Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2254-221/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-12
Bylos Nr.: 2A-2254-221/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12003-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“, uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“
Advokatai: Saulius Brazauskas

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2254-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12003-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; (S) 114.11; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“, atstovaujamų advokato Sauliaus Brazausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-587/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gedimex“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės BUAB „Kelių remonto grupė“ administratorius UAB „Bankrotas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartį, priteisti iš atsakovės UAB „Gedimex“ 52 111,18 Lt, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, priteisti iš atsakovių ieškovei bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 4–9).

Nurodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą. Kauno apygardos teisme iki 2013 m. liepos 15 d. iš viso patvirtinta ieškovės kreditorių reikalavimų už 39 225 951,75 Lt. Bankroto administratoriui patikrinus UAB „Kelių remonto grupė“ sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, paaiškėjo, kad 2012 m. vasario 29 d. ieškovė su atsakovėmis sudarė reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartį, kuria ieškovė atlygintinai už 52 111,18 Lt perleido atsakovei UAB „Gedimex“ reikalavimo teisę į 52 111,18 Lt UAB „Rūdupis“ skolą, o atsakovė UAB „Gedimex“ sumokėjo ieškovei 52 111,18 Lt įskaitymo būdu sudengdama įgytą reikalavimo teisę su ieškovės skola. Sandorio sudarymo dieną ieškovė turėjo daug pradelstų įsipareigojimų, vykdytinų prievolių kreditoriams, faktiškai buvo nemoki. UAB „Kelių remonto grupė“ įstatymu, sprendimu ar sandorio pagrindu prievolės sudaryti ginčijamo sandorio neturėjo. Tokiu būdu UAB „Gedimex“ gavo savo reikalavimo patenkinimą, pinigai buvo pervesti tiesiogiai UAB „Gedimex“, aplenkdami UAB „Kelių remonto grupė“ ir todėl negalėjo būti panaudoti atsiskaityti su visais UAB „Kelių remonto grupė“ kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka. UAB „Gedimex“ yra trečios eilės kreditorius ir jo reikalavimai iš šių pinigų būtų tenkinami vėliausiai, o buvo patenkinti anksčiau nei kitų kreditorių. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai. Be to, UAB „Gedimex“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ buvo susijusios įmonės, glaudžiai bendradarbiavo, todėl akivaizdu, kad UAB „Gedimex“ turėjo informaciją apie tikrąją ieškovės turtinę padėtį ir suskubo sudaryti sau palankų sandorį.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „Gedimex“ ir UAB „Rūdupis“ atsiliepimais į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 50–55, 57–62).

Nurodė, kad šioje byloje nėra visų actio Pauliana sąlygų, kurių viseto buvimas leistų tenkinti ieškinį šiuo pagrindu. Atsakovių atstovo manymu, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad atsakovės buvo nesąžiningos. UAB „Rūdupis“ sumokėjo skolą, kurią turėjo sumokėti ieškovei, UAB „Gedimex“, veikdama normalios ūkinės veiklos principu. Ginčijamas sandoris kitų kreditorių teisių nepažeidė. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, UAB „Gedimex“ kreditorinis reikalavimas buvo 418 161,92 Lt. Skola, buvusi sutarties sudarymo momentu nesumažėjo, o padidėjo. Procentine išraiška ginčijamu sandoriu buvo patenkinta tik dešimt procentų atsakovės kreditorinio reikalavimo. Taigi, sandorio sudarymas nesuteikė UAB „Gedimex“ kokio nors išskirtinio pranašumo prieš kitus kreditorius. UAB „Gedimex“ didindama savo skolą stengėsi, kad ieškovės veikla nenutrūktų, tiekė ieškovei vieną pagrindinių medžiagų. Tai reiškia, kad atsakovė elgėsi sąžiningai ieškovės atžvilgiu. Vien tai, kad UAB „Gedimex“ kreditavo UAB „Kelių remonto grupė“, dar neduoda pagrindo laikyti atsakovės nesąžininga. Be to, nėra įrodyta, kad UAB „Rūdupis“ buvo nesąžininga šalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu (2 t., b. l. 61–67) ieškinį tenkino – pripažino UAB „Kelių remonto grupė“, UAB „Rūdupis“ ir UAB „Gedimex“ 2012 m. vasario 29 d. sudarytą reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento; taikė restituciją: priteisė iš atsakovės UAB „Gedimex“ ieškovei BUAB „Kelių remonto grupė“ 52 111,18 Lt, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 52 111,18 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš UAB „Rūdupis“ ir UAB „Gedimex“ lygiomis dalimis po 825,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sandorio sudarymo dieną, t. y. likus vos keliems mėnesiams iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, UAB „Kelių remonto grupė“ buvo skolinga tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tiek ir kitiems kreditoriams. Taigi, ginčo sandorio sudarymo momentu buvo nemoki. Sandorio sudarymo metu UAB „Kelių remonto grupė“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl sudarytu susitarimu pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės. Bankroto byla UAB „Kelių remonto grupė“ iškelta 2012 m. gegužės 8 d., įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d., ieškinys pareikštas 2013 m. liepos 24 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamą susitarimą, t. y. ginčijamo sandorio šalys neprivalėjo sudaryti. Be to, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Gedimex“ nesutiko tiekti medžiagų nesudarius ginčijamos sutarties, t. y. kad ginčijamas sandoris buvo UAB „Kelių remonto grupė“ veiklos tęstinumo sąlyga. Teismo vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymo metu sandorio šalims neabejotinai buvo žinoma apie UAB „Kelių remonto grupė“ nemokumą ir tai, kad atsiskaičius su vienu iš kreditorių, bus pažeistos kitų kreditorių, kurie savo reikalavimų patenkinimą gaus tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir proporcijomis, teisės. Teismas nenustatė aplinkybių, kad kiti kreditoriai buvo informuoti apie galimybę perimti reikalavimo teisę į UAB „Rūdupis“. Taip pat nenustatė, kad visiems kreditoriams buvo sudaryta galimybė sudaryti analogiškus ginčo sutarčiai sandorius. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, UAB „Kelių remonto grupė“ buvo žinoma, kadangi ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams, jai buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo, buvo pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, kitais kreditoriais. Pats ginčo sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad ieškovė buvo nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams įprasta tvarka laikantis CK 6.53 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų prievolių įvykdymo terminų bei mokėjimų eilės. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sąlygas sandoriui nuginčyti. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teismas taikė restituciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 72–84) atsakovių atstovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-299-587/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sąlygas sandoriui nuginčyti, kadangi byloje esančių įrodymų visuma neįrodo, kad sutartimi buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės, kad sutarties šalys buvo nesąžiningos.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada apie neva ieškovės nemokumą sutarties sudarymo dienai yra nepagrįsta ir neteisėta, nes byloje nebuvo nustatytos šiam faktui konstatuoti būtinos aplinkybės: sutarties sudarymo dieną ieškovės turėto turto dydis, ieškovės turėti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, jų dydis. Apeliančių atstovo nuomone, ieškovė ginčo sutarties sudarymo metu buvo moki, pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Sutartis nepakeitė ieškovės mokumo taip, kad ji dėl to negalėtų dengti pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutarties sudarymo dieną ieškovė buvo nemoki, iš esmės abstrakčiai palygindamas 2010-2013 m. balansų duomenis, kurie laiko aspektu visiškai nutolę nuo sutarties sudarymo momento. Todėl minėtų duomenų lyginimas akivaizdžiai prieštarauja pamatiniams sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei UAB „Gedimex“ buvo suteikta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius. Ieškovė vykdė atsiskaitymus ne tik su UAB „Gedimex“, bet ir su kitais kreditoriais, todėl teismas, prieš konstatuodamas, kad neva UAB „Gedimes“ buvo suteikta pirmenybė gauti reikalavimų patenkinimą, pažeidžiant kitų kreditorių teises, privalėjo išsiaiškinti, kokias galiojančias reikalavimo teises turėjo kreditoriai sutarties sudarymo metu ir kiek procentine išraiška reikalavimų buvo patenkinta