Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1360/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-30
Bylos Nr.: 2A-1360/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00101-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas: R. G. K., akcinės bendrovės „Ortopedijos technika“

Kategorijos

21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1360/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00101-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 35.3.6;126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. K. ir akcinės bendrovės „Ortopedijos technika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-672-153/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ ieškinį atsakovams R. G. K. ir akcinei bendrovei „Ortopedijos technika“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas BUAB „Kelių remonto grupė“ prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. vasario 27 d. paskolos sutartį ir 2012 m. vasario 29 d. atliktą įskaitymą, priteisti iš atsakovo R. G. K. ieškovo naudai 399 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo BUAB „Kelių remonto grupė“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. G. K., kadangi 2012 m. vasario 27 d. paskolos sutartimi šis pripažino, jog ieškovui yra skolingas 399 621,12 Lt. Atsakovai neprivalėjo sudaryti 399 000 Lt skolos įskaitymo sandorio. Ginčijamų sandorių sudarymo momentu ieškovas buvo nemokus. Sudarant ginčijamus sandorius atsakovas R. G. K. buvo AB „Ortopedijos technika“ akcininkas, UAB „Kelių remonto grupė“ akcininkas bei valdybos narys, todėl jam buvo žinoma apie ieškovo finansinę padėtį, inicijuotą ieškovo bankroto procesą, taip pat ieškovo įsiskolinimą atsakovui AB „Ortopedijos technika“ bei galimybę šio įsiskolinimo pagrindu atlikti įskaitymą po to, kai bus sudaryta ginčijama paskolos sutartis. Ieškovo vertinimu, atsakovai veikė nesąžiningai, kadangi R. G. K. įvykdė 399 000 Lt dydžio piniginę prievolę ieškovui, faktiškai nesumokėdamas ieškovui šios pinigų sumos. Atsakovas R. G. K. 2011 m. gruodžio 29 d. paskolinęs atsakovui AB „Ortopedijos technika“ 200 000 Lt daliniam ieškovo įsiskolinimo UAB „Swedbank lizingas“ apmokėjimui pagal 2011 m. birželio 17 d. laidavimo sutartį, ginčijama 2012 m. vasario 27 d. sutartimi skolinosi iš AB „Ortopedijos technika“ 399 000 Lt, t. y. pinigų sumą, kurią R. G. K. turėjo tiesiogiai sumokėti ieškovui, tačiau atsakovas AB „Ortopedijos technika“ vietoje to (sumokėjimo į ieškovo sąskaitą R. G. K. skolinamų pinigų) 2012 m. vasario 29 d. atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Atsakovas AB „Ortopedijos technika“ neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą, kadangi paskolos sutartis su R. G. K. buvo sudaryta trečiojo asmens naudai. Paskolos sutartis galėjo sukelti pasekmes tik jos šalims, todėl iš šios sutarties negalėjo atsirasti reikalavimo teisė ieškovui. Atlikdami skolų įskaitymą atsakovai pažeidė ieškovo kreditorių interesus, kadangi atsakovo R. G. K. skolinė prievolė ieškovui buvo panaudota atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi – AB „Ortopedijos technika“. Ieškovo vertinimu, 2012 m. vasario 27 d. paskolos sutartis sudaryta turint išankstinį sumanymą jos pagrindu atlikti įskaitymą ir taip išvengti realaus pinigų mokėjimo ieškovui. Ieškovas nurodė, jog paskolos sutartis ir jos pagrindu atliktas įskaitymas turi būti vertinami abu kartu. Teigė ieškinio senaties termino nepraleidęs, kadangi apie ginčijamus sandorius ieškovo bankroto administratorius sužinojo nuo bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovai R. G. K. ir AB „Ortopedijos technika“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog AB „Ortopedijos technika“ suteikė R. G. K. paskolą padengti jo įsiskolinimą ieškovui UAB „Kelių remonto grupė“. Atsakovas Raimondas G. K. turėtą finansinę prievolę ieškovo atžvilgiu visiškai įvykdė. Atsakovų įsitikinimu, ginčijama paskolos sutartis nesukėlė jokių teisinių padarinių ieškovui, neturėjo įtakos jo mokumui ir visiškai nepažeidė ieškovo kreditorių interesų. Ieškovas turėjo teisę reikalauti grąžinti skolą iš R. G. K., o šios prievolės esmė ginčijama paskolos sutartimi nebuvo pakeista, taigi ir ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas R. G. K. neturėjo laisvų apyvartinių lėšų, todėl sudarė paskolos sutartį su atsakovu AB „Ortopedijos technika“, nes tarp ginčo šalių susiklostė tokia verslo praktika, kad esant apyvartinių lėšų trūkumui jos viena kitai skolino pinigus. Atsakovas, sudarydamas paskolos sutartį, nesiekė naudos sau, o norėjo atsiskaityti su ieškovu, kadangi dėl mokamų palūkanų paskolos suma R. G. K. padidėjo, o prisiimti įsipareigojimai paskolos davėjui varžė patį atsakovą. Akcentavo aplinkybę, jog paskolos sutartis buvo sudaryta iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Pačia paskolos sutartimi nebuvo suteikta pirmenybė atsakovo R. G. K. kreditoriams ir yra nesusijusi su ieškovo mokumu. Paskolos sutartis atitiko ieškovo ir jos kreditorių interesus, ji sudaryta siekiant atsiskaityti su ieškovu, o ne išvengti skolos ieškovui sumokėjimo. Atsakovas privalėjo sudaryti paskolos sutartį, kadangi buvo skolingas ieškovui. Atsakovai prieš sudarant paskolos sutartį jau daugiau nei 8 mėnesius nebuvo ieškovo akcininkai. Atsakovai nurodė, jog ieškovo motyvai dėl atlikto įskaitymo yra prieštaringi, įvertinus tai, kad atsakovas AB „Ortopedijos technika“ įskaitė dalį ieškovo įsipareigojimų (kurie lėšų įskaitymo dieną buvo 3 052 323,12 Lt), taigi jis prarado teisę reikalauti iš ieškovo įvykdyti įsipareigojimus visiškai, o ieškovo prievolė atsakovui AB „Ortopedijos technika“ atitinkamai sumažėjo. Patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovo turtinė padėtis nepagerės, o priešingai – gali pablogėti, nes ieškovo skola AB „Ortopedijos technika“ padidės. Nurodė, jog ginčijamas įskaitymas atliktas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, atsakovams bankroto byla neiškelta, ieškovo turtinė padėtis dėl įskaitymo sandorio nepablogėjo, todėl įskaitymas yra teisėtas. Ginčo sandorio metu nebuvo nustatytas mokėjimų eiliškumas, kadangi Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas ginčijamo įskaitymo atlikimo metu nebegaliojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiais sandoriais atsakovų AB „Ortopedijos technika“ ir R. G. K. 2012 m. vasario 27 d. sudarytą paskolos sutartį bei įskaitymą pagal AB „Ortopedijos technika“ 2012 m. vasario 29 d. pranešimą dėl dalinio įskaitymo Nr. 110. Teismas priteisė iš atsakovo R. G. K. 399 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ieškovo BUAB „Kelių remonto grupė“ naudai bei 7 990 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Teismo vertinimu, paskolos sutartyje atsakovai R. G. K. ir AB „Ortopedijos technika“ susitarė, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ieškovui UAB „Kelių remonto grupė“. Esant tokiai aplinkybei, ieškovas turi teisę ginčyti šį sandorį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu R. G. K. skola ieškovui sudarė 399 612,12 Lt. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė paskolos lėšų pervedimo ieškovui fakto, todėl konstatavo, jog paskolos sutartis nebuvo įvykdyta, o atsakovas R. G. K. tebėra ieškovo skolininkas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis, sprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus. Teismo vertinimu, ieškovo nemokumo faktas atsakovams buvo žinomas dėl jų tarpusavio ryšių ir eitų pareigų pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovų argumentu, jog po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovo turto apimtis nesumažėjo. Teismas pažymėjo, jog ginčijamo įskaitymo atlikimo metu buvo susidarę ieškovo įsiskolinimai darbuotojams, valstybės biudžetui, todėl šiuo sandoriu buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Atsakovas AB „Ortopedijos technika“, nesumokėjęs ieškovui paskolos sutartyje nurodytų paskolos lėšų, 399 000 Lt suma sumažino atsakovo R. G. K. įsiskolinimą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, priteisė iš R. G. K. 399 000 Lt bei procesines palūkanas, o atsakovui AB „Ortopedijos technika“ pripažino teisę kreiptis į BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto administratorių dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai R. G. K. ir AB „Ortopedijos technika“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip ginčijama paskolos sutartis pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Paskolos sutartis negalėjo pažeisti ieškovo kreditorių interesų. Aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo įvykdyta (nors su tokia išvada atsakovai nesutinka), savaime nedaro jos negaliojančia. Paskolos sutartis neturėjo įtakos ieškovo mokumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog paskolos sandorio sudarymo metu nebuvo nustatytas mokėjimo eiliškumas. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nustojo galioti iki ginčijamų sandorių sudarymo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostata, numatanti lėšų nurašymo eiliškumą, buvo priimta ir įsigaliojo jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog paskolos sutartis jos sudarymo metu nebuvo draudžiama ir atitiko įprastą verslo praktiką. Teismas nevertino aplinkybės, jog, nepaisant finansinių sunkumų, ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė ūkinę - komercinę veiklą. Teismas nevertino įprastos ieškovo verslo praktikos skolintis veiklai būtinas lėšas iš banko arba iš atsakovų. Atsakovas R. G. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo skolingas ieškovui. Siekdamas įvykdyti savo prievoles ieškovui, atsakovas būtent tuo tikslu ir sudarė paskolos sutartį, t. y. pinigus skolinosi tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškovu, o tai vertintina kaip privalėjimas sudaryti paskolos sutartį. Paskolos sutartis buvo įvykdyta įskaitymo būdu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Ieškovas iš sandorių gavo naudos, kadangi buvo sumažintas jo įsiskolinimas atsakovui AB „Ortopedijos technika“. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai ginčijamą įskaitymą pripažino negaliojančiu. Kadangi paskolos sutartis teisėta, įskaitymas taip pat laikytinas teisėtu. Jo atlikimo metu egzistavo visos sąlygos įskaitymui atlikti. Kadangi įskaitymo atlikimo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindo konstatuoti įskaitymo atlikimo ribojimų. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovo atžvilgiu yra atlikti ir kiti (kitų subjektų) įskaitymai, tačiau ieškovas ginčija tik šį įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar ieškovas aptariamu atveju turi subjektinę teisę ginčyti įskaitymą, kaip vienašalį sandorį. Ieškovas, reikšdamas Pauliana ieškinį, siekia tik nuginčyti sandorius, tačiau nesiekia atkurti skolininko mokumą.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Kelių remonto grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog sutarties laisvės principas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis skolininkui sudaryti nesąžiningus sandorius, kurių pasekmė yra skolininko negalėjimas bent iš dalies įvykdyti savo prievolių kreditoriui. Nurodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta turint išankstinį sumanymą atlikti įskaitymą, todėl abu sandoriai sukeliamų pasekmių prasme turi būti analizuojami kartu, o ne atskirai. Ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, kadangi ieškovas, būdamas nemokus, realiai negavo lėšų, kurios būtų skirtos kreditorių interesų tenkinimui. Pasak ieškovo, atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieškovui nėra skirtumo, kokiu būdu būtų įvykdyta atsakovo R. G. K. prievolė ieškovui. Kreditoriaus teisių pažeidimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriaus teisės laikomos pažeistomis, jeigu skolininko nesąžiningai sudarytas sandoris trukdo kreditoriui gauti bent dalį prievolės įvykdymo. Atsakovai neįrodė, jog ginčijamos paskolos sutarties sudarymas atitiko įprastą jų verslo praktiką. Ieškovas nesutiko su atsakovų skundo argumentais dėl mokėjimų eiliškumo. Nurodė, jog mokėjimo eiliškumo tvarka išplaukia iš CK 6.66 straipsnio nuostatos ir jos taikymo praktikos. Ginčijamas įskaitymas yra neteisėtas, kadangi AB „Ortopedijos technika“ neįvykdė paskolos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas R. G. K. buvo skolingas ieškovui UAB „Kelių remonto grupė“ 399 621,12 Lt (t. 1, b. l. 11). 2012 m. vasario 27 d. atsakovai R. G. K. ir AB „Ortopedijos technika“ pasirašė paskolos sutartį (t. 1, b. l. 11-12). Šia sutartimi šalys susitarė dėl tikslinės 399 000 Lt paskolos, skirtos padengti atsakovo R. G. K. įsiskolinimą ieškovui, suteikimo. Minėtoje sutartyje buvo numatyta paskolos lėšų išmokėjimo tvarka – atsakovas AB „Ortopedijos technika“ įsipareigojo paskolos lėšas pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (paskolos sutarties 1.2, 2.1.1 punktai). Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas UAB „Kelių remonto grupė“ buvo skolingas atsakovui AB „Ortopedijos technika“ 3 052 323,12 Lt, todėl atsakovas AB „Ortopedijos technika“ prievolę pagal 2012 m. vasario 27 d. paskolos sutartį (įsipareigojimą suteiktos paskolos lėšas pervesti tiesiogiai ieškovui) sumanė įvykdyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu. Šis atsakovas 2012 m. vasario 29 d. pranešimu apie dalinį įskaitymą Nr. 110 informavo ieškovą apie atliktą dalinį įskaitymą. Atlikus įskaitymą, ieškovo skola atsakovui AB „Ortopedijos technika“ sudarė 2 653 323,12 Lt, o atsakovo R. G. K. skola ieškovui – 621,12 Lt (t. 1, b. l. 13-15). Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „Kelių remonto grupė“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atsakovų R. G. K. ir AB „Ortopedijos technika“ 2012 m. vasario 27 d. pasirašytą paskolos sutartį ir atsakovo AB „Ortopedijos technika“ 2012 m. vasario 29 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą prašė pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) bei išspręsti šių sandorių negaliojimo pasekmes – iš atsakovo R. G. K. bankrutavusios įmonės naudai priteisti 399 000 Lt bei procesines palūkanas.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas įrodė visas actio Pauliana sąlygas, todėl ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais ginčijamus paskolos ir įskaitymo sandorius bei atliko restituciją – ieškovo naudai iš atsakovo R. G. K. priteisė 399 000 Lt skolą, taip pat priteisė 5 procentų metines procesines palūkanas. Atsakovai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas, nebūdamas ginčijamų sandorių šalimi, neturi subjektinės teisės ginčyti šiuos sandorius, taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuotas actio Pauliana sąlygų viseto buvimas. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenurodė, kokiu būdu ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo (jo kreditorių) teisės. Akcentavo aplinkybę, jog atsakovas R. G. K. privalėjo sudaryti ginčijamą paskolos sutartį, o ginčijamu įskaitymo sandoriu nebuvo pažeista įsiskolinimų dengimo eiliškumo tvarka. Ginčydami teismo išvadas, kuriomis buvo konstatuota ieškovo nemokumo būsena, apeliantai nurodė, jog teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė ūkinę - komercinę veiklą. Apeliantai tvirtino, jog iš paskolos sutarties kilusi prievolė buvo įvykdyta atlikus ginčijamą įskaitymą, todėl nustačius, jog paskolos sutartis yra teisėta, konstatuotinas ir įskaitymo sandorio teisėtumas. Jie akcentavo aplinkybę, jog teisės sudaryti įskaitymo sandorius neriboja net ir įmonės nemokumo būsena. Apeliantų teigimu, ginčijamų sandorių panaikinimas nesukels ieškovui jokių teigiamų pasekmių, o priešingai – ginčo lėšų suma padidės ieškovo įsiskolinimas atsakovui AB „Ortopedijos technika“. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliaciniu skundu atsakovai neginčija šių actio Pauliana taikymo sąlygų: aplinkybės, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; ginčo sandorių šalių nesąžiningumo. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovai iš esmės neneigia fakto, jog R. G. K. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovo skolininkas. Taigi byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, jog ieškovas turi (iki ginčijamų sandorių sudarymo turėjo) galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į šį atsakovą, t. y. jog R. G. K. yra ieškovo skolininkas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nekeliamas pirmosios instancijos teismo atliktos (taikytos) restitucijos teisėtumo ir bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo bei paskirstymo klausimas. Kaip minėta, apeliantai tvirtina ginčijamais sandoriais nepažeidę ieškovo kreditorių interesų, sandorius sudaryti privalėję, be to, jie neigia ieškovo teisę ginčyti įskaitymo sandorį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu apeliantai apibrėžia šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija byloje nagrinėja tik ieškovo ir (ar) jo kreditorių interesų pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo sąlygą, ginčijamus sandorius vertina jų sudarymo privalomumo kriterijaus kontekste, taip pat pasisako dėl skundo argumentų, ar ieškovas turi subjektinę teisę ginčyti atsakovų sudarytus sandorius.

Dėl teisės pareikšti Pauliana ieškinį

Pažymėtina, jog bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Vykdydamas jam pavestas funkcijas, be kitų įprastai atliekamų darbų bankroto administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas). Šioje byloje bankroto administratorius, vykdydamas pavestas funkcijas, reiškia ieškinį ginčydamas atsakovų sudarytą paskolos sutartį ir jos pagrindu atsakovo AB „Ortopedijos technika“ vienašališkai atliktą įskaitymą. Ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad actio Pauliana institutas suteikia kreditoriui (ne sandorio šaliai) teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad actio Pauliana yra specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nurodyto aiškinimo kontekste teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliantų argumentus, kuriais akcentuojama aplinkybė, jog ieškovas nėra ginčijamų sandorių šalimi. Minėta, jog CK 6.66 straipsnio pagrindu kreditorius turi teisę inicijuoti skolininko sudarytus (nebūtinai su kreditoriumi) sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovas (kreditorius) pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ginčija du sandorius: atsakovų sudarytą paskolos sutartį ir jos pagrindu atsakovo AB „Ortopedijos technika“ vienašališkai atliktą įskaitymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-607/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai aiškina ieškovas, ginčijamas įskaitymo sandoris buvo sudarytas praėjus vos dviem dienoms po paskolos sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abiejų ginčijamų sandorių teisėtumą vertino kartu, o ne izoliuotai (atsietai). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, o ir apeliantų nėra ginčijama aplinkybė, jog įskaitymo būdu atsakovas AB „Ortopedijos technika“ vykdė paskolos sutarties sąlygą – paskolos davėjo prievolę perduoti paskolos dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai aplinkybei, konstatuotinas akivaizdus ginčijamų sandorių sąsajumas, jų neatsiejamumas, todėl nagrinėjamu atveju izoliuotas šių sandorių vertinimas būtų nepagrįstas, neišsamus, neatskleidžiantis sandorių šalių tikrųjų ketinimų. Tokios teisinės pozicijos suformavimo pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas BUAB „Kelių remonto grupė“ neturi subjektinės teisės teismine tvarka inicijuoti ginčijamų sandorių, be kita ko, ir vienašalio įskaitymo sandorio, teisėtumo patikrinimo.

Dėl kreditorių interesų pažeidimo

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. G. K. Šalys neginčijo aplinkybės, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo atsakovas R. G. K. buvo skolingas ieškovui 399 621,12 Lt. Taigi aptariamu atveju nekvestionuotina faktinė aplinkybė dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą R. G. K. Kaip matyti iš apeliantų reiškiamos pozicijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovai neneigė aplinkybės dėl nurodyto dydžio R. G. K. įsiskolinimo ieškovui egzistavimo. Pats ginčijamų sandorių turinys patvirtina, jog apeliantams tokia aplinkybė ne tik buvo žinoma, bet ir jų deklaruojama. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (sudarant paskolos ir įskaitymo sandorius) ieškovas buvo nemokus, turėjo kreditorių, todėl ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo kreditorių interesus, kadangi ieškovas neteko galimybės iš atsakovo R. G. K. išieškoti skolą. Be to, ieškovo kreditorių interesų pažeidimą, kaip actio Pauliana sąlygą, patvirtina ir tai, jog lėšos, kurios turėjo būti skirtos kreditorių reikalavimų tenkinimui, buvo paskirstytos atsakovų nuožiūra (buvo sumažintas įsiskolinimas išimtinai tik atsakovo AB „Ortopedijos technika“ atžvilgiu). Apeliantai, nesutikdami su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, jog teismas neatskleidė, kokiu būdu buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Jie aiškino, jog paskolos lėšų suma sumažėjo ir ieškovo įsiskolinimas atsakovui AB „Ortopedijos technika“, jog ieškovo turto apimtis iš esmės nepakito, o sandoriai nesukėlė ieškovo nemokumo. Apeliantai teigė, jog atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas nebuvo pažeistas, kadangi ieškovui dar nebuvo iškelta bankroto byla, be to, sandorių sudarymo metu negaliojo ir teisės normos, numatančios atsiskaitymų eiliškumą tokioje situacijoje. Atsakovai taip pat nesutiko su teismo išvada dėl ieškovo nemokumo ginčo sandorių sudarymo metu. Nurodė, jog teismas nevertino jų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad sandorių sudarymo metu ieškovas vykdė ūkinę - komercinę veiklą. Taip pat apeliantai tvirtino, jog teismas nevertino aplinkybės, kad tokie sandoriai buvo įprasti tiek ieškovo veikloje, tiek šalių tarpusavio santykiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardinti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Kaip minėta, ieškovas jo kreditorių interesų pažeidimą įrodinėjo tuo, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, o ginčijamu įskaitymo sandoriu pirmenybė suteikta tik atsakovui AB „Ortopedijos technika“, be to, šių sandorių pasėkoje ieškovas neteko galimybės išieškoti skolą iš atsakovo R. G. K. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog skundžiamame sprendime nebuvo nurodytas (atskleistas) konkretus kreditorių interesų pažeidimo būdas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo padarytas išvadas, ieškovo pateiktą poziciją bei apeliacinio skundo argumentus, turi pagrindą akcentuoti tam tikrus reikšmingus analizuojamos situacijos požymius. Minėta, kad nors ieškovas pripažįsta nebuvęs ginčijamų sandorių šalimi, tačiau teigia, jog minėti sandoriai pažeidė jo (įvertinus ieškovo, kaip bankrutavusios įmonės, statusą – ir jo kreditorių) interesus. Vertinant ieškovo poziciją, pastebėtina, jog atsakovai sudarė sandorius, dėl kurių tapo negalimas išieškojimas iš atsakovo R. G. K., kaip ieškovo skolininko. Ieškinio šioje byloje patenkinimo atveju ieškovas atgautų reikalavimo teisę į atsakovą R. G. K. ir galėtų nukreipti įsiskolinimo išieškojimą į šio asmens turtą. Šiame kontekste teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog analizuojamame teisiniame santykyje skolininkas yra R. G. K.. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčijami sandoriai nelėmė (nesukėlė ir nepadidino) atsakovo R. G. K. nemokumo. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kad šis atsakovas turėtų kitų kreditorių. Byloje taip pat nėra duomenų apie šio asmens mokumo būklę. Teisėjų kolegija, identifikavusi nagrinėjamo ginčo ypatumus (jog skolininkas yra atsakovas R. G. K., o ne bankrutavusi įmonė) prieina prie išvados, jog tokiu atveju teisinės reikšmės, vertinant ginčo paskolos sutarties teisėtumą, netenka tiek ieškovo bei atsakovų argumentai, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl BUAB „Kelių remonto grupė“ (ne) mokumo būsenos. Minėti argumentai svarbūs nustatant tik asmenį ar asmenis, kurių interesai ginčijamais sandoriais buvo pažeisti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ginčijami sandoriai pažeidė ne tik ieškovo (kaip juridinio asmens) interesus, bet ir jo kreditorių, kurių turtiniai interesai tenkintini vykdant bankroto procedūras, teises. Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus interesų pažeidimo pagal pirmąsias dvi nurodytas sąlygas (kad sandoriai sukėlė skolininko nemokumą ar kad skolininkas, būdamas nemokus, pirmenybę suteikė tik vienam kreditoriui). Šių aplinkybių ieškovas ir neįrodinėjo.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas kreditorių interesų pažeidimo kriterijus actio Pauliana kontekste, laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja (pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, be konkrečiai apibrėžtų kreditoriaus interesų pažeidimo atvejų, nustatyta, kad skolininko sudarytu sandoriu jie (interesai) gali būti pažeisti ir kitais įstatyme konkrečiai neįvardytais atvejais, tai kreditoriaus interesai gali būti pažeidžiami įvairiai. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimo ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovo ir jo kreditorių interesai. Ginčijamų paskolos ir įskaitymo sandorių sudarymu buvo sukurta situacija, kuomet ieškovas neteko galimybės nukreipti skolos išieškojimą į atsakovą R. G. K., šiam realizavus (netekus) įsiskolinimo ieškovui. Konstatavus tokį kreditoriaus (tiek ieškovo, tiek jo kreditorių) interesų pažeidimo būdą, papildomai pagrindžiama ankstesnė teisėjų kolegijos nuostata, jog šiuo atveju teisinės reikšmės netenka ta aplinkybė, jog ginčijami sandoriai nelėmė skolininko R. G. K. nemokumo atsiradimą ar sumažino jo mokumą. Be to, sudarius ginčijamą įskaitymo sandorį, buvo (iš dalies) patenkintas išimtinai tik vieno ieškovo kreditoriaus – atsakovo AB „Ortopedijos technika“ finansinis reikalavimas, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas turėjo kitų kreditorių, o pats buvo pasiekęs faktinę nemokumo būseną. Atsakovų akcentuojama aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas dar vykdė veiklą, nepaneigia kreditorių pažeidimo fakto. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neturėjo galimybės daryti įtaką lėšų paskirstymui, kadangi R. G. K. įsiskolinimui dengti numatytas lėšos buvo paskirstytos atsakovų nuožiūra.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, jog ginčijamas įskaitymo sandoris esąs teisėtas, kadangi jo atlikimo metu negaliojo teisinis reguliavimas, numatantis atsiskaitymo eiliškumą, be to, ieškovui bankroto byla nebuvo iškelta, todėl nebuvę ir ribojimų atlikti įskaitymą. Kaip minėta, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų paskolos ir įskaitymo sandorių sudarymo aplinkybes, konstatavo būtinybę abiejų ginčijamų sandorių teisėtumą CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinti kartu. Todėl aptariamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, jog atsakovas AB „Ortopedijos technika“ teisę atlikti įskaitymą įgijo tik po ginčijamo paskolos sandorio sudarymo, o pačiu įskaitymo sandoriu iš esmės atliko ginčo paskolos sutarties įvykdymo veiksmą. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog ankstesnėje šios nutarties dalyje konstatuoto kreditoriaus interesų pažeidimo fakto nepaneigia aplinkybė, jog aptariamu atveju nebuvo pagrindo riboti įskaitymo teisės. Kreditorių interesų pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, jog atlikus įskaitymą, įskaityta suma sumažėjo įsiskolinimas vienam iš ieškovo kreditorių. Kolegija pažymi, jog sudarius ginčijamus sandorius, ieškovo kreditoriai neteko galimybės bent iš dalies patenkinti jų finansinius reikalavimus, o visa ginčo lėšų suma savo finansinio reikalavimo dalį patenkino tik vienas kreditorių – atsakovas AB „Ortopedijos technika“. Teisėjų kolegiją įtikina ieškovo argumentai, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti turint tikslą panaikinti atsakovo R. G. K. įsiskolinimą ieškovui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamus paskolos ir įskaitymo sandorius vertino abu kartu, o ne izoliuotai. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo bei jo kreditorių interesus – ieškovas neteko galimybės nukreipti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą į atsakovą R. G. K., kadangi ši ieškovo reikalavimo teisė buvo nukreipta išimtinai vieno kreditoriaus – AB „Ortopedijos technika“ reikalavimo tenkinimui.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas R. G. K. privalėjo sudaryti paskolos sutartį, kadangi paskolintos lėšos turėjo būti skirtos skolai ieškovui sumokėti. Nurodė, jog paskolos santykiai buvo paplitę šalių (ieškovo ir atsakovų) verslo santykiuose, jog ginčijamos paskolos sutarties sudarymą lėmė išimtinai atsakovo R. G. K. pareiga grąžinti ieškovui skolą. Pasak apeliantų, atsakovas R. G. K. būtent šiuo tikslu skolinosi lėšas, tačiau tokį paskolos sutarties sąlygų įvykdymo būdą (įskaitymu priešpriešinių reikalavimų) lėmė susiklosčiusi situacija – aplinkybė, jog ieškovas buvo skolingas atsakovui AB „Ortopedijos technika“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su apeliantų teiginiu, jog šalių veiklos praktikoje buvo sudaromos paskolos sutartys. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai, būdami ieškovo akcininkais, buvo suinteresuoti UAB „Kelių remonto grupė“ veiklos tęstinumu ir pelningumu, šio juridinio asmens poreikiams (pvz., apyvartinėms lėšoms papildyti) skolindavo lėšas. Taip pat jau buvo minėta, jog nėra ginčo dėl aplinkybės, kad R. G. K. buvo skolingas ieškovui 399 621,12 Lt. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas šios skolos susidarymo pagrindas, jos grąžinimo tvarka ir kitos su skolos faktu susijusios aplinkybės. Atsakovas tvirtino turėjęs pareigą šią skolą ieškovui grąžinti, tačiau neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas šią skolą jau būtų reikalavęs grąžinti (CPK 178 straipsnis). Apeliantų teigimu, pareigą grąžinti skolą lėmė ir ta aplinkybė, jog atsakovas už skolą ieškovui turėjo mokėti palūkanas, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų byloje taip pat nėra. Taigi tiriamu atveju nesant pirminių atsakovo skolinio įsipareigojimo ieškovui grąžinimo sąlygas patvirtinančių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti ginčijamos paskolos sutarties sudarymo privalomumą. Pažymėtina, jog atsakovai, nesutikdami su ieškinio argumentais dėl šios Pauliana ieškinio sąlygos ir teigdami, kad ginčijamą sutartį sudaryti privalėję, turėjo pateikti tokią poziciją pagrindžiančius įrodymus – t. y. duomenis, patvirtinančius aplinkybę, jog ieškovui skola turėjo būti grąžinta būtent ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas R. G. K. taip pat nepagrindė teiginių, jog ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo lėšų šias skoliniam įsipareigojimui įvykdyti, kas sąlygojo būtinybę sudaryti ginčijamą paskolos sutartį, t. y. prisiimti papildomą turtinį įsipareigojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo poziciją dėl ginčijamų sandorių sudarymo pareigos nebuvimo papildomai pagrindžia aplinkybė, jog atsakovas AB „Ortopedijos technika“ ginčijamų sandorių sudarymo metu paskolos sutarties pagrindu pats buvo skolingas atsakovui R. G. K. 200 000 Lt. Vargu ar šioje situacijoje atitinka protingo asmens elgesio standartą atsakovų deklaruojamas poreikis kreditoriui (R. G. K.) atlygintinai skolintis lėšas iš savo skolininko (AB „Ortopedijos technika“). Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nenustatytos atsakovo R. G. K. skolos ieškovui grąžinimo sąlygos, protingumo kriterijumi nepagrindžiamas atsakovo R. G. K. poreikis skolinį įsipareigojimą ieškovui pakeisti nauju tokio paties dydžio įsiskolinimu AB „Ortopedijos technika“. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegiją įtikino, jog atsakovai ginčijamos paskolos sutarties sudaryti neprivalėjo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir įvertinusi ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantų reiškiama pozicija, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ribojimų ginčo įskaitymui atlikti. Apeliantų pozicijos įskaitymo sandorio teisėtumo klausimu esmę sudaro argumentai, jog ginčijama paskolos sutartis buvo teisėta, todėl AB „Ortopedijos technika“ šią sutartį teisėtai įvykdė vienu iš Civiliniame kodekse numatytų būdų – priešpriešinių reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnis). Pasak apeliantų, tokį prievolės įvykdymo būdą lėmė susidariusi situacija – aplinkybė, jog ieškovas (asmuo, kuriam turėjo būti perduotas paskolos dalykas) buvo skolingas paskolos davėjui – atsakovui AB „Ortopedijos technika“. Pažymėtina, jog CK 6.139 straipsnyje numatytas vienas iš įskaitymo ribojimo atvejų, pagal kurį trečiojo asmens naudai prisiėmęs prievolę asmuo neturi teisės įskaityti į ją reikalavimą, kurį jis turi kitai prievolės šaliai. Ši norma taikoma, kai skolininkas privalo prievolę įvykdyti ne kreditoriui, o trečiajam asmeniui, kuris nėra prievolės šalis, pavyzdžiui, kai prievolė atsirado iš sutarties trečiojo asmens naudai. Tokiais atvejais trečiasis asmuo nėra prievolės šalis, todėl prieš jį skolininkas negali panaudoti įskaitymo teisės, kurią gali panaudoti prieš kitą prievolės šalį – kreditorių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytas teisinis reguliavimas (įskaitymo ribojimo atvejis) taikytinas ir ginčo šioje byloje situacijai. Kaip minėta, ieškovas nėra ginčijamos paskolos sutarties šalis, tačiau pagal šios sutarties sąlygas jis yra trečiasis asmuo, kurio naudai ši sutartis buvo sudaryta. Tuo tarpu priešpriešinių reikalavimų įskaitymo situaciją, kada atsakovas (paskolos davėjas) AB „Ortopedijos technika“ buvo ne tik ieškovo kreditorius, bet ir jo skolininkas, lėmė paskolos sutartimi šio atsakovo prisiimtas įsipareigojimas perduoti ieškovui skolinamas pinigines lėšas atsakovo (paskolos gavėjo) R. G. K. vardu. Šiuo aptariamu atveju ieškovas nėra ginčijamos paskolos sutarties šalis, todėl paskolos davėjas AB „Ortopedijos technika“ negalėjo prieš ieškovą, kaip trečiąjį asmenį, kurio naudai sudaryta paskolos sutartis, panaudoti reikalavimų įskaitymo teisės. Ir nors ieškovas įskaitymo sandorio šiuo pagrindu neginčijo, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, jog ginčijamas įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvų draudimą (CK 1.80 straipsnis, 6.139 straipsnis), sudaro papildomą pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus, jog ginčijamam įskaitymui atlikti nebuvo įstatyme nustatytų ribojimų.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis), laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą keisti ar naikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėGintaras Pečiulis