

3.1. Į teritoriją patekta per ieškovei žinomą angą medinėje tvoroje, toje vietoje, kur tarp konteinerio ir tvoros yra paliktas praėjimas, kuris nepatenka į teritorijoje sumontuotų kamerų fiksuojamą vaizdą. Asmenys, kurie nėra susiję su ieškove, nėra lankęsi teritorijoje, manytina, nežino ir negali žinoti egzistuojant tokią zoną. Labiausiai tikėtina, jog vagystė įvykdyta kažkokiu būdu su ieškove susijusių, jai gerai pasiruošusių asmenų. Taip pat nėra aiškus vagystės laikas. Policijos pažymoje fiksuotas laikas nuo 2024 m. vasario 1 d. apie 19.17 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 08.20 val.

3.2. Apsaugos sutartimi šalys susitarė dėl vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos, todėl aktualios vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos taisyklės. Pagal apsaugos sutarties nuostatas atsakovė turėjo pareigą į objektą siųsti GRE tik tuo atveju, kai stebėdama objektą grafike nustatytu metu pastebėjo situacijas, reaguodama į jas. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, vieta, pro kurią buvo patekta į teritoriją, nėra fiksuojama, nes kameros jos neapima. Iš ieškovės turėtų ir policijai pateiktų kamerų, esančių teritorijoje vaizdo įrašų naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta, todėl vaizdo įrašai neperkeliami į CD laikmenas ir neprijungiami prie tyrimo medžiagos. Atsakovė vykdė teritorijos stebėjimą, tačiau įvykio metu ji objektyviai negalėjo pastebėti bandymo patekti/patekimo į teritoriją iš tos vietos, per kurią buvo patekta, atitinkamai, neturėjo pareigos į tai reaguoti sutartyje nustatytu būdu, t. y. į objektą siųsti GRE.

3.3. Filmavimo kamerų įrengimas derinamas su užsakovu (ieškove) ir filmavimo laukas užsakovui (ieškovei) buvo puikiai žinomas – ieškovė turėjo/turi prisijungimus prie jo teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, savo poreikiams ir (ar) pageidavimu prisijungdavo ir matydavo teritoriją per vaizdo stebėjimo kameras, turi ir gali peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Atsakovė nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Juo labiau, vien vagystę vykdžiusių asmenų patekimas į teritoriją nesukėlė žalos, kurios atlyginimo iš atsakovės šiuo atveju reikalauja ieškovė. Pavogti ne teritorijoje buvę automobiliai ar kitas turtas, o kabinete, įkurtame metaliniame jūriniame konteineryje, buvęs turtas.

3.4. Pagal elektroninės saugos sutartį atsakovė ieškovei teikė kabineto elektroninės apsaugos paslaugas. Šio objekto atsakomybės limitas – 5 000 Eur. Pagal šią sutartį atsakovė turi atitinkamai reaguoti tuomet, kai fiksuojamas signalizacijos suveikimas, fiksuojantis pavojaus signalą arba techninį signalą. Šiuo atveju toks signalas nebuvo gautas.

3.5. Signalizacijos sistema nesuveikė būtent todėl, kad buvo išjungta ieškovės žinioje buvusiu pulteliu. Ieškovės teiginiai, kad signalizacija buvo išjungta vagystės metu, ją vykdžiusiam asmeniui/asmenims jau patekus į kabinetą, nesuveikus jokiems davikliams laisvai vaikščiojus po kabinetą ir radus jokiais skiriamaisiais požymiais nepažymėtą pultelį, kurio mygtukai, kaip apklausiama nurodė ieškovės atstovė, nebuvo pažymėti simboliais, kurie nurodytų jo paskirtį, nepagrįsti jokiais įrodymais. Didžiausia tikimybė, jog vagystė įvykdyta prieš tai atlikus paruošiamuosius veiksmus, t. y. numačius per kurią vietą galima nepastebimai patekti į teritoriją, o į ją patekus, siekiant patekti ir į kabinetą, prieš į jį patenkant atjungus kabineto signalizaciją.

3.6. Atsakovė SMS žinute 2024 m. vasario 1 d. 21.40 val. informavo ieškovės atsakingą asmenį apie neįjungtą apsaugos sistemos signalizaciją objekte. Į šį SMS pranešimą ieškovės atsakingas asmuo niekaip nesureagavo. Ieškovė nebuvo rūpestinga, neįjungė signalizacijos sistemos iki pat kitos dienos. Būtent ne patekimas į teritoriją, o patekimas į kabinetą, prieš tai atjungus signalizaciją ieškovės žinioje buvusiu pulteliu, ir lėmė tiek pačią vagystę, tiek jos mastą.

3.7. Net jei šiuo atveju būtų nustatyta esant atsakovės civilinė atsakomybę, ji yra ribota. Objektų apsaugos limitai 10 000/5 000 Eur yra/buvo įtvirtinti sutarčių specialiosiose dalyse, kuriose numatomos šalių individualiai aptartos sąlygos, o ne bendrojoje dalyje numatytos sąlygos ir tai tik patvirtina, jog šie susitarimai sutarčių šalių buvo aptarti individualiai ir įvertinus visas galimas rizikas.

3.8. Ieškovės patirta ir įrodyta žala galėtų būti pripažinta nebent 1 675,66 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo už ieškovės saugotų automobilių raktelių, kurie buvo pavogti, gamybą bei 1 033 USD ir 48 Eur komisinis mokestis, kuriuos ieškovė patyrė apmokėdama įmonės Dnipro LCC sąskaitas už 2 automobilių raktelių pagaminimą. Visą kitą ieškiniu reikalaujamą sumą sudaro Gruzijos įmonės „Caucasus auto import“ neva automobilių pirkėjams išmokėtos kompensacijos, įskaitant išlaidas, susijusias su automobilių raktų gamyba. Net jei būtų pripažinta, kad dėl įvykio kyla atsakovės civilinė atsakomybė, ji galėtų būti laikoma atsakinga tik už tiesioginius dėl to ieškovės patirtus nuostolius, t. y. sumą, kuri buvo būtina ir reikalinga pavogtiems automobilių rakteliams atkurti. Visos kitos sumos, įskaitant, bet neapsiribojant ieškovės partnerių neaišku kokiu būdu apskaičiuotas ir savo klientams išmokėtas kompensacijomis, negali būti laikomos atsakovės veiklos pasekmėmis. Negana to, ieškovės ir jos partnerių pasirašyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai nėra pakankami įrodymai pagrįsti šių nuostolių patyrimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei 9 317 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad ieškovei buvo žinomas atsakovės stebimas teritorijos laukas ir ji pati savo vaizdo stebėjimo priemonėmis stebėjo teritoriją, nėra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad turimuose ieškovės vaizdo įrašuose jokios naudingos informacijos nėra ir dėl jos didelės apimties nemato tikslo šiuos vaizdo įrašus teikti į bylą. Duomenų apie tai, kada tiksliai užfiksuotas pašalinių asmenų patekimas į teritoriją, ieškovė nepateikė. Taigi iš nustatytų aplinkybių ir aptartų įrodymų spręstina, kad pašaliniai asmenys pateko į ieškovės teritoriją per tvoroje iki vagystės esančią angą, apie kurią ieškovei buvo žinoma, anga buvo už konteinerio (objekto) ir šios tikslios teritorijos vietos neapėmė vaizdo stebėjimo kamera, apie ką ieškovei neabejotinai buvo žinoma. Tokiu būdu darytina išvada, kad nesusiklosčius situacijai, apibrėžtai apsaugos sutarties specialiųjų sąlygų 9 punkte, Taisyklių 1.8 punkte, atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti įvykio ir reaguoti siųsdama GRE į objektą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš 2023 m. liepos 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. įrangos atliktų darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad atsakovė tiek teritorijoje, tiek objekte įrengė papildomas vaizdo kameras. Taigi atsakovė ėmėsi priemonių ir tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti įrengė papildomas vaizdo stebėjimo kameras. Nors ieškovė teigia, kad atsakovei turėjo būti žinoma kiek ir kokių kamerų įrengti, tačiau įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad esamų stebėjimo kamerų kiekis ar/ir jų nukreipimas, stebimo vaizdo perimetras, laukas buvo nepakankamas, ieškovė nepateikė. Asmenys, įvykdę vagystę, pateko į ieškovės teritoriją per tvoroje iki vagystės esančią angą, apie kurią buvo žinoma ieškovei, kuri buvo už objekto, ir ieškovei buvo žinoma, jog šios teritorijos vietos neapėmė vaizdo stebėjimo kamera. Tam, kad sutartimi šalių prisiimtos prievolės būtų tinkamai įvykdytos, kiekviena sutarties šalis turėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl ieškovė, vykdama bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, įvertinus praeityje įvykusią vagystę, taip pat turėjo būti atidi ir imtis priemonių apie tai informuoti ir/ar reikalauti atsakovę imtis dar didesnės apimties papildomų apsaugos priemonės įrengimo. Be to, ieškovės pareigą užtikrinti, kad tuo metu kai objektas pradedamas stebėti pagal grafiką, stebimos kameros būtų nukreiptos tinkama kryptimi numato ir Taisyklių 3.2.1. punktas. Duomenų apie bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdymą ieškovė nepateikė.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodo, kad pultelis, kuriuo buvo išjungta signalizacija, buvo ilgai nenaudojamas, signalizacijos įjungimui buvo naudojama programėlė, tačiau tokiu atveju ieškovė kaip elektroninės saugos sutarties šalis privalėjo būti rūpestinga ir pasirūpinti tuo, kad nešiojamas pultelis nebūtų lengvai pasiekiamas pašaliniams asmenims, būtų sandėliuojamas saugioje vietoje (kaip pvz., seife ar pan.), ypač teismo posėdžio metu ieškovei neneigiant, kad objekte buvo laikomas didelės vertės turtas, praeityje buvo įvykusi vagystė. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto 2023 m. liepos 4 d. objektų duomenų prie susitarimo Nr. 2/TS24755, apie nukrypimus nuo objekto signalizacijos sistemos įjungimo ir/ar išjungimo grafiko pageidavo būti informuojamas ieškovės vadovas. Taigi sutiktina su atsakove, jog apie signalizacijos išjungimą (o ne suveikimą) informavo tinkamą sutartyje nurodytą asmenį. Todėl ieškovės argumentai dėl SMS siuntimo netinkamam kontaktiniam asmeniui atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad elektroninės saugos sutarties nuostatos ir ją detalizuojančios taisyklės nenumatė atsakovės pareigos išjungus signalizaciją pulteliu ir apie nukrypimą informavus užsakovą vykti į objektą.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto. Tuomet, kai nėra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ir priežastinis ryšis tarp nuostolių bei atsakovės veiksmų, ieškovės bei atsakovės argumentai dėl nuostolių atlyginimo dydžio neturi teisinės reikšmės byloje. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas ir ši aplinkybė yra pagrindas atmesti ieškinį, netiriant kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino paslaugų teikėjui tenkančių pareigų apimtį, netinkamai aiškino šalių sutartį ir nepagrįstai perkėlė paslaugų gavėjui atsakomybę ir pareigas, tenkančias paslaugų teikėjui.

9.2. Atsakovė, kaip profesionali paslaugų teikėja, turėjo pareigą suteikti ieškovei visą informaciją, pranešti apie bet kokias aplinkybes ir kliūtis, galėjusias sutrukdyti jai tinkamai teikti paslaugas. Ieškovei negalėjo ir teismo neturėjo būti perkeliama atsakomybė už parinkimą ir nustatymą kiek ir kokių kamerų yra pakankama tam, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, galėtų tinkamai stebėti visą teritoriją.

9.3. Sudarytomis sutartimis atsakovės kaip paslaugų teikėjos įsipareigojimai buvo ne tiesiog stebėti per kameras teritoriją ir tikrinti iš objekto gaunamus signalizacijos signalus, o užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos taip, kad būtų realiai įmanoma užtikrinti pilną teritorijos ir objekto, juose esančio turto apsaugą.

9.4. Teismas sutartis aiškino netinkamai, nesilaikant sutarčių aiškinimo taisyklių, visiškai nenustatinėjant tikrųjų šalių ketinimų, tikslų sudarant sutartis, prisiimtų įsipareigojimų. Tinkamai aiškinant sutartis, teismas būtų padaręs išvadą, kad atsakovė, kaip paslaugų teikėja, yra atsakinga už tai, kad įvykus įsibrovimui į objektą ji to neužfiksavo ir neišsiuntė GRE.

9.5. Teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu ir neatskleidė bylos esmės. Bylą teismas išnagrinėjo paviršutiniškai, netinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas aplinkybes, įrodymus ir padarė bylos įrodymų neatitinkančias, prieštaringas išvadas.

9.6. Iš pradžių signalizacija objekte (kabinete) buvo įjungiama ir išjungiama naudojant pultelį, kurio veikimo principas ir specifika buvo ta, kad signalizaciją pulteliu galima atjungti tik esant kabineto viduje. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes dėl pultelio buvimo kabineto viduje (stalčiuje) vagystės metu.

9.7. Į objektą buvo įsilaužta, tačiau atsakovė to niekaip neužfiksavo. Atsakovės sumontuota signalizacija nesuveikė, atsakovės nepasiekė informacija apie įvykusį įsilaužimą. Dėl to objektas buvo apvogtas ir ieškovė patyrė didelę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

9.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nepatikimą, nesirėmė ieškovės į bylą pateiktu vaizdo įrašu dėl atsakovės sumontuotos signalizacijos netinkamo veikimo.

9.9. Atsakovė netinkamai, pažeidžiant sutartis ir atsakovei tenkančias pareigas pranešė ieškovei apie atjungtą signalizaciją. 2023 m. lapkričio 29 d. (t. y. vėliau nei buvo sudaryti sprendime nurodyti 2023 m. liepos 4 d. objektų duomenys prie susitarimo Nr. 2/TS24755) atsakovės prašymu jai buvo išsiųstas ieškovės užpildytas atnaujintas duomenų patikslinimo lapas. Pagal jį prioriteto tvarka turėjo būti informuojamas M. M., o ne T. M..

9.10. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės naudai 9 317 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

10.1. Apeliaciniame skunde akcentuojamas 2023 m. lapkričio 29 d. duomenų patikslinimo lapas nepakeitė ir nepatikslino kabineto apsaugos sutarties priede Nr. 2 nurodytų asmenų. Informavimas apie signalizacijos įjungimą (išjungimą) ne grafike nurodomu laikotarpiu yra papildoma kabineto apsaugos sutarties priedo Nr. 2 pagrindu teikta paslauga

10.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai išplėstas ieškinio pagrindas papildomai remiantis vaizdo stebėjimo sutartimi, nors pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu aiškiai nurodė, jog civilinę atsakomybę kildina tik iš kabineto apsaugos sutarties.

10.3. Vaizdo kamerų įrašuose neužfiksuotas patekimo į teritoriją momentas, todėl atsakovė neturėjo objektyvios galimybės (taigi ir pareigos) reaguoti į vaizdo įraše nesančias aplinkybes, o ieškovės keliami kamerų kiekio ar jų išdėstymo klausimai nepatenka į sutarties apimtį. Be to, ieškovės nurodomu vagystės iš kabineto metu kabineto apsaugos sistema buvo išjungta paties ieškovės žinioje buvusiu nuotoliniu signalizacijos pulteliu, todėl signalizacijos sistemos signalas, į kurį atsakovė turėtų pareigą (ir galimybę) reaguoti, nebuvo gautas.

10.4. Žala kilo ne dėl atsakovės, o dėl pačios ieškovės aplaidumo – neužtaisytos angos tvoroje, neatsakingai saugoto signalizacijos pultelio ir ignoruoto SMS pranešimo apie signalizacijos išjungimą.

10.5. Atsakovės pareiga informuoti ieškovę apie vaizdo stebėjimo sistemos trūkumus kyla tik tada, kai dėl techninių gedimų ar sutrikimų objekto vaizdas nėra perduodamas į centrinį stebėjimo pultą. Ši nuostata negali būti tapatinama ir (arba) aiškinama plečiamai ir suprantama kaip situacija, kai tam tikra teritorijos dalis nėra matoma dėl kamerų kiekio ar jų išdėstymo (aklųjų zonų), nes tai nėra vaizdo stebėjimo sistemos trūkumas.

10.6. Būtent ieškovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamas sąlygas vaizdo stebėjimo paslaugai teikti.

10.7. Ieškovei neįrodinėjus, kad atsakovė tariamai pažeidė kokias nors įrangos įrengimo ir pardavimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, atitinkamai teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo atsakovės civilinę atsakomybę vertinti nurodytos sutarties, kuri teismui net nebuvo pateikta, kontekste.

10.8. Ieškovė neįrodė, kad nuotolinis signalizacijos išjungimo pultelis vagystės metu buvo objekte ir kad nuotolinio signalizacijos išjungimo pultelio veikimo atstumas tariamai yra 1–2 metrai. Šioms ieškovės nurodomoms aplinkybėms patvirtinti ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų.

10.9. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo imtis papildomų ir kabineto apsaugos sutartyje nenumatytų veiksmų, kad įvykių seka turėjo sukelti atsakovei įtarimų ir pan., yra visiškai nepagrįsti ir nepagrįstai išplečia atsakovės sutartinę atsakomybę, ypač atsižvelgiant į faktą, kad pati ieškovė niekaip nesureagavo į atsakovės SMS žinute ieškovei siųstą pranešimą apie nukrypimus nuo objekto signalizacijos įjungimo/ išjungimo grafiko.

10.10. Ieškovė pati sudarė sąlygas žalai atsirasti: ji žinojo apie angą tvoroje, bet jos neužtaisė, neatsakingai saugojo signalizacijos išjungimo pultelį, be to, niekaip nereagavo į gautą pranešimą apie signalizacijos išjungimą.

10.11. Nėra pagrindo mažinti eismo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

11.1. Ieškovė neįrodė atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto.

11.2. Sutarties dėl teritorijos stebėjimo pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, jei atsakovė būtų arba nevykdžiusi vaizdo stebėjimo, arba stebėjimo metu nepastebėtų kamerų fiksuoto asmenų patekimo į teritoriją, arba būtų fiksavusi vaizdo perdavimo sutrikimą, tačiau nesiuntusi į objektą GRE. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė vykdė teritorijos stebėjimą, tačiau įvykio metu ji objektyviai negalėjo pastebėti bandymo patekti/patekimo į teritoriją per tą vietą, per kurią buvo patekta, todėl, neturėjo pareigos (ir objektyviai negalėjo) į tai reaguoti.

11.3. Į teritoriją patekta per skylę tvoroje, apie kurią ieškovė žinojo ir tai toleravo, laikė tinkama tvora ir priemonių jai užtaisyti iki vagystės nesiėmė. Ši skylė tvoroje buvo būtent toje vietoje, kuri yra prie pat kabineto ir paties kabineto užstojama/uždengiama nuo kamerų. Tokiu atveju ieškovė turėjo bent informuoti apie ją saugos įmonę, kartu spręsti dėl galimybės imtis papilomų apsaugos priemonių, ir nedelsiant ją užtaisyti. Vadinasi, ieškovė tenkino tai, kad jos teritoriją juosiančioje tvoroje yra skylė ir ji prisiėmė dėl to atsirandančią riziką.

11.4. Pavojaus signalo atsakovė negavo ir atitinkamai jai nekilo pareiga reaguoti, nes pagal objekto signalizacijos sistemos įjungimo, išjungimo bei suveikimų išklotinę/ataskaitą matyti, kad kabineto signalizacija buvo įjungta 2024 m. vasario 1 d. 21:17 val., o 21:39 val. nešiojamuoju pulteliu (kuris buvo ieškovės žinioje) išjungta ir nebuvo įjungta iki kitos dienos (2024 m. vasario 2 d.) 14:09 val.

11.5. Atsakovė fiksavusi, kad signalizacija yra išjungta tuo metu, kai pagal stebėjimo grafiką turėtų būti įjungta/priduota, apie tai nedelsiant informavo ieškovę, išsiųsdama jai SMS žinutę. Tuo tarpu ieškovė, gavusi atitinkamą informaciją, į tai nereagavo, jokių veiksmų nesiėmė.

11.6. Remiantis bylos medžiaga, be kita ko, į bylą pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, didžiausia tikimybė, jog vagystė įvykdyta signalizaciją atjungus prieš patenkant į kabinetą arba nedelsiant patekus į kabinetą, atsinešus ar kabinete radus/paėmus nerakinamame ir niekaip kitaip neapsaugotame stalčiuje laikomą pultelį.

Atsiliepimas

11.7. Byloje nėra jokių įrodymų apie pultelio veikimą 1-–2 metrų atstumu ar apie pultelio neveikimą per kabineto sieną.

Šalies argumentai

11.8. Ieškovė nepagrįstai tapatina nurodytus kontaktinius asmenis, kuriems tam tikra prioriteto tvarka pranešama apie signalizacijos sistemos suveikimą, su asmenimis, kurie turi būti informuojami apie nukrypimus nuo objekto signalizacijos sistemos įjungimo/išjungimo grafiko, kas šiuo atveju ir įvyko.

11.9. Gavusi signalą, kad signalizacija atjungta pulteliu, o ne programėle, atsakovė neturėjo nei skambinti ieškovės darbuotojams paklausti, kodėl signalizacija atjungta ne programėlė, nei vykti šios aplinkybės patikrinti į vietą ar atlikti kokių nors kitų veiksmų.

11.10. Ieškovės teikiamas vaizdo įrašas niekaip neįrodo apsaugos sistemos/daviklio (ne)veikimo aptariamos vagystės metu.

11.11. Įrangos montavimo sutartis yra atskira, savarankiška sutartis, iš kurios ieškovė reikalavimų atsakovei nekildino.

11.12. Ieškovė neįrodė savo patirtos žalos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad:

15.1. 2021 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Elektroninės saugos sutartis Nr. TS24755 (toliau – Elektroninės saugos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei kabineto (konteinerio), esančio (duomenys neskelbtini) elektroninės apsaugos paslaugas (el. b. 1 t., b. l. 134–135, 2 t., b. l. 92–93, 136–137).

15.2. 2021 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Apsaugos sutartis Nr. VS0504 (toliau – Apsaugos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugą uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šalys 2023 m. liepos 20 d. sudarė susitarimą Nr. 3/VS0504 dėl 2021 m. gegužės 1 d. sutarties Nr. VS0504 pakeitimo ir papildymo, kuriuo, be kita ko, susitarė, dėl vaizdo stebėjimo grafiko: pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais nuo 0.00 val. iki 8.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 24.00 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 0.00 val. iki 24.00 val. (el. b. 1 t., b. l. 11, 18).

15.3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Klaipėdos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04274-24 pagal ieškovės pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, nes laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. apie 19.17 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 8.20 val. buvo patekta į ieškovės patalpą ir pavogti ieškovei ir jos darbuotojams priklausantys daiktai: automobilių rakteliai, mobilaus ryšio telefonai „Samsung“ ir „iPhone“, nešiojamas kompiuteris „Macbook“, pinigai ir kiti daiktai (el. b. 1 t., b. l. 21). Ieškovė pirmosios instancijos teismui patikslino, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga 2024 m. vasario 5 d. rašte klaidingai nurodė galimą vagystės pradžios laiką, nes ieškovės darbuotojas iš objekto išėjo ir signalizaciją įjungė tik 2024 m. vasario 1 d. 21.17 val., o ne kaip rašte nurodoma 19.17 val.

15.4. Iš kabineto signalizacijos sistemos įjungimo, išjungimo bei suveikimų išklotinės/ataskaitos matyti, kad kabineto signalizacija buvo įjungta 2024 m. vasario 1 d. 21.17 val., o 21.39 val. signalizacija buvo išjungta nešiojamu pulteliu bei signalizacija nebuvo įjungta iki 2024 m. vasario 2 d. (kitos dienos) 14.09 val. Atsakovės centrinis stebėjimo pultas SMS žinute 2024 m. vasario 1 d. 21.40 val. informavo ieškovės vadovą T. M. apie neįjungtą apsaugos sistemos signalizaciją kabinete (el. b. 2 t., b. l. 104–107, 3 t., b. l. 8–15).

Žemesnės instancijos teismas

16. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurią grindžia netinkamu atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu (neteisėtais veiksmais) – atsakovė netinkamai teikė vaizdo stebėjimo paslaugas, netinkamai įrengė kabineto apsaugos sistemą bei apie signalizacijos išjungimą atsakovė ieškovę informavo nesilaikant prioritetinės tvarkos. Tuo tarpu atsakovė su ieškovės pozicija nesutiko, atsikirsdama, kad neegzistuoja sutartinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovė tinkamai vykdė sutartis, vagystės veiksmai nebuvo užfiksuoti kamerų, o kabineto signalizacija išjungta pulteliu. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovė vykdė teritorijos stebėjimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo pastebėti trečiųjų asmenų patekimo į ieškovės teritoriją. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pašaliniai asmenys pateko į ieškovės teritoriją per tvoroje iki vagystės esančią angą, kuri buvo už kabineto ir šios tikslios teritorijos vietos neapėmė vaizdo stebėjimo kameros. Apie tai ieškovei buvo žinoma, tačiau ji neinformavo atsakovės apie papildomų kamerų įrengimą. Teismas taip pat konstatavo, jog kabineto signalizacijos sistema nesuveikė, nes ji buvo išjungta nešiojamu pulteliu, esančiu pačiame kabinete, todėl atsakovei nekilo pareiga vykti į objektą. Nors apie signalizacijos išjungimą ieškovė buvo informuota tinkamai, tačiau ji į tai nereagavo.

17. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog byla buvo išnagrinėta neteisingai, sprendimas priimtas neišsiaiškinus ir tinkamai neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, kas lėmė nepakankamą sprendimo motyvavimą bei bylos esmės neatskleidimą. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis apeliacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bylos esmės atskleidimą bei teismo sprendimo motyvavimą.

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo

18. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

20. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019).

21. Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Kitais žodžiais tariant, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

22. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, tinkamai neatliko įrodymų tyrimo bei šalių pozicijų įvertinimo, tinkamai nemotyvavo skundžiamo sprendimo, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamų materialiųjų reikalavimų turinį ir teismo sprendimo motyvus, visų pirma, pažymi, kad vienas iš ginčui išspręsti aktualių aspektų buvo nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš kokių teisinių santykių (sandorių) jis kildinamas. Kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos dvi sutartys – Elektroninės saugos sutartis (dėl kabineto) bei Apsaugos sutartis (dėl vaizdo stebėjimo teritorijoje). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė reikalavimus grindžianti tik Elektroninės saugos sutartimi. Vis dėlto, šie ieškovės išsakyti teiginiai negali būti vertinama izoliuotai, nes ieškovės pozicija atsiskleidžia ne vien žodiniuose paaiškinimuose, bet ir jos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Ieškovės (patikslintame) ieškinyje ir dublike dėstomi argumentai patvirtina, kad atsakovės atsakomybė kildinama abiejų sutarčių pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde. Dėl Apsaugos sutarties ieškovė nurodė, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, negalėdama tinkamai vykdyti Apsaugos sutarties (teritorijos stebėjimo vaizdo kameromis), turėjo informuoti ieškovę dėl papildomų kamerų įrengimo. Tuo tarpu dėl Elektroninės saugos sutarties ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai įrengė signalizaciją, dėl ko vagystės metu davikliai nesuveikė. Visa tai reiškia, jog tiek vaizdo stebėjimo paslaugos, tiek elektroninės apsaugos sistemos įrengimas ir veikimas turi būti vertinamas sistemiškai, turėjęs užtikrinti objekto apsaugą nuo ginčui aktualios vagystės, dėl ko pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo pasisakyti dėl sutarčių esmės ir prisiimtų šalių pareigų.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai).

26. Sutarties šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį, jai gali atsirasti sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Teismas, spręsdamas su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

27. CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, reglamentuojama, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

28. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27 punktą). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).

29. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, pirmiausia turėjo būti nustatyta, kokias konkrečias pareigas atsakovė prisiėmė pagal kiekvieną iš šalių sudarytų sutarčių ir koks buvo šių pareigų turinys bei apimtis, bei taip kaip šiomis sutartimis nustatyti įsipareigojimai tarpusavyje (ne)susiję. Tik identifikavus šalių sutartinių įsipareigojimų ribas galima vertinti, ar atsakovė šias pareigas tinkamai vykdė, ar jos veiksmuose (ar neveikime) yra sutarčių pažeidimą sudarančių aplinkybių, ar egzistuoja kaltės požymių, ar nėra sąlygų sumažinti atsakovės atsakomybės arba iš viso nuo jos atleisti. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių klausimų iš esmės nevertino ir neatskleidė sutartinių santykių esmės bei atsakovės teikiamų paslaugų ir pareigų turinio.

30. Šiuo aspektu aktualu, jog Apsaugos sutarties Priedo Nr. 1 šalys susitarė, kad ieškovei bus tiekiamos teritorijos vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos (2 ir 3 punktai). Apsaugos sutarties Specialiųjų sąlygų 9 punktas nustato atvejus, kada atsakovė reaguoja siųsdama GRE dėl vaizdo stebėjimo metu susidariusios situacijos: vandalizmo, chuliganizmo, turto gadinimo, gaisras, patekimas į teritoriją ir pan. Ginčui aktualios 2019 m. kovo 22 d. Vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos taisyklės Nr. V-018 (toliau - Taisyklės) (el. b. 1 t., b. l. 66-69) detalizuoja ieškovei teikiamos paslaugos turinį, sąlygas, tvarką ir jų 1.7 punktas numato, kad vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos teikimas – objekto stebėjimas per vaizdo stebėjimo sistemą grafike nustatytu laiku bei reagavimas į situacijas, vaizdo perdavimo sutrikimus ir stebėjimo sąlygų pablogėjimą šiose vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 2 skyriaus nuostatos nustato ieškovei (užsakovei) pareigą sudaryti reikiamas sąlygas vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugoms teikti, iš kurių viena yra įsirengti objekte vaizdo stebėjimo sistemą ir duomenų perdavimo įrangą, suderinti ją taip, kad būtų galima stebėti objekto vaizdą vykdytojo CSP, arba užsako šiuos darbus iš vykdytojo. Taisyklių 3 skyrius nustato, jog ieškovė yra atsakinga už tinkamą vaizdo stebėjimo sistemos, duomenų perdavimo įrangos ir duomenų perdavimo paslaugos, skirtos perduoti vaizdo stebėjimo sistemos vaizdą į CSP, veikimą. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad tuo metu kai objektas pradedamas stebėti pagal grafiką, stebimos kameros būtų nukreiptos tinkama kryptimi ir nebūtų kitų kliūčių, dėl kurių galėtų pablogėti stebėjimo sąlygos (Taisyklių 3.2.1 punktas). Apie vaizdo stebėjimo sistemos trūkumus ar aplinkybes, dėl kurių vykdytojas negali tinkamai arba pilna apimtimi teikti vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugos, vykdytojas informuoja užsakovą savo pasirinktu būdu (Taisyklių 3.6 punktas).

31. Ieškovė šioje byloje būtent ir kelia klausimą dėl atsakovės pareigos, kaip profesionalios saugos paslaugų teikėjos, įvertinti stebimos teritorijos specifiką bei rizikas. Ieškovės teigimu, atsakovė, objektyviai negalėdama tinkamai vykdyti teritorijos stebėjimo esamu kamerų skaičiumi ir jų išdėstymu (kai dalis teritorijos, įskaitant angą tvoroje, patenka už kameros matomumo ribų), privalėjo informuoti ieškovę apie papildomų priemonių poreikį. Kitaip tariant, ieškovė teigia, kad profesionalus paslaugų teikėjas privalėjo identifikuoti akivaizdžias saugumo spragas ir inicijuoti jų šalinimą, o ne formaliai vykdyti sutartį nepakankamai efektyviomis techninėmis priemonėmis. Todėl byloje aktualu nustatyti, ar Apsaugos sutartis ir Taisyklės nustatė atsakovei pareigą vertinti stebimos teritorijos saugumą, kamerų tinkamumą bei pakankamumą, ar ši pareiga neatsiejamai kyla iš profesionalumo standartų saugos paslaugų srityje, ar priešingai – atsakovė Apsaugos sutartimi įsipareigojo tik stebėti teritoriją vaizdo kameromis ir reaguoti pagal matomą vaizdą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog po ankstesnės vagystės atsakovė papildomai įrengė kameras teritorijai stebėti. Ši aplinkybė turi reikšmės sprendžiant, ar atsakovė suvokė teritorijos saugumo spragas ir turėjo kompetenciją jas identifikuoti bei šalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino ir į nurodytus teisiškai reikšmingus klausimus neatsakė.

32. Tokiame kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl kamerų kiekio ar jų nukreipimo nepakankamumo (skundžiamo sprendimo 26 punktas), vertintina kritiškai. Pats teismas sprendime pripažino, kad vagys į teritoriją pateko pro angą tvoroje, o ši teritorijos dalis nepateko į kamerų matymo lauką (skundžiamo sprendimo 25 punktas). Tai suponuoja akivaizdų prieštaravimą: jeigu teritorijos dalis, per kurią realiai patenkama į objektą, nėra stebima, teismas turėjo įvertinti, ar atsakovei (ne)kilo pareiga pasirūpinti, kad ši vieta būtų stebima stebėjimo ar kitokiomis saugos priemonėmis. Šio esminio klausimo teismas taip pat nenagrinėjo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie angą tvoroje, šių aplinkybių kontekste savaime neleidžia daryti išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės nebuvimo ir ieškinio (ne)pagrįstumo. Tokia aplinkybė galėtų būti reikšminga tik po to, kai būtų išsamiai įvertinta sutarčių esmė, atsakovės profesinės pareigos bei jos veiksmų (ar neveikimo) atitiktis jai keliamiems reikalavimams. Tik nustačius sutartimi teikiamų paslaugų apimtį, atsakovės pareigų turinį bei atsakovės atsakomybę, ieškovės veiksmų ar neveikimo reikšmė (atsakovės neinformavimas apie angą tvoroje) turėtų įtakos sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės mažinimo arba atleidimo nuo jos (CK 6.259 straipsnis).

33. Šių motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neįvertino ieškovės nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų, susijusių su galimu atsakovės pareigų pagal Apsaugos sutartį pažeidimu. Teismas iš esmės bylai aktualius klausimus susiaurino iki argumentų, kad ieškovė pažeidė sutartį neinformuodama atsakovės apie angą tvoroje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė, ar atsakovė tinkamai vykdė savo sutartines pareigas pagal Apsaugos sutartį, pvz., (i) ar atsakovė, kaip profesionali saugos paslaugų teikėja, privalėjo įvertinti stebimos teritorijos specifiką ir galimas rizikas; (ii) ar ji turėjo pareigą identifikuoti saugumo spragą (kamerų nematomą angą tvoroje) ir apie tai informuoti ieškovę; (iii) ar kamerų išdėstymas ir jų matymo laukas realiai sudarė sąlygas teikti sutartyje numatytas paslaugas – teritorijos stebėjimą ir reagavimą; (iv) ar atsakovė, nesant galimybės tinkamai stebėti teritorijos ir užtikrinti jos pilnavertį saugumą, turėjo pareigą įrengti papildomas kameras ir kt. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė Apsaugos sutarties esmės, neišanalizavo atsakovės sutartinių pareigų apimties ir neįvertino paslaugos suteikimo aplinkybių. Tokiu būdu teismas nepagrįstai perkėlė visą civilinės atsakomybės riziką ieškovei, nors, priešingai, turėjo pirmiausia nustatyti, ar atsakovė apskritai įvykdė savo pareigas tokia apimtimi ir kokybe, kokią nustato sutartis ir teisės aktai, reglamentuojantys paslaugų teikimą.

34. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, dar viena sutartis, kurios pažeidimu ieškovė įrodinėjo atsakovės civilinę atsakomybę, yra Elektroninės saugos sutartis. Ieškovė dėstė poziciją, jog atsakovės sumontuota sistema nesureagavo į įsilaužimą per kabineto langą: davikliai nefiksavo patekimo momento, nors nenustatyti asmenys akivaizdžiai judėjo kabineto viduje, ieškojo daiktų, stalčiuose rado signalizacijos pultelį ir juo išjungė signalizaciją. Pasak ieškovės, dar iki momento, kai pultelis buvo surastas ir panaudotas, signalizacija turėjo suveikti, nes davikliai privalėjo užfiksuoti įsilaužimą.

35. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad signalizacija buvo įjungta 2024 m. vasario 1 d. 21.17 val., o 21.39 val. ji buvo išjungta pulteliu, esančiu kabineto viduje. Ieškovės darbuotoja patvirtino, kad pultelis paprastai būdavo laikomas kabineto stalčiuje (el. b. 2 t., b. l. 110–111). Todėl asmenys, patekę į teritoriją pro angą tvoroje, turėjo patekti ir į patį kabinetą – atidaryti langą ir įlipti į vidų, kur jie rado pultelį ir jį panaudojo. Tačiau nei lango atidarymas, nei kitoks patekimas į vidų ar judėjimas kabinete nebuvo užfiksuotas daviklių. Tai suponuoja klausimą, tiesiogiai susijusį su atsakovės pareigomis pagal Elektroninės saugos sutartį: ar įrengta ir atsakovės prižiūrima elektroninės apsaugos sistema buvo tinkamai sukonfigūruota ir iš esmės pajėgi atlikti jai priskirtą funkciją – fiksuoti bet kokį neteisėtą patekimą į saugomą objektą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės neanalizavo. Teismas apsiribojo formaliu konstatuojamuoju teiginiu, kad signalizacija buvo išjungta pulteliu, ir iš šio fakto padarė išvadą dėl atsakovės atsakomybės nebuvimo. Tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštaringa teismo dėstomiems motyvams, nes teismas nevertino, kodėl signalizacija nesuveikė iki pultelio panaudojimo. Pats teismas sprendimo 31 punkte pripažino, kad pultelis buvo paliktas kabinete, o tai reiškia, kad pultelio panaudojimas galėjo įvykti tik po to, kai įsibrovėliai pateko į vidų. Todėl įsilaužimo momentu davikliai turėjo sureaguoti ir būtent šis priežastinis ryšys, t. y. patekimas į kabinetą ir signalizacijos nesuveikimas, yra vienas iš esminių vertinant atsakovės atsakomybę. Teismas šio ryšio neanalizavo, nors būtent jį ieškovė siekė įrodyti, teikdama vaizdo įrašą ir argumentuodama, kad signalizacija objektyviai turėjo suveikti dar prieš pultelio panaudojimą, tačiau neveikė. Nors pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovės teikiamą vaizdo medžiagą, tačiau byloje nėra duomenų, kad signalizacija iki vagystės ar po jos būtų sugedusi, patyrusi techninių trikdžių ar veikusi netinkamai. Tai suponuoja poreikį vertinti daviklių jautrumą, jų išdėstymą kabinete, montavimo tinkamumą ir kitus su tuo susijusius klausimus.

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai darbuotojai išjungdavo signalizaciją grįžę į kabinetą kažko pasiimti. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog signalizacija buvo išjungta ne programėle, kaip įprasta, bet pulteliu. Kaip matyti iš signalizacijos išklotinės, per reikšmingą laikotarpį tik vieną kartą buvo naudotas pultelis (kodas 145) sistemos valdymui (el. b. 1 t., b. l. 146–149). Tai leidžia daryti išvadą, kurią patvirtina ir ieškovės teiginiai, kad šis valdymo būdas nebuvo įprastas vartotojo elgesio modelis. Taip pat aktualu tai, kad, kaip nurodė ieškovės darbuotoja, pultelio mygtukai nebuvo sužymėti, o jų funkcijos skyrėsi (pvz., signalizacijos įjungimas/išjungimas, apsaugos iškvietimas ir kt.) (el. b. 2 t., b. l. 110–111). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jų reikšmės atsakovės civilinės atsakomybės kontekste.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje būtina tirti ir vertinti: (i) kur konkrečiai buvo laikomas pultelis ir ar jo laikymo vieta turėjo įtakos įsilaužimo fiksavimui; (ii) kodėl, jeigu pultelis buvo kabinete, signalizacijos davikliai nereagavo į lango laužimą, atidarymą ir judėjimą viduje; (iii) koks buvo pultelio veikimo nuotolis ir ar signalizaciją apskritai buvo įmanoma išjungti iš lauko pusės. Tik nustačius, ar pati elektroninės apsaugos sistema veikė taip, kaip turėjo veikti, ir ar atsakovė ėmėsi visų pareigingai elgtis turinčio profesionalo veiksmų, galima pereiti prie vertinimo, ar egzistuoja pagrindai atsakovės atsakomybę riboti ar ją mažinti (CK 6.259 straipsnis). Kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nenustatė ir neanalizavo, apsiribojo tik konstatavimu, kad signalizacija buvo išjungta, todėl atsakovei nekilo pareigos reaguoti, bylos esmė liko neatskleista.

38. Apibendrinant pažymėtina, kad Apsaugos sutarties ir Elektroninės saugos sutarties apimtis ir turinys, jų pagrindu kylančios teisės ir pareigos, turi būti vertinamos sistemiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sutartys sudarė vientisą saugos paslaugų sistemą, apimančią tiek teritorijos vaizdo stebėjimą ir reagavimą, tiek elektroninės apsaugos priemonių veikimą kabinete. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti jų pagrindu kylančias teises ir pareigas bei įvertinti, ar atsakovė jas tinkamai vykdė. Kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė nurodytų faktinių aplinkybių ir neatsakė į esminius klausimus dėl kamerų pakankamumo, teritorijos stebėjimo efektyvumo, elektroninės signalizacijos daviklių veikimo ir jų nesuveikimo priežasčių, nebuvo atskleista, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartimis prisiimtas pareigas. Dėl šių neatskleistų aplinkybių byla liko neištirta iš esmės, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neišsamiai išnagrinėjus bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialines ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40. Atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bylą išnagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai motyvavo teismo sprendimą, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

42. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

43. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl su bylinėjimosi išlaidomis, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susijusių atitinkamų klausimų, spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėVirginijus KairevičiusDalia Trumpulienė