kiekvienam iš jų bei kokio dydžio reikalavimas buvo patenkintas UAB „Gedimex“. Apeliančių atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galėjęs padaryti objektyvią išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo (ne)buvimo bei ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumą, o tai yra pakankamas pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti skundžiamą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja penktoji ir šeštoji actio Pauliana taikymo sąlygos (sutarties šalių nesąžiningumas). Ieškovė ne tik neįrodė kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet ir nepaneigė sutarties šalių sąžiningumo prezumpcijos. Mano, kad aplinkybė, jog ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas net 418 161,92 Lt dydžio UAB „Gedimex“ kreditorinis reikalavimas, leidžia konstatuoti, jog ginčijama sutartimi padengiant UAB „Gedimex“ tik dalį reikalavimo – 52 111,18 Lt, UAB „Gedimex“ elgėsi sąžiningai, nes nesąžiningas asmuo būtų įskaitęs visą kreditorinį reikalavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą (2 t., b. l. 93–99) ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti – Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimą yra pagrįstos ir teisėtos, daromos iš byloje esančių įrodymų, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartimi buvo pažeisti ieškovės ir kitų kreditorių teisėti interesai, nes atsakovei buvo suteikta pirmenybė prieš kitus ieškovės kreditorius gauti reikalavimų patenkinimą iš UAB „Rūdupis“ ieškovei esant faktiškai nemokiai. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantės, esminis faktinio nemokumo požymis yra įmonės ekonominis pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais, apeliantės nepagrįstai sureikšmina pradelstų įsipareigojimų dydį. Sutarties sudarymo dieną ieškovė akivaizdžiai buvo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, neturėjo pakankamai turto savo prievolių įvykdymui užtikrinti, dėl ko netrukus jai buvo iškelta bankroto byla. Teismo atlikta duomenų analizė skundžiamame teismo sprendime negali prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes nepriklausomai nuo šių duomenų užfiksavimo laiko jie visi apibūdina sutarties sudarymo metu buvusią ieškovės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis pagrįstai vadovavosi ir iš jų visumos padarė išvadą, kad ieškovė sutarties sudarymo laikotarpiu buvo faktiškai nemoki. Nesutikdamos su duomenimis apie ieškovės nemokumą, apeliantės turėjo juos nuginčyti, tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu aiškinimu, kad atitinkamu laikotarpiu ieškovė dengė įsipareigojimus kitiems kreditoriams ne mažiau nei UAB „Gedimex“. Ginčijama sutartis sutrukdė kitiems ieškovės kreditoriams gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo iš UAB „Rūdupis“ mokėtinų sumų, kadangi sutartimi šios sumos buvo nukreiptos UAB „Gedimex“. Nėra duomenų, kad kiti kreditoriai buvo informuoti apie galimybę perimti reikalavimo teisę į UAB „Rūdupis“. Taip pat nėra duomenų, kad visiems kreditoriams buvo sudaryta galimybė sudaryti analogiškus sandorius. UAB „Gedimex“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos gauti savo reikalavimų patenkinimą, kas sąlygoja kitų ieškovės kreditorių interesų pažeidimą. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad UAB „Gedimex“ reikalavimai buvo patenkinti tiek pat, kiek kitų kreditorių. Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad sutartis buvo naudinga ieškovei, nes sutarties dėka UAB „Gedimex“ nenutraukė statybinių medžiagų tiekimo ieškovei. Atsižvelgiant į ieškovės faktinį nemokumą, jos veikla turėjo būti nutraukta ir skelbiamas bankrotas prieš sudarant sutartį, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymą būtent bankroto bylos iškėlimas apsaugo skolininko kreditorių interesus. Sutarties sudarymas negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės veiklos tęstinumui, kadangi jos sudarymo dieną jau buvo inicijuotas bankroto procesas ir buvo akivaizdu, kad bus iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad sutarties šalys buvo sąžiningos. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad jos domėjosi ieškovės turtine padėtimi prieš sudarant sutartį. Dėl to yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jos nevykdė pareigos veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudaromas sandoris nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, atsakovės UAB „Gedimex“ direktorė N. P. yra Z. P. sutuoktinė. Z. P. buvo vienas iš pagrindinių ieškovės akcininkų ir ėjo ieškovės valdybos nario pareigas. Santuokinis ryšys tarp valdymo organų vadovaujantis protingumo principu suponuoja žinojimą apie kitos sutarties tikrąją finansinę būklę. Ieškovės administratoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1643-343/2012, nors su šia nutartimi susijusios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą tenkinti ieškinį. Ginčo sutartis sudaryta pažeidžiant teismo kitoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pagal CK 1.80 straipsnį pažeidžiant šias normas sudaryta sutartis yra niekinė. Pasisakydamas dėl sutarties prieštaravimo laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančioms normoms, pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Kelių remonto grupė“ 2012 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui patikrinus UAB „Kelių remonto grupė“ sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, paaiškėjo, kad 2012 m. vasario 29 d. ieškovė su atsakovėmis sudarė reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartį, kuria ieškovė atlygintinai už 52 111,18 Lt perleido atsakovei UAB „Gedimex“ reikalavimo teisę į 52 111,18 Lt UAB „Rūdupis“ skolą, o atsakovė UAB „Gedimex“ sumokėjo ieškovei 52 111,18 Lt įskaitymo būdu sudengdama įgytą reikalavimo teisę su ieškovės skola. Administratorius sandorį ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį tenkino, sprendė, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos, su kuo nesutinka apeliantės. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sutarties sudarymo dieną ieškovė buvo nemoki, kad UAB “Gedimex” buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, kurių teisės tokiu sandoriu buvo pažeistos, kad šalys buvo nesąžiningos. Su šiais apeliančių argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl ieškovės nemokumo sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo

Dėl skolininko nemokumo nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos pagrįstai nustatė, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, nevykdė savo įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismo atlikta duomenų analizė skundžiamame teismo sprendime negali prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes nepriklausomai nuo šių duomenų užfiksavimo laiko jie visi apibūdina sutarties sudarymo metu buvusią ieškovės finansinę būklę. Ieškovės BUAB „Kelių remonto grupė“ faktinio nemokumo būseną ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu 2012 m. vasario 29 d. patvirtina ieškovės pateikti finansiniai dokumentai – 2010 m. gruodžio 31 d. balansas (1 t. b. l. 33–34), iš kurio matyti, kad bendrovė 2010 metų pabaigoje turėjo turto už 48 179 224 Lt, kai prieš tai metais turto turėjo už 64 352 415 Lt. Tuo tarpu iš 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2011 metų pabaigoje įmonė turto turėjo jau tik už 40 524 474 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tais metais sudarė 52 998 831 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37 737 559 Lt, kas viršijo pusę bendrovės turimo turto ir sąlygojo įmonės nemokumą (1 t., b. l. 36–37). Įmonė eilę metų dirbo nuostolingai - 2009 metais nuostoliai sudarė 6 841 808 Lt, 2010 metais turėjo 15 771 157 Lt (1 t., b. l. 35), 2011 m. – 9 297 181 Lt nuostolių (1 t., b. l. 38), buvo neatsiskaitinėjama su darbuotojais (1 t., b. l. 96–97, 109–110). Nuo 2010 m. ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, kas reiškia, kad jos įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Liudytoju apklaustas įmonės direktorius S. D. pripažino, kad aptariamu laikotarpiu ieškovės finansinė padėtis buvo labai bloga, ieškovė buvo nepajėgi tęsti veiklą be pagalbos. Su kreditoriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo. 2012 m. sausio 6 d. ieškovei buvo inicijuota bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „Kelių remonto grupė“ iškėlė bankroto bylą dėl nemokumo (1 t., b. l. 10–16). Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, pagal kurį kreditorių galiojančios reikalavimo teisės bankroto byloje sudarė: įkeitimu užtikrinti kreditoriniai reikalavimai – 10 378 097,59 Lt; 1-os eilės kreditoriniai reikalavimai – 2 620 731,27 Lt; 2-os eilės kreditoriniai reikalavimai – 7 325 300,51 Lt; 3-ios eilės kreditoriniai reikalavimai – 4 935 196,30 Lt (1 t., b. l. 20–24). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo ieškovės sandorio sudarymo metu UAB „Kelių remonto grupė“ buvo nemoki (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse byloje 2A-1801-259/2014, Nr. 2-672-153/2014 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1360/2014) taipogi pripažinta, kad 2012 m. pradžioje UAB “Kelių remonto grupė” buvo nemoki.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui

Apeliantės nesutinka, kad ginčijamu sandoriu UAB “Gedimex” buvo suteikta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius ir kad kitų kreditorių teisės buvo pažeistos.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Todėl jeigu konkrečiu atveju yra nustatoma, kad be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais bankroto procese liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas daryti išvadai, kad kitų kreditorių interesai sandoriu buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013; kt.). Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga sprendžiant ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, tik keičiasi turto struktūra, tačiau kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus.

Konkrečiu atveju byloje neginčijai nustatyta, kad UAB „Kelių remonto grupė“ 2012 m. vasario 29 d. turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, ginčijamas sandoris, kaip minėta, buvo sudarytas UAB „Kelių remonto grupė“ faktiškai esant nemokiai ir neturint pakankamai pinigų visiems tuo metu buvusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, todėl turėjo būti laikomasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos mokėjimo eilės tvarkos. Sandorio šalims atlikus skolos įskaitymą (1 t., b. l. 32) buvo nors ir iš dalies, bet atsiskaityta išskirtinai su vienu kreditoriumi, t. y. atsakove UAB „Gedimex“, esant byloje nustatyta aplinkybei, kad 2012 m. vasario 29 d. bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su kitais kreditoriais (1 t. b. l. 81–85). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog taip buvo sumažinta ieškovės UAB „Kelių remonto grupė“ įmonės turto vertė, į kurią galėjo būti nukreipti kitų kreditorių reikalavimai. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų ieškovės UAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių interesai, kartu konstatuojant kad susitariančios šalys veikė nesąžiningai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, kad atitinkamu laikotarpiu ieškovė dengė įsipareigojimus kitiems kreditoriams ne mažiau nei UAB „Gedimex“, kadangi, kaip minėta, kreditorių ieškovė turėjo daug, todėl išskirti vieną ar kelis, kaip tai daro apeliantės, būtų neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės remiasi 2012 m. rugpjūčio 2 d. balanso duomenimis, t. y. duomenimis už pirmus metų septynis mėnesius, kai tuo tarpu ginčijamas sandoris sudarytas 2012 m. vasario 29 d. Kolegijos nuomone, ginčijama sutartis sutrukdė kitiems ieškovės kreditoriams gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo iš UAB „Rūdupis“ mokėtinų sumų, kadangi sutartimi šios sumos buvo nukreiptos UAB „Gedimex“. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad duomenų, jog kiti kreditoriai buvo informuoti apie galimybę perimti reikalavimo teisę į UAB „Rūdupis“, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad visiems kreditoriams buvo sudaryta galimybė sudaryti analogiškus sandorius. Nesutiktina ir su apeliančių argumentu, kad sutartis buvo naudinga ieškovei, nes jos dėka UAB „Gedimex“ nenutraukė statybinių medžiagų tiekimo ieškovei. Sutiktina su ieškovės administratoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad apeliantės jokių įrodymų, jog ieškovė derėjosi su atsakove UAB „Gedimex“ dėl medžiagų įsigijimo, kad jos būtinos veiklos tęstinumui ar kad sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga medžiagų gavimui iš UAB „Gedimex“ užtikrinti, atsakovė nepateikė. Pritartina bankroto administratoriui, kad atsižvelgiant į ieškovės faktinį nemokumą, jos veikla turėjo būti nutraukta ir skelbiamas bankrotas prieš sudarant sutartį, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymą būtent bankroto bylos iškėlimas apsaugo skolininko kreditorių interesus.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino sandorio šalių nesąžiningumą, nes, anot apeliančių, ieškovė nepaneigė sutarties šalių sąžiningumo prezumpcijos.

Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Tai – skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka, kai iš keleto kreditorių išskiriamas vienas ar keli ir su jais atsiskaitoma.

Teisėjų kolegija, sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, todėl UAB „Kelių remonto grupė“ pripažintina nesąžininga sandorio šalimi. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl UAB „Kelių remonto grupė“ nesąžiningumo, įvertina ir tą faktą, kad reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartis buvo sudaryta 2012 m. vasario 29 d., t. y. po to, kai A. A. prekybos įmonė „Gindana“, kuriai atsakovė buvo skolinga 108 139,87 Lt, 2012 m. sausio 6 d. raštu pranešė UAB „Kelių remonto grupė“ apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (1 t. b. l. 75–76). Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad UAB „Kelių remonto grupė“, žinodama apie įmonės nemokumą, būdama įspėta dėl galimos teisminės bankroto procedūros, netgi nebandydama atsiskaityti su minėta kreditore, po įspėjimo sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga.

Vertinant kitų susitariančių šalių, konkrečiu atveju apeliančių, nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, paprastai nereikalaujama, kad jų žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad toks asmuo suprastų, jog sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taip pat nustatant trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad ginčijamo sandorio šalių kaltė reikštųsi neatsargia kaltės forma, kai asmuo žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir esant nustatytam ginčo santykio teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ir kiti atlygintinio perleidimo sandorio dalyviai, t. y. apeliantės, buvo nesąžiningi, kadangi jų veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes kitiems kreditoriams, sumažino UAB „Kelių remonto grupė“ mokumą, o minėti asmenys nesilaikė pareigos taip, kad jų veiksmais nebūtų padaroma žalos. Pažymėtina, kad apeliantės nepateikė įrodymų, jog jos domėjosi ieškovės turtine padėtimi prieš sudarant sutartį. Dėl to yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jos nevykdė pareigos veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudaromas sandoris nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. atsakovės buvo nesąžiningos. Be to, kaip nustatė ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Gedimex“ direktorė N. P. yra Z. P., kuris buvo vienas iš pagrindinių ieškovės akcininkų ir ėjo ieškovės valdybos nario pareigas (2 t., b. l. 9–13), sutuoktinė, todėl apie ieškovės finansinę būklę jai turėjo būti žinoma. Kad apie UAB „Kelių remonto grupė“ blogą finansinę būklę buvo žinoma apeliantei UAB „Gedimex“ patvirtina ir jos teiginys, kad minėtos ginčijamos sutarties dėka ieškovė galėjo tęsti veiklą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus dėl įrodymų vertinimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma iš įrodymų visumos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės parašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikus jas patvirtinančius įrodymus (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 600 Lt išlaidas (2 t., b. l. 115). Pažymėtina, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“, j. a. kodas 110202581, ir uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“, j. a. kodas 170681385, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kelių remonto grupė“, j. a. kodas 133206293, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, j. j. kodas 301911653, po 800 Lt (231,70 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Virginija LozoraitytėArūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas